Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 20 d. nutarties K. S. (toliau – K. S.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado V. A. 2019 m. gruodžio 25 d. nutarimu K. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą skirta 800 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 25 d., 18.34 val. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,49 promilių girtumas), vairavo automobilį ,,Toyota Land Cruiser Serie 120“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, K. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą patenkino iš dalies: pakeitė Institucijos 2020 m. gruodžio 25 d. nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas K. S. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpino iki 6 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka tik su specialios teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje (pagal naują ANK 34 straipsnio redakciją, įsigaliojusią 2020 m. sausio 1 d. 6 dalis) numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skiriant nuobaudą būtina įvertinti ir proporcingumo principą, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT- 13- 2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, aukštesnės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde išdėstytais argumentais, kad K. S. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, kadangi kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nuobaudos paskirtis nagrinėjamu atveju bus įgyvendinta specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinus iki 6 mėnesių.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. S. dėl padaryto nusižengimo kaltės neneigė nuo pat pradžių ir nuoširdžiai gailėjosi, 2019 m. gruodžio 25 d. nutarimu paskirtą baudą sumokėjo 2019 m. gruodžio 30 d. Pažeidėjui buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,49 promilės, (įvertinus galimą paklaidą nurodytą administracinio nusižengimo protokole - 0,48 promilės), kuris nežymiai viršija leistiną normą. K. S. nuoširdžiai gailėjosi padaręs administracinį nusižengimą, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Savo veiksmais pažeidėjas žalos niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. K. S. anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kas pagrįstai teismui leido manyti, kad jis nėra linkęs daryti tokio pobūdžio nusižengimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad K. S. piktnaudžiautų alkoholiu. Aukštesniojo teismo vertinimu, visos šios aplinkybės nors ir nepaneigia pažeidėjo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau nuobaudą skyrusiam teismui leido pagrįstai manyti, kad pažeidėjas neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, laikosi teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų.

10. Apylinkės teismas taip pat kompleksiškai įvertino K. S. pateiktus rašytinius duomenimis bei paaiškinimus apylinkės teisme, pagrindžiančius specialiosios teisės turėjimo būtinybę dėl jo darbo pobūdžio. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pažeidėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jam suteikta orlaivio piloto licencija (b. l. 13-15). Charakterizuojamas teigiamai (b. l. 28 29-31). Iš pateiktų duomenų matyti, kad K. S. vadovaujamos įmonės veikla susijusi su pilotų rengimu, o asociacija „(duomenys neskelbtini)“ vykdo šviečiamąją, prevencinę programą, kurios metu įtraukia jaunimą į interaktyvią pažintį su aviacija, organizuoja sportinius užsiėmimus, paskaitas moksleiviams, dirba su rizikos grupės vaikais bei kitomis socialiai pažeidžiamomis jaunimo grupėmis (b. l. 16-20, 21-25). Šie duomenys leidžia teigti, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neigiamai įtakos pažeidėjo galimybes ne tik tinkamai atlikti darbines funkcijas, tačiau ribos jo galimybes ir toliau tęsti jo teigiamą visuomeninę veiklą su socialiai pažeidžiamomis vaikų ir jaunimo grupėmis. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad K. S. po pažeidimo padarymo išklausė motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomų mokymų kursą, pasitikrino sveikatą, išklausė mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 48-53), kas tik patvirtina, jog asmuo kritiškai įvertino savo netinkamą elgesį, o jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio.

11. Nors Institucija skunde pabrėžia, kad K. S. ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir tai patvirtina 2001-2012 metų policijos duomenų bazės archyviniai įrašai, kas rodo, kad pažeidėjas nelinkęs laikytis galiojančių įstatymų, tačiau duomenų pagrindžiančių minėtus Institucijos argumentus administracinio nusižengimo byloje nėra. Tokių duomenų Institucija nepateikė ir aukštesnės Instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio išrašo iš Administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, K. S. iki šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo yra baustas vieną kartą administracine tvarka už automobilio pastatymą draudžiamoje vietoje, administraciniu nurodymu jam paskirtą 15 eurų baudą sumokėjęs. Šis jo padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas ypatingai šiurkščiu ir nesudaro pagrindo spręsti, kad K. S. linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles ar daryti šiurkščius pažeidimus.

12. Aptartų aplinkybių visumoje, įvertinus teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir sutrumpinus K. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, neabejotina, kad net ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, jis patirs neigiamas pasekmes, susijusias su padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Įvertinus K. S. nustatytą neblaivumą bei sankcijoje už tokį pažeidimą numatytą galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, darytina išvada, kad šį terminą sutrumpinus nebus pažeistas ir proporcingumo principas.

13. Apibendrindamas tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai K. S. sutrumpino administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.