Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-3041-624/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05481-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 49 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 14 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. R., A. P., G. P., A. P. ir R. P. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. R., A. P., G. P., A. P. ir R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjos D. R., A. P., G. P., A. P. ir R. P. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 2S-513-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. P.“; 2) panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 2S-516-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. R.“ (toliau – ir Sprendimai). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą.Teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).Teismas 2026 m. liepos 20 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą ir įpareigojo proceso šalis iki 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateikti paaiškinimus dėl skundžiamų Sprendimų panaikinimo pagrįstumo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2026 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes.Teisme 2026 m. rugpjūčio 24 d. gauti atsakovo NŽT paaiškinimai; 2026 m. rugpjūčio 21 d. trečiojo suinteresuoto asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) paaiškinimai. Pareiškėjos 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamos: 1) priimti pareiškėjų patikslintą skundą dėl Sprendimų panaikinimo, įpareigojimo NŽT ir Administracijai atlikti veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės – draudimo atlikti veiksmus – taikymo ir prašymo ištirti, ar norminis administracinis aktas – Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams.Pareiškėjos taip pat prašė teismo: pakeisti Administracijos procesinę padėtį šioje byloje iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą (bendraatsakovą); pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas – Potvarkis – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams; įpareigoti Administraciją per 30 dienų terminą suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilutes bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilutes; uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; įpareigoti NŽT, gavus iš Administracijos šio prašymo 4 punkte nurodytus žemės sklypus, atnaujinti ir tęsti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo sklypo pasirinkimo stadijos: į iš naujo formuojamą pretendentams siūlomų sklypų sąrašą įtraukti visus 4 punkte nurodytus sklypus, atkurti pareiškėjo procesinę padėtį ir jo vietą pretendentų eilėje, buvusią iki pasirinkimo iš neteisėtai sumažinto sąrašo, bei tik po šių veiksmų organizuoti pareiškėjui naują sklypo pasirinkimo procedūrą. Kol Administracija neįvykdys šio prašymo 4 punkte nurodyto įpareigojimo (nesuformuos ir neperduos jame nurodytų žemės sklypų), NŽT neturi teisės priimti sprendimo dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais; įpareigojus Administraciją ir NŽT atlikti aukščiau minimus veiksmus, panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 2S-513-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. P.“ ir 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 2S-516-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. R.“. Pareiškėjos taip pat prašė priteisti iš NŽT ir Administracijos visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi: atsisakė priimti pareiškėjų D. R., A. P., G. P., A. P. ir R. P. patikslintą skundą; pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino; sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-667-561/2026 iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7).Teismas nustatė, kad pareiškėjų skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas 2024 m. spalio 15 d., atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimai į pareiškėjų skundą pareiškėjoms išsiųsti 2024 m. lapkričio 15 d. Taigi, pareiškėjos turėjo teisę tikslinti skundą per keturiolika kalendorinių dienų nuo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų gavimo dienos (ABTĮ 50 str. 3 d.). Patikslintą skundą teismui pateikė 2026 m. rugpjūčio 28 d. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog pareiškėjų patikslintas skundas, kuriame reiškiami nauji reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nelaikytinas skundo pagrindo ir dalyko tikslinimu, nes yra reiškiami iš esmės nauji reikalavimai, be to, patikslintas skundas yra paduotas praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl yra pagrindas atsisakyti jį priimti.Pasisakydamas dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismas vertino, kad pareiškėjos teismui nepateikė jokių argumentų ir rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjoms kils didelė ir neatitaisoma žala. Prielaida, jog pareiškėjos gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjos jų neįvardijo ir neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai, kad Administracija yra perdavusi tam tikrus žemės sklypus panaudos pagrindais ir kt., nesudaro pagrindo, kad pareiškėjoms kils didelė ir neatitaisoma žala.Teismas konstatavo, kad pareiškėjos, kurioms tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Esant šioms aplinkybėms, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra netenkintinas.Administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 2026 m. balandžio 2 d. priimtas sprendimas, kuriuo pripažinta, kad Potvarkio 1.1 papunktis bei 2 punktas neprieštarauja įstatymo viršenybės principui ir yra teisėti. Likusioje dalyje administracinė byla nutraukta. Tačiau minėtas sprendimas yra apskųstas LVAT (bylos Nr. eA-2243-552/2026), apeliacinis skundas neišnagrinėtas.Kadangi atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Potvarkis, kuriuo yra užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, yra aktualus nagrinėjamojoje byloje, o pareiškėjos prašo teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas – Potvarkis – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams, teismas sprendė, kad administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 priimtas teismo sprendimas yra reikšmingas sprendžiant nagrinėjamoje byloje ginčą dėl NŽT Sprendimų teisėtumo.Apibendrinęs, teismas konstatavo, kad nagrinėjama byla yra stabdytina iki Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 įsiteisės priimtas galutinis procesinis sprendimas (apeliacinės instancijos bylos Nr. eA-2243-552/2026).III.Pareiškėjos D. R., A. P., G. P., A. P. ir R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjų patikslintą skundą ir netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir: uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Pareiškėjos paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą, konstatavęs jos tiesioginį ryšį su Regionų administracinio teismo nagrinėta administracine byla Nr. eI3-4874-535/2024. LVAT 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024), kuriuo buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“, patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“. Taigi LVAT konstatavo, kad Administracija, patvirtinusi miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą ir jį viešai paskelbusi savivaldybės interneto svetainėje, neturėjo teisės vėlesniais administracijos direktoriaus įsakymais iš šio sąrašo išbraukti ginčo teritorijų (žemės sklypų). Priėmus LVAT nutartį, NŽT ir Administracijai kilo pareiga atnaujinti ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras asmenims, kurių teisės buvo pažeistos neteisėtais Administracijos veiksmais. Administracija turėjo suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žinion žemės sklypus, nurodytus Vilniaus miesto teritorijų, kuriose piliečiams bus formuojami ir neatlygintinai nuosavybėn perduodami nauji žemės sklypai nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilutėse, taip pat Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir perduoti jiems neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilutėse. Savo ruožtu NŽT, gavusi iš Administracijos nurodytus žemės sklypus, turėjo atnaujinti ir tęsti pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo žemės sklypo pasirinkimo stadijos, t. y. į naujai sudaromą pretendentams siūlomų žemės sklypų sąrašą įtraukti visus minėtus sklypus, atkurti pareiškėjų procesinę padėtį ir jų vietą pretendentų eilėje, buvusią iki pasirinkimo iš neteisėtai sumažinto sąrašo, ir tik atlikusi šiuos veiksmus organizuoti naują pareiškėjų žemės sklypo pasirinkimo procedūrą.Pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 20 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įpareigojo šalis pateikti paaiškinimus dėl skundžiamų Sprendimų panaikinimo pagrįstumo, atsižvelgiant į LVAT 2026 m. gegužės 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-98-822/2026) pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes. Taigi, 2026 m. gegužės 26 d. LVAT priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026, atsirado objektyvus pagrindas patikslinti skundą – įtraukti Administraciją į bylą bendraatsakove ir pareikšti reikalavimus įpareigoti Administraciją bei NŽT atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, būtinus pareiškėjų nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti. Pareiškėjos, teismui atnaujinus sustabdytos administracinės bylos nagrinėjimą, per protingą terminą patikslino skundą, atsižvelgdamos į įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jame pateiktą aktualių teisės normų aiškinimą. Tiek NŽT, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo metu, įpareigoti teismo, pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais iš esmės patikslino ir papildė savo atsiliepimuose išdėstytą poziciją. Kadangi NŽT ir Administracija savo paaiškinimais iš esmės patikslino anksčiau pateiktus atsiliepimus, pareiškėjoms, vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, taip pat turi būti suteikta teisė per 14 kalendorinių dienų atitinkamai patikslinti skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas NŽT ir Administracijos pateiktų paaiškinimų dar nėra priėmęs ir išsiuntęs pareiškėjoms susipažinti, minėtas 14 kalendorinių dienų terminas nėra net prasidėjęs, todėl negali būti laikomas praleistu. Atsisakius priimti patikslintą skundą, iš esmės užkertama galimybė veiksmingai tęsti bylos nagrinėjimą ir realiai apginti pažeistas pareiškėjų teises. Net ir panaikinus ginčijamus Sprendimus, tačiau neįpareigojus Administracijos ir NŽT atnaujinti bei tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, pareiškėjų pažeistos teisės nebūtų atkurtos: joms nebūtų sudaryta galimybė pasirinkti žemės sklypą iš teisėtai sudaryto, platesnio žemės sklypų sąrašo. Dėl to pareiškėjos atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje nei iki pirminio skundo pateikimo. Toks aiškinimas paneigtų teismo sprendimo prasmę ir neužtikrintų veiksmingo pažeistų pareiškėjų teisių atkūrimo. Analogiškoje byloje LVAT reikšminga aplinkybe pripažino tai, kad pareiškėjas per protingą terminą po sustabdytos bylos nagrinėjimo atnaujinimo patikslino skundą, atsižvelgdamas į įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą teisės aiškinimą (žr. LVAT 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-621-602/2022 47–48 punktus). Todėl nepagrįstas atsisakymas priimti pareiškėjų patikslintą skundą ne tik apribotų jų teisę į veiksmingą teisminę gynybą, bet ir galėtų lemti viso būsimo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Administracijos atliekamų veiksmų, kuriais ginčo žemės sklypams sukuriami suvaržymai ir taip sudaromos teisinės bei faktinės kliūtys ateityje į juos atkurti pareiškėjų nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.IV.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, priėmė, o atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, atsisakė priimti. V.Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti.NŽT nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjų skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas 2024 m. spalio 15 d., atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimai į pareiškėjų skundą pareiškėjoms buvo išsiųsti 2024 m. lapkričio 15 d. Jau tuomet pareiškėjos galėjo tikslinti skundą ir reikšti reikalavimus, tačiau šių veiksmų neatliko. Be to, tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose buvo nurodytas mero Potvarkis bei eilė NŽT priimtų administracinių sprendimų. Todėl jau nuo to momento (2024 m. lapkričio 15 d.) pareiškėjos galėjo tikslinti skundą (skundo dalyką, faktines aplinkybes ir teisinius argumentus) bei reikalauti taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, tačiau šių veiksmų neatliko, o patikslintą skundą teismui pateikė tik 2026 m. rugpjūčio 28 d. Šiuo metu nuosavybės teisių atkūrimo procesas Vilniaus mieste pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra baigtas, t. y. NŽT užbaigė nuosavybės teisių atkūrimo procesą Vilniaus mieste, pakviesdama 623 pretendentus (šiems mirus, jų turto paveldėtojus), turinčius teisę atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai Vilniaus mieste, rinktis naują žemės sklypą/jo dalį pagal patvirtintą Eilę, Piliečių sąrašą ir galutinį Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą, iš kurių 580 pretendentų (šiems mirus, jų turto paveldėtojai) pasirinko ir jiems NŽT sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą/jo dalį individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Pareiškėjų 2026 m. rugpjūčio 28 d. patikslinto skundo 6 reikalavimas – įpareigoti atsakovą NŽT, gavus iš Administracijos šio prašymo 4 punkte nurodytus žemės sklypus, atnaujinti ir tęsti pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo sklypo pasirinkimo stadijos, negalėtų būti įgyvendintas.NŽT, įvertinusi LVAT 2026 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes, mano, kad po Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 30-2669/23 ,,Dėl administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ panaikinimo esant reikšmingai pažengusiam nuosavybės teisių atkūrimo procesui, t. y. Vilniaus miesto merui priėmus Potvarkį, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas NŽT užbaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesą, kuriuo pretendentams (šiems mirus, jų turto paveldėtojams) buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai Vilniaus mieste, šiems įregistravus ir išviešinus nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, nėra teisinio pagrindo ir poreikio Administracijai teikti NŽT naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai Vilniaus mieste, tuo labiau, kad tai pažeistų trečiųjų asmenų, jau pasirinkusių, įgijusių ir išviešinusių nuosavybės teises į konkrečius žemės sklypus/jų dalis teises bei teisėtus interesus, reikštų būtinybę peržiūrėti jau įvykdytų restitucijos procedūrų rezultatus, inicijuoti naujus teisminius procesus, taip pat pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisinių santykių stabilumo bei asmenų lygiateisiškumo principus.NŽT vertinimu, teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų patikslintas skundas, kuriame reiškiami nauji reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nelaikytinas skundo pagrindo ar dalyko tikslinimu, nes yra reiškiami iš esmės nauji reikalavimai, tikslinant tiek skundo dalyką, tiek skundo pagrindą, o ABTĮ 50 straipsnis nesuteikia teisės pareiškėjui pakeisti abiejų skundo elementų. Be to, pareiškėjų patikslintas skundas yra paduotas praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl remiantis LVAT praktika (žr., pvz., 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1346-602/2020 ir kt.), yra pagrįstas pagrindas atsisakyti jį priimti.Atsakovas pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės, pabrėžė, kad sutinka su teismo argumentu, kad tai, jog Administracija yra perdavusi tam tikrus žemės sklypus panaudos pagrindais ir kt., nesudaro pagrindo, kad pareiškėjoms kils didelė ir neatitaisoma žala.Trečiasis suinteresuotas asmuo – Administracija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priimta tik ta atskirojo skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį dėl netaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Atsižvelgus į tai, pasisakytina tik dėl priimtos atskirojo skundo dalies.Administracija nurodo sutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos, prašydamos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, neįrodė, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, joms ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su ginčo dalyku. Administracijos direktoriaus Įsakymas savaime nesukūrė pretendentams subjektinės teisės reikalauti konkretaus žemės sklypo perdavimo ar jo įtraukimo į pasirinkimui pateikiamų žemės sklypų sąrašą. Vien teritorijos ar būsimo žemės sklypo įtraukimas į Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą sąrašą nereiškė, kad toks sklypas taps tinkamu perduoti NŽT ir kad NŽT siūlys piliečiams tokį sklypą rinktis. Tam buvo būtina atlikti papildomas procedūras, o būtent suformuoti konkretų žemės sklypą, užbaigti teritorijų planavimo ir kadastrinius veiksmus bei priimti sprendimą dėl žemės sklypo perdavimo nuosavybės teisių atkūrimo procesui. Tik po šių veiksmų konkretūs suformuoti žemės sklypai būdavo perduodami NŽT atskirais savivaldybės raštais (lydraščiais), o ne Administracijos direktoriaus įsakymais. Todėl net ir panaikinus Administracijos direktoriaus Įsakymą, kuriuo dalis teritorijų buvo išbraukta iš teritorijų sąrašų, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad suinteresuotiems asmenims būtų buvusi suteikta galimybė rinktis iš tų teritorijų, kadangi, kol konkretus žemės sklypas nebuvo galutinai suformuotas ir atskirai perduotas NŽT, jis negalėjo būti laikomas realiu nuosavybės teisių atkūrimo objektu. Įsakymo panaikinimas LVAT nutartimi savaime nesukūrė pareigos atlikti veiksmus, kurių atlikimo procedūra jau užbaigta vėlesniu norminiu administraciniu aktu. Taigi, tai, kad Administracijos direktoriaus Įsakymas panaikintas, savaime nesudaro prielaidų jame nurodytų teritorijų siūlyti pretendentams nuosavybės teisėms atkurti, pirmiausia dėl to, kad, žemės sklypų projektavimas Vilniaus mieste priėmus Potvarkį yra baigtas, antra, todėl, kad NŽT Įsakymu jau yra patvirtinusi galutinį siūlytinų Sklypų sąrašą. Būtent NŽT Įsakymas dėl sklypų sąrašo, kuris ir yra pagrindas pretendentams rinktis naujus žemės sklypus, nėra ginčijamas teismine tvarka, jo atžvilgiu nėra pritaikytų jokių reikalavimo užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių, todėl NŽT, vykdydama savo tiesiogines pareigas, kvietė pretendentus rinktis iš sklypų sąrašo. Piliečiai naujus žemės sklypus galėjo rinktis ir jau pasirinko tik iš NŽT patvirtinto sąrašo ir žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisėms atkurti Vilniaus mieste yra baigtas, todėl Administracijos direktoriaus patvirtintos teritorijos ir perduodamų sklypų sąrašai neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.NŽT Įsakymu patvirtino galutinį siūlytinų sklypų sąrašą, iš kurio jau rinkosi piliečiai, turintys teisę tokį žemės sklypą ar jo dalį gauti pagal NŽT patvirtintą eilę, todėl į šį sąrašą (siūlytinų žemės sklypų) negali būti įtraukti papildomi žemės sklypai, nes būtų pažeisti jau pasirinkusiųjų pretendentų teisėti interesai ir lūkesčiai bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir Atkūrimo įstatymo nuostatos, antra, nuosavybės teisių atkūrimo etapas, suteikiant neatlygintinai piliečiams naują žemės sklypą iš esmės jau yra baigtas ir visi turintys teisę pasinaudoti šiuo nuosavybės teisių atkūrimo būdu jau yra tai padarę.Teisėjų kolegijakonstatuoja:VI.Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.Pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies atsisakyti priimti patikslintą skundą teisėtumas ir pagrįstumas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-1047/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-968/2023).LVAT praktikoje pažymėta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021, 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-968/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).Nagrinėjamo klausimo kontekste primintina, kad šiuo metu administracinėje byloje Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartimi yra priimtas pareiškėjų skundas, kuriuo prašoma panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 2S-513-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. P.“ ir NŽT 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 2S-516-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. R.“, o kiti reikalavimai, nurodyti patikslintame skunde, iš jų – ir įpareigoti Administraciją per 30 dienų terminą suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilutes bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilutes – nėra priimti. Kadangi visi pareiškėjų atskirojo skundo argumentai dėl prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra susiję su, kaip teigiama, būtinybe užtikrinti byloje nepriimtų reikalavimų (nurodytų patikslintame skunde) įvykdymą, o pagrindai taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę tam, kad būtų užtikrintas galimas teismo sprendimas dėl NŽT 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 2S-513-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. P.“ ir NŽT 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 2S-516-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. R.“ panaikinimo iš esmės nėra nurodyti, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nepriėmus patikslinto skundo, pareiškėjos iš esmės niekaip nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šioje bylos proceso stadijoje turėjo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjų D. R., A. P., G. P., A. P. ir R. P. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Arūnas DirvonasGintaras KryževičiusMilda Vainienė