- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-21
- Bylos Nr.
- eAS-3051-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05859-2024-8
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. J., J. N., R. P., A. P., J. S., A. I., T. S., L. T.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-3051-463/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05859-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 49 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. J., J. N., R. P., A. P., J. S., A. I., T. S. ir L. T. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. J., J. N., R. P., A. P., J. S., A. I., T. S. ir L. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija), dėl sprendimų panaikinimo Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjai K. J., J. N., R. P., A. P., J. S., A. I., T. S. ir L. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-549-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ ir įpareigoti NŽT nesiimti jokių veiksmų, susijusių su pilietės L. P. teisės atkūrimu iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 ir įsiteisės galutinis sprendimas; 2) panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-554-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ ir įpareigoti NŽT nesiimti jokių veiksmų, susijusių su pilietės L. P. atkūrimu iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 ir įsiteisės galutinis sprendimas. Teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).Teismas 2026 m. liepos 20 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą ir įpareigoti proceso šalis iki 2026 m. rugpjūčio 28 d. teismui pateikti paaiškinimus dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrįstumo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-98-822/2026) pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes.Teisme 2026 m. rugpjūčio 28 d. gauti atsakovo paaiškinimai ir prašymas dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo; 2026 m. rugpjūčio 27 d. – trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai.Pareiškėjai 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydami: 1) priimti pareiškėjų patikslintą skundą „Dėl NŽT 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 2S-549-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ panaikinimo bei Dėl NŽT 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 2S-554-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ panaikinimo ir įpareigojimo NŽT bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) atlikti veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu.Pareiškėjai taip pat prašė teismo: 1) pakeisti Administracijos procesinę padėtį šioje byloje iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą (bendraatsakovą); 2) pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas – Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams; 3) įpareigoti Administraciją per 30 dienų terminą suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilutes bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilutes; 4) uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; 5) įpareigoti atsakovą NŽT, gavus iš Savivaldybės šio prašymo 4 punkte nurodytus žemės sklypus, atnaujinti ir tęsti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo sklypo pasirinkimo stadijos: 6) į iš naujo formuojamą pretendentams siūlomų sklypų sąrašą įtraukti visus 4 punkte nurodytus sklypus, atkurti pareiškėjo procesinę padėtį ir jo vietą pretendentų eilėje, buvusią iki pasirinkimo iš neteisėtai sumažinto sąrašo, bei tik po šių veiksmų organizuoti pareiškėjui naują sklypo pasirinkimo procedūrą. Kol Administracija neįvykdys šio prašymo 4 punkte nurodyto įpareigojimo (nesuformuos ir neperduos jame nurodytų žemės sklypų), atsakovas NŽT neturi teisės priimti sprendimo dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais; įpareigojus Administraciją ir NŽT atlikti aukščiau minimus veiksmus, panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-549-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“; taip pat panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-554-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“; priteisti iš NŽT ir Administracijos pareiškėjų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą; netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę; sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-723-561/2026 iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7).Teismas nustatė, kad pareiškėjų skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas 2024 m. lapkričio 11 d., atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimai į pareiškėjų skundą pareiškėjams išsiųsti 2024 m. gruodžio 10 d. Taigi, pareiškėjai turėjo teisę tikslinti skundą per keturiolika kalendorinių dienų nuo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų gavimo dienos. Patikslintą skundą teismui pateikė 2026 m. rugpjūčio 28 d. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog pareiškėjų patikslintas skundas, kuriame reiškiami nauji reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nelaikytinas skundo pagrindo ir dalyko tikslinimu, nes yra reiškiami iš esmės nauji reikalavimai, be to, patikslintas skundas yra paduotas praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl yra pagrindas atsisakyti jį priimti.Dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teismas pažymėjo, kad pareiškėjai teismui nepateikė jokių argumentų ir rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjams kils didelė ir neatitaisoma žala. Prielaida, kad pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjai jų neįvardijo ir neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai, kad Administracija yra perdavusi tam tikrus žemės sklypus panaudos pagrindais ir kt. nesudaro pagrindo, kad pareiškėjams kils didelė ir neatitaisoma žala. Taigi, pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Esant šioms aplinkybėms, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintinas.Teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 priimtas teismo sprendimas reikšmingas sprendžiant nagrinėjamoje byloje ginčą dėl NŽT sprendimų teisėtumo, todėl nagrinėjama byla sustabdytina iki Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 įsiteisės priimtas galutinis procesinis sprendimas (apeliacinės instancijos bylos Nr. eA-2243-552/2026).III.Pareiškėjai K. J., J. N., R. P., A. P., J. S., A. I., T. S. ir L. T. atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų patikslintą skundą, ir tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinti ir: uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.Pareiškėjai nurodo, kad būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau. Aplinkybę, kad pareiškėjai objektyviai negalėjo iš karto suformuluoti tokio turinio reikalavimų, kuriuos suformulavo dabar, iš esmės pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą sustabdydamas šios administracinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta kita su ja tiesiogiai susijusi administracinė byla. Taigi, LVAT 2026 m. gegužės 26 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-98- 822/2026, kuria buvo konstatuotas Administracijos veiksmų neteisėtumas, turintis tiesioginę reikšmę teisingam šios administracinės bylos išsprendimui, o Administracijai ir NŽT ir toliau atsisakant teisės aktų nustatyta tvarka tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, atsirado objektyvus pagrindas patikslinti skundą – įtraukti Administraciją į bylą bendraatsakovu ir pareikšti reikalavimus įpareigoti Administraciją bei NŽT atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, būtinus pareiškėjų nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti. Pareiškėjai, teismui atnaujinus sustabdytos administracinės bylos nagrinėjimą, NŽT ir Administracijai pateikus „rašytinius paaiškinimus“ (kurie iš esmės yra patikslinti atsiliepimai), reaguodama į jų poziciją, per protingą terminą patikslino skundą, atsižvelgdami į įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei proceso šalių pateiktus patikslintus atsiliepimus.Tiek NŽT, tiek Administracija bylos nagrinėjimo metu, įpareigoti teismo, pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais iš esmės patikslino ir papildė savo atsiliepimuose išdėstytą poziciją. Taigi, nors NŽT ir Administracijos pateikti procesiniai dokumentai formaliai įvardyti „paaiškinimais“, pareiškėjų vertinimu, pagal savo turinį jie akivaizdžiai laikytini atsiliepimų į skundą patikslinimais. Šiuose dokumentuose neapsiribojama vien pozicijos paaiškinimu – NŽT ir Administracija savo atsikirtimus grindžia naujomis, po pirminio skundo ir atsiliepimų pateikimo atsiradusiomis faktinėmis aplinkybėmis, naujai priimtais administraciniais aktais ir papildomais argumentais.Atsisakius priimti patikslintą skundą, iš esmės užkertama galimybė veiksmingai tęsti bylos nagrinėjimą ir realiai apginti pažeistas pareiškėjų teises. Net ir panaikinus ginčijamus sprendimus, tačiau neįpareigojus Administracijos ir NŽT atnaujinti bei tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, pareiškėjų pažeistos teisės nebūtų atkurtos: jiems nebūtų sudaryta galimybė pasirinkti žemės sklypus iš teisėtai sudaryto, platesnio žemės sklypų sąrašo, o Administracija ir NŽT toliau nevykdytų būtinų nuosavybės teisių atkūrimo veiksmų. Dėl to pareiškėjai atsidurtų netgi blogesnėje teisinėje padėtyje nei iki pirminio skundo pateikimo. Toks aiškinimas paneigtų teismo sprendimo prasmę ir neužtikrintų veiksmingo pažeistų pareiškėjų teisių atkūrimo.Analogiškoje byloje LVAT reikšminga aplinkybe pripažino tai, kad pareiškėjai per protingą terminą po sustabdytos bylos nagrinėjimo atnaujinimo patikslino skundą, atsižvelgdami į įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą teisės aiškinimą (žr. LVAT 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-621-602/2022 47–48 punktus). Todėl nepagrįstas atsisakymas priimti pareiškėjų patikslintą skundą ne tik apribotų jų teisę į veiksmingą teisminę gynybą, bet ir galėtų lemti viso būsimo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Administracijos atliekamų veiksmų, kuriais ginčo žemės sklypams sukuriami suvaržymai ir taip sudaromos teisinės bei faktinės kliūtys ateityje į juos atkurti pareiškėjų nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – Administracijai uždrausta perleisti, išnuomoti ar perduoti panaudos teise naudotis ginčo žemės sklypais, keisti jų paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti arba sutrukdyti šių sklypų perdavimą (grąžinimą) NŽT. Šis draudimas taikytinas žemės sklypams, išbrauktiems iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių, taip pat iš Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių.IV.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, priėmė, o atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, atsisakė priimti. V.Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.NŽT nurodo, kad tiek NŽT, tiek ir Administracijos pateikti rašytiniai paaiškinimai, atnaujinus bylos nagrinėjimą, nelaikytini „naujais duomenimis“, nes apie Potvarkį ir jo turinį byloje pateikti duomenys dar 2024 metais pateiktuose NŽT ir Administracijos atsiliepimuose.Teismui atsisakius priimti pareiškėjų patikslintą skundą, pareiškėjų reikalavimas, suformuotas 2024 m. spalio 21 d., yra panaikinti NŽT sprendimus ir įpareigoti NŽT nesiimti jokių veiksmų, susijusių su pilietės L. P. teisės atkūrimu iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 ir įsiteisės galutinis sprendimas.Pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su šios bylos baigties rezultatu. Tuo atveju, jei teismas ir panaikintų NŽT sprendimus, neegzistuoja galimybė nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjams vykdyti būtent į reikalavimo užtikrinimo priemonėje minimus „ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31“ eilutėse nurodytus žemės sklypus.Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.Administracija nurodo, kad 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priimta pareiškėjų atskirojo skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį dėl netaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad kitą atskirojo skundo dalį 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakyta priimti, toliau pasisako tik dėl priimtos atskirojo skundo dalies.Administracija nurodo visiškai palaikanti teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartyje prieitą išvadą, jog pareiškėjai teismui nepateikia jokių argumentų ir rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjams kils didelė ir neatitaisoma žala. Pareiškėjai, prašydami pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neįrodė, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjams ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, pareiškėjų prašyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su ginčo dalyku.Teisėjų kolegijakonstatuoja:VI.Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.Pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies atsisakyti priimti patikslintą skundą teisėtumas ir pagrįstumas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-1047/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-968/2023).LVAT praktikoje pažymėta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021, 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-968/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).Nagrinėjamo klausimo kontekste primintina, kad šiuo metu administracinėje byloje Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi yra priimtas pareiškėjų skundas, kuriuo prašoma 1) panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-549-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ ir įpareigoti NŽT nesiimti jokių veiksmų, susijusių su pilietės L. P. teisės atkūrimu iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 ir įsiteisės galutinis sprendimas; 2) panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-554-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ ir įpareigoti NŽT nesiimti jokių veiksmų, susijusių su pilietės L. P. atkūrimu iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 ir įsiteisės galutinis sprendimas, o kiti reikalavimai, nurodyti patikslintame skunde, iš jų – ir įpareigoti Administraciją per 30 dienų terminą suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilutes bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilutes; – nėra priimti. Kadangi visi pareiškėjų atskirojo skundo argumentai dėl prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra susiję su, kaip teigiama, būtinybe užtikrinti byloje nepriimtų reikalavimų (nurodytų patikslintame skunde) įvykdymą, o pagrindai taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę tam, kad būtų užtikrintas galimas teismo sprendimas dėl NŽT 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 2S-549-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ ir NŽT 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 2S-554-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ panaikinimo iš esmės nėra nurodyti, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nepriėmus patikslinto skundo, pareiškėjai iš esmės niekaip nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šioje bylos proceso stadijoje turėjo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjų K. J., J. N., R. P., A. P., J. S., A. I., T. S. ir L. T. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius BakaveckasRytis KrasauskasJolanta Malijauskienė