Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-356-932/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-02
Bylos Nr.: AN2-356-932/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01416-2021-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. L.
Institucija: Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-356-932/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01416-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties, kuria tenkintas A. L. skundas ir pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2021 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11626-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto (toliau – Institucijos) 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11626-2021 A. L. buvo pripažintas kaltu dėl to, jog 2021 m. balandžio 22 d., apie 04.55 val., Geležinio Vilko g. 53, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,92 promilių girtumas). Šiais savo veiksmais A. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi patenkino A. L. skundą dėl Institucijos nutarimo, sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 7 mėnesių, taip pat paskyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tokio draudimo terminą nustatydamas vieneriems metams dviem mėnesiams. Be to, vadovaudamasis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, teismas išdėstė paskirtos baudos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, pirmą mėnesį sumokant 41 Eur įmoką, o po to kas mėnesį sumokant po 33 Eur įmoką.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį ir: 1) paskirti vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurio terminą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nustatyti trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytam minimaliam terminui; 2) netenkinus pirmojo prašymo, skirti dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatant trumpesnius terminus, nei paskirti skundžiama nutartimi ar trumpesniems nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems minimaliems terminams. Taip pat prašoma išaiškinti, kas konkrečiai yra atsakingas, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) matytų skundžiama nutartimi išdėstytą Institucijos paskirtos baudos mokėjimą.

3.1. Pirmiausia skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjimo neišsamiai ir nevisapusiškai, esminį dėmesį skyrė tam, kad apeliantas vairavo neblaivus, kitas aplinkybes vertino formaliai. Apeliantas pripažįsta padaręs grubų KET pažeidimą, tačiau pabrėžia, kad ANK nėra numatyta išimčių, dėl kokių nusižengimų negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Toliau skunde atitinkamai nurodoma bei aptariama ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

3.2. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai dvejopai vertino jo turimą vairavimo stažą – kiek tai liečia negalėjimą nesuprasti, kad tokios būklės negali vairuoti, teismas vertino visą 25 metų stažą, kai tuo tarpu vertindamas apelianto, kaip vairuotojo, drausmingumą atsižvelgė ne į visą nurodytą laikotarpį, o tik į paskutinius 5 metus.

3.3. Apelianto manymu, teismas tik formaliai pasisakė dėl jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Mano, kad prašomo sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės liko neįvertintos, dėl ko apeliantas skunde dar kartą vardina jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (nurodo tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui adresuotame skunde). Pabrėžia, kad neatsitiktinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama individualizuojant skiriamą nuobaudą ar poveikio priemonę (ANK 34 straipsnis). Apeliantas tikisi, kad jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas nustatyti trumpesnius administracinio poveikio priemonės (-ių) terminus, nei numatyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

3.4. Skunde apeliantas akcentuoja, kad nebuvo tinkamai įvertintas ir teisės vairuoti transporto priemones poreikis. Nuo pat teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo neteko kurjerio darbo. Jam, turinčiam 20 metų vairavimo patirtį, sveikatos problemų ir gyvenančiam atokioje vietovėje, buvo sunku susirasti kitą darbą; kurį laiką dėl sveikatos buvo apskritai nedarbingas. Šiuo metu yra susiradęs laikiną darbą su sąlyga, kad atgaus teises ir galės dirbti vairuotoju. Pažymi, kad kartu su žmona turi 22 400 Eur įsiskolinimą kredito įstaigoms, kas mėnesį moka 403 Eur dydžio įmokas. Teisės vairuoti transporto priemones turėjimas ženkliai palengvina galimybę rūpintis uošvių sveikata (abu uošviai turi sveikatos problemų). Pats apeliantas gyvena sodų teritorijoje, visos parduotuvės ir gydymo įstaigos yra Vilniuje (už 20 km), susisiekimas komplikuotas.

3.5. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais nurodoma, kad žinodamas, jog teisė vairuoti būtina darbui, artimųjų priežiūrai, apeliantas turėjo būti suinteresuotas nepadaryti administracinio nusižengimo, nėra pakankami pagrįsti sprendimą netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi vadovaujantis tokia logika iš esmės nė vienam pažeidėjui negalėtų būti pritaikytos nurodytos teisinę atsakomybę švelninančios nuostatos.

3.6. Skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo anksčiau teismų sukurtais precedentais, kuriais remiantis nebūtina, kad tos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės būtų identiškos, pakanka, kad jos būtų iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-34-719/2020). Tuo tikslu apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismui adresuotame skunde aptaria bylas, kuriose teismai, įvertinę ne tik tą faktą, jog asmuo vairavo neblaivus, bet ir visą duomenų visumą, taikė anksčiau galiojusio ANK 34 straipsnio 5 nuostatas. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismas nemotyvuotai atsisakė vadovautis precedentais.

3.7. Apeliantas skunde taip pat aptaria paties administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Nurodo, jog iš vakaro prieš laisvadienį vartojo alkoholį su sodo kaimynais; išgėrė 4 buteliukus alaus ir 100 g degtinės. Alkoholis buvo vartojamas 18.00-22.00 val. Miegoti nuėjo 00.00 val., o atsikėlė 04.00 val., sulaukęs uošvės skambučio; pastaroji prašė atvažiuoti, nurodydama, kad jai pablogėjo sveikata. Žinodamas, kad gydymo įstaigos yra apkrautos, o žmonai reikia į darbą, išvažiavo pabūti su uošve. Tikina jautęsis gerai, neįtarė, kad gali būti neblaivus. Atkreipia dėmesį, kad vairavo šviesiu paros metu, esant geroms eismo sąlygoms, minimaliam eismui, kitų KET punktų nepažeidė.

3.8. Atkreipia dėmesį, kad jam buvo paskirta minimali bauda, tuo tarpu pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį paskirtų administracinio poveikio priemonių terminas nemotyvuotai nustatytas ilgesnis nei minimalus. Apeliantas prašo, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, būtų paliktas tik tuo atveju, jeigu teismas visgi nenustatytų pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tokiu atveju pritaikant tik vieną administracinio poveikio priemonę, tačiau draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, terminą nustatant trumpesniam nei įstatyme įtvirtintam minimaliam 12 mėnesių terminui.

3.9. Galiausiai apeliantas atkreipia dėmesį, kad VMI internetinėje skiltyje apie mokėtinas baudas yra nurodyta, kad jis turi sumokėti baudą iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. Šiuo klausimu kreipusis į VMI, apeliantui buvo nurodyta, kad jis turi kreiptis į instituciją, kuri nurodė klaidingą baudos mokėjimo terminą, teismo sprendimas VMI nėra reikalingas. Atitinkamai skunde prašoma išaiškinti, kas yra atsakingas, jog VMI sistemoje būtų matomi tikslūs duomenys.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliantas A. L. Institucijos nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei apeliaciniame skunde apeliantas savo kaltės dėl šio nusižengimo padarymo neneigia. Apeliantas ginčija tik tai, kad, jo manymu, buvo priimtas pernelyg griežtas sprendimas, kiek tai susiję su administracinio poveikio priemonių taikymu. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai teismas šioje byloje neįžvelgia pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kaip minėta, A. L. šiuo atveju yra pripažintas kaltu padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

6. Institucijos nutarimu apeliantui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo pakeitė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo sutrumpintas iki 7 mėnesių, taip pat buvo paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tokio draudimo terminą nustatant vieneriems metams dviem mėnesiams. Taigi matyti, kad pakeisdamas Institucijos nutarimą pirmosios instancijos teismas pasinaudojo įstatyme įtvirtinta galimybe paskirti dvi administracinio poveikio priemones, tokiu būdu pritaikydamas pažeidėjui palankesnį (trumpesnį) teisės atėmimo terminą, tačiau atitinkamai nustatydamas papildomą draudimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas pirmenybę teikia vienos administracinio poveikio priemonės, o būtent specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymui, šios poveikio priemonės terminą nustatant trumpesnį, nei numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šias nuostatas aiškinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad administracinė nuobauda (taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas) gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-719/2020). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šioje byloje išties nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas tvirtina, kad minėta išvada buvo padaryta neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylą, atsižvelgus iš esmės į vienintelę aplinkybę – nustatytą vairavimo esant neblaiviam faktą. Su tuo sutikti nėra pagrindo. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas savo sprendimą grindė, anaiptol, ne tik apelianto nurodoma aplinkybe. Spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, apylinkės teismas vertino ir kitas reikšmingas aplinkybes – pažeidimo padarymo aplinkybes, apelianto turimą vairavimo stažą, ankstesnį KET laikymąsi (drausmingumą kelyje), apelianto asmenybės charakteristiką, nurodomą poreikį turėti teisę vairuoti dėl darbinių ir šeimyninių aplinkybių ir t. t. Galutinė išvada netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų buvo priimta atsižvelgus ne išskirtinai kažkurią vieną aplinkybę, bet būtent į paminėtų aplinkybių visumą. Vien tik tai, kad priimtas sprendimas netenkina apelianto, nėra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę nukrypti nuo konkrečiame ANK specialiosios dalies straipsnyje ar jo dalyje nustatytų minimalių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių ribų. Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ši nuostata taikytina tik išskirtiniais atvejais. Nors apeliantas siekia įrodyti, kodėl šioje byloje turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priimti tokį sprendimą.

10. Apeliaciniame skunde nemaža dalis argumentų skiriama aptarti duomenis, teigiamai apibūdinančius apelianto asmenybę. Itin kritiškai atsiliepiama apie tai, kaip pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto asmenybę, nurodoma, kad teismas tik formaliai pasisakė (apelianto žodžiais, atsirašė) dėl teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Šioje vietoje pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas nors ir glaustai, tačiau tinkamai įvertino apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, teigiamai asmens charakteristikai nesuteikdamas dominuojančios reikšmės ir pabrėždamas, kad apelianto nurodomos aplinkybės nėra išskirtinės. Kaip teisingai pažymima instancijos teismo nutartyje (su šia nutarties dalimi apeliantas sutinka), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė yra tik vienas iš kriterijų, į kurį yra atsižvelgiama sprendžiant dėl asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Esamu atveju matyti, apeliantas savo teigiamą charakteristiką grindžia buvusių darbdavių, sodininkų bendrijos vadovo, artimųjų palankiais atsiliepimais. Tokie kitų asmenų atsiliepimai neabejotinai vertintini teigiamai. Vis tik geri santykiai su kaimynais, artimaisiais ar darbo kolektyve būdingi nemažai visuomenės narių daliai, tai nėra išskirtinis faktas, kuris savaime (nesant kitų tokį pagrindą sudarančių aplinkybių) nulemtų būtinumą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

11. Apelianto teigimu, apylinkės teismas esą neatsižvelgė į jo, kaip vairuotojo, drausmingumą, finansinę padėtį, poreikį vairuoti transporto priemonę. Sutiktina, jog apeliantą galima laikyti iš esmės drausmingu vairuoju (nevertinant nagrinėjamo įvykio), kadangi iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog grubių KET pažeidimų pastarasis nėra padaręs (b. l. 53-55). Į bylą pateikti duomenys patvirtina jo ir sutuoktinės turimus finansinius įsipareigojimus (b. l. 24-30). Pastarosios aplinkybės paprastai yra svarbios sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių termino nustatymo; nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės taip pat buvo vertinamos, vadovaudamasis jomis, pirmosios instancijos teismas išdėstė apeliantui paskirtos baudos mokėjimą dalimis, nustatydamas net 24 mėnesių laikotarpį. Taigi duomenys dėl finansinių įsipareigojimų neliko nevertinti, jų pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl apeliantui nepalyginamai palankesnio termino baudai sumokėti nustatymo, tuo tarpu ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui nei minimi duomenys, nei aplinkybės dėl A. L., kaip vairuotojo, charakteristikos, negali būti vertinami kaip išskirtiniai, nulemiantys švelnesnės, negu įstatymo straipsnio sankcijoje, numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimą.

12. Pagrįsdamas poreikį vairuoti transporto priemones, apeliantas aiškina, kad minima specialioji teisė yra būtina darbui, taip pat siekiant pasirūpinti uošviais, patenkinti būtiniausius poreikius – nuvykti į parduotuvę, pas gydytojus. Apygardos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su poreikiu vairuoti transporto priemones, nėra pakankamos pagrįsti būtinumą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Visų pirma pabrėžtina, kad apeliantas pažeidimą padarė 2021 m. balandžio 22 d., tą pačią dieną jam buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 43). Skundžiama nutartimi absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones apeliantui nustatytas septyniems mėnesiams, iš kurių daugiau nei keturi mėnesiai šios nutarties priėmimo dieną jau yra suėję. Taigi esamu momentu jau yra suėjusi didesnė teisės vairuoti transporto priemones dalis ir po daugiau nei dviejų mėnesių, t. y. suėjus septynių mėnesių terminui, apeliantas vėl galės naudotis aptariama specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pabrėžtina, jog toks užraktas galės būti įrengtas ne tik apelianto asmeniniame automobilyje, bet ir darbdavio suteiktoje transporto priemonėje. Taigi apeliantas palyginti jau netrukus turės galimybę užsiimti jo norima darbine (vairuotojo) veikla. Antra, byloje nėra duomenų, kad apeliantas yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti uošviais ar užtikrinti būtiniausius šeimos poreikius. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad jo šeimos ir artimųjų interesai, nepritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, būtų varžomi neproporcingai.

13. Svarbia aplinkybe sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo teismas pripažįsta faktiškai nustatytą alkoholio koncentraciją. Asmenys administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviems yra traukiami tuo atveju, jeigu jiems nustatomas didesnis nei 0,4 promilių, bet ne didesnis negu 1,5 promilės neblaivumas. Šiuo atveju apeliantui buvo nustatytas 0,92 promilių neblaivumas, t. y. leistina riba buvo viršyta ne nežymiai, bet kiek daugiau nei dvigubai. Ši aplinkybė yra reikšminga teismui sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių individualizavimo. Nors tai nepašalina galimybės teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių individualizavimo šios aplinkybės ignoruoti ir jos sumenkinti negalima.

14. Apeliantas daug dėmesio skiria vardindamas analogiško pobūdžio bylas ir tvirtina neva pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl nebuvo vadovautasi nurodytais teismų praktikos pavyzdžiais (apeliaciniame skunde tokių teismų praktikos pavyzdžių yra nurodoma ir dar daugiau). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai nepasisakė ir neanalizavo dėl apelianto pateiktų konkrečių teismų sprendimų, vis tik tai nereiškia, kad teismo priimtas skundžiamas procesinis sprendimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad apylinkės teismas nors ir nepritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau pasirinko kitą ANK 422 straipsnio 6 dalyje leidžiamą alternatyvą, t. y. sutrumpino absoliutaus draudimo vairuoti transporto priemones laikotarpį ir taip pat nustatė terminą, per kurį apeliantas transporto priemones galės vairuoti tik tuo atveju, jei jose bus įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokia galimybė įstatyme atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., kai tuo tarpu dauguma apelianto nurodomų teismų sprendimų buvo priimti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki reikšmingai pasikeičiant teisiniam reguliavimui. Be to, susipažinus su apelianto nurodytų bylų turiniu matyti, kad daugumoje iš jų ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. – 5 dalies) nuostatos buvo taikytos nustačius iš esmės skirtingas aplinkybes: asmuo yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jam nustatytas 55 proc. nedarbingumas, jis padeda broliui, kuriam nustatytas 20 proc. darbingumas (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-341-298/2019); nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-485-834/2019); savivaldybės raštu patvirtinta, kad asmuo prižiūri (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenančią (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ligotą uošvę, o viešasis transportas iš Ignalinos į (duomenys neskelbtini) nevažiuoja (Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-167-277/2018); moteris išlaiko du besimokančius (Vilniaus kolegijoje ir pasieniečių mokykloje) vaikus, tik viena turi galimybę užtikrinti pragyvenimo šaltinį sau ir vaikams, prižiūri neįgalią (duomenys neskelbtini) metų amžiaus motiną, kurią dažnai reikia vežti į gydymo įstaigas (Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-46-286-2020); asmens sutuoktinė turi tik 50 proc. darbingumą (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-545-319/2014); asmuo turi neįgalią dukrą, neįgalius ir kitame mieste gyvenančius tėvus (tėvas apskritai naudojasi invalido vežimėliu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-496-468/2015)); asmenims nustatytas ženkliai mažesnis neblaivumas (0,48-0,63 promilės) nei šioje byloje (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-198-658/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-246-594/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-268-397/2020). Ir atvirkščiai, teismų praktikoje galima atrasti tokių pavyzdžių, kai asmenims nustačius panašų neblaivumą kaip ir šioje byloje dėl administracinio poveikio priemonių yra priimami panašūs sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-574/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-417-634/2021). Aptartų duomenų kontekste nėra jokio teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kaip prieštaraujantį teismų praktikai.

15. Taigi dėl visų anksčiau aptartų argumentų apygardos teismas neįžvelgia šioje byloje pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, net ir netaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies, nagrinėjamu atveju priėmė apeliantui iš esmės palankų sprendimą. Pagrindo apelianto teisinę padėtį gerinti dar labiau, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo nutartimi, nenustatyta.

16. Atskirai pasisakydamas dėl apelianto prašymo, susijusio su jam paskirtos baudos vykdymu, teismas pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama procesinius sprendimus dėl administracinių nusižengimų bylose paskirtų baudų, vadovaujasi administracinių nusižengimų registre suvestais duomenimis. Nagrinėjamu atveju už teisingą duomenų suvedimą į administracinių nusižengimų registrą yra atsakinga baudą paskyrusi institucija, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, taigi, būtent minėta institucija, vykdydama po šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo įsiteisėjusį sprendimą (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. balandžio 29 d. nutarimą, pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi) atitinkamai turės patikslinti administracinių nusižengimų registro duomenis, nurodant baudos sumokėjimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė