- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-157-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12870-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- A. K., M. B., R. A.
- Trečiasis asmuo
- notarė L
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams A. K., M. B., R. A., tretieji asmenys notarė L. M.-P. ir notarė S. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Š. (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) testamentą, kurio Reg. Nr. LM-1183, negaliojančiu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad A. A. pilnai suvokė savo valią, veiksmus testamento sudarymo metu, bei pats sąmoningai suformulavo savo testamento turinį ir būdamas pas notarą sąmoningai ją išreiškė. Pas notarę išreikšta valia buvo laisva ir tai, jog jis sąmoningai suformulavo savo valią yra tai, jog testamentas sudarytas trims asmenims, su kuriais A. A. paskutinėmis dienomis daugiausiai bendravo, bei kurie juo labiausiai rūpinosi. Akcentuotinas ir (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės patvirtintas testamentas (A. A. buvo visiškai sveikas), kuriame visas turtas buvo paliktas sutuoktinei R. M., t. y. asmeniui, su kuriuo A. A. gyveno ir tuo metu palaikė artimus socialinius ryšius. Šios aplinkybes de facto ir de jure akivaizdžiai patvirtina, jog A. A. laisva valia niekada neišreiškė po mirties palikti nors dalį turto savo dukrai – ieškovei.
3. A. R. A. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį nagrinėti ir tenkinti teismo nuožiūra. Nurodė, kad negali būti teisinga ir sąžininga, kad nekilnojamasis turtas atitektų visiškai svetimam ir fragmentiškai sergančio žmogaus gyvenime sudalyvavusiam asmeniui (A. K.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą.
5. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad A. A. yra sudaręs du testamentus, t. y. (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriuo jis visą savo turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, paliko R. M. ir (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriuo jis savo turtą paliko atsakovams A. K., M. B. ir R. A.. Ieškovė ginčija paskutinį (duomenys neskelbtini) testamentą CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ankstesnis (duomenys neskelbtini) testamentas nėra ginčijamas CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatytų išlygų pagrindu, todėl net ir nuginčijus paskutinįjį(duomenys neskelbtini), ieškovei neatsirastų paveldėjimo teisė, nes teisėtai A. A. (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu iš ieškovės atimta paveldėjimo teisė, o kartu ir teisė ginčyti (duomenys neskelbtini) testamentą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovės ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, nes jis ieškovei nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl pradėta byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Parengiamojo teismo posėdžio metu 2024 m. spalio 14 d., vykusio nuotoliniu būdu, teismas nusprendė R. M. (A. A. (duomenys neskelbtini) testamentas sudarytas jos naudai) patraukti byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu ir įpareigojo ieškovę ar jos atstovę pateikti teismui R. M. kontaktinius duomenis. Ieškovės atstovė tokius duomenis pateikė į bylą 2024 m. spalio 15 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nutartimi civilinę bylą nutraukė. Objektyviai nėra suprantami pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai, t. y., kokiu pagrindu teismas nusprendė apie į bylą trauktino, bet taip ir neįtraukto, trečiojo asmens poziciją, šiam net nepateikus byloje atsiliepimo ar kito procesinio dokumento bei neišdėsčius savo nuomonės dėl ieškovės pareikšto reikalavimo.
1.2. Ieškovės poziciją dėl R. M. teismas matė priimdamas ieškinį, kadangi pozicija buvo aiškiai išdėstyta ir pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Tokiu būdu, teismas, nesutikdamas su ieškovės pozicija, turėjo galimybę taikyti trūkumų šalinimo institutą ir tuo metu nurodyti įtraukti byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu R. M., tačiau pirmosios instancijos teismas pažengusioje bylos nagrinėjimo stadijoje pasirinko pačių sunkiausių teisinių pasekmių ieškovei procesinį sprendimą – bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovei tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi apskritai užkirstas kelias į teisminę gynybą, nors jos, kaip pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą, teisės akivaizdžiai pažeistos. Reikia įvertinti ir šios bylos faktinių aplinkybių išskirtinumą, t. y., ginčijamu (testamentu) testamentu butas Vilniuje paliktas visiškai svetimam žmogui - bendrosios praktikos slaugytojai atsakovei A. K., kuri testatorių A. A. iki testamento sudarymo buvo aplankiusi iš viso tik 6 kartus (vykdydama profesinę veiklą).
Atsiliepimas
7. Atsakovė A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
2.1. Kaip teisingai pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje, ieškovei nuginčijus vėlesnį testamentą, (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas nebūtų nuginčytas, nes patenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalies išimtį. Be to, ieškovė (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento neginčija, o 2015 m. testatoriaus sveikatos būklė nekėlė abejonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutraukė civilinę bylą, remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 21 punktas).
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu. Ieškovė nurodė ieškinio pagrindu CK 1.89 straipsnį, t. y., kad A. A., sudarydamas testamentą, nors ir buvo veiksnus, tačiau dėl užsitęsusios onkologinės ligos, sąlygojusios jo sunkią fizinę ir emocinę būseną bei dėl specifinio taikyto ilgalaikio gydymo, t. y. vartotų (skirtų) medikamentų poveikio negalėjo suprasti tikrosios testamento patvarkymo reikšmės ir prasmės, dėl ko jo išorinė valia nebeatitiko vidinės valios. Byloje nustatyta, kad A. A. yra sudaręs du testamentus, t. y. (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriuo jis savo turtą paliko atsakovams A. K., M. B. ir R. A..
12. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Nustatyta, kad ieškovė yra A. A., (duomenys neskelbtini), dukra, t. y., pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją ieškovė galėjo kreiptis dėl testamento nuginčijimo.
13. Remiantis CK 5.17 straipsnio 1 dalimi, ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojantis, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378-2024).
14. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pagal ieškovės nurodomą ieškinio pagrindą nuginčijus vėlesnį 2024 metų testamentą, ankstesnis, 2015 m. testamentas, taptų galiojančiu, nes patenka į CK 5.17 straipsnyje nurodytą išimtį, t. y. ieškovė nesiremia aplinkybėmis, kad testatorius sudarė testamentą dėl smurto, realaus grasinimo ar būdamas pripažintas neveiksniu/robotai veiksniu. Tačiau tai, kad ieškovė nesiremia testatoriui taikytu smurtu, grasinimu ar jo buvimu neveiksniu/ribotai veiksniu, savaime nereiškia, kad ieškovė negali pildyti ar keisti ieškinio pagrindo, ką jai garantuoja CPK 42 straipsnio 1 dalis, ar kad bylą nagrinėjant nebus išsiaiškintos kitos, papildomos testamento sudarymo aplinkybės, kurios leis pildyti ar keisti ieškinio pagrindą. Kitaip tariant, tik išnagrinėjus ieškinį iš esmės ir nusprendus dėl vėlesnio testamento teisėtumo, bus galima daryti išvadą, ar ankstesnis testamentas patenka į CK 5.17 straipsnyje nustatytą galiojimo išimtį.
15. Be to, iš dalies pritartina apeliantės argumentui, kad teismas buvo nenuoseklus, įtraukęs į bylą trečiuoju asmeniui mirusio asmens sutuoktinę R. M., tačiau nutraukęs bylą nesulaukęs jos atsiliepimo.
16. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos nutraukimo, netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nepaisė proceso teisės normų, garantuojančių ieškovui teisę keisti ar pildyti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnis), dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
17. Ieškovės pateikto prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo (R. M. pareiškimas, notarinio registro Nr. VB7-5975) teismas nevertina ir dėl jo nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.