Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. I. M. ir B. M. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. I. M. ir B. M. pareiškimą (patikslintą) dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, (duomenys neskelbtini), Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.16. Be to, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu, be kita ko, egzistuoja ir tokios sąlygos, kaip: daiktas valdomas nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. CK 4.71 straipsnio l dalyje nustatyta, jog daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

12.17. Daikto valdymo kaip savo sąlyga turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad daikto valdytojas per visą valdymo laikotarpį ne tik įgyvendino teises į daiktą, elgdamasis su juo kaip savininkas, bet ir su valdomu daiktu susijusias pareigas vykdė kaip savininkas (patyrė įprastines išlaidas, būtinas daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo, atlygino daikto padarytą žalą, mokėjo su daiktu susijusius mokesčius, kitus privalomus mokėjimus ir pan.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė rašytinių įrodymų (čekių, kvitų, sąskaitų ir kt.), iš kurių būtų galima matyti, kad pareiškėjai daugiau kaip 10 metų ginčo patalpas valdė kaip savo. Byloje pateiktos fotonuotraukos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (kuriame konstatuota, jog pareiškėjas turi sandėliuko raktus ir atsirakino sandėliukų duris bei parodė jame esančius daiktus) nepatvirtina, kad pareiškėjai pareiškime nurodytą laiką (daugiau nei 30 metų) sandėliukus valdė ir jais rūpinosi kaip savo. Teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, liudytojas yra pareiškėjų sūnus, be to, jam pačiam priklauso vienas iš garažų (dalis patalpos esančios po ginčo sandėliukais). Pareiškėjai į bylą pateikė naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus paslaugos tinklų paslaugos sutartį (kopiją), tačiau iš pastarosios matyti, kad elektros įrenginių prijungimo objektas yra garažas. Šis pateiktas įrodymas taip pat nepatvirtina sandėliukų valdymo kaip savo CK 4.68 straipsnyje numatytą terminą.

12.18. Teismas atkreipia dėmesį, kad, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, be kita ko, pareiškėjai turėjo patikslinti, kokią pastato 10I2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį sudaro indeksais pareiškėjų nurodytos patalpos (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. 24 punktas), tačiau pareiškėjai tokių duomenų neteikė.

12.19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai), todėl pareiškėjų pareiškimas (patikslintas) netenkintas.

12.20. Klaipėdos apygardos teismas grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendė. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Todėl laikytina, kad buvo tenkinta ½ suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo reikalavimų. Už apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys sumokėjo 45 Eur. Kaip matyti iš mokėjimo nurodymo, patvirtinančio apie sumokėtą žyminį mokestį, žyminį mokestį sumokėjo suinteresuotų asmenų UAB „L“, DNSB „D. L.“ atstovas. Todėl iš pareiškėjų priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotiems asmenims UAB „L“, DNSB „D. L.“, t. y. po 11,25 Eur iš kiekvieno pareiškėjo. Kadangi suinteresuotų asmenų savarankiški reikalavimai taip pat buvo atmesti, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, suinteresuotų asmenų (UAB „L“, DNSB „D. L.“) bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas patirtas nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmos instancijos teisme iš pareiškėjų nepriteisiamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13.1. CPK 182 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. CK 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Byloje esant duomenims apie pagalbinio ūkinio pastato įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, reiškia prezumpciją, kad ūkinis pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, yra teisėtai pastatytame (rekonstruotame) ūkiniame pastate. Dėl to, teismo argumentas, kad pareiškėjai nepateikė statybos (rekonstrukcijos) leidimą patvirtinančių dokumentų yra nepagrįstas ir neteisėtas. Archyvuose nesant dokumentų, patvirtinančių statybos (rekonstrukcijos) leidimo išdavimą, teismo įpareigojimas pareiškėjams pateikti dokumentus, patvirtinančius ūkinio pastato statybos rekonstrukcijos teisėtumą yra nelogiškas, nepagrįstas, perteklinis ir užkertantis kelią ne tik pareiškėjams, tačiau ir bet kuriems kitiems asmenims ateityje įgyvendinti nuosavybės teises į ūkiniame pastate esančias patalpas.

14.6. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pasakytina tiek, kad jie yra atmestini, nes pareiškėjai neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties reikalavimų, todėl argumentai dėl įsiteisėjusios minėtos nutarties reikalavimų pagrįstumo yra automatiškai atmestini.

15. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašo spręsti atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus pagal teismo vidinį įsitikinimą ir teisingumo bei protingumo principus. Atsiliepime nurodomi pagrindiniai argumentai:

15.1. Klaipėdos apygardos teismas pirmą kartą nagrinėdamas bylą 2022 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-530-642/2022 pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ūkinis pastatas, kuriame yra ginčo patalpos buvo rekonstruotas, pareiškėjai privalo įrodyti minėtų patalpų valdymo teisėtumą, t. y. tai, kad pastato rekonstrukcija yra atlikta teisėtai. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjai į bylą nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumą, o neteisėtos statybos rezultatas negali būti pripažintas nuosavybės objektu (nutarties 21 punktas). Atsižvelgiant į šiuos apeliacinės instancijos teismo motyvus, galima teigti, kad ir skundžiamame sprendime teismo nurodyti tapatūs motyvai yra pagrįsti, o pareiškėjų argumentai, kad teismo reikalavimas pagrįsti ūkinio pastato statybos teisėtumą yra nepagrįstas ar perteklinis yra nepagrįsti.

15.2. Tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Inspekcijos vertinimu, tai, kad per ginčo statinio egzistavimo laikotarpį nebuvo konstatuota jo savavališka statyba neleidžia daryti išvados, kad statyba yra teisėta ir bet kuriuo atveju statybos teisėtumo faktą turi įrodyti pareiškėjai.

16. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – fotonuotrauką (priedas Nr. 1), darytą po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Šia fotonuotrauka pareiškėjas įrodinėja aplinkybę, jog yra nulupta dalis ruberoido, linoleumas ir skardos, kurias pareiškėjas buvo uždėjęs ant savo pirmame aukšte esančių patalpų stogo, norėdamas apsaugoti savo turtą nuo kritulių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia aplinkybė nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų nuosavybės teisės į ginčo patalpas (ne)įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, o ne dėl kitų pareiškėjams priklausančių patalpų apsaugos, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir apeliacijos objektas. Apeliacinio skundo priedas Nr. 1 neturi svarbios įrodomosios reikšmės, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina priimti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme – pareiškėjų apeliacinio skundo priedą Nr. 1 (fotonuotrauką), šis priedas grąžintinas pareiškėjams.

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjų pareiškimas (patikslintas) nustatyti faktą, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpas.

21. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl įgyjamosios senaties sąlygų (ne)buvimo nagrinėjamoje byloje

22. Vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 11 punktu, nuosavybės teisė gali būti įgyjama įgyjamąja senatimi. Įgyjamoji senatis yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, numatytų CK 4.47 straipsnyje. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. CK 4.69 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. CK 4.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. CK 4.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

23. Kasacinio teismo praktikoje apibendrintai nurodoma, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai). Apeliaciniu skundu pareiškėjai su tokia teismo išvada nesutinka. Pareiškėjų nuomone, byloje pateikti įrodymai (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos, pareiškėjų ir liudytojo teikti paaiškinimai ir kt.) patvirtina, kad pareiškėjai daugiau kaip dešimt metų valdo ginčo turtą ir yra visos įstatyme nurodytos sąlygos, leidžiančios konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą į ginčo ūkines patalpas. Suinteresuoti asmenys UAB „L“ ir DNSB „D. L.“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjai nepateikė teismui nei vieno rašytinio įrodymo, nei vieno liudytojo parodymų (išskyrus savo sūnaus), kurie patvirtintų pareiškėjų teiginius apie sandėliukų valdymą kaip savo kelis dešimtmečius; pareiškėjai patys patvirtina, jog sandėliukais realiai nesirūpina, nurodydami, kad jų būklė yra tokia, jog pro jų stogą bėga vanduo, taigi pareiškėjai net dabar nelaiko tų sandėliukų savo nuosavybe ir ja atitinkamai nesirūpina, o laukia teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti, o pareiškėjų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjai nepateikė rašytinių įrodymų (čekių, kvitų, sąskaitų ir kt.), iš kurių būtų galima matyti, kad pareiškėjai daugiau kaip 10 metų ginčo patalpas valdė kaip savo. Byloje pateiktos fotonuotraukos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad pareiškėjai pareiškime nurodytą laiką (daugiau nei 30 metų) sandėliukus valdė ir jais rūpinosi kaip savo. Teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, liudytojas yra pareiškėjų sūnus, be to, jam pačiam priklauso vienas iš garažų (dalis patalpos esančios po ginčo sandėliukais). Pareiškėjai į bylą pateikė naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus paslaugos tinklų paslaugos sutartį (kopiją), tačiau iš pastarosios matyti, kad elektros įrenginių prijungimo objektas yra garažas. Šis pateiktas įrodymas taip pat nepatvirtina sandėliukų valdymo kaip savo CK 4.68 straipsnyje numatytą terminą. Apeliaciniu skundu pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad nepateikė rašytinių įrodymų (čekių, kvitų, sąskaitų ir kt.), iš kurių būtų galima matyti, kad pareiškėjai daugiau kaip l0 metų ginčo patalpas valdė kaip savo. Pareiškėjų nuomone, teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Tai, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde kitaip vertina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, savaime nereiškia, kad teismo išvados yra nepagrįstos.

26. Pirma, pažymėtina, kad byloje esančios fotonuotraukos ir faktinių aplinkybių protokolas, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas turi sandėliuko raktus ir atsirakino sandėliukų duris bei parodė jame esančius daiktus, negali patvirtinti fakto, kad pareiškėjai valdė ginčo patalpas ne mažiau kaip dešimt metų, o ši sąlyga, kad valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų, yra viena iš būtinų sąlygų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatavimui. Jos neįrodžius (kaip ir bet kurios kitos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi instituto taikymui), nepriklausomai nuo kitų būtinų sąlygų buvimo (ne)įrodymo, konstatuotina, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutui taikyti.

27. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pats faktas apie tai, jog pareiškėjai šiuo metu turi raktus nuo sandėliukų durų, gali į juos patekti, ten laiko savo daiktus, nebuvo gavę ar girdėję pretenzijų dėl neteisėtai užvaldytų patalpų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu savaime nepatvirtina atviro daikto valdymo nuo 1992 m. rudens, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo rengiamas ne prieš dešimt ar daugiau metų. Byloje esančiu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu gali būti konstatuotas pats faktas, kad pareiškėjas turi sandėliuko raktus ir atsirakino sandėliukų duris bei parodė jame esančius daiktus, tačiau ne ginčo patalpų valdymo trukmė, kuri nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšminga aplinkybė.

28. Tai, kad, pareiškėjų teigimu, byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių pareiškėjų nurodomas aplinkybes apie ginčo sandėliukų faktinį valdymą, taip pat nepatvirtina ginčo patalpų valdymo ir valdymo trukmės fakto. Byloje nesant įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių paneigiančių įrodymų, savaime nelaikoma, kad tos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje, yra įrodytos. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju įrodyti aplinkybes, būtinas nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį tenka pareiškėjams, o neįrodžius bent vienos iš nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų, nuosavybės teisė į ginčijamą turtą pagal įgyjamosios senaties fakto nustatymą negali būti įgyjama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai valdė ginčo patalpas ne mažiau kaip dešimt metų, ir vien tai yra pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjų pareiškimą.

29. Antra, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog antrame aukšte esančias ginčo patalpas nuolat prižiūri ir tvarko, nes priešingu atveju yra gadinamas pareiškėjams nuosavybes teise priklausantis turtas, esantis po ginčo patalpomis (nes lyjant lietui, sningant šlapdavo patalpų, esančių pirmame aukšte, lubos, sienos); pareiškėjai iš ginčo patalpų išvaikė benamius, kitus asmenis, į duris įdėjo spynas arba užkalė lentomis, tokiu būdu saugodami savo patalpas, esančias pirmame aukšte. Iš tokių apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjai galimai ėmėsi tam tikrų priemonių (išvaikė tam tikrus asmenis, užkalė duris, įdėjo spynas) ne dėl to, kad siekė valdyti ir valdė ginčo patalpas kaip savo, o dėl to, kad siekė apsaugoti po tokiomis patalpomis esančias jiems priklausančias (jų valdomas) patalpas. Iš apeliaciniame skunde pateikiamų argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjai siekia nuosavybės teise įgyti patalpas tam, kad galėtų pasirūpinti savo turto (esančio po ginčo patalpomis) apsauga. Tačiau, pažymėtina, kad įgyjamosios senaties instituto taikymo tikslas yra kitoks, šis institutas nėra skirtas reguliuoti nuosavybės teisės objektų apsaugai pareiškėjų nurodomomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021 22 punktą). Be to, kaip minėta, įgyjamosios senaties institutas gali būti taikomas tik esant aukščiau minėtų atitinkamų sąlygų visumai. Pareiškėjams priklausančio kito turto apsauga nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

30. Nors, kaip teigia pareiškėjai, jie galėjo būti neišsaugoję spynų, vinių, lentų, kuriomis užkalė sandėliukus, ar elektros laidų įsigijimo kvitų, tačiau pagal byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, kad šios priemonės buvo skirtos tikslu rūpintis ginčo patalpomis kaip savomis. Priešingai, galima daryti išvadą, kad būtent tokiu būdu (užkalant ginčo patalpas, kad ten nevaikščiotų asocialūs asmenys, nešlaptų pirmo aukšto patalpų sienos ir lubos) buvo siekiama apsaugoti po ginčo patalpomis esantį pareiškėjams priklausantį turtą.

31. Šiuo aspektu sutiktina su suinteresuotų asmenų UAB „L“ ir DNSB „D. L.“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog pareiškėjai patys patvirtina, kad sandėliukais realiai nesirūpina, nes jų būklė yra tokia, kad pro jų stogą bėga vanduo. Taigi pareiškėjai ir dabar nelaiko tų sandėliukų savo nuosavybe ir ja atitinkamai nesirūpina, o laukia teismo sprendimo. O tai visiškai neatitinka įgyjamosios senaties instituto sąlygų.

32. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į kitą suinteresuotų asmenų UAB „L“ ir DNSB „D. L.“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad pareiškėjai jau kartą buvo kreipęsi į teismą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-10126-889/2016) su prašymu dėl nuosavybės teisės įgijimo į garažo patalpą (esančią po šio ginčo patalpomis) pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, tačiau tuo pačiu neprašė ir nenurodė, jog jie valdo ir 4 sandėliukus virš garažo (t. y. ginčo patalpas nagrinėjamoje byloje). Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą abejoti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis apie ginčo patalpų valdymą nuo 1992 m., nes civilinė byla Nr. e2YT-10126-889/2016 buvo nagrinėjama 2016 m., t. y. po 1992 m.

33. Pareiškėjai apeliaciniu skundu taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentą, kad pareiškėjai nepateikė statybos (rekonstrukcijos) leidimą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjų manymu, byloje esant duomenims apie pagalbinio ūkinio pastato įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, tai reiškia prezumpciją, kad ūkinis pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, yra teisėtai pastatytame (rekonstruotame) ūkiniame pastate. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad, pareiškėjų teigimu, yra duomenų apie pagalbinio ūkinio pastato įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad pastato rekonstrukcija yra atlikta teisėtai, nesant tokios rekonstrukcijos teisėtumą patvirtinančių atitinkamų dokumentų, ką patvirtina ir pačių pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, jog ir archyvuose nėra dokumentų, patvirtinančių statybos (rekonstrukcijos) leidimo išdavimą.

34. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties Nr. e2A-530-642/2022, kuri yra įsiteisėjusi ir nepanaikinta, 21 punkte buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog bylos duomenys, t. y. nekilnojamojo daikto – statinio (statinių), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registro išrašai, patvirtina VĮ Registrų centro atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, jog pastatas 10I2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra formuojamas sujungimo būdu pertvarkius pastatus 7I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat įregistruotos suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į šiuos pastatus ar pastatuose atskirais turtiniais vienetais suformuotas patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad ūkinis pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, buvo rekonstruotas, pareiškėjai privalo įrodyti minėtų patalpų valdymo fakto teisėtumą, t. y. kad pastato rekonstrukcija yra atlikta teisėtai. Pažymima, kad pastato rekonstrukcijai reikia statybos leidimo, o rekonstruotam statiniui išduodamas aktas, patvirtinantis rekonstruoto statinio tinkamumą naudoti. Pareiškėjai į bylą nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumą, o neteisėtos statybos rezultatas negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu.

35. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties Nr. e2A-530-642/2022 21 punktą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, be kita ko, motyvavo tuo, kad pareiškėjai nepateikė statybos (rekonstrukcijos) leidimą patvirtinančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pakankamai išsamiai pasisakė, dėl to apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, plačiau pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja.

36. Be to, sutiktina su suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog tas faktas, kad per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Taigi, tai, kad per ginčo statinio egzistavimo laikotarpį nebuvo konstatuota jo savavališka statyba, neleidžia daryti išvados, kad statyba yra teisėta, ir pareiškėjai, norėdami įgyti ginčo patalpas įgyjamosios senaties pagrindu, be kita ko, turėjo įrodyti ir statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo faktą, tačiau šios aplinkybės neįrodė.

37. Pažymėtina, kad jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir reikalavimus, keliamus pagal statybos norminius aktus. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai, jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Jei statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ginčo patalpos sukurtos statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, dėl to nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taigi, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, tokiu atveju konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjai nepateikė objektyvių, patikimų ir pakankamų duomenų apie ginčo patalpų sąžiningą, atvirą, nepertraukiamą, teisėtą valdymą kaip savo ne mažiau kaip dešimt metų, taigi neįrodė visų būtinų sąlygų, kurių visumai esant galima konstatuoti esant nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą pagrindą, numatytą CK 4.47 straipsnio 11 punkte, byloje tokių duomenų nenustatyta. Kadangi nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų pareiškimo.

39. Į esminius pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai, nustačius, kad šioje konkrečioje byloje nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti, nebeturi teisinės reikšmės. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako, tik pažymima, jog kitose apeliaciniame skunde nurodomose civilinėse bylose (Nr. e2YT-10126-889/2016, Nr. e2YT-4277-889/2017, Nr. e2YT-11005-965/2017), priešingai nei šioje konkrečioje byloje, buvo nustatyta visų būtinų sąlygų (įskaitant daikto valdymo trukmę kaip savo ne mažiau kaip dešimt metų) nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti visuma. Dėl to, pareiškėjų argumentas, kad teismas, netenkindamas pareiškėjų reikalavimo, nesilaikė savo pačių sukurtų precedentų, nėra pagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių ir argumentų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė argumentuotas, kasacinio teismo praktika pagrįstas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjams apeliacinio skundo priedą Nr. 1 (fotonuotrauką).

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.