Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, atsakovo A. Š. priešieškinį dėl teismo sprendimu nustatytų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad šeima tarnybai yra žinoma nuo 2023 m. birželio mėn. Pažymėjo, kad rašytinės išvados pateikimo dienai neturi pakankamai duomenų, kad galėtų pateikti išsamią išvadą, ir išsamią galutinę išvadą pateiks išnagrinėjus bylą iš esmės.

Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą, atstovė R. S. pateikė išvadą ir nurodė, kad šeima tarnybai yra žinoma, jai buvo taikoma atvejo vadyba tiek atsakovo šeimai 2024 m. spalio 31 d., nutraukta 2025 m. gegužės 12 d., ieškovės šeimai nuo 2023 m. iki 2025 m. gegužės 29 d., atnaujinta 2025 m. rugsėjo mėn., buvo teikiamos socialinės paslaugos, ieškovė pagalbą priėmė. Tarnyboje buvo gautas ne vienas pranešimas apie vaiko teisių pažeidimus, dažniausiai pažeidimai susiję dėl konfliktinių santykių tarp tėvų, nesutarimų dėl bendravimo su vaikais. Vaiko teisių pažeidimai nenustatyti, dažniausiai rizikos veiksniai buvo nustatyti abiem tėvams, dėl to, kad negeba spręsti konfliktinių situacijų. Nors gyvenimo sąlygos vaikams gyventi yra pas atsakovą yra geresnės, tačiau išklausius vaikų nuomonės, matyti, kad vaikų geriausius interesus atitiktų, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų socialinius ryšius, aplinką, stipresnį emocinį ryšį su mama, ugdymo įstaigas, draugus bei pačių vaikų norą gyventi kartu su mama. Ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka kaip ir atitiktų geriausius vaiko interesus, tačiau atkreiptinas dėmesys į žiemos, rudens, pavasario atostogas, įtraukta „jei vaikai neprieštaraus“, „jeigu vaikai norės“, galimai vaikai gali niekada nenorėti, nes jau yra ryšys susilpnėjęs su tėčiu, sunkiai pavyko įvykdyti laikinąsias apsaugos priemones, vienos nustatytos laikinosios apsaugos priemonės iš viso nebuvo vykdomos, pas vaikus atvažiuoti ir bendrauti su jais turi atsakovas vaikų gyvenamojoje vietoje. Tai labai įrėmina vaikus, jog jie negali niekur išvažiuoti atostogauti, pramogauti į kitą miestą, taigi šioje vietoje bendravimas nelabai atitiktų vaikų interesus, nelieka pasirinkimo laisvės, kur leisti laiką su tėvu. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka labiau atitiktų geriausius vaiko interesus, tačiau šioje bendravimo tvarkoje taip pat yra perteklinių sąlygų, tokių kaip pranešti, jei nors vieną naktį kažkoks kitas žmogus nakvos, todėl bendravimo tvarkoje neturi būti nustatyta sąlyga šalių vienas kito kontrolei, kas dar labiau skatins tėvus konfliktuoti. Mano, kad ieškovė galėtų prisiimti pareigą su vaikais bent vieną savaitgalį traukiniu ar autobusu nuvykti pas atsakovą į V. bent vienam pilnam savaitgaliui, kad vaikai galėtų priprasti prie tėvo aplinkos ir tuo pačiu jaustis saugiai, nes mama būtų apsistojusi V., kol vaikai leis pilną savaitgalį su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nubaustas, ar nuteistas dėl smurto prieš vaikus ar jam būtų paskirtos kardomosios priemonės, jos su vaikais negalėtų bendrauti, ar jiems būtų daroma žala ir būtų pagrindas susiaurinti bendravimo tvarką su tėvu. Vaikų baimės turėtų būti išsklaidytos per tėvų komunikaciją. Būtų nesąžininga bendravimo su vaikais naštą perkelti tik atsakovui ir jis negalėtų su vaikais visiškai bendrauti savo aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 santuoka, įregistruota tarp N. Š. ir A. Š., nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Jų vaikų - sūnaus L. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina N. Š., jos gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Sprendimo 4.1. punkte nustatyta, kad pareiškėja N. Š. įsipareigoja netrukdyti A. Š. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime be jokių apribojimų, jei tai neprieštaraus vaikų interesams.

Byloje pateiktas 2024 m. gruodžio 12 d. antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 12 d. peržiūrint bei išklausant pareiškėjos pateiktus vaizdo/garso įrašus bei fotonuotraukas konstatuota, kad 1) vaizdo 2022 m. liepos 18 d. darytame namų vaizdo kameros vaizdo/garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kaip pusnuogė R. Š. priėjusi prie tėvo A. Š., kuris tuo metu žaidė kompiuteriu, paprašė švarių rūbų (kelnaičių), A. Š. atsitraukęs nuo kompiuterio, vaikui stovint šalia, pradėjo plūstis ant netoliese sėdėjusios N. Š.; 2) pareiškėjos pateiktoje nuotraukoje užfiksuoti vaistinėlėje esantys vaistai (duomenys neskelbtini) ir kt.; 3) pareiškėja pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuotas N. Š. 2024 m. gruodžio 9 d. A. Š., elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siųstas elektroninis laiškas su priedais ir į šį laišką gautas A. Š. atsakymas dėl N. Š. pasiūlyto taikos sutarties dėl bendravimo su vaikais projekto.

Byloje pateiktas 2024 m. lapkričio 4 d. antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 4 d. peržiūrint bei išklausant pareiškėjos pateiktus vaizdo/garso įrašus aprašomi juose girdimi pokalbiai bei konstatuota, kad: 1) vaizdo garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kaip R. Š. sako, kad močiutė jai neleido ateiti pas mamą; 2) vaizdo garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad paklausus R. kodėl ši stūmė mamą nuo savęs iškart kai ją pamatė, ši atsakė, kad jai taip daryti liepė močiutė; 3) vaizdo garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kaip R. klausiama, kodėl ši neatėjo pas mamą, kai ji buvo atėjusi pas ją, ši atsakė, kad jai taip liepė močiutė; 4) vaizdo garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini), vaikai klausiami ar nori važiuoti atostogoms pas tėvą, šie atsako, kad nenori; 5) vaizdo garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kaip į klausimą, kodėl R. neatsiliepia tėvui, kai jis skambina, ši atsakė, kad nemėgsta jo ir kad jis piktas; 6) vaizdo garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini), L. ir R. klausiama su kuo šie norėtų gyventi, abu vaikai atsako, kad nori gyventi su mama; 7) užfiksuoti pareiškėjos ir A. Š. susirašinėjimų fragmentai.

Byloje pateikta 2025 m. gegužės 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologės J. Š. psichologinio tyrimo išvada dėl vaikų L. Š. ir R. Š. bendravimo su tėvu tvarkos. Galutinėje išvadoje nurodyta, kad vaikai šiuo metu nėra pasirengę emociškai bendrauti su tėvu tokia forma, kokia yra dabar – keliaujant į svetimą miestą ir susiduriant su nepageidaujamomis sąlygomis. Jie nori matytis su tėčiu, bet tik saugioje, pažįstamoje aplinkoje – K.. Tinkamiausia bendravimo forma - tai tėvo atvykimas į K., bendraujant su vaikais jų kasdieninėje aplinkoje, palaipsniui ir pagarbiai atstatant santykį, o savaitės dienomis su vaikais bendraujant nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Prievarta tęsiant esamą grafiką kyla grėsmė vaikų emocinei pusiausvyrai ir santykio su tėvu visavertiškumui ateityje.

Byloje pateikta 2026 m. sausio 15 d. teismo psichologės T. S. parengtas pokalbių aprašymas ir nuomonė teismui dėl nepilnamečių vaikų L. Š. ir R. Š. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Galutiniame apibendrinime nurodoma, kad remiantis vaikų pokalbiu turiniu, galima konstatuoti, kad abiejų vaikų pasisakymai yra nuoseklūs ir tarpusavyje derantys. Vaikai aiškiai sieja emocinį saugumą, stabilumą ir gerą savijautą su gyvenimu K. ir buvimu su mama. Abu vaikai demonstruoja padidintą emocinį jautrumą tėvų tarpusavio konfliktui. Vaikų pasisakymuose atsispindi ambivalentiškas santykis su tėvu, kuris siejamas su konkrečiomis patirtimis ir situacijomis, turinčiomis aiškų emocinį krūvį. Psichologo vertinimu, šiuo metu vaikams psichologiškai reikšmingiausi veiksniai, kurie atsispindi jų pasisakymuose yra šie: emocinis saugumas; stabilumas ir nuspėjama kasdienė aplinka; tėvų tarpusavio konfliktų ir jų poveikio vaikams mažinimas. Tuos pačius veiksnius yra įvardinę ir abu tėvai. Abu jie išreiškia siekį užtikrinti vaikams emocinį saugumą ir stabilumą, kartu nurodydami, kad šių tikslų įgyvendinimą apsunkina jų neigiama nuostata vienas kito atžvilgiu ir iš to kylantys konfliktiški tarpusavio santykiai.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.

Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punktą ir nustatyti nepilnamečių vaikų L. Š. ir R. Š. gyvenamąją vietą su tėvu A. Š.. Ieškovė su šiuo atsakovo reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje esminis aplinkybių pasikeitimas konkrečiai neapibrėžiamas, tačiau pateikiami pavyzdžiai: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Vertindamas vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikšmę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, t. y. nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-916/2025, 32 ir 35 punktas). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punkte šalys susitarė, jog sūnaus L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. Š. jos gyvenamojoje vietoje. Taigi šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, todėl atsakovui, reiškiančiam reikalavimą pakeisti nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, kyla pareiga įrodyti, kokios iš esmės aplinkybės pasikeitė nuo 2024 m. balandžio 22 d. teismo sprendimo priėmimo ir kaip jos įtakoja vaikų gyvenimo sąlygas, interesus, pažeidžia vaikų teises, ir dėl to kyla būtinybė pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant su atsakovu. Bylos duomenimis nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, kad šalių vaikai L. Š. ir R. Š. nuo šalių santuokos nutraukimo faktiškai gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Atsakovas nurodo, kad ieškovės netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu ir vaikų teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad ieškovė nuteikinėja vaikus R. Š. ir L. Š. prieš atsakovą, jį apkalba, trukdo atsakovui susitikti ir bendrauti su vaikais, taip silpnindama atsakovo ryšį su vaikais ir pažeisdama vaikų teisę bendrauti su tėvu.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei garso įrašai patvirtina, kad šalių santykiai pakankamai ilgą laiką buvo įtempti, tarp šalių kildavo nesutarimų, konfliktų, pagrindinis konfliktas tarp šalių įvyko 2024 m. spalio mėn., po ko šalių santykiai ypatingai pablogėjo ir šalims nebepavyko bendrauti bei susitarti vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo, auklėjimo ir kitais klausimais. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad tarnyboje buvo gautas ne vienas pranešimas apie vaiko teisių pažeidimus, dažniausiai pažeidimai susiję dėl konfliktinių santykių tarp tėvų, nesutarimų dėl bendravimo su vaikais. Vaiko teisių pažeidimai nenustatyti, dažniausiai rizikos veiksniai buvo nustatyti abiem tėvams, dėl to, kad negeba spręsti konfliktinių situacijų. Šias aplinkybes patvirtina ir institucijos, teikiančios išvadą, pateikti vaiko situacijos vertinimo anketos bei sprendimai.

Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2024 m. gegužės 1 d. padarytus garso įrašus, kuriuose užfiksuotas šalių tarpusavio bendravimas. Atsakovas nurodo, kad šie garso įrašai patvirtina, jog ieškovė kelia konfliktus, nesivaldo, nekontroliuoja savo emocijų, net ir tada, kai šalia yra vaikai, ieškovės emocinė būklė nėra tokia, kad ji galėtų viena nuolatos rūpintis vaikais. Pagal įrašų padarymo laikotarpį matyti, kad šie garso įrašai daryti iki šalių santuokos nutraukimo, dauguma, pašlijus šalių santykiams ir pradėjus santuokos nutraukimo procesą, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatinėjamos aplinkybės, pasikeitusios po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), ir kurios galėtų turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Pastebėtina, kad, nepaisant tuo metu tarp šalių susiklosčiusių santykių, atsakovas nutraukdamas santuoką su ieškove bendru sutarimu pats sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų mama N. Š..

Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu nurodė aplinkybes, susijusias su ieškovės dukra M., dėl ieškovės dukters M. elgesio, konfliktų su ieškove ir pan., tačiau, teismo nuomone, šios aplinkybės nepatvirtina ieškovės netinkamo rūpinimosi, auklėjimo, daromos netinkamos įtakos ir pan. šalių vaikams R. Š. ir L. Š..

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

Byloje pateikti vaikų nuomonių išklausymo aktai, teismo psichologės išvada, iš kurių matyti, kad vaikų nuomonė iš esmės niekada nesikeitė – nors abu vaikai aiškiai myli abu tėvus, nori su jais bendrauti ir palaikyti ryšį, tačiau ir R. Š., ir L. Š. pageidauja likti gyventi K. su mama – ieškove N. Š..

Susipažinus su bylos medžiaga, manytina, jog vaikai šiuo atveju yra mylimi abiejų tėvų, abu tėvai jais rūpinasi, byloje pateikti šeimos sąlygų tyrimo aktai (2025 m. vasario 12 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas ir 2025 m. vasario 17 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas) patvirtina, kad abu tėvai gali sudaryti tinkamai gyvenimo sąlygas vaikams, taigi, vaikai iš principo galėtų gyventi su kiekvienu iš tėvų, tačiau būtina įvertinti tai, kad šiuo atveju atsakovo priešieškinio reikalavimo tenkinimas reikštų, kad turėtų būti keičiama nusistovėjusi ir stabilų pobūdį jau įgavusi vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, o ši situacija, tikėtina, vėl sukeltų vaikams stresą dėl esminio pokyčio vaikų gyvenime.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, vaikų nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, nuomonę, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė ir byloje nenustatyta, jog vaikų L. Š. ir R. Š. esama aplinka jiems tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, t. y. nustatant ją su kitu iš tėvų, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl teismo sprendimu nustatytos vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo netenkintinas.

Pastebėtina, kad atsakovo priešieškinio reikalavimo pagrindu nurodomos aplinkybės apie tai, kad ieškovė trukdo atsakovui susitikti ir bendrauti su vaikais, taip silpnindama atsakovo ryšį su vaikais ir pažeisdama vaikų teisę bendrauti su tėvu, yra pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, nustatant konkrečią, detalią bendravimo su vaikais tvarką.

Netenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl teismo sprendimu nustatytos vaiku gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su atsakovu, netenkintinas ir priešieškinio reikalavimas priteisti vaikams L. Š. ir R. Š. iš ieškovės po 300 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024, nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais L. Š. ir R. Š. tvarką ir nustatyti ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą detalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas priešieškiniu reiškia alternatyvų reikalavimą – netenkinus atsakovo reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su atsakovu bei išlaikymo vaikams priteisimo iš ieškovės, atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024, nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais L. Š. ir R. Š. tvarką ir nustatyti atsakovo priešieškinyje nurodytą detalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktu ieškovė ir atsakovas (pareiškėjai) susitarė, jog gyvendami skyrium pareiškėjai turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti juos auklėjant. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, pareiškėjai sprendžia abu tarpusavio sutarimu. Jeigu nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Būdami su vaikais, dalyvaudami jų auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, pareiškėjai įsipareigoja nenuteikinėti jų kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingais vaikams interesais, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant j jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Šalys susitarė, kad pareiškėjas pagal galimybes papildomai finansiškai prisideda prie papildomų išlaidų vaikų ugdymui sporto / meno raiškos srityje. Minėtos sutarties 4.1. punkte šalys susitarė, kad pareiškėja įsipareigoja netrukdyti A. Š. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime be jokių apribojimų, jei tai neprieštaraus vaikų interesams.

Nors šalys nutraukė santuoką šalių bendru susitarimu, nagrinėjamoje byloje šalių pateikti susirašinėjimai (elektroniniu paštu, SMS žinutėmis), garso įrašai, institucijos, teikiančios išvadą, pateikta informacija, patvirtina, kad šalys tarpusavyje nesutaria, santykiai yra konfliktiški, tarp šalių kylantys nesutarimai ir ginčai neabejotinai įtakoja ir daro neigiamą poveikį nepilnamečių vaikų raidai ir vystymuisi. Šalys tarpusavyje negali susitarti dėl geriausiai tiek jų, tiek vaikų interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Esant tokiai konfliktinei situacijai tarp šalių būtina nustatyti aiškią, tikslią, konkrečią atsakovo bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarką, t. y. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 nustatytą bendravimo tvarką.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

Ieškovė byloje įrodinėjo, jog atsakovas yra depresyvus, jo objektyviai liguistas agresyvumas yra pavojingas tiek ieškovei, tiek vaikams, ieškovė mano, jog atsakovui yra reikalingas gydymas psichotropiniais vaistais. Taip pat nurodė, kad atsakovas ne vienerius metus buvo gydomas, medikai siūlė gydytis psichikos priklausomybės ligas stacionare, tačiau atsakovas tik keisdavo gydytojus ir vaistus. Teismas pažymi, jog ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo sveikatą bei psichologinius/psichinius sutrikimus yra deklaratyvūs, neparemti jokiais kitais byloje pateiktais įrodymais. Ieškovė byloje pateikė 2024 m. gruodžio 12 d. antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pateiktoje nuotraukoje užfiksuoti vaistinėlėje esantys vaistai (duomenys neskelbtini) ir kt., tačiau nėra aišku, kada padaryta ieškovės pateikta fotonuotrauka, kokioje vietoje, kam priklausantys medikamentai joje užfiksuoti ir pan.

Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos D. D., I. A. ir I. G. iš esmės nurodė bendro pobūdžio informaciją apie šalių bendravimą su vaikais šalių santuokos metu ir po šalių santuokos nutraukimo, jokių konkrečių faktų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė ar atsakovas netinkamai rūpinasi vaikais, kenkia vaikų interesams ar pažeidžia jų teises, kad ieškovės ir atsakovo ryšys su vaikais yra susilpnėjęs ir pan., nenurodė.

Pastebėtina, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas nesugebėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, jo elgesys pažeistų vaikų teises, atsakovas veiktų priešingai vaikų interesais, byloje nenustatyta, priešingai, vaikai pageidauja su atsakovu bendrauti, leisti laiką su atsakovu, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su vaikais ar tokį bendravimą kažkaip riboti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą be tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-279-969/2019).

Ieškovė, sprendžiant klausimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, prašė vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-95-777/2026 pateiktais išaiškinimais, kaip prejudicinę reikšmę turinčiais faktais. Bylos duomenys patvirtina, kad nurodytoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas atskirasis skundas dėl teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Būtina įvertinti tai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi nagrinėjamu atveju minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai negali būti laikomi prejudicinę reikšmę turinčiais faktais.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. vieną kartą per savaitę, iš anksto prieš tai suderinęs su ieškove, atsakovo pasirinktą darbo dieną, išskyrus penktadienį, kuri yra nusistovėjusi ieškovės su vaikais diena. Atsakovas prašo nustatyti, kad atsakovas turi teisę su vaikais L. Š. ir R. Š. susitikti vieną darbo dieną per savaitę darbo dienomis 4 valandas, tačiau ne ilgiau nei iki 21.00 val., po vaikų L. Š. ir R. Š. užsiėmimų ugdymo įstaigose ir popamokinių veiklų. Prieš planuojamą atvykimą pas vaikus L. Š. ir R. Š. tėvas A. Š. motiną N. Š. informuoja trumpąja SMS žinute likus mažiausiai 1 dienai iki planuojamo susitikimo. Taigi iš esmės šalys sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaikais vieną kartą per savaitę darbo dienomis. Atsakovas prašo nustatyti, kad bendrauja su vaikais 4 valandas po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose ir popamokinių veiklų, tačiau, kadangi nėra žinomi tikslūs vaikų užsiėmimų ir popamokinių veiklų grafikai, jie gali kisti vaikams augant, nustatytina, kad atsakovas bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. vieną darbo dieną per savaitę darbo dienomis ne ilgiau nei iki 21.00 val. po vaikų L. Š. ir R. Š. užsiėmimų ugdymo įstaigose ir popamokinių veiklų, nenurodant atsakovo bendravimo su vaikais trukmės. Prieš planuojamą atvykimą pas vaikus L. Š. ir R. Š. atsakovas A. Š. ieškovę N. Š. informuoja trumpąja SMS žinute likus mažiausiai 1 dienai iki planuojamo susitikimo. Kadangi šalys reiškia atskirus reikalavimus dėl atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, patikslintina, kad pagal šiame punkte nustatytą bendravimo tvarką atsakovas su vaikais bendrauja pasirinktą darbo dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas, pranešęs ieškovei ketvirtadieniais, ar bendraus su vaikais, bendrauja su L. Š. ir R. Š. kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais šeštadienį nuo 12.00 val. iki 20.00 val., sekmadienį nuo 9.00 val. iki 16.00 val.; susitikimai su atsakovu vyksta nepilnamečių vaikų L. Š. ir R. Š. gyvenamojoje vietoje K., atsakovui atvykstant pas vaikus; atsakovui suteikiama galimybė nakvoti vaikų kambaryje jų gyvenamojoje vietoje; ieškovė privalo sudaryti sąlygas atsakovo ir vaikų L. Š. ir R. Š. bendravimui K. numatytomis dienomis, o esant nenumatytoms aplinkybėms, ar kitoms svarbioms priežastims (pvz. vaikų liga), apie tai informuoti atsakovą, likus mažiausiai 1 (vienai) dienai iki planuojamo susitikimo. Atsakovas prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. lyginiais metų savaitgaliais, ieškovė atveža vaikus L. Š. ir R. Š. į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį 20.00 val., atsakovas vaikus L. Š. ir R. Š. grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. Iš šalių reiškiamų reikalavimų matyti, kad šalys iš esmės sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaikais kas antrą savaitgalį, t. y. lyginiais metų savaitgaliais, tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo trukmės – ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja šeštadienį ir sekmadienį dienomis, atsakovas prašo nustatyti, kad jis bendrauja nuo penktadienio iki sekmadienio, įskaitant nakvynes, taip pat dėl bendravimo vietos ir tvarkos – ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaikais jų gyvenamojoje vietoje K., atsakovas prašo nustatyti, kad jis bendrauja su vaikais jo gyvenamojoje vietoje V., ieškovei penktadienį vaikus pristatant į jo gyvenamąją vietą, o atsakovui sekmadienį vaikus pristatant į jų gyvenamąją vietą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, teismas turi atsižvelgti į tai, kad vaikui būtina stabili namų aplinka ir turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja tik šeštadienį ir sekmadienį nustatytu laiku, t. y. be nakvynės, nurodo, kad penktadieniai yra vaikų ir ieškovės nusistovėjusi šeimos diena. Kaip jau minėta, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, pagrindų, leidžiančių nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su vaikais, byloje nenustatyta, priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų būti su vaikais nepertraukiamai, su nakvynėmis, ieškovė nenurodė ir tokios aplinkybės byloje nenustatytos, todėl nustatytina, kad atsakovas su vaikais L. Š. ir R. Š. bendrauja lyginiais metų savaitgaliais nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.

Ieškovė, prašydama nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaikais K., atsakovui pas juos atvykstant kas antrą savaitgalį, nurodo, kad atsakovas bendravimo su vaikais metu gali apsistoti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymi, kad ieškovė sudarys sąlygas atsakovui šiame bute su vaikais bendrauti, pernakvoti, jei reikės – pasišalins iš minėto buto.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte šalys nurodė, kad A. Š. iki santuokos sudarymo yra įsigijęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį jam asmeninės nuosavybės teise, todėl jo padalijimo klausimo sutartyje nesprendė, taip pat šalys susitarė, kad šiuo būstu uzufrukto teise su nepilnamečiais vaikais N. Š. po santuokos nutraukimo naudosis iki vaikų pilnametystės. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog ieškovė su vaikais gyvena minėtame bute.

Iš atsakovo pateiktų garso įrašų bei institucijos, teikiančios išvadą, pateiktų Vaiko situacijos vertinimo duomenų, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuolat konfliktuoja, taip abu pažeisdami vaikų teisę į saugią aplinką. Tokių konfliktų kilo ir atsakovui atvykus į minėtą butą pabendrauti su vaikais, dėl ko, kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovas, šiuo metu su vaikais bendrauja viešose vietose – prekybos centruose, parkuose, kavinėse ir pan. Be to, suprantama, kad neįmanoma numatyti galimų aplinkybių ir teigti, kad ieškovė visada galėtų išeiti ir palikti atsakovą vieną bendrauti su vaikais. Pavyzdžiui, iš susirašinėjimų el. paštu tarp šalių matyti, kad ieškovė 2025 m. rugpjūčio 22 d. informavo atsakovą, kad serga ir atsakovo bendravimo su vaikais laiku negalėtų išeiti iš namų.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, pažymi, kad šalių santykiai yra konfliktiški, jų bendravimas dėl su vaikais susijusių interesų nėra konstruktyvus ir pagarbus. Nei ieškovė, nei atsakovas neginčija fakto, jog jų bendravimas yra konfliktiškas, išsiskiria tik šalių pozicija, kas yra konfliktų iniciatorius. Šiuo atveju atsakovo lankymasis ieškovės gyvenamojoje vietoje ne tik sudaro prielaidas ginčams tarp tėvų kilti ir neatkuria teisinės taikos tarp ginčo šalių, tačiau tėvų konfliktai vaikų akivaizdoje taip pat neabejotinai pažeistų ir vaikų interesus, teisę į saugią ir stabilią aplinką.

Atsakovas prašo nustatyti, kad jis su vaikais bendrauja jo gyvenamojoje vietoje, ieškovei penktadienį vaikus atvežant į V., o atsakovui sekmadienį vaikus parvežant į K..

CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai). Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko nuomonė nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste, taigi vaiko nuomonė yra svarbi bylos aplinkybė, tačiau ne lemianti.

2024 m. spalio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad su L. Š. bendrauta 2024 m. spalio 24 d. apie 15:50 val., skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini). Berniukas lengvai užmezgė pokalbį, buvo drąsus, drąsiai dėstė savo mintis. L. gyvena su mama ir sesėmis. Tėvas gyvena atskirai, V.. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini), 3 klasėje. Mokslai sekasi gerai, turi 5 draugus. Su mama sutaria gerai, su R. taip pat, tik su M. dažnai pykstasi. Su tėčiu nelabai bendrauja, nes tėčiui jis buvo nereikalingas. L. supykęs ant tėčio buvo, nes tris mėnesius jis neskambino ir neaplankė. Tėtis pasakė, kad jis atvyks tik tada juos aplankyti, kada nebus mamos namuose. Berniukas pasakojo, kad mama išvyko j komandiruotę ir pasiūlė tėčiui atvykti ir pasibūti. Tėtis atsisakė su jais pabūti, tai kaimynė I. juos prižiūrėjo. Kada grįžo namo iš mokyklos, tada į svečius atvažiavo tėtis. Paskui grįžo M. su sese. Kol tėtis buvo su jais, tai jie vyko papramogauti. Su tėčiu pramogauti važiavo ir M. su R. L. pasakojo, kad su tėčiu važiavo žiūrėti kino, paskui į restoraną pavalgyti, vėliau į parką, paskui vėl pavalgyti važiavo. Pasak vaiko tėtis pas juos buvo maždaug apie dvi ar pusantros dienos. Kada po pramogų važiavo visi namo, tai jų namuose laukė mama. L. su M. išlipo iš mašinos, bet R. nelipo iš jos. L. sako, kad R. pasiliko su tėčiu, o paskui išvažiavo. Mama pradėjo verkti, kad tėtis R. išsivežė. Paskui mama paprašė draugės, kad su juo ir M. pabūtų, o pati išvažiavo į V. parsivežti R.. M. pasakojo, kad naktį buvo atvykusi policija ir dar kažkas, tik nežino kodėl. L. sako, kad mama savaitę verkė ir buvo liūdna, o kada parsivežė R., mama laiminga buvo. L. pasakojo, kol R. buvo išvykusi, tai su tėčiu jis nesikalbėjo. Tėtis jam neskambino. O šiaip tėtis retai kada skambina. L. sako, kad pasiilgsta tėčio. Vaikas norėtų pas tėtį pasisvečiuoti, bet tik dviem dienom. L. sako, kad kitą savaitę mokykloje atostogos ir jis su mama ir sesėmis vyks pas močiutę į I.. Labai nori ten važiuoti, nes atvažiuos sesė D.. Labai L. patinka D., su ja patinka laiką leisti. L. sako, kad pas močiutę I. nenorėtų važiuoti į svečius, nes bijo, kad nebūtų jam taip, kaip atsitiko R.. Vaikas žino, kad R. buvo pas močiutę I., o ši neleido R. važiuoti namo. L. pasakojo, kad R. tokia jau yra. Kada D. buvo pas juos svečiuose ir kada išvažiavo D. namo, tai R. norėjo kartu važiuoti. Tas pats buvo ir su tėčiu. R. kas tik išvažiuoja namo, tuoj nori kartu važiuoti. L. myli R., bet dažnai ir pasipyksta. Berniukas buvo apsirengęs tvarkingais rūbais, atitinkančiais amžių ir sezoniškumą.

2024 m. gruodžio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad su L. Š. bendrauta 2024 m. gruodžio 20 d. apie 07:55 val. Su vaiku bendrauta skyriuje, nedalyvaujant įstatyminiam atstovui. L. atvyko geros nuotaikos, tvarkingai apsirengęs, bendravo noriai. L. pasakojo, kad po mokyklos vaidinimo susirgo, jam sukilo temperatūra. Vaikas pasakojo, kad mokykloje vaidino Voro vestuves, jo vaidmuo buvo pelėda. L. sako, kad dar nebuvo atėjęs Kalėdų senelis, bet laišką jam parašė. Per Kalėdas L. su mama ir sesėmis važiuos į I., pas senelius. Vaikas sako, kad labai nori važiuoti pas senelius. L. pasakojo, kad pas tėtį V. svečiavosi prieš kažkiek laiko. Kai buvo V., dar nebuvo papuošta eglutė. Jau namuose papuošta eglutė, ji labai graži. Vaikas sako, kad atvažiavo tėtis ir jis su tėčiu išvyko pas jį į V.. R. nevažiavo, nes sirgo. Važiuodami į V. užsuko į degalinę, kurioje pavalgė. L. pasakojo, kad su tėčiu gerai praleido laiką. Važiavo į kiną, patiko kinas, bei valgė popkornus. Jų galima pasiimti įvairių rūšių. Namuose su tėčiu daug laiko praleido. Jie kartu žaidė žaidimą pasijungę televizorių. Pas tėtį yra butas per du aukštus. L. sakė, kad pas tėtį turi savo kambarį. L. sakė, kad su tėčiu ėjo į parką pasivaikščioti, jam labai patiko. Su tėčiu važiavo iki parduotuvės. Paprašė, kad tėtis nupirktų šokoladinių sausainių ir jis nupirko. L. sako, kad su savimi turėjo maisto dėžutėje, kurioje užteko maisto dviem dienom. Joje buvo: du kruasanai su dešrele, trys sūrio lazdelės, dribsnių, kabinosi dešrelių. Vaikas sako, kad tėtis buvo trumpam išvažiavęs ir greit sugrįžo. L. pasakojo, kad tėtis neužsakinėjo maisto į namus, bei nieko negalimo. Tėtis nedraudė vaikui valgyti, nes jis pats nenorėjo. L. visada minėjo, kad jis nenorėjo valgyti, nes turėjo dėžutę su maistu ir jam jos užteko. Tėtis nenupirko čipsų, nes nenorėjo. Mama nuperka čipsų, arba parneša iš darbo. L. sako, kad jo tėtis neskriaudė ir jis nebuvo alkanas. Tiesiog kelis kartus vaikas paminėjo, kad jam maisto užteko kiek norėjo valgyti. Po viešnagės pas tėtį į K. kartu su tėčiu važiavo traukiniu. Labai patiko L. su tėčiu važiuoti traukiniu. Kada atvažiavo į K., tai norėjo pavalgyti, nes kelionėje truputi praalko. L. pasakojo, kad tėtis skambino, bet jis buvo pavargęs ir trumpai pakalbėjęs pasakė, kad nori eiti miegoti. Vaikas sako, kad tėtis žino, kad jis su sese serga. L. pasakojo, kad nenori važiuoti pas tėtį, kodėl nenori, neįvardino, tiesiog. Paskui pasakė, kad jam nepatinka tėčio draugė D.. Tėtis sakė, kad D. nebus, o ji buvo. L. nepatinka D., nes vasarą, kada buvo pirmą kartą mušė R.. Kaip vyko tas mušimas, L. pasakė, kad R. bėgiojo po virtuvę ir D. ją paėmė už rankos ir sudrausmino. Taip pat drausmina ir mama, kada R. neklauso. R. mėgsta lakstyti, lipti ar kažką veikti. Tai būna sudrausminama žodžiu, bet jeigu tas nepadeda, tai suimama už rankos, kad liautųsi. L. sako, kad nei tėtis, nei D. jo nedrausmina. Jis yra didesnis ir nelaksto kaip R.

2025 m. rugpjūčio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad su L. Š. bendrauta 2025 m. rugpjūčio 29 d. apie 11 val. jam atvykus į Skyrių kartu su mama. Su vaiku bendrauta motinai nedalyvaujant. Vaikas buvo draugiškas, drąsus, atvirai atsakinėjo į klausimus. Berniukas su mama sutaria labai gerai. Laisvalaikiu patinka eiti į kavines, maudytis. Su tėčiu sutaria nelabai gerai, nenori būti su juo, nes vaikas matė, kaip tėvas mušdavo mamą, taip pat vaikui nepatinka ilgos kelionės į V., vaikas yra turėjęs auto įvykį, po kurio atsirado baimė važiuoti automobiliu. Kada tėvą matė paskutinį kartą, neatsimena.

2024 m. spalio 14 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad su R. Š. bendrauta 2024 m. spalio 14 d. 11.00 val. pas vaiko senelę namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Mergaitė pokalbio metu buvo gerai nusiteikusi, žiūrėjo vaizdo įrašus planšetėje. Mergaitė pasakoja, kad jai gerai sekasi. Nurodo, kad šiuo metu yra svečiuose pas tėtį ir močiutę. Dalinasi, kad vakar atvažiavo su tėčiu. Pasakoja, kad kartu ėjo į parką pasivaikščioti. Pasakoja, kad gerai sutaria su tėčiu, nesipyksta. Dalinasi, kad su traukiniu atvažiavo į V.. Nurodo, kad su mama sutaria blogai, nes sako, kad anksti eina miegoti. Dalinasi, kad mėgsta eiti į lauką. Nurodo, kad namuose būna su mama. Dalinasi, kad daro pamokas, rašo raidytes. Nurodo, kad lanko darželį, ten viskas labai gerai. Pasakoja, kad pasiilgo darželio, nori eiti į darželį. Išsako, kad B., B. draugai, ir daug kitų draugų. Mergaitė sako, kad pabus dar dvi dienas su tėčiu ir tada važiuos namo pas mamą. Dalinasi, kad tada V. 4 dienas bus, nes 2 plius 2 lygu keturi. Pasakoja, kad sesės nepasiilgo, nes pyksta ant jos, brolio pasiilgo. Pasakoja, kad mama juos su broliu ir sese gal apie 5 minutes palieka vienus, daugiau nepalieka. Pasakoja, kad kažkur į kavinę eina su draugu kartais mama. Mergaitė atsisakė su mama vykti į K., atsisakė, su ja kalbėti telefonu. Pokalbio metu nurodė, kad kelias dienas pabus pas močiutę su tėčiu, nes nori su jais pabūti, ir tada važiuos pas mamą. Vaikas pokalbio metu nurodė, kad pas dieduką P. į I. taip pat važiuoti nenori, nori likti V. su močiute ir tėčiu.

2024 m. spalio 20 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad į skyrių ((duomenys neskelbtini)) R. Š. 2024 m. spalio 18 d. 14:25 atvežė močiutė (I. G.). R. nurodė, kad turi mamą N. K. ir tėtį A. V., „bet gali parašyti F., nes tėtis man taip leidžia rašyti“. Dar R. turi seserį M. ir brolį L.. Tėtis ir mama gyvena atskirai, „o aš važiuoju ir į V., ir į K. Ir dar į I., dar pas babą važiuoju“. Turi vieną babą, bet jos vardo nežino. Paklausus, su kuo dabar R. gyvena, mergaitė atsakė, kad su tėčiu, anksčiau gyveno su mama bei su sese, broliu, šuniu ir katinu. Paklausus, kodėl R. nustojo gyventi su mama, mergaitė atsakė, kad „noriu pabūt su tėčiu, o tada važiuosiu į K.“. Dabar su tėčiu nori būti, „nes niekada nemačiau jo“. Kai mama buvo atvažiavusi į V., nenorėjo su ja kartu grįžti namo, nes „aš su mama ilgai esu K., o V. neilgai ir noriu būti V.“. Apie savo norą mamai pasakė „vakar“. R. nustojo norėt pas mamą eit, „nes man neleidžia į V. eit, dar daužo tėčio mašiną mama, aš mačiau, kai aš važiavau“. Paklausus, kas ten buvo, R. atsakė, kad mama „daužė, daužė ir nukrito“. Paklausus, kaip tada pasijuto mergaitė, atsakė, kad „gerai, nes neleido važiuoti į V. ir tada taip buvo“. Kai gyveno pas mamą, R. su tėčiu bendraudavo: „Kai buvau mažytė, nes kai buvau maža, nepikto mama ant tėčio“. O dabar tėvai jau nebe kartu gyvena, bet „paskambinau jam“. Skambindavo R. tėčiui pati per savo telefoną ir tėtis jai skambindavo: „Dar prieš miegą man skambina ir kai aš ten išeinu iš darželio“. Pasidomėjus, ką mama sakydavo, kai R. su tėčiu kalbėdavo, mergaitė atsakė, kad „nebuvo mamos, nes aš pati išėjau iš darželio, nes mama taip paklausė, nes labai daug darbų buvo mamai“. Klausiant, ar kada nors mama būdavo šalia, kai R. telefonu su tėčiu kalbėdavo, mergaitė atsakė, kad ne. Kodėl nebūdavo mamos atsakė „nežinau“, bet kalbėtis su tėčiu mama „leisdavo“, vėliau pridėjo, kad „neleisdavo“. Mama apie tėtį „man niekada nesakė nieko“. R. mamos apie tėtį irgi nieko neklausdavo, nes „nenorėjau, mama ant manęs supyktų“. Dėl ko mama supykti galėtų, mergaitė pasakė, kad jei taip būtų padarius, „mama tada atimtų iš manęs žaislų ir negalėsiu tada su mama kalbėt, nes taip mama pasakė“. Bendrauti su tėčiu vaikas negalėjo, „nes mama su tėčiu labai pykstas“. Teiraujantis, ar kada su tėčiu susitikdavo, kai gyveno pas mamą, R. atsakė, kad taip, „tai buvo gal dvi dienos“. Kaip dažnai/retai su tėčiu susitikdavo „nežinau dabar“. Sužinodavo, kad susitiks iš brolio, nes pastarasis pasakydavo. R. labai patinka pas tėtį būti. Tada „aš viena žiūriu į telefoną, nes pas tėtį nėra žaislų“. Kartu su tėčiu per telefoną R. žaidžia Browl Stars‘ą, „ten reikia kovoti“, dar Roblox‘ą. Ką daugiau su tėčiu veikia, atsakė, kad „viskas, čia tik du dalykai“. Pasidomėjus, kas R. patinka tėčio elgesyje, mergaitė atsakė, kad „kai aš pas jį miegu, tada tėtis tyliai ateina, tada numauna kojines ir kutena man į koją“ [pradeda šypsotis ir juoktis, rodo, kaip tėtis daro]. Prideda, kad tada ji net nukrenta nuo lovos [juokiasi]. Dar patinka, kai tėtis mergaitę „gąsdina, kai miegu, nes tada pašoku ir nukrentu“. Teiraujantis, kas mergaitei nepatinka tėčio elgesyje, vaikas pasakoja, kad nepatinka, kai tėtis kutena ranką, nes vėl pašoka ir nukrenta, o surimtėjusi prideda, kad „kai rūko“. Su tėčiu R. nesipyksta. Pas jį namuose jokių darbelių/atsakomybių neturi. Tėtis mergaitės niekada neskriaudė. Tėtis apie mamą R. nieko nepasakojo. Pas tėtį R. turi savo kambarį antrame aukšte. Pas mamą R. grįžti norėtų „kai bus darželis, nes šiandien man nėra darželio“. Dabar nėra darželio, nes taip R. sakė auklėtoja.

2024 m. gruodžio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad su R. Š. bendrauta 2024 m. gruodžio 20 d. apie 08:20 val. Su vaiku bendrauta skyriuje, nedalyvaujant įstatyminiam atstovui. R. atvyko nusiteikusi gerai, su savimi turėjo žaisliuką, kalbėjo noriai. Mergaitė aprengta tvarkingais rūbais atitinkančiais amžių ir sezoniškumą. Mergaitė pasakojo, kad dabar serga ir neina į darželį. Kada buvo sveika ėjo į darželį, o jame dalyvavo šventėje. Šventė vadinosi cirkas, paskui nuo Kalėdų senelio gavo dovanų, bitę. R. pasakojo, kad jai patinka eiti į darželį, nes ten turi daug draugų. Mergaitė sakė, kad tėtis gyvena V.. R. pasakojo, kad pas tėtį buvo vasarą, bet ką veikę, neatsimena. R. pasakojo, kad jai patiko būti pas tėtį. Mergaitė sakė kad tėtis jos neskriaudžia. Labai gerai sugyvena su broliu ir M.. Pas tėtį dabar nevažiavo, nes serga, bet važiavo L.. Kaip pasveiks, nevažiuos pas tėtį, nes nenori, o kodėl nenori, nežino. Nepatinka pas tėtį, nes D. muša, o muša tai neleidžia jai bėgioti. Vėliau R. pasakė, kad nenori pas tėtį, nes jis gali nuvežti pas babą. Pas babą R. nepatiko. R. patinka, kada tėtis atvažiuoja į namus jos aplankyti. Su tėčiu gerai praleidžia laiką, važiuoja į kiną, paskui pavalgyti. R. dar kartą pakartojo, kad nepatinka pas tėtį tik dėl babos, ji nenori susitikti su baba. R. sakė, kad važiuos su mama, sese ir broliu pas senelius į I..

2025 m. rugpjūčio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad su R. Š. bendrauta 2025 m. rugpjūčio 29 d. apie 11 val. jai atvykus į Skyrių kartu su mama. Su vaiku bendrauta motinai nedalyvaujant. R. buvo draugiška, drąsi, atvirai atsakinėjo į klausimus. Mergaitė su mama sutaria labai gerai. Laisvalaikiu patinka maudytis, eiti į kavines. Mergaitė pasakė, kad su tėčiu santykiai nėra geri, ji nenori būti pas tėtį, kada matė tėtį paskutinį kartą, neatsimena.

Byloje pateikta 2025 m. gegužės 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologės J. Š. psichologinio tyrimo išvada dėl vaikų L. Š. ir R. Š. bendravimo su tėvu tvarkos. Galutinėje išvadoje nurodyta, kad vaikai šiuo metu nėra pasirengę emociškai bendrauti su tėvu tokia forma, kokia yra dabar – keliaujant į svetimą miestą ir susiduriant su nepageidaujamomis sąlygomis. Jie nori matytis su tėčiu, bet tik saugioje, pažįstamoje aplinkoje – K.. Tinkamiausia bendravimo forma - tai tėvo atvykimas į K., bendraujant su vaikais jų kasdieninėje aplinkoje, palaipsniui ir pagarbiai atstatant santykį, o savaitės dienomis su vaikais bendraujant nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Prievarta tęsiant esamą grafiką kyla grėsmė vaikų emocinei pusiausvyrai ir santykio su tėvu visavertiškumui ateityje. Vertinant nurodytą psichologinio tyrimo išvadą pirmiausia pastebėtina tai, kad psichologinio tyrimo išvada pateikta pabendravus su vaikais ir ieškovei pristačius situaciją, nebendravus su atsakovu, nesusipažinus su pilna situacija, nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga. Išvadoje konstatuojama, kad vaikai susiduria su nepageidaujamomis sąlygomis, vykstant pas atsakovą į svetimą miestą, naudojamos tokios frazės kaip „prievarta tęsiant esamą grafiką“ (t. y. kas antrą savaitgalį vaikams vykstant pas atsakovą į V.) ir pan., nors šalys bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės faktiškai nebuvo vykdomos ir vaikai nevykdavo kas antrą savaitgalį į V. pas atsakovą. Esant nurodytoms aplinkybėms, kritiškai vertintinos 2025 m. gegužės 28 d. psichologinio tyrimo išvadoje pateiktos išvados ir rekomendacijos.

Byloje pateikta 2026 m. sausio 15 d. teismo psichologės T. S. parengtas pokalbių aprašymas ir nuomonė teismui dėl nepilnamečių vaikų L. Š. ir R. Š. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Galutiniame apibendrinime nurodoma, kad remiantis vaikų pokalbiu turiniu, galima konstatuoti, kad abiejų vaikų pasisakymai yra nuoseklūs ir tarpusavyje derantys. Vaikai aiškiai sieja emocinį saugumą, stabilumą ir gerą savijautą su gyvenimu K. ir buvimu su mama. Abu vaikai demonstruoja padidintą emocinį jautrumą tėvų tarpusavio konfliktui. Vaikų pasisakymuose atsispindi ambivalentiškas santykis su tėvu, kuris siejamas su konkrečiomis patirtimis ir situacijomis, turinčiomis aiškų emocinį krūvį. Psichologo vertinimu, šiuo metu vaikams psichologiškai reikšmingiausi veiksniai, kurie atsispindi jų pasisakymuose yra šie: emocinis saugumas; stabilumas ir nuspėjama kasdienė aplinka; tėvų tarpusavio konfliktų ir jų poveikio vaikams mažinimas. Tuos pačius veiksnius yra įvardinę ir abu tėvai. Abu jie išreiškia siekį užtikrinti vaikams emocinį saugumą ir stabilumą, kartu nurodydami, kad šių tikslų įgyvendinimą apsunkina jų neigiama nuostata vienas kito atžvilgiu ir iš to kylantys konfliktiški tarpusavio santykiai.

Pastebėtina, kad, nors teismo psichologė nenustatė, jog vaikai būtų tiesiogiai įtakojami kurio nors iš tėvų, tačiau, vertinant vaikų paaiškinimų, tam tikrų aplinkybių, tarp tėvų vykusių konfliktų, vaikų bendravimo su kitais asmenimis (pavyzdžiui, vaikų močiute I. G.) atpasakojimo/vertinimo dinamiką nuo 2024 metų iki 2026 metų, galima daryti išvadą, jog vaikai iš dalies netiesiogiai yra įtakojami ieškovės. Akivaizdu, jog su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai nuolat gyvena, praleidžia daug laiko, gali išgirsti tam tikrus pokalbius, pastabas apie kitus asmenis, buvusius įvykius ir pan., su tuo iš tėvų vaikai yra labiau emociškai susiję, mato ir perima tėvų nuotaikas, reakcijas. Dėl šių priežasčių kategoriškai teigti, kad vaikai nenori vykti pas atsakovą į V. ir ten bendrauti su atsakovu, nėra pagrindo.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tai, kad atsakovas turi atvažiuoti pas vaikus ir bendrauti su jais vaikų gyvenamojoje vietoje, labai įrėmina vaikus, jie negali niekur išvažiuoti atostogauti, pramogauti į kitą miestą, taigi toks bendravimas nelabai atitiktų vaikų interesus, nelieka pasirinkimo laisvės, kur leisti laiką su tėvu. Mano, kad ieškovė galėtų prisiimti pareigą su vaikais bent vieną savaitgalį traukiniu ar autobusu nuvykti pas atsakovą į V. bent vienam pilnam savaitgaliui, kad vaikai galėtų priprasti prie tėvo aplinkos ir tuo pačiu jaustis saugiai, nes mama būtų apsistojusi V., kol vaikai leis pilną savaitgalį su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nubaustas, ar nuteistas dėl smurto prieš vaikus ar jam būtų paskirtos kardomosios priemonės, jos su vaikais negalėtų bendrauti, ar jiems būtų daroma žala ir būtų pagrindas susiaurinti bendravimo tvarką su tėvu. Vaikų baimės turėtų būti išsklaidytos per tėvų komunikaciją. Būtų nesąžininga bendravimo su vaikais naštą perkelti tik atsakovui ir jis negalėtų su vaikais visiškai bendrauti savo aplinkoje.

Ieškovė nurodo, kad po įvykusios avarijos vaikams atsirado baimė važiuoti automobiliu, todėl vaikams važinėti į V. būtų sunku ir sukeltų papildomų neigiamų emocijų. Pastebėtina, kad keliauti Lietuvoje yra galimybių ne tik automobiliu, bet ir kitomis transporto priemonėmis – autobusu, traukiniu. Išklausant L. Š. nuomonę, jis ne kartą specialistams nurodė, kad važiavo su tėčiu traukiniu (kalbant su teismo psichologe nurodė, kad neprisimena su kuo važiavo – mama ar tėčiu), tokia kelionė jam patiko. Teismo psichologei išklausant R. Š. nuomonę, ji taip pat nurodė, kad traukiniu yra važiavusi į I., traukinyje nepavargsta.

Teismas sutinka su ieškovės nurodyta pozicija, jog vaikams būtų sunku kas antrą savaitgalį vykti į V., kuris yra pakankamai toli nuo K., kelionė užtruktų ilgą laiką, nukentėtų vaikų poilsio laikas, laisvalaikis, socialiniai ryšiai su draugais, artimaisiais, popamokinių veiklų lankymas ir kt., tačiau, įvertinus institucijos, teikiančios išvadą, atstovės teismo posėdyje nurodytas išvadas, manytina, kad vaikų bendravimas su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje V. vieną savaitgalį per keturias savaites atitiktų vaikų interesus ir užtikrintų vaikų teisių bendrauti su tėvu jo gyvenamojoje aplinkoje ilgesnį laiką bei kitų teisių pusiausvyrą, taip būtų užtikrinamas artimesnio ryšio ir santykio su kartu negyvenančiu tėvu kūrimas.

Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė pati prašo nustatyti ilgesnius atsakovo bendravimo periodus su vaikais jų mokyklinių atostogų metu, vaikams bendraujant atsakovo gyvenamojoje vietoje, tačiau įtraukiant sąlygą, jei vaikai pageidaus ir norės. Akivaizdu, jog, jeigu vaikai metų eigoje nevyks pas atsakovą į jo gyvenamąją vietą bent kai kuriais savaitgaliais ir bendraus tik K., labai tikėtina, kad vaikai neišreikš noro vykti pas atsakovą ilgesniam laikotarpiui atostogų metu. Tokiu būdu susilpnėtų atsakovo ir vaikų ryšys, būtų sunku išlaikyti artimus santykius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai kartu su ieškove ir atsakovu nuo gimimo gyveno K., kur gyvena ir šiandien, tuo tarpu būtent atsakovas pakeitė savo gyvenamąją vietą ir išvyko gyventi į kitą miestą – V., todėl atsakovas pagrįstai turėtų prisiimti šiek tiek didesnę išlaidų ir nepatogumo dalį, siekdamas maksimaliai bendrauti su vaikais.

Pastebėtina, kad teismas nesprendžia kasdienių su tėvų buitimi susijusių klausimų, tokių kaip atvykimo bendrauti su vaikais sąlygos, nakvynės ir pan., nes pagrindinė atsakomybė už vaiko teisių įgyvendinimą visada tenka patiems tėvams. Teismas nustato kartu su vaikais negyvenančio tėvo bendravimo tvarką su jais, nedetalizuodamas, kaip tėvai turėtų elgtis asmeniniuose sprendimuose, įgyvendindami bendravimo tvarką.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus šalių paaiškinimus, vaikų nuomones, institucijos išvadą bei joje nurodytas rekomendacijas, nustatytina, kad atsakovas bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. lyginiais metų savaitgaliais nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmąjį lyginį metų savaitgalį ieškovė atveža vaikus L. Š. ir R. Š. į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį, atsakovas vaikus L. Š. ir R. Š. grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos antrąjį lyginį metų savaitgalį atsakovas bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. K..

Šalys patikslintu ieškiniu ir priešieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką vaikų pavasario, vasaros, rudens, žiemos atostogų metu. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi savaites, bendrauja su vaikais per jų atostogas šia tvarka: rudens atostogos lyginiais metais – su atsakovu, nelyginiais metais – su ieškove; žiemos (Kalėdų) atostogos lyginiais metais – nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 25 d. 14:00 val. – su ieškove, nuo gruodžio 25 d. 14:00 val. iki gruodžio 31 d. 12:00 val. – su atsakovu, nuo sausio 1 d. iki sausio 6 d. – su ieškove, nelyginiais metais atvirkštine tvarka – nuo gruodžio 24 d. 9:00 val. iki gruodžio 25 d. 14:00 val. – su atsakovu, nuo gruodžio 25 d. 14:00 val. iki gruodžio 31 d. 12:00 val. – su ieškove, nuo sausio 1 d. iki sausio 6 d. – su atsakovu; pavasario atostogos lyginiais metais – su ieškove; nelyginiais metais – su atsakovu; vasaros atostogų metu vaikai laiką leidžia vieną mėnesį su ieškove, kitą mėnesį – su atsakovu, keitimasis kas savaitę. Atsakovas prašo nustatyti, kad atsakovas su vaikais L. Š. ir R. Š. nelyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 23 d. 20.00 val. iki gruodžio 31 d. 13.00 val., atsakovas su vaikais L. Š. ir R. Š. lyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 31 d. 13.00 val. iki paskutinės jų atostogų dienos sausio mėnesį; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas su vaikais L. Š. ir R. Š. turi teisę praleisti kas antras atostogas (neįskaičiuojant atostogų Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpyje bei vasaros atostogų): 2025 m. atsakovas turi teisę su vaikais L. Š. ir R. Š. praleisti pavasario atostogas, ieškovė turi teisę praleisti rudens atostogas, 2026 m. atsakovas turi teisę su vaikais L. Š. ir R. Š. praleisti žiemos atostogas, ieškovė turi teisę praleisti su vaikais L. Š. ir R. Š. pavasario atostogas, atsakovas turi teisę su vaikais L. Š. ir R. Š. praleisti rudens atostogas ir t. t.; atsakovas turi teisę su vaikais L. Š. ir R. Š. praleisti 6 savaites vasaros atostogų; šias savaites galima naudoti iškart arba dalimis; atsakovas apie planuojamas su vaikais L. Š. ir R. Š. praleisti vasaros atostogų dalis informuoja ieškovė ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų atostogų pradžios; jeigu ieškovė nebendradarbiauja, neatsako atsakovui į raštu pateiktą pranešimą, ji privalo atsakovo iš anksto nurodytomis datomis paruošti vaikus L. Š. ir R. Š. ir nedaryti kliūčių atsakovo ir vaikų suplanuotoms atostogoms.

Iš šalių pareikštų reikalavimų matyti, kad šalys sutinka dėl bendravimo tvarkos pavasario ir rudens atostogų metu, iš dalies nesutampa šalių reikalavimai nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką žiemos švenčių bei žiemos atostogų metu, be to, iš esmės skiriasi šalių siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka vasaros atostogų metu.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių tarpusavio bendravimas apsunkintas, šalių santykiai konfliktiški, teismo nuomone, netikslinga bendravimo tvarkoje įtraukti ieškovės prašomą sąlygą, kad atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi savaites, bendrauja su vaikais per jų atostogas. Tokia sąlyga sukuria neapibrėžtumą ir sudaro prielaidas naujiems šalių tarpusavio konfliktams. Pažymėtina, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka vaikų vasaros atostogų metu visiškai priklauso nuo atsakovo valios, neproporcingai apriboja ieškovės padėtį, neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo. Ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka vasaros atostogų metu labiau atitinka vaikų interesus ir tėvų lygiateisiškumo principą, tačiau iš dalies tikslintina, siekiant konkretumo ir apibrėžtumo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaikų interesu ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, maksimalų kartu su vaikais negyvenančio atsakovo bendravimą su jais, taip pat nepažeisti tėvų lygiateisiškumo principo, nustatytina, kad atsakovas su vaikais L. Š. ir R. Š. nelyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 23 d. 20.00 val. iki gruodžio 25 d. 14.00 val. ir nuo sausio 1 d. 20.00 val. iki vaikų žiemos atostogų pabaigos, o ieškovė – nuo gruodžio 25 d. 14.00 val. iki sausio 1 d.; atsakovas su vaikais lyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 25 d. 14.00 val. iki sausio 1 d. 20.00 val., o ieškovė – nuo gruodžio 23 d. 20.00 val. iki gruodžio 25 d. 14.00 val. ir nuo sausio 1 d. 20.00 val. iki vaikų žiemos atostogų pabaigos; atsakovas su vaikais bendrauja lyginiais metais per vaikų rudens atostogas; nelyginiais metais per vaikų rudens atostogas su vaikais bendrauja ieškovė; atsakovas su vaikais bendrauja nelyginiais metais per vaikų pavasario atostogas, lyginiais metais per vaikų pavasario atostogas su vaikais bendrauja ieškovė; atsakovas bendrauja su vaikais lyginėmis vasaros atostogų savaitėmis, ieškovė – nelyginėmis vasaros atostogų savaitėmis.

Ieškovė taip pat prašo nustatyti bendravimo tvarką vaikų gimtadienių dienomis: vaikų gimtadieniai organizuojami rotacijos principu – lyginiais kalendoriniais metais vaikų gimtadienius organizuoja atsakovas, nelyginiais – ieškovė; gimtadienį organizuojanti šalis turi teisę savarankiškai planuoti šventės laiką ir formatą, atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius, amžių ir nepažeidžiant kito iš tėvų teisės dalyvauti šventėje. Pastebėtina, kad vaikų gimimo dienos taip pat svarbi abiem iš tėvų bendravimo su vaiku diena. Teismo nuomone, nesvarbu, kaip vyks bendravimas vaikų gimimo dienomis, svarbiausia, kad vaikai jaustų šalių dėmesį, rūpestį ir meilę. Teismas įvertina, tai, jog ieškovė, būdama vaikų mama, turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dienomis, kaip ir atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su vaikais tvarka jų gimimo dienomis.

Atsakovas prašo nustatyti, kad jis turi teisę su vaikais L. Š. ir R. Š. savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) praleisti ne mažiau kaip 8 val., taip pat kad atsakovas turi teisę su vaikais L. Š. ir R. Š. praleisti Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėn. sekmadienį) ne mažiau nei 8 val. Pažymėtina, kad ieškovė, nepriklausomai nuo bendros nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat turi teisę praleisti su vaikais savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi teisę praleisti savo gimimo dieną ir Motinos dieną su vaikais, atsakovas turi teisę praleisti savo gimimo dieną ir Tėvo dieną kartu su vaikais, nustatytina kad kiekvienais kalendoriniais metais atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną (birželio mėn. pirmąjį sekmadienį); kiekvienais kalendoriniais metais ieškovės gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį) vaikai praleidžia su ieškove.

Ieškovė prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje įtraukia sąlygas, jog vaikai bendrauja ar vyksta į atsakovo gyvenamąją vietą tik jei vaikai pageidauja ar patys išreiškia norą bendrauti.

Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Taigi, ieškovei tenka ne tik pareiga rūpintis šalių vaikais, bet ir aktyviai skatinti bei sudaryti reikiamas sąlygas vaikų ryšio su tėvu išsaugojimui ir stiprinimui. Vaikams nenorint bendrauti su atsakovu, ieškovė neturėtų prisidengti tuo kaip pasiteisinimu savo pasyvumui, bet turėtų imtis aktyvių priemonių, kad paskatinti, ugdyti ir palaikyti vaikų norą bendrauti su atsakovu. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra esminė jų visapusiškos raidos dalis, todėl ieškovės kaip mamos rūpestis turėtų būti orientuotas ne tik į fizinių poreikių tenkinimą, bet ir į emocinių ryšių su vaikų tėvu užtikrinimą ir palaikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimas turi būti aiškus, konkretus, teismui draudžiama priimti sąlyginius sprendimus (CPK 267, 278 straipsniai). Jei būtų teismo sprendimu nustatyta, kad vaikų bendravimas su atsakovu vyksta tik vaikams išreiškus norą ar pageidaujant, toks teismo sprendimas būtų sąlyginis ir nebūtų galimybės užtikrinti tokio sprendimo vykdymo CPK nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, sąlyga, kad vaikai su atsakovu bendrauja ar vyksta į atsakovo gyvenamąją vietą tik vaikams išreiškus norą, neįtrauktina.

Pažymėtina, kad tai, jog tokia sąlyga neįtrauktina į teismo sprendimu nustatomą bendravimo tvarką, jokiu būdu nereiškia, kad į vaikų norus, poreikius ir interesus neturi būti atsižvelgiama vaikams bendraujant su tėvais, tačiau, kaip jau minėta, vaikų tėvai turi aktyviais veiksmais siekti užtikrinti vaikų bendravimą su kitu iš tėvų, sudaryti sąlygas vaikų ir tėvų ryšio stiprinimui.

Ieškovė prašo nustatyti sąlygą, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. Š. ir R. Š. gali netrukdomai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovas prašo nustatyti sąlygą, kad ieškovė privalo netrukdyti atsakovo ir vaikų bendravimui kiekvieną savaitės dieną nuotolinio ryšio priemonėmis. Kaip jau nurodyta prieš tai, abu tėvai turi įstatymo nustatytas pareigas bendrauti su vaikais ir netrukdyti kitam iš tėvų vykdyti savo pareigas vaikams, todėl įpareigojimo ieškovei netrukdyti bendrauti vaikams su atsakovu nuotolinio ryšio priemonėmis nustatymas būtų perteklinis. Be to, abu šalių vaikai jau yra tokio amžiaus, kad pagal savo užimtumą ugdymo įstaigose ir popamokinėje veikloje patys gali nuspręsti ir informuoti atsakovą apie pageidavimą ir galimybes bendrauti konkrečiu laiku. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. Š. ir R. Š. gali netrukdomai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, nedetalizuojant konkretaus laiko ir nenumatant papildomų įpareigojimų ieškovei.

Atsakovas prašo nustatyti, kad ieškovė privalo raštu pranešti atsakovui, su kokiu konkrečiu asmeniu (be jos pačios) vaikai paliekami, kai ji negali būti namuose, taip pat privalo informuoti atsakovą apie visus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bent vienai nakčiai apsistojančius asmenis. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, palieka juos be priežiūros, su nepatikimais asmenimis ir pan. Atsakovo prašomų įpareigojimų nustatymas nepagrįstai ir neproporcingai apribotų ieškovės teises, tačiau niekaip neužtikrintų vaikų interesų, nes, kaip jau minėta, duomenų apie netinkamą vaikų priežiūrą ar nesaugias vaikų gyvenimo sąlygas byloje nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, šios atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygos neįtrauktinos.

Atsakovas prašo nustatyti, kad ieškovė turi pareigą nedelsiant informuoti atsakovą apie vaikų L. Š. ir R. Š. ligas, tiek jiems gydantis namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose. Vaikų L. Š. ir R. Š. ligos atveju atsakovas turi teisę lankyti vaikus gydymo įstaigoje arba jų gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su jais. Kai vaikai L. Š. ir R. Š. yra gydymo įstaigoje, bendravimas vyksta pagal įstaigos nustatytą tvarką, o kai slaugomi namuose – jų buvimo vietoje. Teismas pažymi, jog visa informacija apie vaikų sveikatą yra pasiekiama elektroninėje sistemoje, atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad turi prieigą ir mato visus vaikų sveikatos duomenis. Be to, ir ieškovė, ir atsakovas turi lygias teises, nustatytas teisės aktuose, kreiptis į gydymo įstaigas dėl vaikų sveikatos, juos lankyti vaikams esant gydymo įstaigose. Įvertinus tai, kad vaikų buvimo metu su kitu iš tėvų gali iškilti nenumatytų situacijų, susijusių su vaikų sveikata, manytina, kad tikslinga nustatyti sąlygą, jog ir ieškovė, ir atsakovas turi pareigą nedelsiant informuoti kitą iš tėvų apie vaikų L. Š. ir R. Š. ligas, tiek jiems gydantis namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose.

Šalys sutinka, kad visi pranešimai ir kita korespondencija sprendžiant bendravimo su vaikų L. Š. ir R. Š. klausimus gali būti pateikiami visomis komunikacijos priemonėmis, elektroninių ryšių priemonėmis, raštu, pavyzdžiui, telefonu, elektroniniu paštu, paštu ir kt., todėl tokia sąlyga įtrauktina į šalių prašomą nustatyti bendravimo tvarką.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo tenkintini iš dalies, pakeistina Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su vaikais L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka: 1) Atsakovas bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. vieną darbo dieną per savaitę pasirinktą darbo dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio ne ilgiau nei iki 21.00 val. po vaikų L. Š. ir R. Š. užsiėmimų ugdymo įstaigose ir popamokinių veiklų. Prieš planuojamą atvykimą pas vaikus L. Š. ir R. Š. atsakovas ieškovę informuoja trumpąja SMS žinute likus mažiausiai 1 dienai iki planuojamo susitikimo; 2) Atsakovas bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. lyginiais metų savaitgaliais nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmąjį lyginį metų savaitgalį ieškovė atveža vaikus L. Š. ir R. Š. į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį, atsakovas vaikus L. Š. ir R. Š. grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos antrąjį lyginį metų savaitgalį atsakovas bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. K.; 3) Atsakovas su vaikais L. Š. ir R. Š. nelyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 23 d. 20.00 val. iki gruodžio 25 d. 14.00 val. ir nuo sausio 1 d. 20.00 val. iki vaikų žiemos atostogų pabaigos, o ieškovė – nuo gruodžio 25 d. 14.00 val. iki sausio 1 d. Atsakovas su vaikais L. Š. ir R. Š. lyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 25 d. 14.00 val. iki sausio 1 d. 20.00 val., o ieškovė – nuo gruodžio 23 d. 20.00 val. iki gruodžio 25 d. 14.00 val. ir nuo sausio 1 d. 20.00 val. iki vaikų žiemos atostogų pabaigos; 4) Atsakovas su vaikais L. Š. ir R. Š. bendrauja lyginiais metais per vaikų rudens atostogas. Nelyginiais metais per vaikų rudens atostogas su vaikais bendrauja ieškovė; 5) Atsakovas su vaikais L. Š. ir R. Š. bendrauja nelyginiais metais per vaikų pavasario atostogas. Lyginiais metais per vaikų pavasario atostogas su vaikais bendrauja ieškovė; 6) Atsakovas bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. lyginėmis vasaros atostogų savaitėmis, ieškovė – nelyginėmis vasaros atostogų savaitėmis; 7) Atsakovas su vaikais L. Š. ir R. Š. bendrauja kiekvienais metais savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną, ieškovė – kiekvienais metais savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną; 8) Vaikų gimtadieniai organizuojami rotacijos principu: lyginiais kalendoriniais metais vaikų gimtadienius organizuoja atsakovas, nelyginiais – ieškovė. Gimtadienį organizuojanti šalis turi teisę savarankiškai planuoti šventės laiką ir formatą, atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius, amžių ir nepažeidžiant kito iš tėvų teisės dalyvauti šventėje; 9) Atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. Š. ir R. Š. gali netrukdomai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis; 10) Ieškovė ir atsakovas turi pareigą nedelsiant informuoti kitą iš tėvų apie vaikų L. Š. ir R. Š. ligas, tiek jiems gydantis namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose; 11) Visi pranešimai ir kita korespondencija sprendžiant bendravimo su vaikų L. Š. ir R. Š. klausimus gali būti pateikiami visomis komunikacijos priemonėmis, elektroninių ryšių priemonėmis, raštu, pavyzdžiui, telefonu, elektroniniu paštu, paštu ir kt.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat pažymi, jog teismo sprendimu nustatyta tvarka neužkerta kelio, šalims susitarus, ieškovui bendrauti ir kitu, papildomu laiku nei nurodyta teismo sprendime.

Dėl bylos išnagrinėjimo rezultato.

Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, institucijos išvadą ir kitą bylos medžiagą, teismas pripažįsta, kad ieškovės patikslintas ieškinys atsakovui iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, atsakovo priešieškinys ieškovei iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, pakeistina Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, kaip nurodyta šios nutarties 89 punkte, kitos patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalys atmestinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 7 d. nutartimi ir pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė byloje pateikdama 2025 m. vasario 13 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo tvarka su vaikais, sumokėjo 56 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei grąžintinas 56 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2, 5 dalys, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis, 3100 Eur atstovavimo išlaidos ir 269,72 Eur išlaidos antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso 3479,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas byloje pateikė rašytinius įrodymus apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis ir 6811,09 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso 6921,09 Eur.

Patenkinus 83 procentus (patenkinta 50 procentų patikslinto ieškinio, visiškai atmestini atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei patenkinta 50 procentų priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo) ieškovės reikalavimų, įvertinus tai, kad šalių pareikšti reikalavimai visi susiję ir nagrinėtini kartu, tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, yra proporcingos ir pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, atliktų veiksmų kiekį, ieškovei iš atsakovo priteistina 2888,17 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus 17 procentų (patenkinta 50 procentų patikslinto ieškinio, visiškai atmestini atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei patenkinta 50 procentų priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo) atsakovo reikalavimų, įvertinus tai, kad šalių pareikšti reikalavimai visi susiję ir nagrinėtini kartu, tai, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, yra proporcingos ir pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, atliktų veiksmų kiekį, atsakovui iš ieškovės priteistina 1176,58 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės N. Š. patikslintą ieškinį ir atsakovo A. Š. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 nustatytą atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaikais L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti tokią atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

Atsakovas A. Š. bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. vieną darbo dieną per savaitę pasirinktą darbo dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio ne ilgiau nei iki 21.00 val. po vaikų L. Š. ir R. Š. užsiėmimų ugdymo įstaigose ir popamokinių veiklų. Prieš planuojamą atvykimą pas vaikus L. Š. ir R. Š. atsakovas A. Š. ieškovę N. Š. informuoja trumpąja SMS žinute likus mažiausiai 1 dienai iki planuojamo susitikimo.

Atsakovas A. Š. bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. lyginiais metų savaitgaliais nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmąjį lyginį metų savaitgalį ieškovė N. Š. atveža vaikus L. Š. ir R. Š. į atsakovo A. Š. gyvenamąją vietą penktadienį, atsakovas A. Š. vaikus L. Š. ir R. Š. grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos antrąjį lyginį metų savaitgalį atsakovas A. Š. bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. K..

Atsakovas A. Š. su vaikais L. Š. ir R. Š. nelyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 23 d. 20.00 val. iki gruodžio 25 d. 14.00 val. ir nuo sausio 1 d. 20.00 val. iki vaikų žiemos atostogų pabaigos, o ieškovė N. Š. – nuo gruodžio 25 d. 14.00 val. iki sausio 1 d. Atsakovas A. Š. su vaikais L. Š. ir R. Š. lyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 25 d. 14.00 val. iki sausio 1 d. 20.00 val., o ieškovė N. Š. – nuo gruodžio 23 d. 20.00 val. iki gruodžio 25 d. 14.00 val. ir nuo sausio 1 d. 20.00 val. iki vaikų žiemos atostogų pabaigos.

Atsakovas A. Š. su vaikais L. Š. ir R. Š. bendrauja lyginiais metais per vaikų rudens atostogas. Nelyginiais metais per vaikų rudens atostogas su vaikais bendrauja ieškovė N. Š..

Atsakovas A. Š. su vaikais L. Š. ir R. Š. bendrauja nelyginiais metais per vaikų pavasario atostogas. Lyginiais metais per vaikų pavasario atostogas su vaikais bendrauja ieškovė N. Š..

Atsakovas A. Š. bendrauja su vaikais L. Š. ir R. Š. lyginėmis vasaros atostogų savaitėmis, ieškovė N. Š. – nelyginėmis vasaros atostogų savaitėmis.

Atsakovas A. Š. su vaikais L. Š. ir R. Š. bendrauja kiekvienais metais savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną, ieškovė N. Š. – kiekvienais metais savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną.

Vaikų gimtadieniai organizuojami rotacijos principu: lyginiais kalendoriniais metais vaikų gimtadienius organizuoja atsakovas A. Š., nelyginiais – ieškovė N. Š.. Gimtadienį organizuojanti šalis turi teisę savarankiškai planuoti šventės laiką ir formatą, atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius, amžių ir nepažeidžiant kito iš tėvų teisės dalyvauti šventėje.

Atsakovas A. Š. su nepilnamečiais vaikais L. Š. ir R. Š. gali netrukdomai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis.

Ieškovė N. Š. ir atsakovas A. Š. turi pareigą nedelsiant informuoti kitą iš tėvų apie vaikų L. Š. ir R. Š. ligas, tiek jiems gydantis namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose.

Visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su vaikų L. Š. ir R. Š. klausimus, gali būti pateikiami visomis komunikacijos priemonėmis, elektroninių ryšių priemonėmis, raštu, pavyzdžiui, telefonu, elektroniniu paštu, paštu ir kt.

Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Š. 2888,17 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 17 ct) ieškovei N. Š. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovės N. Š. 1176,58 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 58 ct) atsakovui A. Š. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Grąžinti ieškovei N. Š. 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 318, mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje (ID) Nr. ZO01473.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 7 d. nutartimi ir pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.