Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės akto vertinimą, sprendžiant dėl palikėjo būsenos testamentų ir santuokos sudarymo metu, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiais S. G. Ž., mirusio 2014 m. kovo 8 d., 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamentą, reg. Nr. G-5769, ir 2014 m. sausio 3 d. testamentą, reg. Nr. G-25, patvirtintus Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., ir patvirtinti, kad po S. G. Ž. mirties galioja 2011 m. vasario 14 d. jo sudarytas ir Kauno miesto 7-ajame notaro biuro notarės J. V. patvirtintas testamentas, reg. Nr. 7KV-585, taip pat pripažinti negaliojančia S. G. Ž. ir atsakovės J. Ž. 2013 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą santuoką.Ieškovė nurodė, kad jos pusbrolis S. G. Ž. 2011 m. vasario 14 d. testamentu visą savo turtą paliko ieškovei. 2012 m. gruodžio 22 d. testatorius patyrė insultą, jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. 2013 m. rugpjūčio 31 d. S. G. Ž. ir atsakovė J. Ž. (iki santuokos – S.) susituokė. Po S. G. Ž. mirties ieškovė notarų biure sužinojo apie 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2014 m. sausio 3 d. testamentus, patvirtintus notarės G. K.. Ginčijami testamentai neatitiko tikrosios palikėjo valios. Santuoka taip pat pripažintina negaliojančia, nes sudaryta neveiksnaus asmens. S. G. Ž. testamentų sudarymo metu nebuvo socialiai orientuotas ir negalėjo ne tik savarankiškai priimti teisinių pasekmių turinčių sprendimų, bet ir atlikti elementarių buities darbų, pasirūpinti savo asmeniniais poreikiais. Nuo 2012 m. gegužės mėn. testatoriaus sveikatos būklė smarkiai blogėjo. Slaugytojų R. A. M. ir A. A. pagalba buityje S. G. Ž. netenkino, todėl ieškovė surado kitą slaugyti galintį asmenį – atsakovę J. Ž.. Testatorius reikalavo, kad jį prižiūrintis asmuo liktų nakvynės ir juo rūpintųsi. S. G. Ž. po 2012 m. gruodžio 22 d. patirto insulto tapo nervingas, ūmus, nesiorientavo erdvėje, nuolat prarasdavo laiko nuovoką, prarado sugebėjimą tiek žodžiais, tiek ir konkliudentiniais veiksmais apibūdinti ir išreikšti savo poreikius. Dėl sutrikusios atminties S. G. Ž. pamiršdavo elementarią informaciją, nesuvokė įvykių reikšmės, bet kokių protinių gebėjimų reikalaujanti veikla jam tapo sunkiai įmanoma. Medikai S. G. Ž. diagnozavo orientacijos sutrikimą, nustatė rankų raumenų atrofiją, taip pat kad jis sugeba suprasti tik mažą dalį užduočių, daugumą veiksmų atlieka nevalingai, neadekvačiai reaguoja į aplinką, kad jo būsena tik blogės. S. G. Ž., sudarydamas ginčijamus testamentus, negalėjo kalbėti, be to, 2012 m. pabaigoje po patirto insulto ir kitų sveikatos sutrikimų jam buvo pažeista klausa, jis sunkiai vaikščiojo, svirduliavo, nuolat vartojo stiprius vaistus, jam sutriko veido mimika, jis netekdavo sąmonės, jam neterminuotam laikotarpiui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. S. G. Ž. neadekvatų gebėjimą vertinti atliekamų veiksmų teisines pasekmes patvirtina akivaizdūs rašysenos pokyčiai, rašymo klaidos net rašant savo vardą ir pavardę. S. G. Ž. po 2012 m. gruodžio mėn. patirto insulto negalėjo kalbėti, užduoti klausimų, todėl notarė G. K. negalėjo išgirsti testatoriaus žodinio patvirtinimo ar pastabų dėl testamento turinio. Notarė nesikreipė į specialistus dėl testatoriaus sveikatos būklės, nors notarei L. G. kilo abejonių dėl testatoriaus sveikatos būklės, todėl ji neatliko notarinių veiksmų. S. G. Ž. apsisprendimas 2011 m. vasario 14 d. testamentu visą savo turtą palikti ieškovei buvo gerai apgalvotas, tikslingas ir išreiškiantis tikrąją testatoriaus valią. Testatorius pirmos eilės įpėdinių – vaikų neturėjo, o 2011 m. sausio 20 d. mirus sutuoktinei S. A. Ž. testatorius turtą paliko ieškovei. Be to, 2011 m. vasario 14 d. S. G. Ž. sudarė įgaliojimą, kuriuo pavedė ieškovei tvarkyti paveldėjimo dokumentus po S. A. Ž. mirties. Ieškovė ir jos šeimos nariai artimai bendravo su S. G. Ž., rūpinosi jo sveikata, padėjo buityje, ieškovė tvarkė jo butą, mokėjo komunalinius mokesčius. Ieškovės ir testatoriaus santykiai pasikeitė, kai testatorių pradėjo slaugyti atsakovė J. Ž.. Atsakovė ribojo ieškovės ir S. G. Ž. bendravimą, nuteikinėjo jį prieš ieškovę, reguliavo testatoriaus elgesį, dozavo jam skirtus vaistus, darė psichologinį spaudimą ir grasino jį palikti. S. G. Ž. iki 2012 m. gruodžio mėn. nepalaikė jokių draugiškų ryšių su atsakovais V. A. ir D. P., todėl pagrįstų abejonių kelia jo sudarytas testamentas. Atsakovė J. Ž. – testatoriui svetimas žmogus, jo gyvenime atsirado kritišku momentu – blogėjant sveikatos būklei. J. Ž. slaugės paslaugas teikė du kartus: 2012 m. rugpjūčio mėn. – penkias dienas ir 2012 m. rugsėjo mėn. Testatorius negalėjo išreikšti tikrosios savo valios ir sudarydamas santuoką, nes negalėjo savarankiškai pasirašyti prašymo dėl santuokos sudarymo, jo sveikatos būklė neleido adekvačiai vertinti susidariusios situacijos ir priimti protingo žmogaus kriterijus atitinkančius sprendimus.