Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-584-520/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00856-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 19.3.3; 19.3.4 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. CSPR-167 dėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2024 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. SPR5-4131(14.4 E) (toliau – ir Komisijos sprendimas, 2024 m. balandžio 26 d. sprendimas); 2) panaikinti Kadastro tvarkytojo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. SPR5-4131(14.4 E) (toliau – ir 2024 m. vasario 26 d. sprendimas, Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, pareiškėjo vardu registruojant pareiškėjo nuosavybės teises į šį statinį. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:Kadastro tvarkytojas) priėmė 2024 m. vasario 26 d. sprendimą, kuriuo atmetė 2024 m. vasario 19 d. pareiškėjo prašymą dėl vasarnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Vasarnamis) registracijos (toliau – ir Prašymas, 2024 m. vasario 19 d. prašymas). Prašymas Kadastro tvarkytojui buvo pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas) bei papildomais dokumentais, patvirtinančiais statinio statybos teisėtumą, žemės sklypo valdymo ir naudojimo faktą, mokesčių, susijusių su turto valdymu, mokėjimo bei kitomis aplinkybėmis. Palikdama galioti Kadastro tvarkytojo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą, Komisija priimto 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo nepagrindė, pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nenustatė, vadovavosi išvadomis, kurios prieštarauja faktinėmis aplinkybėms.Komisija nurodė, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie neatitinka nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, nei Sąrašo 2.3 ir 6 punktuose nurodytų dokumentų ir nėra pakankami įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir Kadastras), nes nepatvirtina Vasarnamio statybos teisėtumo ir statybos užbaigimo fakto. Tačiau kokiu pagrindu Komisija statiniui taiko Sąrašo 2 punkte nustatytus reikalavimus, kurie taikytini statiniams kaimo vietovėje (1 p.) ar sodininkų bendrijos teritorijoje esantiems statiniams (4 p.), nepagrindžia, nes statinys nėra (ir nebuvo pastatytas) nei kaimo vietovėje, nei sodininkų bendrijoje.Komisija teismų sprendimus, kaip ir juose nurodytus motyvus, vertina cituodama teismo sprendimų nuostatas ištraukdamas jas iš konteksto, nesusipažinusi arba nevertindama atitinkamų bylų turinio, dalyko ir pagrindų, tuo pačiu ir teismų sprendimų motyvų, bei sąlygų, koks buvo nagrinėjamos bylos dalykas. Komisija nurodė, kad vienas iš pateiktų dokumentų trūkumų yra aplinkybė, jog matininkės A. R. 2014 m. liepos 23 d. pateikta kadastrinė byla yra nepasirašyta elektroniniu parašu, tačiau tuo pačiu Komisija patvirtino, kad ši byla yra Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) posistemėje „Matininkas“ ir ji Registrui buvo pateikta, ir šiuos duomenis ji turi. Todėl reikalauti pateikti dokumentus, kuriuos Registrų centras turi, yra nepagrįsta.Komisija sprendime pažymėjo, kad neturi pagrindo pareiškėjo teiktus dokumentus vertinti kitaip, negu jie buvo įvertinti teismuose, tačiau dėl 2014 m. liepos 23 d. parengtos ir Registrų centrui pateiktos kadastrinės bylos nei viename iš teismo procesų (įskaitant tuos, kuriais rėmėsi Komisija), kaip tinkamai pateikto rašytinio įrodymo, teismas nėra kėlęs jokių abejonių ar pastabų.Vienas iš motyvų, kuriuo remdamasis Kadastro tvarkytojas atmetė pareiškėjo prašymą – nekilnojamajam daiktui (Vasarnamiui) teisės aktų nustatyta tvarka yra nesuteiktas adresas. Tuo pačiu motyvu sprendimą grindė ir Komisija. Tačiau šis motyvas ir argumentai prieštarauja teisės aktams (nekilnojamam daiktui adresas yra suteikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) nustatyta tvarka) bei Komisijos sprendime nurodytam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimui.VSĮ 6 straipsnio 27 punkte nustatyta, kad adreso suteikimas nekilnojamam turtui yra savarankiška savivaldybės funkcija. Nustatyta tvarka šią funkciją savivaldybė gali įgyvendinti pastato savininkui tik pateikus statinio, kuriam prašomas suteikti adresas, teisinę registraciją patvirtinančius dokumentus. Remiantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. A1-167 patvirtinta tvarka nustatyta, kad, teikiant prašymą dėl adreso suteikimo, prašymą teikiantis asmuo turi pateikti pažymėjimą, patvirtinantį statinio registraciją Registre. Tokiu būdu Komisijos (kaip ir Kadastro tvarkytojo) reikalavimas pateikti statinio adresą, dėl kurio teisinės registracijos yra pateiktas prašymas, yra prieštaraujantis ne tik teisės aktams, bet ir protingumo principui. Nei vienas iš teisės aktų nenustato, kad aplinkybė, kad adresas daiktui nėra suteiktas, gali būti pagrindas atsisakyti atlikti statinio daiktinių teisių registravimą. Pareigos pateikti adreso suteikimą patvirtinančius dokumentus nenumato ir Kadastro įstatymo nuostatos. Tik atlikus statinio teisinę registraciją pareiškėjas galės kreiptis dėl adreso suteikimo, todėl Komisija nepagrįstai reikalauja kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl adreso suteikimo, kurioje jis gaus neigiamą išvadą, motyvuojant tuo, kad prieš tai turi būti atlikta statinio teisinė registracija. Komisijos sprendimas dėl statinio, kaip nuosavybės teisės objekto ir kaip nekilnojamojo daikto statuso, yra grindžiamas prielaidomis, bet ne rašytiniais įrodymais, o faktinių aplinkybių, liudijančių statinio projektavimo, statybos aplinkybes, Komisija nepaneigė. Patvirtinta, kad 1967 m. gruodžio 20 d. Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 462 „Dėl žemės sklypo paskyrimo vilnonių audinių fabrikui „Liteksas“ poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje“ šiai įmonei buvo paskirtas 0,39 ha dydžio žemės sklypas poilsio nameliams statyti, o 1970–1971 metais bendrovės administracija ir profkomitetas suteikė teisę vilnonių audinių fabrikui „Liteksas“ poilsio stovyklai išskirtame žemės sklype Z. M. pasistatyti vasarinio tipo namelį (1972 m. gegužės 31 d. raštas Klaipėdos tarprajoniniam inventorizacijos biurui). Nors atsakovas ir kelia abejones dėl šio sprendimo teisėtumo, tačiau jis nėra nei paneigtas, nei nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Komisijos argumentai, grindžiami Žemės kodeksu (įsigaliojusiu nuo 1971 m. liepos 1 d.), cituojant nuostatas (127 str. 2 d.), kad žemės sklypai tuo laikotarpiu individualiai vasarnamių statybai piliečiams nesuteikiami, neturi jokio pagrindo nagrinėjimui pagal Prašymą. Komisija, cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį (administracinė byla Nr. eA-1081-492/2019), nevertino, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas statinio nuosavybės klausimas, o kilęs ginčas dėl adreso suteikimo registruotam statiniui, todėl įrodymų, susijusių su statinio statybos teisėtumu, šis teismas netyrė, nes tai nebuvo šios administracinės bylos Nr. eA-1081-492/2019 dalykas. Toje byloje nėra jokių įrodymų ir teismas nenustatė jokių aplinkybių ar faktų, kurie patvirtintų statinio neteisėtumą. Priešingai, netiesioginiai įrodymai liudija, kad statyba buvo teisėtai pradėta ir baigta, tačiau teismas neturėjo pagrindo jų vertinti, kadangi buvo sprendžiamas klausimas dėl adreso suteikimo neregistruotam statiniui, bet ne statybos (ne)teisėtumas. Dėl statinio inventorizacijos, statinio registravimo pagrindu vykdomos mokestinės prievolės (žemės mokesčio) – Komisija nepaneigė, kad 1972 metais pareiškėjo tėvas Z. M. nurodytoje vietoje pasistatė Vasarnamį, 1972 metais buvo atlikta pastato inventorizacija, o statinio statybos teisėtumas atsakovo nėra paneigtas. Žemės mokesčio deklaracijoje (žemės mokesčio apskaičiavimas), kurią Palangos miesto savivaldybė pateikdavo Z. M., kaip mokesčio mokėtojui – statinio savininkui – valdytojui, buvo nurodytas sklypo, kuriame yra statinys, sutarties numeris, sklypo adresas (deklaracijoje nurodyta: (duomenys neskelbtini)), bendras naudojamas žemės plotas (0,0046 ha), žemės mokesčio tarifas (2). Visi šie Z. M. teikiami dokumentai liudija, kad statinio faktinio pripažinimo pagrindu ir statybos teisėtumo pripažinimu (t. y. statinio registravimo pagrindu) Z. M. buvo nustatyta mokestinė prievolė, kurią jis vykdė ir mokesčių mokėjimai buvo atliekami jo vardu. Komisija subjektyviai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, įskaitant ir teismo eksperto išvadas, kurios patvirtina statinio statusą. Civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00469-2015-3) buvo atlikta statinio teismo ekspertizė (2016 m. kovo 14 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios išvadose yra nurodyta, kad statinys, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra nekilnojamasis daiktas pagal savo technines savybes ir teisės aktus, jis priskirtinas prie I grupės nesudėtingų statinių, statinys nėra laikinas. Komisija šių eksperto patvirtintų faktinių aplinkybių nepaneigė, o šis teismo ekspertizės aktas, kaip ir kiti su prašymu pateikti dokumentai, patvirtina statinio teisinio registravimo pagrindus. Komisija nepateikė jokios išvados ir dėl kito to paties eksperto – dr. S. M. – parengto 2023 m. rugpjūčio 5 d. ekspertinio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo yra patvirtinama statinio būklė (gera), bei sąlygos, susijusios su statinio eksploatavimu ateityje. Šis aktas buvo parengtas vykdant Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimą. Vasarnamis yra teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas, o Komisija šių aplinkybių nepaneigė. Civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00469-2015-3) buvo pateikti dokumentai (pirminiai dokumentai), patvirtinantys, kad statinys yra sukurtas to meto statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-634-1092/2023 dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu teismas konstatavo, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis tiesiogiai į teisinę registraciją atliekančias institucijas, todėl aplinkybė, kad pareiškėjui nėra nustatytas įgyjamosios senaties institutas, sąlygos atlikti statinio teisinę registraciją nepaneigia. Komisija šios nutarties neįvertino. Kadastro tvarkytojo sprendime nėra nurodyta, kokių dokumentų ar dokumento (remiantis Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 nustatyta tvarka) trūkumas yra pagrindas priimti sprendimą – atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Komisija šio dokumento taip pat neįvardijo, o abstraktus įvardijimas, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys Vasarnamio statybos užbaigimo ir teisėtumo faktą, nėra pakankamas pagrindas teisėtam ir motyvuotam Komisijos sprendimui pagrįsti. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 5 dalis nustato, kad kadastro dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į Kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Šios tvarkos pagrindu buvo pateiktas pareiškėjo prašymas, kadangi statinys pastatytas 1972 metais. Priimdamas sprendimą atmesti Prašymą, atsakovas jo nepagrindė Vyriausybės nustatytos tvarkos sąlygomis. Vyriausybė nėra sudariusi nei baigtinio teiktinų dokumentų sąrašo (5 p.), nei nustatytame Sąraše yra teikiami prioritetai dokumentams, kurie privalo būti pateikti dėl statinių teisinės registracijos. Vienintelė išlyga, kuri yra nustatyta tuo atveju, kai senų statinių valdytojai neturi nei vieno dokumento, išvardyto šio Sąrašo 2–6 punktuose, yra nustatyta sąlyga pateikti teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Sprendime nurodyta, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys Vasarnamio statybos užbaigimo teisėtumą, tačiau konkretaus trūkstamo dokumento, kuris būtų pagrindas priimti sprendimą dėl statinio teisinės registracijos, atsakovas neįvardija. Statybos užbaigimo faktinės aplinkybės vertintinos pagal visų Registrų centrui pateiktų dokumentų turinį, įskaitant ekspertines išvadas, bei teismo procesuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios visos atsakovui yra žinomos. Sprendimas grindžiamas Sąrašo 2.3 punkto nuostata bei 6 punkte nurodytais dokumentais, tačiau Sąrašo 6 punkte numatyti dokumentai, patvirtinantys teisėtumo faktą, kurie „gali būti“ nustato ne baigtinį teiktinų dokumentų sąrašą, bet galimybę pareiškėjui teikti to meto statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, kurių visuma, o ne kiekvienas atskirai, patvirtina statybos teisėtumą ir jos užbaigimo ir statinio priėmimo eksploatacijon faktines aplinkybes. Kartu su prašymu buvo pateikti pareiškėjo, kaip įpėdinio, statusą patvirtinantys dokumentai (M. M., Z. M. (statytojo) įpėdinės). Dėl jų trūkumų ar pastabų atsakovo Sprendime nėra nurodyta.Kadastro tvarkytojo pastabos dėl netinkamai patvirtintos teisinių paslaugų sutarties kopijos yra nepagrįstos ir nepagrindžia Sprendimo teisėtumo. Kadastro tvarkytojas atmetė Prašymą, kuriuo priėmė Sprendimą, tiesiogiai turintį įtakos pareiškėjo teisėms, todėl pateiktas prašymas atstovauti pareiškėjui yra pateiktas tinkamai. Pastabų dėl trūkumų ar prašymo papildyti prašymą nebuvo pateikta. Siekiant išvengti nepagrįstų abejonių dėl tinkamo atstovavimo, skundas Komisijai buvo pateiktas patvirtinus pareiškėjo ir jį atstovaujančios advokatės elektroniniu parašu. Pagrindų vertinti, kad pareiškėjas netinkamai atstovaujamas, Komisija neturėjo.Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:1972 m. gegužės 27 d. buvo atlikta Vasarnamio pirminė techninė inventorizacija. Į Registrų centro Klaipėdos filialą kreipėsi Z. M. atstovas advokatas, 2013 m. sausio 28 d. pateikdamas prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2013 m. sausio 28 d. prašymas) dėl šio Vasarnamio ir nuosavybės teisės į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras). Kadastro tvarkytojas priėmė 2013 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-133 prašymą atmesti, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų). Kadastro tvarkytojas nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus matyti, jog Vasarnamis yra laikinas statinys, o Laikinas statinys ir teisės į jį Registre neregistruojami. Dėl 2013 m. sausio 28 d. prašymo įregistruoti nuosavybės teises Z. M. vardu Registro tvarkytojas (Registrų centro Klaipėdos filialas) priėmė 2013 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-135 prašymo netenkinti, nes yra priimtas Kadastro tvarkytojo sprendimas, kuriuo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą. Z. M. atstovas advokatas Registrų centro Klaipėdos filialui 2014 m. kovo 5 d. pateikė naują prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2014 m. kovo 5 d. prašymas) įregistruoti Vasarnamį ir Z. M. nuosavybės teises į jį pagal pateiktus kitus dokumentus. Kadastro tvarkytojas (Registrų centro Klaipėdos filialas) 2014 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-309 prašymo netenkino, kadangi nepateikti prašomų įrašyti duomenų teisiniai pagrindai, nurodyti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Buvo nurodyta, kad pateiktame Vasarnamio projekte, kuriame 1970 m. kovo 25 d. ir 1971 m. kovo 25 d. padaryti įrašai, kad „M. leidžiama laikinam naudojimui pastatyti poilsio namelį „Litekso“ teritorijoje“ (toliau – ir Projektas), statinys suderintas kaip laikinas statinys, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punktu, šis statinys Registre neregistruojamas. Dėl 2014 m. kovo 5 d. prašymo įregistruoti Z. M. nuosavybės teises į Vasarnamį Registro tvarkytojas (Registrų centro Klaipėdos filiale) priėmė 2014 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-307 prašymo netenkinti, nes yra priimtas Kadastro tvarkytojo sprendimas, kuriuo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Kadastre. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi advokato skundą dėl Kadastro ir Registro tvarkytojų 2014 m. kovo 20 d. sprendimų, 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. cspr1-95 paliko juos galioti. Minėti Kadastro ir Registro tvarkytojų bei šios komisijos sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ginčyti teismui ir yra galiojantys.Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ matininkė A. R., atlikusi Vasarnamio (pastaba: adresas neįregistruotas Lietuvos Respublikos adresų registre (toliau – ir Adresų registras)) kadastrinius matavimus, 2014 m. liepos 30 d. pateikė 2014 m. liepos 23 d. sudarytą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (toliau – ir Kadastro byla, 2014 m. liepos 23 d. byla), nepasirašytą elektroniniu parašu.Pagal Z. M. pareiškimą teisme išnagrinėta civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00469-2015-3) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kurioje Z. M. prašė nustatyti, kad statybos būdu įgytas Vasarnamis yra nekilnojamasis daiktas, registruotinas Registre, ir kad pareiškėjas jį valdo nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą Nr. e3K-218-248/2018 pagal pareiškėjo Z. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalis ir Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo dalis, kuriomis išspręstas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statybos būdu įgytas Vasarnamis yra nekilnojamasis daiktas, statinys – Vasarnamis, registruotinas Registre, ir bylos dalį dėl šio prašymo nutraukė; kitą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Dėl fakto valdymo nuosavybės teise nustatymo sąlygų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „apeliacinės instancijos teismo pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų apie tai, kad ginčo statinys buvo statomas, turint statybą leidžiančius dokumentus, ir tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas baigtu. Pareiškėjui neįrodžius ginčo statinio statybos teisėtumo, t. y. kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos, nėra pagrindo nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise faktą“ (42 p.).Administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01047-2015-5) Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu (bylos Nr. eI-13-243/2017) atmetė Z. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-M-4712-2078, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti jo 2015 m. balandžio 28 d. prašymą suteikti adresą Vasarnamiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. eA-1081-492/2019) atmetė M. M. (Z. M. teisių perėmėjos) apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) priėmė 2021 m. liepos 1 d. nutarimą byloje M. prieš Lietuvą (peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažindamas pareiškėjos peticiją dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nepriimtina. Peticijoje M. M. skundėsi, kad ji negalėjo paveldėti Vasarnamio, nes jos velioniui vyrui nebuvo leista oficialiai pripažinti jo nuosavybės teisės. Šioje byloje EŽTT visų pirma sprendė, ar Vasarnamis buvo Z. M. „nuosavybė“, kaip apibrėžta Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, ir, ar M. M., kuri tapo velionio Z. M. įpėdine, kilo teisėti lūkesčiai paveldėti šį turtą. EŽTT nurodė, kad nėra pagrindo abejoti nacionalinių teismų išvada, kad Vasarnamio statyba neatitiko tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimų.Civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00088-2022-8) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu (bylos Nr. e2YT-63-995/2023) atmetė M. M. teisių ir pareigų perėmėjo pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės į Vasarnamį įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (bylos Nr. e2A-634-1092/2023) paliko nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties peržiūrėjimo.Pareiškėjo atstovė per E. pristatymas sistemą Registrų centrui pateikė Prašymą įrašyti Vasarnamio kadastro duomenis į Kadastrą bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į jį Registre. Kartu su Prašymu pareiškėjo atstovė pateikė nepatvirtintas dokumentų kopijas: 1) 1979 m. sausio 15 d. Vasarnamio techninės apskaitos bylos kopiją; 2) 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m. žemės nuomos mokesčio deklaracijų kopijas, 3) 1976 m. vasario 28 d., 1977 m. vasario 14 d., 1978 m. sausio 31 d., 1979 m. sausio 29 d., 1980 m. sausio 30 d., 1981 m. sausio 30 d., 1983 m. sausio 31 d., 1984 m. vasario 14 d., 1985 m. vasario 13 d., 1986 m. vasario 5 d., 1987 m. vasario 10 d., 1988 m. vasario 12 d., 1989 m. vasario 19 d. mokestinių pranešimų su kvitais kopijas; 3) matininkės parengtos 2014 m. liepos 23 d. Vasarnamio kadastro duomenų bylos kopiją; 4) 1972 m. gegužės 31 d. rašto kopiją; 5) 2019 m. sausio 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (mirusio Z. M. turtą paveldėjo M. M.) kopiją; 6) 2022 m. rugpjūčio 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (mirusios M. M. turtą paveldėjo pareiškėjas) kopiją; 7) 2016 m. kovo 14 d. teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 8) 2023 m. rugpjūčio 5 d. ekspertinio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 5 d. ekspertinė išvada) kopiją; 9) Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį; 10) Registrų centro 2022 m. kovo 14 d. atsiliepimo į pareiškimą civilinėje byloje Nr. e2YT-908-973/2022 kopiją; 11) 2019 m. balandžio 4 d. teisinių paslaugų sutarties priedo (advokato įgaliojimai) kopiją, 12) pareiškėjo asmens tapatybės kortelės kopiją (toliau – ir Priedai).Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktą pareiškėjo 2024 m. vasario 19 d. prašymą ir jo Priedus, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 1, 4, 7 ir 11 punktais, Sprendimu prašymą atmetė, nes: nepateikti dokumentai, patvirtinantys Vasarnamio statybos užbaigimo ir teisėtumo faktą, nes šiuo atveju teismai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė minėto statinio statybos teisėtumo, t. y. kad statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos; pateikta 2019 m. balandžio 4 d. teisinių paslaugų sutarties priedo (advokato įgaliojimai) kopija ir 2014 m. liepos 23 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopija neatitinka Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, (toliau – ir Registro nuostatai) 76 punkto reikalavimų, t. y. dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas ar kopija kadastro tvarkytojui nepateiktas, o pateiktos minėtų dokumentų kopijos nepatvirtintos jį surašiusių atsakingų asmenų saugiais elektroniniais parašais; nekilnojamam daiktui teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas. Komisijoje 2024 m. kovo 8 d. gautas pareiškėjo, atstovaujamo advokatės, 2024 m. kovo 8 d. skundas (toliau – ir 2024 m. kovo 8 d. skundas), kuriuo pareiškėjo atstovė prašė panaikinti Kadastro tvarkytojo Sprendimą. Komisija 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu nusprendė palikti galioti Kadastro tvarkytojo Sprendimą nepakeistą.Kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių. Šiuo atveju, kartu su pareiškėjo atstovės elektroniniu parašu pasirašytu Prašymu Kadastro tvarkytojui buvo pateiktos nepatvirtintos dokumentų kopijos, kurios neatitiko Registro nuostatų 76 punkto reikalavimų, kadangi Kadastro tvarkytojui buvo pateikta nepatvirtinta 2019 m. balandžio 4 d. teisinių paslaugų sutarties priedo Nr. 1 „Advokatės įgaliojimai“ kopija. Todėl Komisija pagrįstai konstatavo, kad Kadastro tvarkytojas Sprendime pagrįstai jo priėmimo pagrindu nurodė Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punktą, nes asmuo, padavęs prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.Pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie neatitinka nei Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, nei Sąrašo 2.3 punkte (kuris numato statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d.), 6 punkte nurodytų dokumentų ir nėra pakankami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Kadastrą, nes nepatvirtina Vasarnamio statybos teisėtumo ir statybos užbaigimo fakto. Pareiškėjo Kadastro tvarkytojui teiktus dokumentus yra įvertinę teismai. Komisija neturėjo pagrindo pareiškėjo Kadastro tvarkytojui teiktus dokumentus vertinti kitaip, negu jie buvo įvertinti teismuose – kaip nepakankamus įrodymus, jog ginčo statinys buvo statomas, turint statybą leidžiančius dokumentus, ir tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pripažintas baigtu.Vienas iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindų yra naujo daikto sukūrimas statybos procese, t. y. pastatant naują statinį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Siekiant nustatyti, ar ginčo statinio statybos procesas buvo teisėtas, būtina vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-353-492/2021; 2024 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I3-1564-621/2024). Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatavo, kad Kadastro tvarkytojas Sprendime pagrįstai atsisakė tenkinti 2024 m. vasario 19 d. prašymą vadovaudamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 7 punktu (nes nepateikti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ar jų pakeitimo) ir šio straipsnio 11 punktu (nes dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų).Komisija pagrįstai atmetė 2024 m. kovo 8 d. skundo argumentus, kad Kadastro tvarkytojas neturėjo pagrindo atmesti Prašymo Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų). Vadovaujantis Kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 10 punktu, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai. Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio statinio kadastro duomenis) į Kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas. Adresas į Kadastrą įrašomas tik tais atvejais, kai nekilnojamasis daiktas yra adreso objektas. Atsižvelgiant į tai, kadastro duomenų byloje turi būti nurodytas adresas, kuris įregistruotas Adresų registre. Be to, šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2014 m. liepos 30 d. pateikta matininkės A. R. 2014 m. liepos 23 d. sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla buvo nepasirašyta elektroniniu parašu, todėl Kadastro tvarkytojui turėjo būti teikiamas bylos originalas ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jos kopija, o šiuo atveju su Prašymu buvo teikta netvirtinta 2014 m. liepos 23 d. bylos kopija. Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ matininkė pateikė 2024 m. gegužės 30 d. elektroniniu parašu pasirašytą 2014 m. liepos 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.Teismas nustatė, kad:Pareiškėjo atstovė per E. pristatymas sistemą Registrų centrui pateikė 2024 m. vasario 19 d. prašymą įrašyti statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Kadastrą bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į jį. Kartu su Prašymu pateikė Priedus.Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs Prašymą ir Priedus, Sprendimu, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 1, 4, 7, 11 punktais, nusprendė Prašymą atmesti Sprendime nurodytais motyvais. Pareiškėjui atstovaujanti advokatė 2024 m. kovo 8 d. skundu apskundė Kadastro tvarkytojo Sprendimą Komisijai. Komisijos sprendimu nuspręsta palikti galioti Kadastro tvarkytojo Sprendimą jame išdėstytais motyvais.Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pateiktos 2019 m. balandžio 4 d. teisinių paslaugų sutarties kopijos ir 2014 m. liepos 23 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopijos atitikties teisės aktų reikalavimams, vadovavosi Registro nuostatų 76 punktu. Teismas pabrėžė, kad Registro nuostatų 76 punkte nėra reikalavimo, kad pateikiamas rašytinių dokumentų skaitmenines kopijas tvirtintų tik rašytinį dokumentą surašęs asmuo. Todėl vien tik tai, kad Kadastro bylos skaitmeninė kopija nebuvo patvirtinta ją sudariusios matininkės saugiu elektroniniu parašu, savaime dar nereiškia, kad šio dokumento kopija su Prašymu buvo pateikta kaip nepatvirtinta kopija. Teismas nurodė, kad teisinių paslaugų sutarties priedo Nr. 1 bei Kadastro bylos kopijos advokatės buvo pateiktos kaip rašytinių dokumentų skaitmeninės kopijos, patvirtintos saugiu advokatės elektroniniu parašu, nes teikiant Prašymą, kuris pasirašomas saugiu elektroniniu parašu, prie jo, kaip priedai, pridedamų suskaitmenintų rašytinių dokumentų kopijos taip pat laikytinos patvirtintomis advokatės saugiu elektroniniu parašu, kadangi tokiu parašu tvirtinami visi dokumentai kartu, t. y. vienu metu saugiu elektroniniu parašu tvirtinami tiek Prašymas, tiek kartu pateikiamos jo priedų kopijos (Registro nuostatų 44 ir 45 p.). Prašymas nėra teikiamas kaip atskirai pasirašytas elektroninis dokumentas, o jo priedai nėra pridedami tik po Prašymo pasirašymo, kaip atskirai teikiamos nepasirašytos rašytinių dokumentų kopijos.Teismas pažymėjo, kad advokatei tvirtinti tiek savo ir pareiškėjo pasirašytos teisinių paslaugų sutarties priedo Nr. 1 kopijos, tiek Kadastro bylos kopijos tikrumą suteikia teisę Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktas. Be to, Kadastro byla yra pasirašyta originaliu rašytiniu matininkės parašu ir Registro posistemėje „Matininkas“ yra pateikta dar 2014 m. liepos 30 d., todėl abejonių dėl šio dokumento, kaip originalo, galiojimo nėra. Tai reiškia, kad jeigu Kadastro tvarkytojas norėjo gauti šio dokumento originalą, tai remdamasis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu turėjo atidėti sprendimo priėmimą ir nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, pašalinti, įpareigojant pareiškėją pateikti Kadastro bylos originalą, bet ne atmesti Prašymą vien todėl, kad pateikta Kadastro bylos skaitmeninė kopija nepasirašyta saugiu elektroniniu matininkės parašu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad Kadastro tvarkytojo Sprendimas ir Komisijos sprendimas nepagrįstai grindžiami nepatvirtintų skaitmeninių dokumentų kopijų pateikimu. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas neteisingai taikė Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas, nes Vasarnamiui nesuteiktas adresas nėra pagrindas pripažinti, kad dėl to Kadastro byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų. Teismas taip pat įvertino Registro nuostatų 16.6 punkto, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 97 punkto nuostatas. Teismas nurodė, kad iš nurodyto reglamentavimo galima daryti išvadą, kad statinio kadastrinių duomenų nustatymo metu (kadastrinių matavimų metu) nustatomi faktiniai pastatų kadastro duomenys, todėl adreso atveju gali būti dvejopa situacija – statiniui adresas gali būti suformuotas pagal Adresų formavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės), arba gali būti tokia tvarka nesuformuotas. Tačiau nesuformuotas pagal Adresų formavimo taisykles adresas savaime nereiškia, kad kadastriniai matavimai negali būti atlikti ir kadastro duomenų byla negali būti parengta pagal faktinę situaciją, t. y. nesant suteikto statiniui adreso, kadangi Registro nuostatų 16.6 punktas numato galimybę Registre įrašyti ne tik tikslų adresą, bet ir nekilnojamojo daikto buvimo vietą (gyvenamosios vietovės ir (arba) savivaldybės pavadinimą, jei nekilnojamasis daiktas nėra adreso objektas). Šiuo atveju nėra ginčo, kad Vasarnamiui adresas nėra suteiktas pagal Adresų formavimo taisykles, tačiau Kadastro byloje yra nurodyta Vasarnamio buvimo vieta. Kadastro byloje vasarnamio specialusis nekilnojamųjų daiktų duomuo – adresas arba buvimo vieta – yra nurodytas, pasirenkant vieną iš dviejų galimų alternatyvų. Teismas pabrėžė, kad atsakovo taikyti Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir 8 straipsnio 3 dalies 10 punktas turi būti aiškinamai taip, kad kadastro duomenų nustatymo metu statinio adresas yra nustatomas ir į Kadastrą turi būti įrašomas tuo atveju, jeigu jis Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas, tačiau jeigu jis nėra suteiktas, o kadastro duomenų byloje nurodoma faktinė statinio buvimo vieta, tai tokia kadastro duomenų byla nelaikytina neatitinkančia teisės aktų reikalavimų Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad Kadastre ir Registre neretai yra registruojami statiniai padarant įrašą, kad adresai jiems nesuformuoti, todėl šiuo atveju pareiškėjo Prašymo netenkinimo pagrindas dėl Kadastro byloje nenurodyto adreso buvo pritaikytas nepagrįstai. Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1081-492/2019, kuria galutinai buvo atmestas Z. M. (Vasarnamio statytojo) prašymas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suteikti adresą Vasarnamiui, savaime nepatvirtina, kad Kadastro byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė ginčą tik dėl adreso (ne)suteikimo Vasarnamiui, bet nevertino Kadastro bylos, kuri net nebuvo pateikta toje byloje, atitikties Kadastro įstatymui. Teismas, pasisakydamas dėl dokumentų, patvirtinančių Vasarnamio statybos užbaigimo ir teisėtumo faktą, atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas ignoruoja Sąrašą, nes Komisijos sprendime aiškiai nurodoma, kokių Sąrašo nuostatų (Sąrašo 2.3 ir 6 p.) Prašymas neatitinka ir kodėl. Todėl vien tai, kad Kadastro tvarkytojo Sprendime nebuvo detalizuota, kokių Sąrašo nuostatų neatitinka Prašymas, nereiškia, kad vien dėl to Prašymą atsisakyta tenkinti nepagrįstai. Šiuo atveju ginčo teisme dalykas yra ne tik Kadastro tvarkytojo Sprendime nurodyto teisinio pagrindo, bet ir Komisijos sprendime, kuris yra galutinis administracinės procedūros pagal pateiktą Prašymą sprendimas, nurodytų Sąrašo nuostatų taikymo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Komisijos sprendimas grindžiamas Sąrašo 2.3 ir 6 punktais, todėl skundo argumentai dėl to, kad neaišku, kokiu pagrindu Komisija statiniui taiko Sąrašo 2.1 punkte nustatytus reikalavimus, kurie taikytini statiniams kaimo vietovėje, ar 4 punkte nustatytus reikalavimus, kurie taikytini sodininkų bendrijos teritorijoje esantiems statiniams, yra nesusiję su ginčo dalyku, nes Komisijos sprendimas nėra grindžiamas Sąrašo 2.1 ir 4 punktais.Teismas pažymėjo, kad Sąrašo 1 punktas numato, jog šiame sąraše nurodyti dokumentai, teiktini Registro tvarkytojui registruojant iki šiol Registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (Žin., 1991, Nr. 23-630), įsigaliojimo (toliau – ir seni statiniai). Byloje nėra ginčo, kad Vasarnamis pastatytas 1972 metais, todėl jam įregistruoti taikytini Sąrašo reikalavimai, kuriais vadovavosi Komisija, priimdama galutinį sprendimą pagal pareiškėjo Prašymą. Nagrinėjamu atveju Vasarnamis pastatytas Palangos mieste, todėl Komisija pagrįstai vertino, ar pareiškėjo su Prašymu pateikti dokumentai atitinka Sąrašo 2.3 ir 6 punktų reikalavimus. Teismas nustatė, kad vasarnamio statytojas Z. M. pareiškimu civilinėje byloje Nr. e2-83-588/2016 prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statybos būdu pastatytas Vasarnamis yra nekilnojamasis daiktas, registruotinas Registre, ir, kad jis jį valdo nuosavybės teise. Šioje civilinėje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, kurioje konstatuota, kad nėra ginčo, jog daiktas (Vasarnamis) sukurtas statybos būdu pagaminant naują daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 str. 4 p.) ir, kad Z. M. buvo faktinis šio daikto valdytojas, tačiau jis nepateikė pakankamai duomenų apie tai, kad ginčo statinys buvo statomas, turint statybą leidžiančius dokumentus, ir tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas baigtu, todėl neįrodžius ginčo statinio statybos teisėtumo, t. y. kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos, kasacinis teismas konstatavo, jog nėra pagrindo nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise faktą (nutarties 42 p.).Teismas taip pat nustatė, kad:Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1081-492/2019, kurioje Z. M. prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suteikti adresą Vasarnamiui, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių būtent konkretaus poilsio namelio statybą leidžiančio dokumento, statybos užbaigimo bei objektyvių paaiškinimų, kodėl nurodytas statinys nebuvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat konstatavo, jog tai, kad poilsio namelis buvo inventorizuotas, neįrodo, kad šis statinys buvo pastatytas ir užbaigtas teisėtai, o pareiškėjas įgijo į jį nuosavybės teises, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo faktiškai naudojamas poilsio namelis yra ar gali būti nekilnojamojo turto objektu, o tuo pačiu ir adresų objektu (nutarties 38 p.).Z. M. teisių perėmėja M. M. (jos teises po mirties byloje perėmė pareiškėjas) civilinėje byloje Nr. e2YT-63-995/2023 prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą, kad įgyjamosios senaties būdu ji įgijo nuosavybės teisę į Vasarnamį. Šioje civilinėje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas – Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-634-1092/2023), kurioje šis teismas, remdamasis minėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1081-492/2019, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė teisėto Vasarnamio valdymo, t. y. kad Vasarnamis buvo teisėtai pastatytas ir pradėtas valdyti, todėl neįrodžius teisėtos Vasarnamio statybos (teisėto valdymo įgijimo), nuosavybės teisė į jį negali būti įgyjama įgyjamosios senaties būdu (nutarties 30 p.). Minėtais galutiniais teismų sprendimais konstatuota, kad Z. M., nors ir sukūrė Vasarnamį statybos būdu, tačiau, nei jis, nei jo teisių perėmėjai M. M. ir pareiškėjas, neįrodė Vasarnamio statybos teisėtumo ir teisėto užbaigimo. Teismas sprendė, kad minėtuose teismų sprendimuose (nutartyse) nustatytos faktinės bei teisinės aplinkybės, susijusios su Vasarnamio statybos teisėtumu, nagrinėjamos bylos kontekste laikytinos prejudiciniais faktais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi minėtose bylose, kaip ir šioje, dalyvavo pareiškėjo šeimos nariai, kurių teisių perėmėju jis yra, ir atsakovas, ginčo objektas – Vasarnamis – yra tas pats, o Vasarnamio statybos teisėtumas buvo reikšmingas ir esminis įrodinėjimo dalykas tiek minėtose bylose, tiek ir šioje byloje. Teismas, įvertinęs pareiškėjo šioje byloje pateikiamus dokumentus ir akcentuojamus argumentus, nurodė, kad neturi pagrindo tą pačią aplinkybę – kad pareiškėjo pateikiami duomenys nepatvirtina, jog Vasarnamis buvo statomas turint statybą leidžiančius dokumentus ir tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pripažintas baigtu – konstatuoti priešingai, nei teismų jau minėtuose sprendimuose, ir negali pripažinti priešingą faktą, kad su Prašymu pateikti dokumentai patvirtina statybos teisėtumo faktą. Pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, kurie paneigtų teismų nustatytas faktines aplinkybes dėl neįrodyto statinio statybos teisėtumo, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad ginčo statinys buvo teisėtai sukurtas, laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. kad Vasarnamio statybos procesas buvo teisėtas.Teismas pažymėjo, kad Kadastro tvarkytojui kartu su Prašymu teiktus dokumentus: 1) 1979 m. sausio 15 d. vasarnamio techninės apskaitos bylą; 2) 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m. žemės nuomos mokesčio deklaracijas, 3) 1976 m. vasario 28 d., 1977 m. vasario 14 d., 1978 m. sausio 31 d., 1979 m. sausio 29 d., 1980 m. sausio 30 d., 1981 m. sausio 30 d., 1983 m. sausio 31 d., 1984 m. vasario 14 d., 1985 m. vasario 13 d., 1986 m. vasario 5 d., 1987 m. vasario 10 d., 1988 m. vasario 12 d., 1989 m. vasario 19 d. mokestinių pranešimų su kvitais; 4) 1972 m. gegužės 31 d. rašto kopiją; 5) 2016 m. kovo 14 d. teismo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jau įvertino tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1081-492/2019, ir pripažino, kad šie dokumentai neįrodo Vasarnamio statybos teisėtumo. Tuo metu Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-634-1092/2023 buvo įvertinti papildomi pareiškėjo pateikti dokumentai, kurie nebuvo teikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėtose bylose – teismo eksperto S. M. 2023 m. rugpjūčio 8 d. ekspertinis tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), matininkės A. R. 2014 metais parengta Vasarnamio kadastrinių matavimų byla, 2023 m. rugpjūčio 9 d. raštas Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 30 d. raštas, o taip pat ir EŽTT sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie dokumentai pareiškėjo taip pat buvo teikti Kadastro tvarkytojui su Prašymu, tačiau Kauno apygardos teismo nutartimi, įvertinus ir šiuos papildomus dokumentus, buvo konstatuotas tas pats faktas – pareiškėjas pateiktais dokumentais neįrodė teisėto Vasarnamio valdymo, t. y. kad Vasarnamis buvo teisėtai pastatytas ir pradėtas valdyti.Teismas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje Kadastro tvarkytojo ir Komisijos sprendimus ginčija savaip interpretuodamas visų tų pačių dokumentų įrodomąją reikšmę vasarnamio statybos teisėtumui pagrįsti, tačiau vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi teismas negali remdamasis tais pačiais dokumentais padaryti priešingos išvados, nei yra padaryta nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-634-1092/2023 Lietuvos Aukščiausias Teismas atsisakė priimti 2023 m. spalio 11 d., 2023 m. lapkričio 6 d. ir 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimis, todėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-634-1092/2023 nustatyto fakto, kad pareiškėjo turimi tie patys dokumentai neįrodo Vasarnamio statybos teisėtumo, teismas negali kitaip vertinti šioje byloje, kurioje vertinami tie patys pareiškėjo turimi dokumentai. Atsakovas administracinėje procedūroje pagal pareiškėjo Prašymą neturėjo teisinio pagrindo niekaip kitaip įvertinti pareiškėjo pateiktus su Prašymu dokumentus ir vadovautis pareiškėjo vertinimu. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas Prašymą grindė ir Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-634-1092/2023, tačiau viena vertus šia nutartimi buvo konstatuotas visiškai priešingas faktas, kurį pareiškėjas siekia įrodyti, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo remiantis šia nutartimi tenkinti Prašymo, kita vertus, pareiškėjas neteisingai interpretuoja šią teismo nutartį, neva kaip suteikiančią jam teisę įregistruoti vasarnamį, jeigu negalima nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu fakto. Teismas atkreipė dėmesį, kad skirtingai nei teigia pareiškėjas, Kauno apygardos teismas nenustatė, kad pareiškėjas turi teisę įregistruoti Vasarnamį, nes jis sukurtas statybos būdu, o tokią teisę siejo tik su sąlyga, jeigu Z. M. buvo įgijęs nuosavybę į Vasarnamį kitu pagrindu (statybos būdu). Tačiau Kauno apygardos teismas nutartyje kaip tik ir konstatavo, kad pareiškėjo turimi dokumentai neįrodo Vasarnamio statybos teisėtumo, kas ir buvo kliūtimi pripažinti nuosavybės teisę į Vasarnamį. Nors pareiškėjas teigia, kad Vasarnamis yra teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas, o Komisija šių aplinkybių nepaneigė ir negali įrodyti statinio savavališkos statybos, tačiau, remiantis Sąrašo 2.3 ir 6 punktų reikalavimais, būtent pareiškėjas turi pateikti dokumentus, įrodančius seno statinio statybos teisėtumą, o ne atsakovas turi paneigti statybos teisėtumą. Registrų centro funkcija yra registruoti statinius pateiktų dokumentų, kurie atitinka įstatymo reikalavimus, pagrindu, o ne neigti aplinkybes, reikalingas pareiškėjo Prašymui patenkinti, jeigu pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų. Tuo metu faktą, kad pateikti su Prašymu dokumentai nepatvirtina vasarnamio statybos teisėtumo ir užbaigimo, patvirtina teismų sprendimai, kurių atsakovas negali nei ignoruoti, nei kvestionuoti, nes jie yra galutiniai ir neskundžiami. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi tik patikrinti, ar pateikti dokumentai yra tinkami ir pakankami Vasarnamiui įregistruoti, o nustatęs, kad pateikti su Prašymu dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nes nepatvirtina Vasarnamio statybos teisėtumo, turi atmesti Prašymą (Kadastro įstatymo 13 str. 4 d. 2 p.). Tačiau atmesdamas prašymą atsakovas neturi pareigos konsultuoti, kokius kitokius dokumentus pareiškėjas turėtų pateikti, jeigu nėra žinoma, kad yra konkretūs kitokie dokumentai. Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovas turi įvertinti jo pateiktų dokumentų visumą ir iš jų visumos pripažinti statybos teisėtumą, tačiau būtent visų pareiškėjo su Prašymu teiktų dokumentų visuma, kaip neįrodanti Vasarnamio statybos teisėtumo, jau yra įvertinta minėtais teismų sprendimais, kurie privalomi abiem ginčo šalims. Todėl atsakovas visiškai pagrįstai savo sprendimuose konstatavo, kad neturi pagrindo pateiktus dokumentus vertinti kitaip, nei įvertino teismai jau išnagrinėtose bylose. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakovas neteisingai vertina EŽTT sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)), nes EŽTT nenustatė, kad statinys yra savavališkas, neteisėtai pastatytas, todėl EŽTT M. M. teisėtų interesų į Vasarnamį ir kartu pareiškėjo nuosavybės teisių nepaneigė. Teismas pažymėjo, kad EŽTT priimtas sprendimas byloje nėra palankus M. M. ir juo labiau nepatvirtina jos nuosavybės teisių į Vasarnamį. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokio teisinio pagrindo, įskaitant įstatymus ar teismų praktiką, dėl ko neteisėtai pastatytas pastatas galėtų tapti teisėta nuosavybe dėl ilgalaikio valdžios įstaigų veiksmų nesiėmimo. EŽTT sprendime Vasarnamio statybos yra laikomos neatitinkančiomis tuo metu galiojusiems teisės aktams. Sistemiškai, kaip vientisą sprendimą, išanalizavus EŽTT sprendimą ir visus jo argumentus bei padarytas išvadas, akivaizdu, kad šio sprendimo išvados, priešingai nei teigia pareiškėjas, nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas, nei pirmiau paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Kauno apygardos teismo padarytos išvados, ir neleidžia konstatuoti, kad Vasarnamio statyba buvo vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Teismas pripažino, kad atsakovas ginčijamais sprendimais pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog su Prašymu pateikti dokumentai neatitinka Sąrašo 2.3 ir 6 punktuose nurodytų dokumentų, nes jie nepatvirtina Vasarnamio statybos teisėtumo ir statybos užbaigimo fakto. Todėl atsakovas pagrįstai sprendė, kad Kadastro įstatymo 14 straipsnio 11 punkto pagrindu pareiškėjo Prašymas netenkintinas, nes dokumentai, kurių pagrindu buvo prašoma įrašyti Vasarnamio kadastro duomenis į Kadastrą, neatitinka Sąrašo nustatytų reikalavimų. Tai reiškia, kad naikinti skundžiamus sprendimus, nepaisant to, kad kitus Prašymo netenkinimo pagrindus atsakovas konstatavo nepagrįstai, nėra teisinio pagrindo, kadangi tenkinti pareiškėjo Prašymo atsakovui nebuvo pagrindo, jeigu egzistuoja Kadastro įstatymo 14 straipsnio 11 punkte numatytas pagrindas Prašymą atmesti. Nesant pagrindo naikinti skundžiamus atsakovo sprendimus, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti Vasarnamio teisinę registraciją, pareiškėjo vardu registruojant ir jo nuosavybės teises į šį statinį. Teismas taip pat pažymėjo, kad Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkte nurodytas pagrindas (asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti) atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą šiuo atveju taikytinas ne tik pareiškėjo advokatei, kas buvo vertinama ginčijamuose sprendimuose, bet ir pačiam pareiškėjui, t. y. ar jis pats turi teisę paduoti Prašymą. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato sąrašą asmenų, kurie turi teisę pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti. Šiuo atveju pareiškėjas teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis pats patenka į Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų sąrašą, kurie gali tokį prašymą teikti. Iš Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyto sąrašo pareiškėjas šiuo atveju galėtų atitikti tik 1 punkte numatytą nekilnojamojo daikto savininką arba bendraturtį, arba 8 punkte numatytą kitą asmenį, kuriam pagal įstatymus suteikiama ši teisė. Tačiau nei Kadastro tvarkytojui ir Komisijai pateikti dokumentai, nei teismui pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo atitikties nei vienam iš nurodytų Kadastro įstatymo 13 straipsnio punktų.Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo teisę Kadastre įregistruoti vasarnamį sieja su savo įpėdinio statusu mirus vasarnamio statytojui Z. M. ir jo įpėdinei M. M. Tuo tikslu Kadastro tvarkytojui pareiškėjas pateikė 2019 m. sausio 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (mirusio Z. M. turtą paveldėjo M. M.) kopiją ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (mirusios M. M. turtą paveldėjo pareiškėjas) kopiją. Teismas nustatė, kad galutiniais teismų sprendimais konstatuota, kad Z. M., nors ir sukūrė Vasarnamį statybos būdu, tačiau, neįrodęs statybos teisėtumo ir teisėto užbaigimo, iki savo mirties neįgijo nuosavybės teisės į Vasarnamį ir teisės jį įregistruoti Kadastre. Jo prašymus įregistruoti vasarnamį ir jo nuosavybės teisę į jį 2013 ir 2014 metais atmetė Registrų centras, o prašymą nustatyti juridinį faktą, kad Vasarnamį jis valdo nuosavybės teise, atmetė teismai. Po Z. M. mirties nei jo įpėdinė M. M., nei pastarosios įpėdinis pareiškėjas neįgijo nuosavybės teisės į Vasarnamį kitu būdu, nes prašymas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą savarankišku (ne sukūrimo statybos būdu) pagrindu – kad nuosavybės teisė į Vasarnamį buvo įgyta įgyjamosios senaties būdu – teismų taip pat buvo atmestas. Z. M. mirties metu atsiradęs jo palikimas neapima nuosavybės teisės į Vasarnamį, nes jis tokios teisės nebuvo įgijęs ir ji negalėjo paveldėjimo būdu pereiti įpėdiniams. Būtent todėl M. M. ir siekė nuosavybės teisę į vasarnamį įgyti įgyjamosios senaties būdu, t. y. teismo sprendimo pagrindu, o ne įregistruoti kaip paveldėtą turtą. Kitaip tariant, M. M. suvokė, kad ji nėra Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas asmuo – savininkas – kuris galėtų teikti prašymą įrašyti Vasarnamio kadastro duomenis į Kadastrą. Tai reiškia, kad ir pareiškėjas, kuris yra M. M. įpėdinis, negalėjo paveldėti daugiau teisių į Vasarnamį, nei jų turėjo M. M., nebūdama Vasarnamio savininke. Tai atitinka ir su Prašymu pateikti Kadastro tvarkytojui pareiškėjo, kaip įpėdinio, dokumentai, kurie savaime nepatvirtina jokių pareiškėjo teisių reikšti prašymus ir reikalavimus, susijusius su Vasarnamiu. Paveldėjimo teisės liudijimai patvirtina tik pareiškėjo nuosavybės teises į konkretų juose nurodomą turtą, tačiau tarp testamentuose ir paveldėjimo teisės liudijimuose nurodyto turto nėra įvardijamas Vasarnamis ar kokios nors teisės į jį. Teismas, vadovaudamasis CK 5.2 straipsnio 1 dalimi, 5.22 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai, kuriuose testatoriai savo testamentais nesprendė Vasarnamio ar teisių į jį palikimo įpėdiniams klausimo, nepatvirtina pareiškėjo teisės reikšti prašymus ir reikalavimus dėl Vasarnamio įregistravimo Kadastre. Kitų dokumentų, patvirtinančių, kad M. M. po Z. M. mirties, o pareiškėjas po M. M. mirties, Vasarnamį ar kokias nors teises į jį paveldėjo pagal įstatymą, pareiškėjas nėra pateikęs. Tuo metu Sąrašo 4 punktas numato, kad senų statinių savininkų įpėdiniai privalo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius jų, kaip įpėdinių, teisinį statusą. Atsižvelgdamas į nurodytą paveldėjimo pagal testamentą ir įstatymą reglamentavimą, ir į pareiškėjo teikiamus nurodytus paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė, kad jis yra Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas asmuo – savininkas, kuris galėtų teikti prašymą įrašyti Vasarnamio kadastro duomenis į Kadastrą, nes tokiu asmeniu nebuvo nei Vasarnamio statytojas Z. M., nei jo įpėdinė M. M., kurių sudarytais testamentais paveldėjimo būdu pareiškėjui neperėjo nei pats Vasarnamis, nei su juo susijusios teisės. Tai reiškia, kad nei dokumentais, pateiktais kartu su Prašymu Kadastro tvarkytojui ir Komisijai, nei dokumentais, pateiktais teismui, pareiškėjas nepagrindė savo teisės pateikti Prašymą Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes nei Z. M., nei M. M. nebuvo teisėti vasarnamio savininkai jų mirties metu, todėl ir pareiškėjas negalėjo tapti vasarnamio savininku paveldėjimo būdu. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad jis atitinka Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą kitą asmenį, kuriam pagal įstatymus suteikiama teisė pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą, nenurodė koks (-ie) įstatymas(-ai) tokią teisę jam suteikia. Pareiškėjui nepateikus dokumentų, pagrindžiančių, kad jis paveldėjo Vasarnamį ar teises į jį, ir, kad gali pagal Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį pateikti prašymą įrašyti Vasarnamio kadastro duomenis į Kadastrą, laikytina, kad pareiškėjas yra asmuo, neturintis teisės paduoti Prašymą Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkto prasme, todėl jis neturi reikalavimo teisės reikšti skundą teisme dėl Vasarnamio įregistravimo Kadastre. Teismo vertinimu, tai yra savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą.III.Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą; pridėti prie bylos įrodymus: 1982 m. sausio 29 d. privalomojo draudimo liudijimą, mokėjimo kvitą; Palangos miesto Darbo Žmonių Deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto Finansų Skyriaus 1975 m. birželio 10 d. raštą, mokėjimo pranešimą (7 rb. 35 kap.); gyventojų turto draudimo liudijimą (serija, Nr., metai: (duomenys neskelbtini)); priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino bylos aplinkybes, rėmėsi argumentais, kurie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, sprendimą grindė motyvais, kurie prieštarauja teisės aktams ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams.Teismas paneigė ne tik pareiškėjo, bet ir bet kurio kito įpėdinio teisę reikšti reikalavimus dėl nekilnojamojo turto registravimo Registrų centre, registruojant senus statinius. Kartu su prašymu atsakovui buvo pateikti pareiškėjo, kaip įpėdinio, statusą patvirtinantys dokumentai. Dėl jų trūkumų pastabų Komisijos sprendime nėra nurodyta. Pareiškėjas, teikdamas prašymą Kadastro tvarkytojui, privalo pateikti dokumentus susijusius su jo, kaip įpėdinio, teisiniu statusu, o ne dokumentus, kurie patvirtintų daiktinių teisių paveldėjimo faktą (kaip klaidingai nurodyta teismo sprendime). Daiktinių teisių registravimas yra užduotis Kadastro tvarkytojui, kuris, atlikęs pateiktų dokumentų vertinimą, jas ir privalo registruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Tik esant registruotoms daiktinėms teisėms į privalomą registruoti nekilnojamąjį turtą gali būti išduoti dokumentai patvirtinantys šių daiktinių teisių paveldėjimą. Teismo argumentai, kuriais remiantis buvo atmestas pareiškėjo skundas, yra nepagrįsti, prieštarauja byloje nustatytoms ir neginčytinoms aplinkybėms, Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 nustatytai tvarkai, kuri reglamentuoja senų statinių, įsigytų ar pastatytų iki 1991 m. liepos 25 d., registravimą. Tiek M. M., tiek pareiškėjo teisių perėmimo klausimas yra patvirtintas kitų teismų nutartimis ir sprendimais, tokiu būdu teismas priėmė sprendimą ne tik prieštaraujantį byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, bet ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. yra priėmęs nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1081-492/2019, kuria buvo nuspręsta dėl pareiškėjo statuso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs kilusio ginčo prigimtį ir aplinkybes, nutarė, kad nėra pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje šalių pakeitimas negalimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino, kad teismui pateiktas 2013 m. gegužės 23 d. testamentas, taip pat notaro išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad būtent M. M. yra mirusio pareiškėjo Z. M. teisių perėmėja. Nenustatęs kliūčių dėl kurių M. M. negalėtų perimti Z. M. procesinių teisių, M. M. teismo pripažinta Z. M. teisių perėmėja.M. M. buvo pateikusi peticiją EŽTT kaip Z. M. įpėdinė. Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, mirus M. M., civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00088-2022-8) ji buvo pakeista jos teisių ir pareigų perėmėju pareiškėju. Procesinių teisių perėmimas yra negalimas nesant materialiųjų subjektinių teisių perėmimo sąlygai. Teismo argumentas, kad paveldėjimo dokumentuose turėtų būti įvardijamas Vasarnamis, ir tik tai yra pagrindas vertinti pareiškėjo teisę kreiptis į Registrų centrą dėl daiktinių teisių registravimo, yra nelogiškas ir prieštarauja CK penktosios knygos nuostatoms, bei tvarkai ir sąlygoms, kaip yra paveldimas ir registruojamas nekilnojamasis turtas pagal šiuo metu galiojančias teisės normas ir tvarką.Statytojas yra statinio savininkas. Ši civilinės teisės norma galiojo tiek Vasarnamio statybos laikotarpiu (1972 metais), tiek šiuo metu. Teismo argumentai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad statinio statytojas Z. M. nebuvo statinio savininku, ne tik prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, bet yra teisiškai ir logiškai nepagrįsti, kai pripažįstant statinio statytojo statusą neigiama to paties asmens nuosavybės teisė. Pagal 1964 metų Civilinio kodekso 149 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, nuosavybės teisės į naują statinį atsiradimo pagrindas buvo apibrėžta statinio statyba (pagaminimas); pastačius naują statinį nuosavybės teisė buvo vertinama kaip atsiradusi nuo naujo statinio pastatymo (sukūrimo) momento. Nagrinėjamu atveju, vertinant pateiktus byloje rašytinius įrodymus, nuosavybės teisė į vasarnamį atsirado 1972 metais. Leidimas statyti statinį, ir kuris, kaip patvirtina dokumentai, buvo pateiktas Klaipėdos tarprajoniniam inventorizacijos biurui, patvirtino aplinkybę, kur ir kokiomis teisėmis statinys buvo pastatytas. Teisės statyti statinį išskirtame žemės sklype niekas nėra paneigęs. Vertinant statybos atitiktį to meto teisės aktų reikalavimams, Vasarnamio statybos vykdytos tuo metu nustatyta tvarka ir Žemės kodekso nepažeidė. Ekspertinės išvados, kuria buvo patvirtinta, kad Vasarnamis, kaip statinys atitiko to meto galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatų teisinei registracijai ir jis buvo registruotinas, teismas ir atsakovas nepaneigė.Teismui 2025 m. sausio 3 d. raštu buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas teismo posėdyje atsisakė priimti. Teismui buvo pateikti paaiškinimai, kad minėti rašytiniai įrodymai buvo pateikti teismui remiantis aplinkybe, kad jie buvo rasti vėliau nei buvo pateiktas skundas. Teismui pateikti pareiškėjo rasti nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) privalomojo draudimo įmokų mokėjimą patvirtinantys dokumentai. Privalomojo draudimo įmokos buvo mokamos Z. M. nuo 1972 metų. Šie dokumentai (privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimo dokumentai) yra pakankamas pagrindas registruoti Vasarnamį Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 nustatyta tvarka (Sąrašo 6.8 p.). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktinę aplinkybę, bet ir sąlygą, kad turto draudimo suma buvo apskaičiuojama remiantis atlikta turto registracija inventorizacijos biure (tuo pačiu ir atlikus ir turto įvertinimą). Pateikti papildomi rašytiniai įrodymai papildė pareiškėjo pateiktus įrodymus šioje byloje, kurie patvirtina žemės mokesčio mokėjimo faktą.Teismas, kaip ir atsakovas, nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų visumos. Vasarnamio inventorizavimas, baigus statybą 1972 metais, yra įrodytas ir atsakovo nepaneigtas, o atsakovo vertinimas, kad statinio inventorizacija, kuri buvo atlikta užbaigus statinio statybą, neįrodo statybos užbaigimo ir teisėtumo, prieštarauja to meto teisės aktams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias patvirtina ir kiti pareiškėjo pateikti dokumentai, bei kitose bylose nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakovas nei atsiliepime į pareiškėjo argumentus, nei teismo posėdyje nepateikė jokių argumentų ar pagrindo vertinti, kad Vasarnamis turėtų savavališkos statybos požymių.Kitų teismų sprendimų turinį teismas vertino išimtinai remdamasis atsakovo pateiktais argumentais, nesigilindamas nei į prieš tai buvusių bylų faktines aplinkybes, nei atitinkamų teismo sprendimų (nutarčių) motyvus, teisines pasekmes. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr.e2-83-588/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Z. M. prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau tai, kad šioje byloje juridinis faktas pagal Z. M. keliamus reikalavimus nebuvo nustatytas, nepaneigia galimybės pareiškėjui teikti papildomus įrodymus, pagrindžiant jo tėvo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, prašant registruoti statinį Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat teismo motyvais remtis, vertinant Vasarnamio statusą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties (administracinė byla Nr. eA-1081-492/2019) nuostatomis, kai ne statinys, o adreso suteikimo sąlygos, buvo ginčo dalykas, yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Tuo labiau, kad su ginčo objektu nesusijusių įrodymų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino apskritai.Nagrinėtinu atveju teismas yra priėmęs sprendimą, kad statinio įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas šiuo atveju yra netaikytinas, kadangi statinys yra įgytas pareiškėjo tėvo statybos būdu (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-634-1092/2023). Šios teismo nutarties, kaip tam tikras faktines aplinkybes nustačiusio teismo sprendimo, teismas nevertino ir tuo klausimu nepasisakė. Aplinkybė, kad civilinėje byloje nebuvo nustatytas įgyjamosios senaties institutas, pareiškėjo teisės atlikti statinio teisinę registraciją, pateikus statybos teisėtumo faktą patvirtinančius dokumentus, nepaneigia. Teismas klaidingai pasisako, kad teismo eksperto S. M. 2023 m. rugpjūčio 8 d. ekspertinis tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas Kauno apygardos teisme. Toks šio įrodymo įvertinimas minėto teismo nebuvo atliktas, nes šis ekspertinio tyrimo aktas buvo teiktas Palangos miesto savivaldybės administracijai, vykdant pastarosios nurodymus, bei atsakovui (nurodytoje byloje šis ekspertinis tyrimo aktas nebuvo įrodymu). Todėl teismo argumentai, kad jis negali teikti įvertinimo kitokio, nei jau yra atlikęs kitas teismas, yra klaidinantys ir neteisingi.Atsakovas Registrų centras apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pašalinti sprendimo motyvus, nurodytus apeliacinio skundo 3 ir 4 punktuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas sprendime dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijų atitikties teisės aktų reikalavimams konstatavo: „<...> Taigi, teisinių paslaugų sutarties priedo Nr. 1 bei Kadastro bylos kopijos advokatės buvo pateiktos kaip rašytinių dokumentų skaitmeninės kopijos, patvirtintos saugiu advokatės elektroniniu parašu, nes teikiant Prašymą, kuris pasirašomas saugiu elektroniniu parašu, prie jo, kaip priedai, pridedamų suskaitmenintų rašytinių dokumentų kopijos taip pat laikytinos patvirtintomis advokatės saugiu elektroniniu parašu, kadangi tokiu parašu tvirtinami visi dokumentai kartu, t. y. vienu metu saugiu elektroniniu parašu tvirtinami tiek Prašymas, tiek kartu pateikiamos jo priedų kopijos (Nuostatų 44, 45 p.). Prašymas nėra teikiamas kaip atskirai pasirašytas elektroninis dokumentas, o jo priedai nėra pridedami tik po Prašymo pasirašymo, kaip atskirai teikiamos nepasirašytos rašytinių dokumentų kopijos.<...>“. „<...> Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Tvarkytojo sprendime ir Komisijos sprendime nurodytas pagrindas, neva teisinių paslaugų Priedo Nr. 1 ir Kadastro bylos kopija neatitinka Nuostatų 76 punkto reikalavimų ir dėl to šie dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų Kadastro įstatymo 14 straipsnio 11 punkto prasme, o advokatei nesuteikia teisės paduoti Prašymą Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkto prasme, yra nepagrįstas ir pats savaime nesudarytų pagrindo atsisakyti tenkinti Prašymą, todėl abu sprendimai nepagrįstai grindžiami neva nepatvirtintų skaitmeninių dokumentų kopijų pateikimu.“ (apeliacinio skundo 3 punktas). Teismas sprendime dėl Vasarnamiui nesuteikto adreso konstatavo: „<...> Teismas sprendžia, kad atsakovas neteisingai taiko nurodytas Kadastro įstatymo nuostatas, nes vasarnamiui nesuteiktas adresas nėra pagrindas pripažinti, kad dėl to Kadastro byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų. <...>“. „<...> Iš nurodyto reglamentavimo [išplaukia], kad statinio kadastrinių duomenų nustatymo metu (kadastrinių matavimų metu) nustatomi faktiniai pastatų kadastro duomenys, todėl adreso atveju gali būti dvejopa situacija – statiniui adresas gali būti suformuotas pagal Adresų formavimo taisykles arba gali būti tokia tvarka nesuformuotas. Tačiau nesuformuotas pagal Adresų formavimo taisykles adresas savaime nereiškia, kad kadastriniai matavimai negali būti atlikti ir kadastro duomenų byla negali būti parengta pagal faktinę situaciją, t. y. nesant suteikto statiniui adreso, kadangi Nuostatų 16.6 papunktis numato galimybę Registre įrašyti ne tik tikslų adresą, bet ir nekilnojamojo daikto buvimo vietą (gyvenamosios vietovės ir (arba) savivaldybės pavadinimą, jei nekilnojamasis daiktas nėra adreso objektas).“ „<...> Taigi, Kadastro byloje vasarnamio specialusis nekilnojamųjų daiktų duomuo – adresas arba buvimo vieta – yra nurodytas, pasirenkant vieną iš dviejų galimų alternatyvų. Vadinasi, nėra pagrindo Kadastro bylą laikyti neatitinkančia teisės aktų reikalavimų dėl to, kad nėra nurodytas vasarnamio adresas.“ „Atsakovo taikyti Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir 8 straipsnio 3 dalies 10 punktas turi būti aiškinamai taip, kad kadastro duomenų nustatymo metu statinio adresas yra nustatomas ir į Nekilnojamojo turto kadastrą turi būti įrašomas tuo atveju, jeigu jis Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas, tačiau jeigu jis nėra suteiktas, o kadastro duomenų byloje nurodoma faktinė statinio buvimo vieta, tai tokia kadastro duomenų byla nelaikytina neatitinkančia teisės aktų reikalavimų Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu.“ „Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir Registre neretai yra registruojami statiniai padarant įrašą, kad adresai jiems nesuformuoti, todėl šiuo atveju pareiškėjo Prašymo netenkinimo pagrindas dėl Kadastro byloje nenurodyto adreso buvo pritaikytas nepagrįstai.“ „Taip pat akcentuotina, kad atsakovo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1081-492/2019, kuria galutinai buvo atmestas Z. M. (vasarnamio statytojo) prašymas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suteikti adresą vasarnamiui, savaime nepatvirtina, kad Kadastro byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė ginčą tik dėl adreso (ne) suteikimo vasarnamiui, bet nevertino Kadastro bylos, kuri net nebuvo pateikta toje byloje, atitikties Kadastro įstatymui.“ (apeliacinio skundo 4 punktas).Teismas, priimdamas sprendimą, nustatė, kad Kadastro tvarkytojo Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytas pagrindas, neva pateikta 2019 m. balandžio 4 d. teisinių paslaugų sutarties priedo Nr. 1 (advokato įgaliojimai) kopija ir 2014 m. liepos 23 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopija neatitinka Registro nuostatų 76 punkto reikalavimų ir dėl to šie dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų Kadastro įstatymo 14 straipsnio 11 punkto prasme, o advokatei nesuteikia teisės paduoti Prašymą Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkto prasme, yra nepagrįstas ir pats savaime nesudarytų pagrindo atsisakyti tenkinti Prašymą, todėl abu sprendimai nepagrįstai grindžiami neva nepatvirtintų skaitmeninių dokumentų kopijų pateikimu. Teismo sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad atsakovas neteisingai taiko Kadastro įstatymo (6 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 3 dalies 10 punktas) nuostatas, nes vasarnamiui nesuteiktas adresas nėra pagrindas pripažinti, kad dėl to Kadastro byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų. Kadastre ir Registre neretai yra registruojami statiniai padarant įrašą, kad adresai jiems nesuformuoti, todėl šiuo atveju pareiškėjo Prašymo netenkinimo pagrindas (Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktas) dėl Kadastro byloje nenurodyto adreso buvo pritaikytas nepagrįstai.Teismas nepagrįstai vertino, kad, pirma, per sistemą E. pristatymas Registrų centrui kartu su Prašymu (pasirašytu saugiu elektroniniu parašu) pateiktos skaitmeninės dokumentų kopijos taip pat laikytinos patvirtintomis advokatės saugiu elektroniniu parašu. Teismas paneigė Kadastro įstatymo 14 straipsnio įtvirtintą Kadastro tvarkytojo pareigą atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų (11 p.), jeigu pareiškėjo atstovės advokatės pateikta atstovavimo sutarties skaitmeninė kopija nepatvirtinta saugiu elektroniniu parašu (1 punktas). Teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad Registrų centras neteisingai taiko Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtintas nuostatas reikalaudamas, kad nekilnojamojo daikto – statinio, kuris yra Adresų registro objektas, kadastro duomenų byloje turi būti nurodytas adresas, kuris įregistruotas Adresų registre, ir tuo paneigė Kadastro tvarkytojo pareigą atsisakyti tenkinti prašymą Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkto pagrindu, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (žr. 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1014-492/2020).Kaip nurodyta apeliacinio skundo 3 punkte, teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisinių paslaugų sutarties priedo Nr. 1 bei Kadastro bylos kopijos advokatės buvo pateiktos kaip rašytinių dokumentų skaitmeninės kopijos, patvirtintos saugiu advokatės elektroniniu parašu, nes teikiant Prašymą, kuris pasirašomas saugiu elektroniniu parašu, prie jo, kaip priedai, pridedamų suskaitmenintų rašytinių dokumentų kopijos taip pat laikytinos patvirtintomis advokatės saugiu elektroniniu parašu, kadangi tokiu parašu tvirtinami visi dokumentai kartu, t. y. vienu metu saugiu elektroniniu parašu tvirtinami tiek Prašymas, tiek kartu pateikiamos jo priedų kopijos (Nuostatų 44, 45 punktai). Prašymas nėra teikiamas kaip atskirai pasirašytas elektroninis dokumentas, o jo priedai nėra pridedami tik po Prašymo pasirašymo, kaip atskirai teikiamos nepasirašytos rašytinių dokumentų kopijos. Vadovaujantis Registro nuostatų 44 punktu, prie prašymo įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys Registro objekto, kurį prašoma įregistruoti, išregistruoti ar kurio duomenis prašoma pakeisti, atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) arba Registro objekto duomenų pasikeitimą, išskyrus tuos atvejus, kai Registro objektui įregistruoti, išregistruoti arba jo duomenims pakeisti pakanka tik asmens prašymo. Vadovaujantis Nuostatų 45 punktu, prašymas įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis gali būti pateikiamas asmeniškai, paštu, elektroniniu paštu arba Registro tvarkytojo nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroniniu paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą prašymą asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu, išskyrus atvejį, kai šis prašymas teikiamas prisijungus prie sistemos autentifikavimo priemonėmis. Nuostatų 76 punktas nustato, kad „Kartu su prašymu įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis turi būti pateikiamas tik dokumentų, patvirtinančių Registro objekto atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) ar Registro objekto duomenų pasikeitimą, originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas ar kopija. Elektroniniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Taip pat gali būti pateikiamos rašytinių dokumentų skaitmeninės kopijos, patvirtintos saugiu elektroniniu parašu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į jį Registre (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Kadastro ir Registro tvarkytojui teisės aktai nustato reikalavimus įrašyti į Registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar atsiradimo pagrindą, o kilus abejonių atsisakyti atlikti tokį registravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).Nors ir sutiktina su argumentu, kad dokumentų kopijų tikrumą tvirtinti advokatei suteikia teisę Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktas, tačiau tai nepaneigia būtinumo advokatei tvirtinti Kadastro ir Registro tvarkytojui teikiamų rašytinių dokumentų skaitmeninių kopijų tikrumo saugiu elektroniniu parašu, kaip numatyta Registro nuostatų 76 punkte. Šis Nuostatuose įtvirtintas reikalavimas pateikti tik dokumentų originalus arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų nuorašus ar kopijas nėra savitikslis, o yra reikalingas siekiant į Kadastrą ir Registrą įrašyti tik patikimus duomenis. Pareiškėjo atstovė advokatė prašymą teikė Registrų centrui per sistemą E. pristatymas. Kartu su prašymu (pasirašytu saugiu elektroniniu parašu) kaip atskiri dokumentai buvo pateiktos saugiu elektroniniu parašu nepatvirtintos skaitmeninės dokumentų kopijos, todėl jos neatitinka teisės aktų reikalavimų (Nuostatų 76 punktas). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad: „Tvarkytojo sprendime ir Komisijos sprendime nurodytas pagrindas, neva Teisinių paslaugų Priedo Nr. 1 ir Kadastro bylos kopija neatitinka Nuostatų 76 punkto reikalavimų ir dėl to šie dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų Kadastro įstatymo 14 straipsnio 11 punkto prasme, o advokatei nesuteikia teisės paduoti Prašymą Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkto prasme, yra nepagrįstas <...>“.Registrų centras nesutinka su teismo sprendime išdėstytu vertinimu, kad „jeigu Kadastro tvarkytojas norėjo gauti šio dokumento originalą, tai remiantis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu turėjo atidėti sprendimo priėmimą ir nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, pašalinti, įpareigojant pareiškėją pateikti Kadastro bylos originalą, bet ne atmesti Prašymą vien todėl, kad pateikta Kadastro bylos skaitmeninė kopija nepasirašyta saugiu elektroniniu matininkės parašu.“ Nagrinėjamu atveju Kadastro tvarkytojas išnagrinėjęs prašymą ir pateiktus dokumentus bei įvertinęs aplinkybes, sudarančias pagrindą Kadastro tvarkytojui atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, sprendė, kad nėra realios tikimybės per vieną mėnesį pašalinti visas nustatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą atsisakyti įrašyti vasarnamio kadastro duomenis į Kadastrą.Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad „atsakovas neteisingai taiko nurodytas Kadastro įstatymo nuostatas, nes vasarnamiui nesuteiktas adresas nėra pagrindas pripažinti, kad dėl to Kadastro byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų.“ Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio statinio kadastro duomenis) į Kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas. Adresas į Kadastrą įrašomas tik tais atvejais, kai nekilnojamasis daiktas yra adreso objektas. Kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 10 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas, statybos rūšių pradžios ir pabaigos metai. Registrų nuostatų 16.6 punktas nustato, kad Registre įrašomi ir saugomi nekilnojamojo daikto, jeigu toks daiktas yra adreso objektas, adresas, suformuotas pagal Adresų formavimo taisykles arba nekilnojamojo daikto buvimo vieta (gyvenamosios vietovės ir (arba) savivaldybės pavadinimai (-as)), jei nekilnojamasis daiktas nėra adreso objektas. Vadovaujantis Adresų formavimo taisyklių 3.3 punktu pastatai yra Adresų registro objektai. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu (bylos Nr. eI-13-243/2017) atmetė Z. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-M-4712-2078, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti jo 2015 m. balandžio 28 d. prašymą suteikti adresą Vasarnamiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi (bylos Nr. eA-1081-492/2019) atmetė M. M. (Z. M. teisių perėmėjos) apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1014-492/2020 spręsdamas dėl žemės sklypo, kuriam nebuvo suteiktas adresas, konstatavo, kad: „Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, jog įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis privalo būti įrašytas to nekilnojamojo daikto adresas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Sklypui šiuo metu nėra suteiktas adresas, jis į nekilnojamojo turto kadastrą negalėjo būti įrašytas, atitinkamai, esant tokiai situacijai, negalėjo būti tenkinamas pareiškėjo prašymas.“. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Vasarnamiui nėra suteiktas adresas, jis vadovaujantis Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi į Kadastrą negalėjo būti įrašytas, nes tokia kadastro duomenų byla laikytina neatitinkančia teisės aktų reikalavimų Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu.Registrų centras nesutinka su teismo vertinimu, kad „Nekilnojamojo turto kadastre ir Registre neretai yra registruojami statiniai padarant įrašą, kad adresai jiems nesuformuoti, todėl šiuo atveju pareiškėjo Prašymo netenkinimo pagrindas dėl Kadastro byloje nenurodyto adreso buvo pritaikytas nepagrįstai“. Iki Adresų registro įsteigimo Registre registruotiems nekilnojamiesiems daiktams (statiniams, žemės sklypams) nebuvo suteikti tikslūs adresai, todėl iki jų kadastro duomenų patikslinimo yra padaryti įrašai, kad nekilnojamojo daikto adresas nėra įregistruotas Adresų registre. Taigi teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijų ir dėl Vasarnamiui nesuteikto adreso, padarė išvadas neatitinkančias nurodytų teisės aktų reikalavimų bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl teismo sprendimo motyvai nurodyti apeliacinio skundo 3 ir 4 punktuose nepagrįsti ir šalintini iš teismo sprendimo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, subjektams gali būti suteikiama teisė skųsti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kada draudimas ją skųsti apeliacine tvarka gali pažeisti ginčo šalies interesus (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3051/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012). Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-231/2007). Teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, tačiau sprendimo motyvais, nurodytais apeliacinio skundo 3 ir 4 punktuose, iš esmės nurodė, kad Kadastro tvarkytojo Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra (iš dalies) nepagrįsti. Tokiu būdu Registrų centrui sutinkant su rezoliucine teismo sprendimo dalimi, formaliai yra užkertamas kelias skųsti teismo sprendimą (jo motyvus). Teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (skundžiami sprendimo motyvai) yra svarbios ne tik šiam ginčui, tačiau ir tolimesnei Registrų centro, kaip Kadastro ir Registro tvarkytojo, veiklai. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad Sąrašo 4 punkte nurodyti dokumentai, patvirtinantys senų statinių savininkų įpėdinių teisinį statusą, gali patvirtinti tik įpėdinio teisę pateikti prašymą registruoti seną statinį savininko (mirusiojo) vardu, bet ne įpėdinio nuosavybės teisę į seną statinį. Taigi šiuo atveju pareiškėjo, kaip Z. M. ir M. M. įpėdinio, teisė nebuvo paneigta, tačiau pareiškėjo nuosavybės teisę į Vasarnamį (kaip nekilnojamąjį daiktą) patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikta, todėl pareiškėjas reikalauti registruoti nuosavybės teisę į Vasarnamį pareiškėjo vardu neturi pagrindo. Komisija sprendime palikdama galioti Kadastro tvarkytojo Sprendimą teisingai įvertino pareiškėjo Kadastro tvarkytojui kartu su Prašymu teiktus dokumentus ir jų visumą, kad jie neįrodo Vasarnamio statybos teisėtumo ir teisėto užbaigimo. Tai pagrįstai nustatė ir teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir priimdamas sprendimą. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, susiję su jo teismui papildomai teiktais rašytiniais įrodymais (draudimo dokumentai), kuriuos teismas atsisakė priimti, nes jie nebuvo teikti Kadastro tvarkytojui kartu su Prašymu, ir nei Kadastro tvarkytojas, nei Komisija jų nenagrinėjo.Pareiškėjas A. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas nurodo, kad palaiko teismo išreikštą poziciją dėl dokumentų pateikimo atitikties normų reikalavimams bei nepagrįsto atsakovo reikalavimo pareiškėjui pateikti statinio adreso suteikimo dokumentus, ir atsakovo argumentus, prašant keisti teismo sprendimo motyvus tuo pagrindu, prašo atmesti. Pareiškėjas sutinka su teismo motyvais, jog teikiant Prašymą pareiškėjo vardu, kuris buvo patvirtintas elektroniniu parašu, kadangi tokiu parašu tvirtinami visi dokumentai kartu. Neprisijungus prie E. pristatymo sistemos, pareiškėjo Prašymo priedai atsakovui nebuvo teikiami. Kita vertus, net ir keliant abejones dėl kurio nors kartu su pareiškėjo prašymu pateikto dokumento (ar jo nuorašo) tikrumo atsakovas reikalavimą patikslinti ar pateikti minėtų dokumentų originalus galėjo iš karto gavęs pareiškėjo Prašymą ar jį svarstydamas. Atsakovas niekada dėl pateiktų dokumentų patvirtinimo į pareiškėją nesikreipė. Siekiant išvengti nepagrįstų svarstymų dėl tinkamo atstovavimo, ar advokato įgaliojimų apimties, skundas Komisijai 2024 m. kovo 8 d. buvo pateiktas jį pasirašius tiek pareiškėjui asmeniškai, tiek jam atstovaujančios advokatės elektroniniais parašais (skundas patvirtintas dviem elektroniniais parašais). Pareiškėjo vertinimu, atsakovo apeliaciniu skundu aiškinamos aplinkybės, susijusios kartu su Prašymu pateiktų atskirų dokumentų vertinimu, yra tik viena iš priemonių siekiant pagrįsti ginčytiną Sprendimą atsisakyti tenkinti Pareiškėjo prašymą, bet tai nėra ginčo dėl statinio registracijos esmė. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjo Prašymo pagrįstumą (įskaitant ir neapsiribojant statybos teisėtumą, užbaigtumą). Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas neįrodė, jog Vasarnamio statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, prieštarauja dokumentams, kurie yra pateikti šioje byloje.Pareiškėjo atstovė advokatė 2026 m. sausio 19 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos aktualią nuorodą iš „Regia“ sistemos ir jos ekrano nuotrauką. Pareiškėjas nurodo, kad ši informacija, susijusi su adresu: (duomenys neskelbtini); patikrinus duomenis „Regia“ sistemoje (valstybės įmonės Registrų centro mobilioji programa), pateikiama nuoroda, kad statiniui yra priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini) (adreso kodas (duomenys neskelbtini)). Informacija yra skelbiama viešai: (duomenys neskelbtini).Atsakovas Registrų centras apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo pridėti prie šios bylos atsakovo pridedamus dokumentus ir netenkinti pareiškėjo atstovės advokatės 2026 m. sausio 19 d. rašte pateikto prašymo pridėti dokumentus prie nagrinėjamos bylos. Atsakovas nurodo, kad, Adresų registro duomenimis, adresas: (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. spalio 9 d. įregistruotas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. A1-993 „Dėl numerio suteikimo (duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Palangos miesto savivaldybės 2014 m. spalio 1 d. įsakymu patvirtinti duomenys apie numerių žemės sklypams, pastatams, jų kompleksams ar korpusams suteikimą, keitimą ar panaikinimą; suteiktas numeris pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šioje byloje ginčas susijęs su greta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), esančiu kitu statiniu: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam adresas nėra suteiktas ir Adresų registre neįregistruotas (žr. Kadastro žemėlapio ištrauką). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atstovės advokatės 2026 m. sausio 19 d. rašte teikiami duomenys nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl neturėtų būti pridėti prie nagrinėjamos bylos. Atsakovas nurodo, kad jis teikia į bylą Nekilnojamojo turto registro išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantį, kad Registro informacinėje sistemoje registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. rugsėjo 24 d. į Kadastrą yra įrašyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame randasi ginčo statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys bei nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir patikėtinio Palangos miesto savivaldybės valstybinės žemės patikėjimo teisė į jį. Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Bylos esminis dalykas – atsakovo Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo (Kadastro tvarkytojas) 2024 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. SPR5-4131(14.4 E) (Sprendimas) pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs ir reikalavimą įpareigoti Registrų centrą atlikti statinio (Vasarnamio), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, pareiškėjo vardu registruojant pareiškėjo nuosavybės teises į šį statinį, bei panaikinti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos (Komisija) 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. CSPR-167, kuris yra priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Kadastro tvarkytojo Sprendimo panaikinimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Kadastro įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d.) 15 str. 1 d., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 9 str. 1 d., ABTĮ 28 str.).Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šioje byloje ginčija ir Komisijos sprendimą, kuris buvo priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus jo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, dėl šio Komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo pasisakė pirmosios instancijos teismas sprendime, taip pat pasisako ir pareiškėjas apeliaciniame skunde, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.).ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.).Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas į teismą perkėlė savo inicijuotą Komisijoje ginčą dėl Sprendimo panaikinimo ir šios bylos esminis dalykas yra Kadastro tvarkytojo Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas atmestas, t. y. Sprendimas nebuvo nei panaikintas, nei pakeistas, todėl šiuo atveju yra teisiškai reikšmingi Kadastro tvarkytojo priimto Sprendimo argumentai, dėl kurių atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2024 m. vasario 19 d. prašymą (Prašymas).Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui teikė papildomus įrodymus, tiek juos teikia ir apeliacinės instancijos teismui (1982 m. sausio 29 d. privalomojo draudimo liudijimą, mokėjimo kvitą; Palangos miesto Darbo Žmonių Deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto Finansų Skyriaus 1975 m. birželio 10 d. raštą, mokėjimo pranešimą (7 rb. 35 kap.); gyventojų turto draudimo liudijimą (serija, Nr., metai: (duomenys neskelbtini)), taip pat pareiškėjas ir atsakovas pateikė kitus papildomus įrodymus (žr. šios nutarties 40–41 p.), tačiau šie įrodymai nebuvo pateikti Kadastro tvarkytojui, kai buvo teikiamas Prašymas įrašyti Vasarnamio kadastro duomenis į Kadastrą.Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Dokumentų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ar jų pakeitimo pateikti nereikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenys, informacija, kadastrams ir registrams pateikti dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 5 dalis nustato, kad Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė.Pagal Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs prašymą, gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeičia; 2) prašymą atmesti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus; 3) sprendimo priėmimą atidėti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje, ir yra reali tikimybė tas aplinkybes pašalinti per vieną mėnesį, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atideda sprendimo priėmimą dėl prašymo patenkinimo. Atidėdamas sprendimą Kadastro tvarkytojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, pašalinti.Kadastro įstatymo 13 straipsnio 6 dalis nustato, kad sprendimas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ar jų pakeitimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Asmens, pateikusio prašymą, pageidavimu sprendimas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ar jų pakeitimo gali būti priimtas skubos tvarka – per vieną arba 3 darbo dienas.Kadastro nuostatų (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2023 m. spalio 28 d. iki 2024 m. birželio 19 d.) 84 punkte nurodyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 ar 4 dalyje.Taigi aptartos Kadastro įstatymo ir Kadastro nuostatų normos suponuoja išvadą, kad būtent Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami kartu su prašymu dokumentai, kurių pagrindų nekilnojamasis turtas turėtų būti įrašytas į Kadastrą. Akcentuotina, kad sprendžiant dėl Kadastro tvarkytojo veiksmų teisėtumo, yra vertinami tie duomenys ir faktai, kurie jam buvo nurodyti asmens, kuris pateikė prašymą, ir žinomi, o aplinkybės, kurios susiklosto po Kadastro tvarkytojo veiksmų atlikimo, galėtų sudaryti pagrindą kitiems sprendimams priimti, bet neturi turėti poveikio jau atliktų veiksmų / priimtų sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui. Tokio ginčo teisinių santykių specifiką nulemia griežtas Registro ir Kadastro tvarkytojo veiksmų reglamentavimas teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1253-492/2026; kt.).Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atsisako priimti tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktus papildomus įrodymus, kurie nebuvo pateikti Kadastro tvarkytojui iki buvo priimtas Sprendimas, taip pat konstatuoja, jog pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo teiktų papildomų įrodymų nepriėmė ir jų nepridėjo prie bylos pirmosios instancijos teismas.Dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumoByloje nustatyta, kad pareiškėjo atstovė per E. pristatymas sistemą Registrų centrui pateikė Prašymą įrašyti statinio (Vasarnamio) kadastro duomenis į Kadastrą bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į jį, kartu su Prašymu buvo pateikti dokumentai (Priedai) (žr. šios nutarties 4.8 p.).Kadastro tvarkytojas Sprendimu Prašymo netenkino, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 1, 4, 7 ir 11 punktais.Sprendime nurodyta, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys Vasarnamio statybos užbaigimo ir teisėtumo faktą; pareiškėjas neįrodė šio statinio statybos teisėtumo, t. y. kad statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Kadastro tvarkytojas sprendė, kad pateikta 2019 m. balandžio 4 d. Teisinių paslaugų sutarties priedo (advokato įgaliojimai) kopija ir matininkės 2014 m. liepos 23 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (Kadastro byla) kopija neatitinka Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Registro nuostatai), 76 punkto reikalavimų, t. y. dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas ar kopija nepateiktas Kadastro tvarkytojui, o pateiktos šių dokumentų kopijos nepatvirtintos jį surašiusių atsakingų asmenų saugiais elektroniniais parašais. Sprendime taip pat nurodyta, kad nekilnojamam daiktui teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas, o Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris, patalpos numeris), į Registrą gali būti įrašomi tik tie adresai, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos adresų registre.Kadastro 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prašymas atmetamas, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio įstatymo 14 straipsnį, Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; <...>; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; <...>; 7) nepateikti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį; <...>; 11) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.Iš Sprendime nurodytų aplinkybių, dėl kurių netenkintas Prašymas, ir teisinių pagrindų nėra suprantama, koks konkretus dokumentas (-ai) (išskyrus matininkės parengtos Kadastro bylos) kopija), kurio (-ių) pagrindu prašoma įrašyti Vasarnamio kadastro duomenis į Kadastrą, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, kokie dokumentai turėjo būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Nors Sprendime Kadastro tvarkytojas nurodė, kad pareiškėjo atstovė neturėjo teisės paduoti Prašymo (buvo pateikta nepatvirtinta teisinių paslaugų sutarties kopija) bei pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau iš esmės Prašymą išnagrinėjo ir įvertino pateiktus dokumentus, kuriais buvo grindžiamas Prašymas, nustatydamas, kad pateikti dokumentai nepatvirtina Vasarnamio statybos užbaigimo ir teisėtumo fakto, kad nepateikti šio Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą. Dėl to darytina išvada, kad Kadastro tvarkytojo nurodytos aplinkybės ir kiti teisiniai pagrindai (Kadastro įstatymo 14 str. 1, 4 ir 11 p.), kuriais netenkintas Prašymas, yra pertekliniai.Pažymėtina, kad Kadastro tvarkytojas nėra nustatęs, jog pats pareiškėjas neturėjo teisės paduoti Prašymą, siekdamas, kad Kadastre būtų įregistruotas Vasarnamis, be to, Sprendimu nebuvo išspręstas pareiškėjo prašymas įregistruoti jo (pareiškėjo) nuosavybės teises į Vasarnamį, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai be jokio faktinio ir teisinio pagrindo sprendime pasisakė dėl pareiškėjo teisės paduoti Prašymą ir sprendė, kad pareiškėjas neturėjo teisės paduoti Prašymą, jog Vasarnamis būtų įregistruotas Kadastre tam, kad būtų išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių į Vasarnamį įregistravimą. Nuosavybės teisių registravimo klausimo sprendimas galimas tik tada, kai Kadastro įstatyme nurodytais būdais suformuoti statiniai (pastatai ar inžineriniai statiniai), išskyrus laikinus statinius (Registro įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. (b)).Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl pareiškėjo teisės paduoti Prašymą, kai tokia aplinkybe nebuvo grindžiamas Kadastro tvarkytojo Sprendimas, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo esminį klausimą, ar pagrįstai ir teisėtai Sprendimu nebuvo tenkintas Prašymas dėl to, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių Vasarnamio statybos teisėtumą, t. y. kad nepateikti Kadastro 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl Vasarnamio kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą.Kaip jau minėta, pagal Kadastro 12 straipsnio 1 dalį atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenys, informacija, kadastrams ir registrams pateikti dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo teiktus su Prašymu dokumentus, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad pateikti dokumentai forma bei turiniu atitinka Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus.Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Vasarnamis, kurį 1972 metais pastatė Z. M. (pareiškėjo tėvas), turėjo būti įregistruotas Kadastre, vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintu Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašu (Sąrašas).Sąrašo 1 punktas nustato, kad šiame sąraše nurodyti dokumentai, teiktini Registro tvarkytojui registruojant iki šiol Registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (Žin., 1991, Nr. 23-630), įsigaliojimo (toliau – seni statiniai). Pagal Sąrašo 2 punktą, pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (Žin., 2002, Nr. 72-3077), ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir šiuos dokumentus: statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos (2.3 p). Sąrašo 6 punkte nurodyta, kad Sąrašo 2.2 ir 2.3 punktuose numatyti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą, gali būti: 6.1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimai ir kiti sprendimai; 6.2. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimai, potvarkiai ir kiti sprendimai; 6.3. vykdomojo komiteto sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai, leidimai statyti; 6.4. vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai; 6.5. patvirtintas individualus arba statybos vietai pritaikytas tipinis projektas; 6.6. žemės sklypo suteikimo naudotis dokumentai (kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimas, valstybinio ūkio administracijos įsakymas, tuo metu galiojančia tvarka parengtas žemės sklypo planas, notariškai patvirtinta sklypo suteikimo neterminuotai naudotis sutartis); 6.7. statinio priėmimo naudoti komisijų aktai; 6.8. dokumentai, patvirtinantys privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimą; 6.9. Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Neturint minėtų statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, statinių registracija nėra galima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-1120/2024). Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka; neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų Priedų, Kadastro tvarkytojui nebuvo pateikti dokumentai, nurodyti Sąraše, kurie patvirtintų Vasarnamio statybos teisėtumą, todėl Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys Vasarnamio statybos teisėtumo ir užbaigimo faktą.Pažymėtina, kad nei vienas pareiškėjo pateiktas dokumentas negalėjo būti vertinamas, kaip dokumentas, kurio pagrindu gali būti Kadastre įregistruotas Vasarnamis. Kadastre nėra registruojami nekilnojamieji daiktai, remiantis techninės apskaitos byla, žemės nuomos mokesčio deklaracijomis, teismo ekspertizės aktu ar ekspertinio tyrimo aktu, bylose pateiktais procesiniais dokumentais, t. y. tokio pobūdžio dokumentais, kuriuos pateikė pareiškėjas. Pareiškėjo pateiktoje Kadastro tvarkytojui Klaipėdos apygardos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-634-1092/2023 nėra nustatyta, kad Vasarnamis pastatytas teisėtai. Vasarnamio kadastro duomenys į Kadastrą negali būti įrašomi remiantis matininkės parengta Kadastro byla, nes kartu su šia byla turėjo būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis Vasarnamio statybos teisėtumą.Pareiškėjo pateiktoje Klaipėdos apygardos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-634-1092/2023, kuria paliktas galioti Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo, procese perėmusio M. M. (pareiškėjo motina) teises, pareiškimas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą, t. y. kad M. M. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybes teisę į statinį – Vasarnamį. Šioje nutartyje buvo įvertintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1081-492/2019 nustatytos aplinkybės, susijusios su nepateiktais duomenimis, kad Vasarnamis buvo statomas, turint statybą leidžiančius dokumentus, ir tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas baigtu. Minėtoje nutartyje įvertintos EŽTT sprendime byloje M. prieš Lietuvą (peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytos aplinkybės ir išvados. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, kurioje buvo nagrinėjamas Z. M. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Vasarnamis yra nekilnojamasis daiktas, registruotinas Registre, ir, kad jį jis valdo nuosavybės teise, matyti, jog buvo nustatyta, kad Vasarnamis sukurtas statybos būdu pagaminant naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.) ir, kad Z. M. buvo faktinis šio daikto valdytojas, tačiau jis nepateikė pakankamai duomenų apie tai, kad ginčo statinys buvo statomas, turint statybą leidžiančius dokumentus, ir tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas baigtu, todėl neįrodžius ginčo statinio statybos teisėtumo, t. y. kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos, konstatuota, kad jog nėra pagrindo nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat nurodyta, jog Z. M., įrodinėdamas pastato statybos teisėtumą, ypatingą reikšmę teikia aplinkybei, kad jis turėjo teisę naudotis žemės sklypu, kuriame yra pastatas, ir mokėjo už jį mokesčius; savo teisę į žemę Vasarnamio statybai jis grindžia susivienijimo „Liteksas“ direktoriaus ir profesinės sąjungos komiteto pirmininko 1972 metų gegužės 31 d. raštu Klaipėdos tarprajoniniam inventorizacijos biurui, kuriuo neprieštaraujama, kad pareiškėjas susivienijimui skirtame žemės sklype pasistatytų vasarinio tipo namelį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiame kontekste atkreipė dėmesį, kad Vasarnamio statybos metu galiojusio Žemės kodekso (įsigaliojo nuo 1971 m. liepos 1 d.) 127 straipsnio 2 dalis nustatė, jog žemės sklypai individualinei vasarnamių statybai piliečiams nesuteikiami. Toks teisinis reguliavimas, be kita ko, reiškia ir piliečiams nuosavybės teise priklausančių individualių vasarnamių statybos ribojimą. Z. M. nenurodė ir byloje nenustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi įmonė tam tikrai paskirčiai jai suteiktą teisę į žemės sklypą galėtų perleisti fiziniam asmeniui, be to, šis raštas surašytas jau pastačius ginčo statinį ir kreipiantis dėl jo inventorizavimo, o ne iki statybos pradžios, kai turėjo būti išduotas statybos leidimas. Šioje civilinėje byloje buvo vertinama Kadastro byla, 2016 m. kovo 14 d. teismo ekspertizės akto išvados bei kiti šioje administracinėje byloje akcentuojami pareiškėjo dokumentai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1081-492/2019, kurioje buvo prašoma įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suteikti adresą Vasarnamiui, konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių būtent konkretaus poilsio namelio statybą leidžiančio dokumento, statybos užbaigimo bei objektyvių paaiškinimų, kodėl nurodytas statinys nebuvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat konstatuota, jog tai, kad poilsio namelis buvo inventorizuotas, neįrodo, kad šis statinys buvo pastatytas ir užbaigtas teisėtai, o pareiškėjas įgijo į jį nuosavybės teises, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo faktiškai naudojamas poilsio namelis yra ar gali būti nekilnojamojo turto objektu, o tuo pačiu ir adresų objektu.Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos šalių išsakytus argumentus dėl pareiškėjo inicijuoto ginčo esmės, pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad Z. M., nors ir sukūrė Vasarnamį statybos būdu, tačiau, nei jis, nei jo teisų perėmėjai M. M. ir pareiškėjas, neįrodė Vasarnamio statybos teisėtumo ir teisėto užbaigimo, o teikdamas Prašymą kadastro tvarkytojui nepateikė dokumentų, nepatvirtinančių Vasarnamio statybos teisėtumo faktą. Dėl to nepripažintini pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kadastro tvarkytojas pagrįstai ir teisėtai, remdamasis pareiškėjo pateiktais dokumentais, neįregistravo Vasarnamio kadastro duomenų Kadastre, nes su Prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina Vasarnamio statybos teisėtumo fakto. Dėl atsakovo apeliacinio skundoAtsakovas apeliacinį skundą padavė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir prašo pašalinti motyvus (žr. šios nutarties 33.2 ir 33.3 p.) iš sprendimo motyvuojamosios dalies. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo rezoliucine dalimi ir su pirmiau aptartais motyvais, dėl kurių Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nebuvo įregistruoti Vasarnamio kadastro duomenys Kadastre.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes subjektams yra suteikiama teisė skųsti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kai draudimas ją skųsti apeliacine tvarka gali pažeisti ginčo šalies interesus (žr. 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3051/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012; 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-399/2013; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003 yra konstatavęs, jog prašymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį atitinka reikalavimą pakeisti teismo sprendimą, o teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui ir tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertinami kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią.Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodomus šalintinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, t. y. nurodytas sprendimo teksto dalis, kuriose nurodomos teisės aktų normos, šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės, pateikiamas teisės normų aiškinimas, sprendžia, kad atsakovas neįvardija konkrečių nustatytų faktų, kurie turėtų būti vertinami kaip prejudiciniai faktai kitose bylose. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiami motyvai yra svarbūs ne tik šiam ginčui, tačiau ir tolesnei Registro centro, kaip Kadastro ir Registro tvarkytojo, veiklai. Šie apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo šalinti sprendimo teksto dalis, nes, kaip jau minėta, šalinami motyvai, kuriuose yra nustatyti faktai, kurie kitose bylose gali būti vertinami kaip prejudiciniai, o šiuo atveju atsakovas nenurodo jokių kitų bylų, kuriose yra nagrinėjami tokio pat pobūdžio ginčai, kilę tarp pareiškėjo ir atsakovo. Be to, kaip jau minėta Sprendime buvo nurodyti pertekliniai motyvai ir teisiniai pagrindai, kurie nedaro jokios įtakos išspręstam ginčui dėl pareiškėjo Prašymo netenkinimo, nes Prašymas su pateiktais Priedais buvo išnagrinėtas iš esmės ir netenkintas. Atsakovas akcentuoja, kad nebuvo patvirtinta saugiu elektroniniu parašu advokatės pateikta atstovavimo sutarties skaitmeninė kopija bei kitos Priedų kopijos, tai, jog pagal Registrų nuostatų 76 punktą turi būti pateikiamas tik dokumentų, patvirtinančių Registro objekto atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) ar Registro duomenų pasikeitimą, originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas ar kopija; elektroniniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroninių parašu, taip pat gali būti pateikiamos rašytinių dokumentų skaitmeninės kopijos. Šie atsakovo nurodomi argumentai prieštarauja Kadastro tvarkytojo priimtam Sprendimui, nes, kaip jau minėta, pareiškėjo Prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės, nors ir nustatyta, kad pareiškėjo atstovė negalėjo pateikti Prašymo, taip pat buvo įvertinti pareiškėjo pateikti Priedai, kuriais remiantis buvo prašoma įrašyti Vasarnamio kadastro duomenis į Kadastrą, bei nustatyta, kad nei vienas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nepatvirtina pagrindo, kuriuo remiantis Vasarnamio kadastro duomenys galėtų būti įregistruoti Kadastre. Tokio dokumento atsakovas neįvardija ir apeliaciniame skunde bei nenurodė kituose šioje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose. Priešingai, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas laikosi pozicijos, kad Komisija teisingai įvertino pareiškėjo Kadastro tvarkytojui kartu su Prašymu teiktus dokumentus ir jų visumą ir jie neįrodo Vasarnamio statybos teisėtumo ir teisėto užbaigimo, t. y. kad pareiškėjo pateikti dokumentai nesudaro pagrindo įregistruoti Vasarnamio kadastro duomenų į Kadastrą. Be to, iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų argumentų matyti, kad jau anksčiau atsakovui pareiškėjo teikti su Prašymu dokumentai buvo žinomi, nes atsakovas dalyvavo bylose, kuriose šie dokumentai buvo vertinami, taip pat taip pat atsakovui jau anksčiau buvo teikta ir Kadastro byla. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi ir Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatomis, o Kadastro tvarkytojas Sprendime nėra nurodęs jokių argumentų, dėl kurių pareiškėjui nėra suteikiama galimybė pašalinti aplinkybes, sudarančias pagrindą atsisakyti įrašyti Vasarnamio duomenis į Kadastrą, o, kaip jau minėta, Prašymas ir pateikti Priedai buvo įvertinti iš esmės. Atsakovas akcentuoja aplinkybes, susijusias su tuo, kad Vasarnamiui nesuteiktas adresas, kuris nenurodytas ir Kadastro byloje, todėl Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu Kadastro byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų, nes vadovaujantis Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir 8 straipsnio 3 dalies 10 punktu, kadastro duomenų byloje turi būti nurodytas adresas, kuris įregistruotas Lietuvos Respublikos adresų registre. Tačiau iš Kadastro tvarkytojo Sprendimo turinio matyti, kad Kadastro bylos pagrindu nebuvo rengiamasi įregistruoti Vasarnamio kadastro duomenis į Kadastrą, nes nebuvo pateikti pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys Vasarnamio statybos teisėtumą. Be to, pirmosios instancijos teismas šioje byloje vertino individualią susiklosčiusią situaciją, dėl kurios Kadastro byloje nėra nurodomas adresas.Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomą tekstą, kuris nėra susietas su nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę galią ginčo šalims, taip pat nenurodyta, kad šios byloje nustatytos individualios ginčui išspręsti aplinkybės turi įtakos kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (atsakovas nenurodo asmenų, kuriems būtų aktualus Vasarnamio kadastro duomenų į Kadastrą įrašymo ginčo išsprendimas), kad sprendimo teksto dalis pažeidžia atsakovo teises.Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylai pagal pareiškėjo inicijuotą ginčą išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, padarydamas išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų. Pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nesudaro pagrindo tenkinti pareikštų reikalavimų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir sprendimo motyvų pašalinimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (1 400 Eur) ir už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą (1 200 Eur).ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, tai netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjo patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytų maksimalių dydžių, pareiškėjo atstovės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, priteisia pareiškėjui iš atsakovo 1 200 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo A. M. ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinius skundus atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Laimutis Alechnavičius Audrius Bakaveckas Dalia Višinskienė