Klaipėdos apygardos teismo nutartis

| Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.3

2026 m. spalio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos – 2026 m. sausio 20 d. – iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos – 2027 m. gegužės 26 d. – priteistos 74,95 procento dydžio negautos pajamos nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant 555,98 Eur sumos, užuot priteisus visą 555,98 Eur sumą iš karto, ir sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2025 m. rugsėjo 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 27360, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2027 m. gegužės 26 d. grąžinti kreditą ir sumokėti Sutartyje nustatytus mokėjimus. Sutartyje nustatyta 74,95 procento dydžio metinė mokėjimo palūkanų norma. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2026 m. sausio 20 d. Sutartį vienašališkai nutraukė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 74,95 procento dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2026 m. sausio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. gegužės 26 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant 555,98 Eur sumos, ir priteisti 555,98 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2026 m. sausio 20 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2027 m. gegužės 26 d.).

Ieškovė teigia, kad teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2026 m. sausio 20 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. gegužės 26 d.), priteisė jas ne konkrečia suma visas iš karto, bet jas išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, taip pat pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad, nors ankstesnėje teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tokia buvusi šio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kasacinis teismas minėtoje byloje suformulavo tokią naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Taigi nagrinėjamu atveju aktualus išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma), o šių negautų pajamų išmokėjimas nebegali būti siejamas su vartojimo kredito sutartyje nustatytu įmokų mokėjimo grafiku, kuris esą reikšmingas tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams. Pagal Sutarties 6.5 punktą, kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas ir atlyginti nuostolius Vartojimo kreditų įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas mano, kad Sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Be to, negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką.

Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį, bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

Nagrinėjamu atveju pagal mokėjimų grafiką bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį.

Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei negautas pajamas nuo Sutarties nutraukimo dienos ne konkrečia 555,98 Eur suma, o 74,95 procento dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2026 m. sausio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. gegužės 26 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant 555,98 Eur sumos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė remiasi apeliacinės instancijos teismų praktika, patvirtinančia jos argumentus dėl negautų pajamų priteisimo konkrečia suma, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog vyraujančioje apeliacinės instancijos teismų formuojamoje praktikoje laikomasi analogiškos praktikos, kuri nurodyta šioje nutartyje, todėl teismas ja vadovaujasi, pvz.: Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-510-480/2026, 2024 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-879-945/2024; 2024 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1145-390/2024; 2025 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-895-924/2025; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1482-653/2024; 2024 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1915-981/2024; 2024 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2357-653/2024; 2025 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-150-1187/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-894-880/2025; 2025 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-3299-852/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-911-538/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1386-826/2024; 2025 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1403-613/2025.

Apeliantė taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, nes į priteistą sumą neįtraukė 74,95 procento dydžio negautų pajamų, kurių bendra suma negali viršyti 555,98 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Eur negrąžinto kredito, 992,69 Eur nuostolių (negautų pajamų), kuriuos sudarė 830,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos ir 161,98 Eur administravimo mokestis, taip pat 12,30 Eur delspinigių. Taigi bendra ieškinio suma sudarė 2 004,99 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 1 000 Eur negrąžinto kredito, 53,60 Eur administravimo mokesčio, 274,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 12,30 Eur delspinigių, taip pat 74,95 procento dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2026 m. sausio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos, nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant 555,98 Eur sumos.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, apskaičiuodamas patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, į priteistą sumą neįtraukė 74,95 procento dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų nuo 2026 m. sausio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos ir neviršijant 555,98 Eur sumos. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinys patenkintas 66 proc., ir ieškovei iš atsakovo priteisė 161,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors minėtos negautos pajamos nebuvo priteistos konkrečia pinigų suma, iš sprendimo turinio ir motyvų akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo už laikotarpį po Sutarties nutraukimo dienos, tik šių pajamų išieškojimą išdėstė laike pagal Sutarties mokėjimo grafiką. Kitaip tariant, teismas nepripažino šio reikalavimo nepagrįstu ar atmestinu, bet pasirinko kitokį jo vykdymo būdą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino ieškovės reikalavimą dėl visų negautų pajamų atlyginimo, todėl šios sumos neįtraukimas į bendrą patenkintų reikalavimų sumą neatitinka faktinio bylos rezultato ir lemia neteisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės naudai iš esmės patenkinta 1 896,61 Eur suma, kurią sudaro 1 000 Eur negrąžintas kreditas, 53,60 Eur administravimo mokestis, 274,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 555,98 Eur negautos pajamos už laikotarpį po Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos ir 12,30 Eur delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškinys patenkintas 94,59 proc. (1 896,61 Eur / 2 004,99 Eur × 100 proc.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 245 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 45 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į faktiškai patenkintų ir pareikštų reikalavimų santykį, ieškovei iš atsakovo priteistina 231,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (245 Eur × 1 896,61 Eur / 2 004,99 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje esančių rašytinių įrodymų visumą ir procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė dėl negautų pajamų priteisimo būdo, todėl šios apeliacinio skundo dalies argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti sprendimo už akių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistina, padidinant ieškovei iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 161,70 Eur iki 231,76 Eur, o kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčijo 555,98 Eur negautų pajamų priteisimo būdą ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teisme ieškovei buvo priteista 161,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors, tinkamai apskaičiavus patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, jai priteistina 231,76 Eur, taigi šios dalies skirtumas sudaro 70,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, bendra apeliaciniu skundu ginčijamų reikalavimų apimtis sudaro 626,04 Eur (555,98 Eur + 70,06 Eur), o apeliacinis skundas tenkinamas dėl 70,06 Eur, t. y. 11,19 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 2,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (23 Eur × 11,19 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 14 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti:

„Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 231,76 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,57 Eur (du eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.