Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, (toliau – ir Draudikas) atstovės I. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 90 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 4500 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 60 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 3000 Eur dydžio bauda.

E. P. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo;

D. P. 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo;

M. P. 2 000 Eur Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo. Mažamečiui M. P. priteistų lėšų tvarkytojais iki jo pilnametystės paskirti jo atstovai pagal įstatymą D. P. ir E. P..

Iš nuteistojo J. A. nukentėjusiajam D. P. priteista 3 735,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje E. P., D. P. ir M. P. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

J. A. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 28 d., apie 09:03 val., Pasvalio rajone, kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 33 km 810 m, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punkto reikalavimus - privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus eismo saugumui, atsižvelgdamas į greitį, privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, to nepadarė, buvo neatidus, nukreipė žvilgsnį į dešiniame kelkraštyje stovėjusį tyrimo metu nenustatytą vilkiką, bei nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir automobilių spūstyje sustojusio automobilio „Dacia Jogger“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo D. P., atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį, kuris nuo smūgio pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į priekyje jo stovėjusio automobilio „Toyota Proace City“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo G. S. galinę dalį, kuris nuo smūgio pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į priekyje jo stovėjusio automobilio „IVECO 35S18“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo Ž. D., galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „Dacia Jogger“, keleivės E. P. sveikata – jai nustatytas krūtinės sumušimas, sukėlęs kairiojo skilvelio sienos plyšimą, kraujo išsiliejimą širdiplėvės ertmėje, širdies tamponadą susikaupusio kraujo tūriu, tai sąlygojo nukentėjusiosios bendrosios ir placentinės kraujotakos sutrikimą, lėmusį vaisiaus žūtį gimdoje.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Dėl civilinei ieškovei E. P. priteisto neturtinės žalos dydžio

Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog bendra E. P. priteistina suma neturtinei žalai atlyginti yra 50 000,00 Eur. Kadangi Draudikas yra atlyginęs 20 000 Eur, teismas papildomai priteisė 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantas neabejoja, kad dėl eismo įvykio nukentėjusioji E. P. patyrė itin didelius emocinius bei dvasinius išgyvenimus ir Draudiko jau išmokėta jai suma atitinka teismų praktiką, pagal kurią nukentėjusiesiems dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykių bylose priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) paprastai svyruoja nuo 5 000 Eur iki 20 000 Eur (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-531/2022 priteista 10 000 Eur, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-574/2021 – po 6 250 Eur, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-321-282/2021 – 14 284 Eur, o baudžiamosiose bylose Nr. 1A-57-360/2020, Nr. 2K-252-697/2020 ir Nr. 1A-37-354/2023 – 20 000 Eur). Skundžiamu nuosprendžiu nustatytas 50 000 Eur neturtinės žalos dydis (iš kurio 30 000 Eur priteista iš Draudiko) yra nepagrįstas ir žymiai viršija sumas, kurios teismų praktikoje paprastai priteisiamos artimiesiems dėl šeimos nario žūties eismo įvykyje.

Apeliaciniame skunde gausiai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri, draudiko atstovės teigimu, patvirtina, kad eismo įvykių bylose už žymiai sunkesnius padarinius priteisiamas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas. Pažymima, kad neturtinės žalos dydis siejamas ne tik su patirtų išgyvenimų intensyvumu, bet ir su pasekmių pobūdžiu, mastu bei ilgalaikiškumu. Nors nukentėjusiosios patirti išgyvenimai neabejotinai yra itin skaudūs, vien ši aplinkybė nepagrindžia, kodėl jai priteistas neturtinės žalos atlyginimas priartėja prie sumų, teismų praktikoje nustatomų dėl negrįžtamą negalią visam gyvenimui sukėlusių sužalojimų ar mažamečio vaiko žūties atvejų. Individualizuojant ir nustatant teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį, reikšminga ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl eismo įvykio nukentėjusioji būtų praradusi galimybę ateityje susilaukti vaikų. Priešingai, nustatyta, kad nukentėjusioji jau turi vaikų (yra motina), o byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog jos reprodukcinė funkcija būtų negrįžtamai sutrikdyta.

Apibendrindama apeliaciniame skunde nurodytą teismų praktiką analogiškose bylose, ieškovo atstovė pažymi, kad esant sunkiems nusikalstamos veikos padariniams nukentėjusiesiems paprastai priteisiamas nuo 20 000 iki 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant išmokėtą draudimo išmoką). Atstovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į tai, jog 50 000 Eur suma žymiai viršija teismų praktikoje suformuotus dydžius, o skundžiamame nuosprendyje taip ir nepateikė objektyvių argumentų, pagrindžiančių poreikį nukrypti nuo šios praktikos ir priteisti vidurkį žymiai viršijantį atlyginimą.

Dėl civiliniam ieškovui D. P. priteisto neturtinės žalos dydžio

Civilinis atsakovas neginčija, kad ieškovas, kaip negimusio vaiko tėvas, dėl įvykio patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų. Būtent atsižvelgdamas į šias aplinkybes, draudikas dar žalos administravimo stadijoje išimties tvarka išmokėjo nukentėjusiajam 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ši suma nustatyta įvertinus tai, kad nukentėjusysis nepatyrė jokių fizinių sužalojimų ar sveikatos sutrikdymo, t. y. eismo įvykis nesukėlė negrįžtamų neigiamų padarinių jo sveikatos būklei, darbingumui ar įprastai gyvenimo kokybei. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad didžioji dalis pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių yra susijusios su ieškovo sutuoktinės sveikatos būkle, gydymu bei jai padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šios aplinkybės turi būti vertinamos nustatant pačios nukentėjusiosios neturtinės žalos dydį ir negali automatiškai lemti itin didelio neturtinės žalos atlyginimo jos sutuoktiniui.

Byloje nenustatyta, kad D. P. dėl įvykio būtų patyręs ilgalaikių ar negrįžtamų psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimų, netekęs darbingumo ar kad jo kasdienis gyvenimas būtų pasikeitęs negrįžtamai. Vien aplinkybė, kad tam tikrą laiką teko rūpintis sutuoktine ir skirti daugiau dėmesio šeimai, pati savaime nesudaro pagrindo priteisti išskirtinai didelio neturtinės žalos atlyginimo, juolab kad Draudikas jam yra atlyginęs negautas pajamas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, neturtinės žalos dydžiai svyruoja: nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui; nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui; nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvams; nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur žuvusiojo broliui ar seseriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-539/2010, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-344/2012, Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-204/2013, Nr. 2K-243-648/2015, Nr. 2K-541-511/2015, Nr. 2K-387-511/2016, Nr. 2K-346-511/2016, Nr. 2K-86-699/2017, Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-188-648/2017, Nr. 2K-2-788/2018, Nr. 2K-3-788/2019). Draudikas, įvertinęs nukentėjusiojo patirtus emocinius išgyvenimus ir šio atvejo jautrumą, savanoriškai išmokėjo 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Todėl teismui papildomai priteisus dar 17 000 Eur, bendras 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis tampa neproporcingas, ypač vertinant jį teismų praktikos kontekste.

Dėl civiliniam ieškovui M. P. priteisto neturtinės žalos dydžio

Draudiko atstovė neginčija, kad po eismo įvykio M. P. patyrė tam tikrų emocinių išgyvenimų, susijusių su motinos gydymu, laikinu jos nebuvimu namuose ir pasikeitusia šeimos rutina. Tačiau pažymi, kad pats nukentėjusysis eismo įvykio metu nepatyrė jokių kūno sužalojimų ar sveikatos sutrikdymo, jam nebuvo nustatyti ilgalaikiai ar negrįžtami sveikatos sutrikimai. Teismo nurodyti vaiko neramumo, suprastėjusio miego, prisirišimo prie motinos ar nerimo dėl jos išvykimo į gydymo įstaigas požymiai iš esmės yra susiję su laikinu šeimos gyvenimo pokyčiu ir motinos sveikatos būkle po eismo įvykio. Tačiau nuosprendyje nėra pakankamai argumentuota, kokiu pagrindu šios aplinkybės lėmė būtent 5000 Eur dydžio neturtinės žalos nustatymą.

Skunde pažymima, kad Draudikas, įvertinęs mažamečio patirtus emocinius išgyvenimus, dar iki bylos išnagrinėjimo savanoriškai išmokėjo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. nepatyrė fizinių sužalojimų, byloje nenustatyta ilgalaikių jo sveikatos sutrikimų, o teismo nurodytos pasekmės daugiausia buvo susijusios su motinos gydymu ir laikinu jos nebuvimu namie, išmokėta suma laikytina teisinga, protinga ir pakankama kompensuoti jo patirtus emocinius išgyvenimus. Civilinio ieškovo M. P. naudai nustatytas 5000 Eur neturtinės žalos dydis mažintinas, pripažįstant, kad jo patirta neturtinė žala jau yra atlyginta.

Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovė bei nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Civilinio atsakovo atstovė apeliaciniu skundu ginčija tik teismo nustatytą nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžius, todėl neišeidamas už apeliacinio skundo ribų apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Šiuo atveju nukentėjusieji civiliniu ieškiniu prašė priteisti E. P. 100 000 Eur neturtinės žalos, D. P. 50 000 Eur neturtinės žalos, mažamečiui M. P. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 1, b. l. 128-135). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų ieškinius tenkino iš dalies ir, įvertinęs nukentėjusiesiems draudimo bendrovės atlygintą neturtinę žalą (E. P. – 20 000 Eur, D. P. – 8 000 Eur, o M. P. – 3 000 Eur), papildomai E. P. priteisė 30 000 Eur, D. P. - 17 000 Eur, M. P. - 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų, jas skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio atsakovo atstovė apeliaciniu skundu nesutinka su priteistais neturtinės žalos dydžiais, teigdama, kad jie yra nepagrįstai dideli ir neatitinka suformuotos teismų praktikos bei prašo nustatyti, kad nukentėjusiajai E. P. padarytos neturtinės žalos dydis yra 30 000 Eur ir iš civilinio atsakovo jai priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 10 000 Eur, nukentėjusiajam D. P. padarytos neturtinės žalos dydis yra 8 000 Eur, o nukentėjusiajam M. P. padarytos neturtinės žalos dydis yra 2 000 Eur ir laikyti, kad civilinis atsakovas ERGO Insurance SE yra pilnai atlyginęs nukentėjusiesiems D. P. ir M. P. padarytą neturtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis ERGO Insurance SE Lietuvos filialas byloje yra pateikęs rašytinius paaiškinimus su priedais (t. 4, b. l. 32-42), pagal kuriuos M. P. priskaičiuota ir išmokėta neturtinė žala yra 3 000 Eur, todėl apeliacinio skundo prašymas nustatyti, kad nukentėjusiajam M. P. padarytos neturtinės žalos dydis yra 2 000 Eur laikytina apsirikimo klaida.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai E. P. nustatytos ir priteistos neturtinės žalos dydžiui. Vis dėlto, įvertinusi D. P. ir M. P. priteistas sumas bendrųjų neturtinės žalos kriterijų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad jiems teismo nustatyti žalos atlyginimo dydžiai nėra teisingi.

Dėl civilinei ieškovei E. P. priteisto neturtinės žalos dydžio

Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

Nukentėjusiosios E. P. dėl eismo įvykio patirti žalingi padariniai yra labai sunkūs. Vertindamas jos neturtinę žalą pinigais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. P. po eismo įvykio patyrė didelį stresą, buvo sužalota ir jai buvo atlikta operacija, kurios metu buvo (duomenys neskelbtini). Dėl kilusių komplikacijų nukentėjusioji prarado vaisių (tuo metu buvo (duomenys neskelbtini)nėštumo savaitę), teko laidoti negimusį kūdikį. Šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino viena esminių, vertinant patirtą neturtinę žalą. Dėl atliktos operacijos nukentėjusiajai prasidėjo (duomenys neskelbtini) nors iki eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji buvo visiškai sveika. Bendras reabilitacijos laikotarpis truko apie 9 savaites. Gydymo metu buvo (duomenys neskelbtini). Dėl netekto darbingumo E. P. nebegalėjo dirbti ankstesnio darbo, todėl jį teko keisti į mažesnio krūvio pareigas, jai buvo apribotas fizinis judėjimas, nors anksčiau ji aktyviai sportavo.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo priteistam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui ir papildomai pažymi, kad apeliaciniame skunde cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-252-697/2020, 2K-41-303/2020, 2K-276-458/2019, 2K-362-697/2018) bei apygardos teismų bylose (Nr. 1A-310-898/2020, e2A-363-643/2022, 1A-42-485/2021, 1A-399-530/2020) nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos situacijos. Pažymėtina, kad laukiamo kūdikio netektis eismo įvykio metu yra savarankiškas padarinys, lemiantis sveikatos sutrikdymo kvalifikavimą kaip sunkaus. Tokia išskirtinė, negrįžtama ir emociškai sukrečianti pasekmė nebuvo nustatyta nė vienoje iš apeliantės cituojamų bylų. Be to, dėl kitų gausių sužalojimų visumos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. P. sveikata, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. neįgalumas. Padarytų sužalojimų sunkumas, negrįžtami padariniai, ilgas gydymo bei reabilitacijos laikotarpis ir patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų intensyvumas pirmosios instancijos teismui leido visiškai pagrįstai E. P. padarytą neturtinę žalą įvertinti 50 000 Eur suma. Šis dydis ne tik adekvačiai atspindi nukentėjusiosios išgyvento sukrėtimo mastą, bet ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal kurią eismo įvykiais sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 Eur iki 83 989 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-402-421/2016). Šią teismų praktiką įvertinus nuolat kintančio šalies ekonominio gyvenimo lygio bei infliacijos procesų kontekste, nustatyta neturtinė žala negali būti laikoma per didele ar neproporcinga.

Dėl civiliniam ieškovui D. P. priteisto neturtinės žalos dydžio

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sutinka, kad nukentėjusiojo D. P. išgyventas dvasinis sukrėtimas dėl sutuoktinės kritinės būklės, ilgalaikis neapibrėžtumas, baimė dėl jos gyvybės bei skaudus bendro laukto kūdikio praradimas neabejotinai sukėlė jam itin sunkių dvasinių išgyvenimų, emocinį šoką ir neigiamai paveikė bendrą šeimos gyvenimo kokybę. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė nustatydamas patirtos neturtinės žalos faktą. Vis dėlto pirmosios instancijos teismo D. P. nustatyta 25 000 eurų neturtinės žalos suma, vertinant ją protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų kontekste, pripažintina nepagrįstai didele.

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas neginčija, kad D. P. dėl eismo įvykio metu prarasto negimusio kūdikio ir sunkaus sutuoktinės sužalojimo patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Būtent atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Draudikas dar žalos administravimo stadijoje išimties tvarka išmokėjo nukentėjusiajam 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats nukentėjusysis eismo įvykio metu asmeniškai nepatyrė jokių fizinių sužalojimų ar negrįžtamų padarinių sveikatai, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokių sužalojimų nebuvimas turi įtakos vertinant neturtinės žalos dydį. Vis dėlto civilinis atsakovas, prašydamas mažinti neturtinę žalą iki 8000 eurų, nepagrįstai sumenkino jo patirtą dvasinį sukrėtimą – skausmą praradus negimusį kūdikį, baimę dėl sutuoktinės gyvybės ir pastangas ją slaugant.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, fizinis skausmas dėl sužalojimo ar kitų priežasčių tėra tik vienas iš alternatyvių neturtinės žalos kriterijų, neturintis jokios viršenybės ar prioriteto prieš kitus įstatymų leidėjo įtvirtintus kriterijus. Atsižvelgtina į tai, kad D. P. dvasinius išgyvenimus lėmė dveji sunkūs padariniai – kilusi reali grėsmė sutuoktinės gyvybei ir išgyventas skausmas praradus negimusį kūdikį. Aplinkybė, kad asmuo eismo įvykio metu pats nepatyrė fizinių traumų, negali būti naudojama kaip pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį iki minimalių sumų, nepakankamai įvertinus asmens patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdžio. Todėl Draudiko pozicija, kuria bandoma sumenkinti ieškovo išgyvenimų mastą vien dėl tiesioginių fizinių sužalojimų nebuvimo, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, draudimo bendrovės siūloma 8 000 eurų kompensacija taip pat neužtikrina teisingo žalos atlyginimo principo įgyvendinimo ir nėra pakankama.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad D. P. patyrė emocinį sukrėtimą kai jo sutuoktinė po eismo įvykio negalėjo judėti ir kartu su vaiku buvo skubiai išvežta į gydymo įstaigą. Paleidus ją namo, ši prarado sąmonę ir vėl buvo hospitalizuota ir diagnozuotas širdies pažeidimas, atlikta skubi operacija, po kurios D. P. buvo informuotas, jog lauktas kūdikis neišgyveno. Pareiškėjas patyrė itin sunkių dvasinių išgyvenimų laidodamas savo dar negimusį vaiką. Dvasinius išgyvenimus ir baimę dėl ateities sukėlė žinia, kad chirurginės intervencijos metu nukentėjusiajai buvo (duomenys neskelbtini). Tik vėliau jam buvo pranešta, jog sutuoktinė „per stebuklą“ išgyveno ir jos sveikata stabilizavosi. Dėl sutuoktinės ilgalaikio gydymo bei nuolatinio slaugos poreikio D. P. penkis mėnesius negalėjo dirbti, vienas prižiūrėjo mažametį sūnų ir perėmė visą buities naštą, kurią iki eismo įvykio sutuoktiniai dalydavosi kartu. Visi šie nukentėjusiojo patirti dvasiniai sukrėtimai – netekties skausmas, nežinia dėl sutuoktinės gyvybės ir staiga jam vienam tekusi šeimos buities našta – vertintini visumoje su aplinkybe, kad pats nukentėjusysis eismo įvykio metu asmeniškai išvengė fizinių sužalojimų. Draudikas apeliaciniame skunde, grįsdamas savo argumentus dėl nukentėjusiajam D. P. nustatytino neturtinės žalos dydžio, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal kurią neturtinės žalos dydžiai svyruoja: nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui; nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui; nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvams; nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur žuvusiojo broliui ar seseriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-539/2010, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-344/2012, Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-204/2013, Nr. 2K-243-648/2015, Nr. 2K-541-511/2015, Nr. 2K-387-511/2016, Nr. 2K-346-511/2016, Nr. 2K-86-699/2017, Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-188-648/2017, Nr. 2K-2-788/2018, Nr. 2K-3-788/2019). Tačiau, kaip minėta, nukentėjusiojo D. P. dvasinį sukrėtimą sukėlė ne vienas, o du sunkūs padariniai – laukto kūdikio praradimas ir kritinė žmonos sveikatos būklė, kėlusi tiesioginį pavojų jos gyvybei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes bei Draudiko apeliaciniame skunde nurodytų kasacinės instancijos teismo nutarčių priėmimo laiką, per kurį reikšmingai kito šalies ekonominiai rodikliai, bendras pragyvenimo lygis bei pinigų perkamoji galia, sprendžia, kad teisinga, proporcinga ir adekvati neturtinės žalos kompensacija nagrinėjamu atveju yra 15 000 Eur suma. Į šią sumą įskaičius Draudiko išmokėtą 8000 eurų sumą, nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo priteistina 7 000 eurų neturtinė žala.

Dėl civiliniam ieškovui M. P. priteisto neturtinės žalos dydžio

Teisėjų kolegija, vertindama mažamečiui M. P. priteistą sumą teisingumo ir protingumo kriterijų požiūriu, sprendžia, kad jam nustatytas 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingai didelis.

Aptariamo eismo įvykio metu M. P. buvo dveji metai, jis eismo įvykio metu jokių fizinių sužalojimų jis nepatyrė. Iš M. P. ir E. P. parodymų matyti, kad prieš pat eismo įvykį sūnus miegojo ir į jį niekaip nesureagavo, todėl objektyviai nesuvokė nei kilusio tiesioginio pavojaus gyvybei, nei pačių įvykio aplinkybių ar situacijos rimtumo. Laikinai pakitusi vaiko emocinė būsena ir suprastėjusi miego kokybė buvo susijusi tik su tuo, kad jis buvo pratęs laiką leisti su mama, kuri dėl gydymo ligoninėje tam tikrą laiką negalėjo būti kartu su vaiku. Įvertinus šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentui, kad Draudiko nustatyta ir išmokėta M. P. 3 000 eurų dydžio neturtinė žala yra pakankama kompensuoti patirtus vaiko išgyvenimus ir negali būti laikoma per maža. Todėl pirmosios instancijos teismo jam nustatytas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 3 000 eurų ir laikytina, kad civilinis atsakovas „ERGO Insurance SE“ šią žalą M. P. yra atlyginęs visiškai.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiųjų atstovė teismui pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato atstovavimo išlaidas iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės, pateikdami 1 270, 50 Eur sumos sąskaitą faktūrą bei mokėjimą patvirtinančius dokumentus (t. 4, b. l. 161-162, 157-159). Nukentėjusieji išlaidas advokato pagalbai patyrė ginantis nuo civilinio atsakovo inicijuoto apeliacinio proceso, kurio metu atsakovo prašymas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistus neturtinės žalos dydžius buvo patenkintas iš dalies.

Kadangi BPK 106 straipsnis nenumato, kaip turėtų būti paskirstomos išlaidos atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dydį, turėtų būti taikoma teisės analogija, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis, pagal kurį jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju civilinis atsakovas (Draudikas) prašė mažinti pirmosios instancijos nukentėjusiesiems nustatytas neturtinės žalos sumas bendrai 39000 eurų sumai (20 000 eurų E. P., 17 000 eurų D. P. ir 2 000 M. P.). Teisėjų kolegija Draudiko apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir mažina pirmosios instancijos bendrai nukentėjusiesiems nustatytą neturtinės žalos sumą 12 000 eurų (10 000 eurų D. P. +2 000 eurų M. P.). Kadangi Draudiko apeliacinio skundo prašymas tenkinamas 30,77 procento, šia dalimi mažintina nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir nustatoma, kad nukentėjusiesiems iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE priteistina 879,57 eurų.

Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam J. A. buvo patirtos 187,50 Eur dydžio išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo J. A. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. birželio 17 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje:

pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam D. P. iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 7 000 (septynių tūkstančių) Eur, nurodant, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo šios sumažintos sumos.

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam M. P. iš ERGO Insurance SE priteista 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinė žala ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, kurioms sumokėti praleistas terminas, jas skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiesiems D. P. ir E. P. iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ 879,57 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 57 ct) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo neišieškoti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.