Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 03 17 d. nutarimo, kuriuo M. B. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir jai paskirta 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nubausta už tai, kad ji 2015 m. vasario 16 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus, 2,65 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Atsiliepimų į M. B. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

M. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl M. B. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., byloje nėra. Apeliantė ginčija teismo nutarimą tik dalyje dėl jai paskirtos administracinės nuobaudos, prašydama taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ str., t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str., neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Kaip matyti iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 03 17 d. nutarimo, teismas, skirdamas M. B. nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi teisės pažeidimą, labai gailėjosi, apylinkės teismas taip pat nustatė jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad per vienerius metus ji padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Skirdamas administracinę nuobaudą, apylinkės teismas vertino ATPK 30¹ str. taikymo galimybę, tačiau atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, nusprendė, kad skirti švelnesnę negu numatyta įstatyme bausmę netikslinga, todėl M. B. paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalų vairavimo teisių atėmimo terminą.

Neabejotina tuo, kad M. B. padarytas teisės pažeidimas yra vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos ir teisės pažeidimą padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tokiai teismų praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal nustatytą kompetenciją nagrinėja apeliacine tvarka išnagrinėtas bylas ir keičia teismų sprendimus tik esant esminiams materialinės ir procesinės teisės pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-3-2011).

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. 5 p. nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi ATPK 30¹ str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2011, 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-17-139/2015 yra nurodęs, jog ATPK 30¹ str. nuostatos taikytinos administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, atlyginus padarytą žalą bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. B. taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jai švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje minimali, o tiksliau, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, M. B. prašė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įvertinęs byloje ištirtus duomenis, paties pažeidėjo, dalyvavusio bylos nagrinėjime, paaiškinimus, apylinkės teismas nenustatė pagrindo M. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje minimali. Tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė, vis tik M. B. paskirta nuobauda aptariamoje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo ir pažeidėjos asmenybės pavojingumo.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, apeliantės skunde išdėstytais motyvais, sprendžia, kad nors M. B. pripažinta kalta padarius itin pavojingą administracinį teisės pažeidimą, t.y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tačiau, dėl jos padaryto teisės pažeidimo jokia reali žala niekam nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į jos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant išskirtinėms aplinkybėms, dėl kurių pažeidėjai gali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo numatyta nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė 2007 m. rugsėjo 3 d. jau buvo bausta už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai (b.l. 4). Tačiau šis pažeidimas buvo padarytas anksčiau nei prieš septynerius metus. Už anksčiau padarytus teisės pažeidimus, kurie jau nebegalioja, paskirtas baudas M. B. sumokėjo. Nors apylinkės teismas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad apeliantė per vienerius metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas nėra tyčinis teisės pažeidimas. Eismo įvykis, kurio metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadinta transporto priemonė, buvo padarytas dėl apeliantės neatsargumo, neatidumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė žinojo (turėjo žinoti), kad už transporto priemonės vairavimą yra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Ji nurodė, kad jai teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, nes ji turi dvi dukras, viena iš jų neįgali (b.l. 27), reikia dukras vežti į mokyklą, kuri yra toli nuo jų gyvenamosios vietos, be to, apeliantė turi neįgalius tėvus, gyvenančius Panevėžyje (b.l. 17, 18), kuriuos savaitgaliais lanko, padeda savo mamai prižiūrėti neįgalų invalido vėžimėlyje sėdintį tėvą. Tačiau apeliantė, žinodama visas šias aplinkybes, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, todėl apskritai neatimti pažeidėjai teisės vairuoti transporto priemones, nebūtų teisinga.

Kaip matyti iš byloje esančios 2015-03-09 Medicininės pažymos (b.l. 14), apeliantė į pirmąjį teismo posėdį atvykti negalėjo, nes nuo 2015-02-23 iki 2015-03-13 gydėsi ligoninėje, ligos kodas F33.1 (pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas).

Taigi, visos šios išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apeliantė išties turi didelių tiek šeiminių, tiek asmeninių, tiek sveikatos problemų.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantė nuo pat pradžių prisipažino kalta padarius teisės pažeidimą, labai gailėjosi, pažeidimą padarė ne gatvėje (kurioje būtų buvęs intensyvus eismas ir kiltų didelė grėsmė kitiems eismo dalyviams), bet požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė būtų ketinusi išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės ribų, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo nutarime nurodytos aplinkybės, jog pažeidėja galėjo išvažiuoti į gatvę, apgadinti kitas transporto priemones, laikytinos tik teismo prielaidomis.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantei atėmus teisę vairuoti transporto priemones, kad ir minimaliam įstatyme numatytam 2 metų terminui, būtų pažeisti tiek apeliantės mažamečių dukrų, iš kurių viena yra neįgali, tiek jos neįgalių tėvų interesai, būtų apriboti būtini poreikiai aplankyti tėvus, suvaržytos galimybės tinkamai ugdyti mažamečius vaikus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, vertinandamas padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, apeliantę charakterizuojančias aplinkybes (jos asmenybę) bei jos nurodytas šeimines problemas, taip pat atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti apeliantės M. B. atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir paskirti jai švelnesnę negu įstatyme numatyta administracinę nuobaudą, t.y. sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sumažinus apeliantei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pažeisti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas keičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimo dalį, kuria M. B. paskirta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 03 17 d. nutarimą dalyje dėl M. B. paskirto dvejų (2) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir paskirti jai šešių (6) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Likusioje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.