- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2-922-1094/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12488-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Gitana Šimkutė
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo), nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir kompensacijos priteisimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė L. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui V. K., prašydama: 1) padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini). sprendimu (toliau – ir Sprendimas) iš atsakovo V. K. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, priteisiant išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) iš dalies pakeisti Sprendimu nustatytą atsakovo V. K. bendravimo su sūnumi E. tvarką, nustatant, kad: 2.1) atsakovas, sūnui nedalyvaujant futbolo treniruotėse ir varžybose, bendrauja su vaiku kas antrą neporinį penktadienį, vaiką pasiimant iš namų ir grąžinant jį į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val., o sūnui būnant užimtam futbolo treniruotėse ir varžybose – atsakovas sūnų pasiima iš jo ugdymo vietos šeštadienį po varžybų ir grąžina namo tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.; 2.2.) darbo dienomis atsakovas turi teisę paimti sūnų antradienį ir ketvirtadienį po futbolo treniruočių ir parvežti sūnų į namus, o sūnui neturint futbolo treniruočių – turi teisę paimti vaiką iš namų 18 val. ir grąžinti sūnų iki 20 val. Likusi bendravimo tvarka paliktina galioti nepakeista; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta šalių santuoka ir išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tame tarpe išspręstas ginčas ir dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. priteisimo. Sprendimu iš atsakovo priteistas 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. vasario 4 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Sprendimo priėmimo dienai nepilnamečiui E. tebuvo 5 m. Atsižvelgusi į pasikeitusius nepilnamečio sūnaus E. poreikius, jo amžių (13 m.), ir į tai, kad su atsakovu nėra galimybės taikiai išspręsti ginčo, nes tėvas atsisakė dalyvauti mediacijoje, ką patvirtina pridedama pažyma, ieškovė priversta kreiptis teisminės gynybos dėl priteisto išlaikymo padidinimo, kadangi iš atsakovo priteistas 144,81 Eur išlaikymas nepatenkina net minimalių nepilnamečio sūnaus E. poreikių. Ieškovė pagrįstai mano, kad praėjus 7 m. nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, sūnui augant, lankant mokyklą bei tapus labai perspektyviu sportininku, poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti padidėjo, todėl būtina didinti nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas iki 235 Eur per mėn., o ši suma net neviršija pusės teismų praktikoje nurodomo orientacinio dydžio. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikui. Pažymi, kad ieškovė prašo išlaidas, priteistinas iš atsakovo ir skirtas vaiko poreikiams patenkinti, padidinti viso tik 90 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei vis tiek atitenka didesnė išlaikymui tenkančių išlaidų dalis, t. y. 373 Eur (687 Eur - 70 Eur vaiko pinigai = 608/2 = 304 išlaikymo dalis). Ieškovės teigimu, sūnaus minimaliausių ir būtiniausių poreikių tenkinimui reikia per mėnesį 678 Eur, šią sumą sudaro išlaidos: maistui – 230 Eur; būsto išlaidų dalis, tenkanti vaikui – 38 Eur; kasdienei aprangai, avalynei (perkama ne kas mėnesį) – 70 Eur; higienos priemonės – 10 Eur; mokyklai (maitinimas 4 Eur per dieną), išvykos su mokykla, kišenpinigiai (2 Eur per dieną) – 130 Eur, transportui (išvykos į užmiestį) – 20 Eur, telefonui – 14 Eur; sūnaus mėnesinio viešojo transporto bilietas 10 Eur/ mėn. perkamas 12 mėn., telefono sąskaitos papildymas 17 Eur/mėn. – 27 Eur; žaislai, žaidimai, reikmenys mokyklai, futbolo atributika – 12,50 Eur; įvairios pramogos savaitgaliais (baseinas, kinoteatras, žaidimų kambarys, ledo arena ir kt.) – 10 Eur; įvairios šventės (sūnaus ir jo draugų gimtadieniai, Šv. Kalėdos ir Velykos, ir kt.) – 21 Eur; kasmetinėms atostogoms su šeima – 300 Eur metams; futbolo treniruotės (mėnesinis mokestis), sportinė apranga ir avalynė – 72 Eur; vaistai, maisto papildai, vitaminai, sveikatos draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, gydytojų profilaktinė priežiūra – 54 Eur; nenumatytos išlaidos – 80 Eur metams.
3. Pasisakydama dėl nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo, ieškovė nurodo, kad Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas turi teisę kas antrą neporinį penktadienį pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. grąžinti vaiką į jo gyvenamą vietą bei darbo dienomis pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį ir iki 20 val. grąžinti vaiką į jo gyvenamą vietą, išskyrus penktadienį, kai ši diena sutampa su tėvo savaitgaliu. Tačiau remiantis teismui pateiktais užimtumo grafikais mokykloje ir sporto klube matyti, kad sūnus fiziškai neturi galimybės matytis su atsakovu kas antrą neporinį penktadienį (kadangi kiekvieną šeštadienį turi varžybas) bei darbo dienomis pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį (nes neturi galimybės ramiai paruošti pamokas, o ir po treniruotės būna labai pavargęs). Be to, tokia bendravimo tvarka kenkia ir jo pasiekimams moksluose, kadangi dėl vėlaus grįžimo namo neturi jėgų ruošti namų darbus, kas atsispindi jo pažymiuose ir gautose pastabose. Ieškovė pagrįstai mano, kad atsižvelgiant į sūnaus poreikius, užimtumą mokykloje ir sporto klube, nustatyta bendravimo tvarkos dalis keistina, jos siūlomu būdu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų sūnui teikti 160 Eur išlaikymą, o dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (savaitgaliais) atsakovas nesutinka, prašo šį reikalavimą atmesti. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis nepilnamečio sūnaus poreikių lentelės sumomis. Jo teigimu, suma maistui (namuose ir mokykloje) neturėtų viršyti 180 Eur; būsto šildymui reikia mažiau nei 38 Eur, nes bute gyvena 3 suaugę ir nepilnametis sūnus, o ir namas yra 2007 m. statybos, kuriame centrinis kolektorinis šildymas; vaistams, vitaminams reikia mažesnės sumos, nei nurodo ieškovė, nes anksčiau sūnui vitaminus ir papildus pirkdavo iš Amway, „Melaleuca“, sutinka ir toliau užtikrinti šį poreikį, be to, atsakovo teigimu, ar pateisinamas pastovus farmacinių preparatų vartojimas, taigi pastarieji turėtų būti vartojami tik esant poreikiui, o ne ištisus metus; atsakovas sutinka, kad higienos priemonėms per mėnesį reikia 10 Eur; drabužiams ir avalynei per mėnesį pakanka 50 Eur, o ne 95 Eur/ mėn. kaip nurodo ieškovė; ugdymosi priemonėms, mokyklos rinkliavoms ir išvykoms pakanka 15 Eur/ mėn., be to, kai atsakovas bendravo su sūnumi, taip pat duodavo kišenpinigių; su išlaidomis būreliui (futbolo) atsakovas sutinka, nes jas prisiėmė ieškovė (kai sūnus lankė ledo ritulį visas išlaidas padengdavo atsakovas); išlaidos laisvalaikiui, pramogoms sudarytų vidutiniškai apie 20 Eur; išlaidos transportui – pakankama 10 Eur/ mėn. viešojo transporto bilietui, atsakovas neturi kompensuoti išlaidų, kurios susidaro ieškovei ir (ar) jos sutuoktiniui vežant sūnų E. į/ iš mokyklos, polikliniką ar treniruotes; maksimali suma, kuri būtų skiriama vaiko pokalbiams ir internetui telefone galėtų daugiausia sudaryti 10 Eur/ mėn., o ne 17 Eur/ mėn., kaip nurodo ieškovė. Pasisakydamas dėl šalių turtinės padėties akcentuoja, kad atsakovo gaunamos pajamos per metus yra 2650 Eur. Po santuokos nutraukimo (2014 m. kovo 10 d.) atsakovas neįgijo jokio turto, turi vienintelę registruotą transporto priemonę Toyota Avensis, 2004 m. gamybos. Ieškovei liko 5 kambarių butas, iš kurio ji suformavo 2 atskirus butus ir vieną jų pardavė, nėra aišku kur tos lėšos buvo panaudotos. Atsakovas šiuo metu teikia sūnui 160 Eur išlaikymą ir papildomai moka susidariusį išlaikymo įsiskolinimą dėl netinkamo indeksavimo. Šiuo metu atsakovas negali teikti didesnio nei 160 Eur išlaikymo. Jo teigimu, jei ir ieškovė prie sūnaus išlaikymo prisidėtų 160 Eur suma, tai sudarytų 320 Eur ir dar papildomai gauna 70 Eur valstybės išmoką, taigi 390 Eur pakankama suma vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui. Ieškovė, prašydama pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, siekia dar labiau sumažinti atsakovo ir sūnaus bendravimą. Nuo 2021 m. kovo mėn. šalių nepilnametis sūnus atsisakė su tėvu bendrauti telefonu, nurodydamas, kad bendravimas galimas tik sms žinutėmis. Atsakovui kyla įtarimas, kad ieškovė nuteikinėja sūnų prieš tėvą. Galimai tokio veiksmo ieškovė ėmėsi siekdama kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, kad sūnus neigiamai atsilieptų apie tėvą, siekiant naudingo teismo sprendimo.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute su patogumais, iš kurių vienas skirtas nepilnamečiui E., jame sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. E. lanko 6 klasę Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Papildomai lanko futbolą (45 Eur/mėn.). Berniukui reikalingas ortodontinis gydymas dėl blogo sąkandžio. Pasak ieškovės, su atsakovu išsituokę nuo 2014 m., jis teikia išlaikymą vaikui 145 Eur/mėn., kai sūnus lankė ledo ritulio treniruotes, mokėjo už jas, nustatyta bendravimo tvarka – kas antrą savaitgalį ir šventės kas antrus metus. Ji teigė, kad prieš mėnesį įvyko konfliktas tarp atsakovo ir sūnaus, sūnus nenorėjo savaitgalį važiuoti pas tėvą, nes turėjo savo planų, dabar jie nebendrauja; pažymėjo, kad norėtų, jog išlaikymas būtų padidintas iki 235 Eur/ mėn. Tarnybos vertinimu, prašomo priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus vaiko poreikius ir teismų praktikoje taikomą minimalaus išlaikymo vaikui orientacinį dydį, taip pat įvertinant ieškovės turtinę padėtį, galimai pakankamas tenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka iš esmės atitiktų teismų praktikoje taikomos maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus ir galimai neprieštarautų vaiko interesams, būtų pakankama ne tik palaikyti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį, bet ir tėvui maksimaliai dalyvauti sūnaus auklėjime.
Šalies argumentai
6. Patikslintu ieškiniu (2022 m. vasario 3 d., DOK-22328) ieškovė prašo padidinti išlaikymą sūnui iki 254 Eur/ mėn., papildomai suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo 339 Eur kompensaciją už vaikui suteiktas būtinąsias medicinines paslaugas ir priemones. Prašo patikslintą ieškinį nagrinėti su pagrindiniu ieškiniu. Ieškovės teigimu, patikslinto ieškinio būtinybė atsirado po Naujų metų, kadangi pasikeitė ir įstatyminė bazė – buvo priimtas naujas teisės aktas, reglamentuojantis minimalios mėnesinės algos dydį. Be to, ieškinio patikslinimą suponavo ir kitos aplinkybės, tame tarpe ir paties atsakovo neatsakingas elgesys ir požiūris į sūnaus išlaikymą. Ieškovė pagrįstai mano, kad praėjus beveik 8 m. nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, sūnui augant, lankant mokyklą bei tapus labai perspektyviam sportininkui, poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti padidėjo, todėl natūralu, kad iš atsakovo priteisto 144,81 Eur išlaikymo nepakanka ir yra būtina didinti nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas iki 254 Eur per mėn. Ieškovės teigimu, sūnaus minimaliausių ir būtiniausių poreikių tenkinimui reikia per mėnesį 736 Eur, šią sumą sudaro išlaidos: maistui – 210 Eur; būsto išlaidų dalis, tenkanti vaikui – 47 Eur; kasdienei aprangai, avalynei (perkama ne kas mėnesį) – 74 Eur; higienos priemonės – 10 Eur; mokyklai (maitinimas 4 Eur per dieną), išvykos su mokykla, kišenpinigiai (2 Eur per dieną) – 140 Eur, transportui (išvykos į užmiestį) – 20 Eur, sūnaus mėnesinio viešojo transporto bilietas 10 Eur/ mėn. perkamas 12 mėn., telefono sąskaitos papildymas 17 Eur/mėn. – 27 Eur; žaislai, žaidimai, reikmenys mokyklai, futbolo atributika – 10 Eur; įvairios pramogos savaitgaliais (baseinas, kinoteatras, žaidimų kambarys, ledo arena ir kt.) – 10 Eur; įvairios šventės (sūnaus ir jo draugų gimtadieniai, Šv. Kalėdos ir Velykos, ir kt.) – 22 Eur; kasmetinėms atostogoms su šeima – 300 Eur metams (25 Eur/ mėn.); futbolo treniruotės (mėnesinis mokestis), sportinė apranga ir avalynė – 89 Eur; vaistai, maisto papildai, vitaminai, sveikatos draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, gydytojų profilaktinė priežiūra – 45 Eur; nenumatytos išlaidos – 87 Eur metams. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikui. Pažymi, kad prašo išlaidas, priteistinas iš atsakovo ir skirtas vaiko poreikiams patenkinti, padidinti viso tik 110 Eur bei teikia šiai dienai sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą. Atkreipia dėmesys į tai, kad ieškovei vis tiek atitenka 160 Eur didesnė išlaikymui tenkančių išlaidų dalis, t. y. 412 Eur (736 Eur - 70 Eur vaiko pinigai = 666/2 = 333 Eur išlaikymo dalis). Pasisakydama dėl 50 proc. kompensacijos už sūnui suteiktas mokamas sveikatos paslaugas priteisimo, ieškovė nurodė, kad atsižvelgdama į esamą situaciją šalyje ir sūnaus gydytojų rekomendacijas, ji buvo priversta imtis priemonių dėl papildomų mokamų sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų vaikui suteikimo. Tam, kad išvengti papildomų ligų, kurių eiga ir galimos komplikacijos yra sunkiai gydomos, o kartais turi net lėtalines pasekmes, ieškovė ėmėsi prevencinių priemonių ir nepilnametis E. K. buvo paskiepytas nuo erkinio encefalito, meningokokinės infekcijos, o taip pat nuo pneumokokinės infekcijos ir sezoninio gripo, o kadangi minėtos paslaugos nėra atlyginamos ar kompensuojamos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pripažintinos būtinomis, ieškovė patyrė papildomas materialines išlaidas, kurios vertintinos principu „pagal poreikius ir galimybes“ ir prie kurių atlyginimo turėjo vienareikšmiškai prisidėti ir atsakovas. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos papildomai patyrė būtinas 687,10 Eur išlaidas, susijusias su vaiko sveikatos priežiūra, kurių 1/2 dalis (339 Eur) priteistina iš atsakovo. Atitinkamai laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. vaikui buvo suteiktos šios būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos: 1) nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. odontologo paslaugos, kas sudarė viso 408 Eur; 2) 2021 m. kovo 26 d. mokamas skiepas nuo erkinio encefalito, 1 dozė – 19,90 Eur; 3) 2021 m. balandžio 27 d. mokamas skiepas nuo erkinio encefalito, 2 dozė – 19,90 Eur; 4) 2021 m. rugpjūčio 18 d. mokamas skiepas nuo meningokokinės infekcijos, 1 dozė – 81,70 Eur; 5) 2021 m. spalio 6 d. mokamas skiepas nuo pneumokokinės infekcijos – 54,10 Eur; 6) 2021 m. spalio 19 d. mokamas skiepas nuo meningokokinės infekcijos, 2 dozė – 81,70 Eur; 2021 m. lapkričio 4 d. mokamas skiepas nuo sezoninio gripo – 12,80 Eur. Reikalavimai dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepakitę.
7. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
8. Tarnyba, atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir patikslinto ieškinio argumentus, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, nurodė, kad prieštarauti patikslinto ieškinio reikalavimams neturi pagrindo, nes jie pareikšti vaiko interesais.
Šalies argumentai
9. Ieškovė L. M. teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad dirbo per 3 darbus, nes reikėjo pagrinde vienai išlaikyti nepilnametį sūnų. Jos pajamos buvo apie 700 Eur atskaičius mokesčius. 2021 m. rugsėjo mėn. prarado dalį pajamų, nes dėl mamos slaugos išėjo iš darbo. Mamos gaunamą 340 Eur pensiją naudoja šeimos poreikiams, nuo 2021 m. gruodžio mėn. gauna 320 Eur už mamos slaugą, nuo 2022 m. sausio 1 d. nepilnamečiam sūnui valstybė moka 74 Eur išmoką. Vaikas sparčiai auga, intensyviai sportuoja. Ieškovė nesugebėjo sūnaus išleisti net į sporto stovyklą, už ją reikėjo sumokėti 480 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi. Sūnus nenori bendrauti su tėvu kas antrą savaitgalį, berniukas nori sportuoti, o tėvas neatsižvelgia į sūnaus poreikius ir norus, todėl tarp jų įvyko konfliktas. Vyresni šalių pilnamečiai vaikai (sūnus ir dukra), bet ne tėvas, nupirko broliui E. kėdę prie rašomojo stalo, padėjo išrinkti kompiuterį. Kadangi nepilnametis sūnus sportuoja lauke, todėl saugant jo sveikatą, ieškovė turėjo papildomas sveikatos išlaidas, kurių nefinansuoja valstybė: skiepus nuo erkinio encefalito, meningokokinės ir pneumokokinės infekcijų, sezoninio gripo, taip pat odontologo paslaugoms, nes sporto metu sūnui lūžo kapa. Prie šių papildomų išlaidų turi prisidėti ir sūnaus tėvas.
10. Ieškovės atstovė advokatė Gitana Šimkutė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovė, atsižvelgdama į pasikeitusius nepilnamečio sūnaus E. poreikius, jo amžių (beveik 14 m.), neatsakingą atsakovo elgesį ir požiūrį į sūnaus išlaikymą, bei į pasikeitusią po Naujų metų įstatyminę bazę – priimtas naujas teisės aktas, reglamentuojantis mėnesinės algos dydį, prašo Sprendimu priteistą išlaikymą padidinti iki 254 Eur. Šalių nepilnametis sūnus yra profesionalus sportininkas – lanko futbolo treniruotes, papildomai kainuoja sportinė apranga ir avalynė, padidėjo poreikis maistui, nes valgo kaip vyras. Šiuo metu atsakovas sūnaus išlaikymui moka 160 Eur ir 60 Eur įsiskolinimą, bei 30 Eur už draudimą, viso 250 Eur/ mėn., taigi ginčas yra tik dėl 4 Eur. Atsakovas neturi sveikatos problemų, taip pat neturi kitų išlaikytinių. Nepilnamečio E. tėvas nepateikė įrodymų dėl turimų santaupų, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad jų turi, tačiau papildyti bylos medžiagą nenorėjo. Ieškovė dirbo per 3 darbus, kad galėtų išlaikyti sūnų, nes jo išlaikymo našta tenka būtent jai. Atsakovas žino kur vaikas mokosi, kur vyksta treniruotės ir varžybos, todėl jis galėtų atkurti bendravimą su sūnumi. Kadangi Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka šių dienų realijų, todėl ji keistina.
Atsiliepimas
11. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo poziciją nurodytą atsiliepime į ieškinį, todėl į patikslintą ieškinį atsiliepimo neteikė. Atsakovas nesutinka atlyginti pusę papildomų išlaidų, nes skiepai yra blogis, jie silpnina imunitetą, todėl ir sūnui skiepų nereikia. Sūnaus išlaikymui galėtų mokėti 200 Eur/ mėn., pirkti vitaminus (15 Eur/mėn.) ir toliau mokėti už draudimą (30 Eur/mėn.). Nurodė, kad jis turi puikias gyvenimo sąlygas, gyvena 3 kambarių bute; dirba nekilnojamojo turto brokeriu, darbo grafikas nėra ribotas, tačiau neturi stabilaus darbo užmokesčio. Nekilnojamojo turto brokerio veikla yra vienintelė, kitų pajamų šaltinių neturi. Pažymėjo, kad ir dėl karo Ukrainos Respublikoje situacija nekilnojamojo turto rinkoje labai suprastėjo (sumažėjo pirkimai). Laisvu nuo darbo laiku padeda sutuoktinei: konsultavimas, reklama, valymo paslaugos. Atsakovas nurodė, kad nors su sutuoktine turi bendrą šeimos biudžetą, tačiau tiksliai negali pasakyti sutuoktinės pajamų, gal apie 600 Eur. Santaupų turi nedaug, negalintis pasakyti kiek. Atsakovo šeima turi du automobilius, atitinkamai: pats važinėja su 2004 m. gamybos Toyota Avensis, o sutuoktinė – su 2009 m. gamybos automobiliu. Kitų išlaikytinių neturi, taip pat neturi sveikatos problemų. Atsakovo teigimu, nepilnametis sūnus nenori su juo bendrauti, yra užblokavęs jo telefono numerį, nebendravo su sūnumi jau metus. Tėvas norėtų su sūnumi bendrauti, pageidauja, kad sūnus atsakytų į jo skambučius. Atsakovas nurodė, kad paskutinį kartą sūnui skambino 2021 m. rugsėjo 19 d., per Viber pasveikino su Kalėdom ir Naujais metais. Žino, kad sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone vyksta sūnaus futbolo treniruotės, todėl bandys su vaiku susitikti.
12. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:
13.1. ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų E. K. (E. K.), gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini). gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
13.2. Ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 1990 m. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendimu, be kita ko, nuspręsta:
13.3.1. Nepilnamečio sūnaus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo, nustatyta su motina L. K. (dabartinė pavardė M.).
13.3.2. Iš tėvo V. K. nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymui priteistas 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaiko motiną.
13.3.3. Nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią: 1) kas antrą (neporinį) savaitgalį penktadienį tėvas gali pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. turi grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Kitas savaitgalis skiriamas motinai. 2) Darbo dienomis tėvas gali pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį ir iki 20 val. turi grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Jeigu penktadienis sutampa su tėvui priklausančiu savaitgaliu, tai sūnus penktadienį negrąžinamas į jo gyvenamąją vietą ir pasilieka nakvoti pas tėvą. 3) Kas antrus metus (neporiniais metais) tėvas švenčia su vaiku metines švenčių dienas, vaiko gimtadienius. Kitus metus (poriniais metais) tas šventes su vaiku praleidžia motina. Švenčių dienomis, vaiko gimtadienio diena vaikas paimamas švenčių išvakarėse 18 val. ar švenčių diena 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 18 val. 4) Kasmet tėvas turi teisę švęsti su vaiku tėvo dieną. 5) Tėvo atostogų metu vaikas būna su tėvu iki dviejų savaičių. 6) Vaiko atostogų metu vaikas būna su tėvu iki vienos savaitės. 7) Apie vaiko paėmimą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos darbo dienomis tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. 8) Apie vaiko paėmimą savaitgaliui, tėvo dienai privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas. 9) Apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu, vaiko atostogų metu privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų. 10) Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą. 11) Tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, metinių švenčių proga, sūnaus gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais (kitu laiku) gali tik vaiko motinai sutinkant. 12) Tėvui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, tėvas privalo nedelsiant informuoti apie vaiko ligą motiną.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
16. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).
17. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
18. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).
19. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo (ar motinos) turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).
20. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
21. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios(ių) sąlygos(ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
22. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.
23. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams išlaikyti bei vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo Sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų sūnaus poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).
Žemesnės instancijos teismas
25. Šio sprendimo 13 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalys turi nepilnametį sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir, be kita ko, nuspręsta nepilnamečio E. išlaikymui iš tėvo V. K. priteisti po 500 Lt (atitikmuo 144,81 Eur) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.
26. Ieškovė prašo padidinti Sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui nuo 144,81 Eur iki 254 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepilnamečio sūnaus poreikius vertina 736 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 210 Eur; būsto išlaidų dalis, tenkanti vaikui – 47 Eur; kasdienei aprangai, avalynei (perkama ne kas mėnesį) – 74 Eur; higienos priemonės – 10 Eur; mokyklai (maitinimas 4 Eur per dieną), išvykos su mokykla, kišenpinigiai (2 Eur per dieną) – 140 Eur, transportui (išvykos į užmiestį) – 20 Eur, sūnaus mėnesinio viešojo transporto bilietas 10 Eur/ mėn. perkamas 12 mėn., telefono sąskaitos papildymas 17 Eur/mėn. – 27 Eur; žaislai, žaidimai, reikmenys mokyklai, futbolo atributika – 10 Eur; įvairios pramogos savaitgaliais (baseinas, kinoteatras, žaidimų kambarys, ledo arena ir kt.) – 10 Eur; įvairios šventės (sūnaus ir jo draugų gimtadieniai, Šv. Kalėdos ir Velykos, ir kt.) – 22 Eur; kasmetinėms atostogoms su šeima – 300 Eur metams (25 Eur/ mėn.); futbolo treniruotės (mėnesinis mokestis), sportinė apranga ir avalynė – 89 Eur; vaistai, maisto papildai, vitaminai, sveikatos draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, gydytojų profilaktinė priežiūra – 45 Eur; nenumatytos išlaidos – 87 Eur metams. Ieškovė pažymi, kad prašo išlaidas, priteistinas iš atsakovo ir skirtas vaiko poreikiams patenkinti, padidinti viso tik 110 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei vis tiek atitenka 160 Eur didesnė išlaikymui tenkančių išlaidų dalis, t. y. 412 Eur (736 Eur - 70 Eur vaiko pinigai = 666/2 = 333 Eur išlaikymo dalis). Ieškovė taip pat pažymėjo, kad faktiškai vaiko pomėgius, aktyvų gyvenimo būdą, laisvalaikio užsiėmimus (sporto stovyklas) turi riboti, nes tam neužtenka lėšų. Prie nepilnamečio E. išlaikymo tenka prisidėti vyresniems šalių vaikams.
27. Sprendžiant dėl šalių sūnaus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad Sprendimu iš atsakovo priteisus 500 Lt (atitikmuo 144,81 Eur) išlaikymą nepilnamečiam sūnui, tebuvo 6 metai. Šio sprendimo priėmimo metu šalių sūnui yra 14 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia Sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.
28. Kaip žinia, vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Šie pirmiau išvardyti vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).
29. Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Vaikams, kurių poreikiai tenkinami patiriant minimalias išlaidas dėl turimų lėšų nepakankamumo, gaunamos finansinės paramos ir pan., taip pat reikalingas didesnis išlaikymas. Pažymėtina, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, kad vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos.
30. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė detalizavo ir pateikė paauglio E. poreikių apskaičiavimo lentelę, prašydama teismo priteisti iš atsakovo 254 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, nepilnamečio sūnaus poreikius vertina 736 Eur suma per mėnesį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pasisako dėl nukrypimo nuo tėvų lygių dalių principo, t. y. sau prisiima didesnę nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštą (736 Eur – 70 Eur valstybės išmoka vaikui = 666/2 = 333 Eur – 254 Eur = 79 Eur).
31. Nepaisant to, kad į bylą nepateikti visas išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, lavinimui, transportui, futbolo treniruotėms ir sporto aprangai, bei kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismas įvertina tai, kad ieškovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis darbo užmokestis (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 730 Eur) ir tik šiek tiek didesnis už minimalų darbo užmokestį atskaičius mokesčius (518 Eur), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.), teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti 254 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis, neracionalus. Nagrinėjamu atveju ir Tarnybos nuomone, prašomo padidinti išlaikymo dydis patenkintų tik minimalius vaiko poreikius.
32. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad per aštuonerius metus pasikeitė situacija, padidėjo kainos, taip pat atsirado didesnių vaiko poreikių maistui, drabužiams, higienai, laisvalaikiui, užklasinei ir sportinei veiklai. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2014 m. kovo 10 d., kuomet šalių sūnui buvo nepilni šešeri metai ir kuomet Sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis – 500 Lt (atitikmuo 144,81 Eur) per mėnesį, šalių sūnaus poreikiai išaugo. Berniukas pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos ir kitos susijusios išlaidos. Sūnui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, berniukas intensyviai sportuoja (futbolo sporto šaka) ir padidėjo išlaidos turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko, šiuo metu jau paauglio, poreikiai, daugiau išlaidų, nei 2014 m. patiriama vaiko maistui, aprangai, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 500 Lt (atitikmuo 144,81 Eur) išlaikymas šiai dienai negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus E. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra ne mažiau kaip 736 Eur.
34. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
35. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl priteisto vaikui išlaikymui padidinimo, nurodo, kad 70 Eur valstybės išmoka atimama iš nustatytino išlaikymo dydžio (736 Eur – 70 Eur).
36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko E. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro ne mažiau kaip 736 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
37. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad aplinkybės: 1) jog po santuokos nutraukimo (2014 m. kovo 10 d.) jis neįsigijo jokio nekilnojamojo turto; 2) atsakovo gaunamos pajamos per metus yra tik 2650 Eur; 3) atsakovas turi vienintelę registruotą transporto priemonę Toyota Avensis, 2004 m. gamybos, o jo sutuoktinė – 2009 m. gamybos transporto priemonę; 4) šiuo metu atsakovas moka ne tik 160 Eur išlaikymą, bet ir išlaikymo įsiskolinimą dėl netinkamo indeksavimo, eliminuoja jo pareigą teikti didesnio dydžio išlaikymą.
38. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieškovės atstovės argumentais, kad atsakovas nepateikė duomenų, taip pat ir neatsakė į klausimą teismo posėdžio metu kiek uždirba jo sutuoktinė, nors pats nurodė, kad jo šeima turi bendrą biudžetą, nepateikė įrodymų dėl turimų santaupų, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad jų turi. Teismo posėdžio metu į užduotą klausimą kokias pajamas gauna jo sutuoktinė, atsakovas nurodė, kad nežino, papildyti bylos medžiagą atsisakė.
39. Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus ir pateiktus įrodymus, neva jo metinės pajamos sudaro tik 2650 Eur (220 Eur/ mėn.). Visų pirma, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu sūnui moka 160 Eur išlaikymą, 60 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 30 Eur draudimo įmoką, taigi viso 250 Eur, t. y. 30 Eur didesnę sumą, nei, neva, jo gaunamos mėnesinės pajamos. Antra, baigiamųjų kalbų metu atsakovas nurodė, kad sutinka sūnaus išlaikymui mokėti 200 Eur, taip pat pirkti vitaminus (15 Eur/ mėn.) ir toliau mokėti už draudimą (30 Eur/ mėn.). Ir šiuo jo nurodomu atveju gautųsi 245 Eur/ mėn., vėlgi didesnė suma, nei atsakovo teigimu gaunamas darbo užmokestis. Trečia, byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto brokeris. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad po nesėkmingos teisminės mediacijos byla išnagrinėta per vieną 2022 m. vasario 24 d., 14.00 val. teismo posėdį, kurio metu nesutikimą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovas grindė argumentu, jog dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainos Respubliką smarkiai nukentėjo nekilnojamojo turto sektorius. Tokio argumento atsakovas nepagrindė įrodymais, o kaip žinia, minėta invazija tik buvo prasidėjusi (2022 m. vasario 24 d., 4 val. ryto). Ketvirta, atsakovas taip pat nurodė, kad jo darbo grafikas nėra ribotas, nekilnojamojo turto brokerio veikla yra vienintelė, kitų pajamų neturi. Penkta, atsakovas gyvena 3 kambarių bute, neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, atostogauja užsienio šalyse (Jungtiniai Arabų Emiratai, Graikija ir pan.).
40. Teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Atsakovas teismui pateikė tik jam naudingus duomenis, kurie, jo manymu, patvirtina atsakovo sunkią turtinę padėtį, tačiau kitų duomenų, kurie atspindėtų realią jo turtinę padėtį, atsakovas teismui nepateikė. Pirmiau nurodytos aplinkybės netiesiogiai patvirtina atsakovo gaunamų pajamų pakankamumą. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė savo prievolės išlaikyti nepilnametį sūnų.
41. Remiantis bylos duomenimis, ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 3 kambarių butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ieškovės pajamos buvo apie 700 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. 2021 m. rugsėjo mėn. prarado dalį pajamų, nes dėl mamos slaugos išėjo iš darbo. Mamos gaunamą 340 Eur pensiją naudoja šeimos poreikiams, nuo 2021 m. gruodžio mėn. gauna 320 Eur už mamos slaugą. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turimas santaupas, kitus išlaikytinius, taip pat duomenų, kad ieškovė yra nedarbinga ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims.
42. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
43. Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
44. Dėl atsakovo argumentų, kad jis neišgali teikti didesnio, nei 160–200 Eur išlaikymo vaikui, pažymėtina, jog vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, jog toks išlaikymas vaikui nepriklauso, ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio dėl tėvo, tinkamai nevykdžiusio įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos, neturi nukentėti šalių sūnaus interesai.
45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, jog visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).
46. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).
47. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš esmės turi finansines galimybes teikti sūnui didesnį, nei Sprendimu buvusį nustatytą išlaikymą. Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir atsakovo galimybės ją vykdyti nėra ribotos, jis turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, neįrodęs teismui, kad jo metinės pajamos sudaro tik 2650 Eur, priešingai, visuotinai žinomos nekilnojamojo turto brokerių pajamos tikrai ženkliai didesnės nei 220 Eur/ mėn., taigi šiuo atveju manytina, kad atsakovas nesąžiningai teikia duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybes išnaudoti laisvą laiką siekiant papildomi užsidirbti tinkamam vaiko išlaikymui. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien tik vaiko motinai. Paminėtina ir tai, kad ieškovei gyvenant kartu su sūnumi, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrina vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Paminėtina ir tai, kad ieškovė neprašo nustatyti tėvui didesnės vaiko išlaikymo naštos, net neprašo pusę vaiko poreikiams reikalingos sumos, priešingai, kaip minėta, prisiima 79 Eur didesnę išlaikymo prievolę.
48. Atsakovas, reikšdamas nesutikimą dėl išlaikymo padidinimo, taip pat nurodo, kad kas mėnesį moka už sūnaus gyvybės draudimą ir, anot jo, šios sumos įskaitytinos į išlaikymą. Su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Minėta, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt. Taigi susitarimas mokėti draudimo įmokas išeina už nepilnamečio vaiko išlaikymo tikslų. Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkte nurodoma, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Teismo vertinimu, sūnaus gyvybės ir sveikatos draudimas negali būti pripažįstamas būtinomis vaiko išlaikymo išlaidomis, nes draudimo įmokų mokėjimas neatitinka išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikui sąlygas, reikalingas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, visi vaikai yra draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis, todėl papildomai drausti vaiką gyvybės draudimu nėra būtina. Draudimo įmokų mokėjimas gali būti tik savanoriškas tėvų pasirinkimas. Be to, atsakovas gali pasinaudoti savo teise nutraukti sudarytą gyvybės ir sveikatos draudimo sutartį, o sumokėtas lėšas pasiimti sau, kaip ir atsitiko su kitu, jau pilnamečiu tapusiu, apdraustu šalių vaiku.
49. Teismas, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi Sprendimu nustatytas išlaikymo dydis 500 Lt (atitikmuo 144,81 Eur), teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, sprendžia ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Nustačius, kad šalių sūnaus E. racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 736 Eur per mėnesį atėmus iš šios sumos 70 Eur valstybės mokamą išmoką, iš atsakovo priteistinas 254 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam sūnui E. K., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 3 d.) iki sūnaus pilnametystės. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; ir kt.).
50. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
51. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti pusę jos patirtų papildomų 687,10 Eur išlaidų, susijusių su nepilnamečio sūnaus sveikatos priežiūra (žr. sprendimo 6 punktą). Atsakovas šias išlaidas neigia, teigdamas, kad skiepai yra blogis, jie silpnina imunitetą, todėl sūnui skiepų nereikia (žr. sprendimo 11 punktą).
52. Pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Remiantis kasacinio teismo praktika, vienkartinio pobūdžio papildomų vaiko poreikių atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl vienkartinės sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma ar turtas priteisiami po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos, tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.). Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.
53. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. vaikui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos: 1) nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. odontologo paslaugos, kas sudarė viso 408 Eur; 2) 2021 m. kovo 26 d. mokamas skiepas nuo erkinio encefalito, 1 dozė – 19,90 Eur; 3) 2021 m. balandžio 27 d. mokamas skiepas nuo erkinio encefalito, 2 dozė – 19,90 Eur; 4) 2021 m. rugpjūčio 18 d. mokamas skiepas nuo meningokokinės infekcijos, 1 dozė – 81,70 Eur; 5) 2021 m. spalio 6 d. mokamas skiepas nuo pneumokokinės infekcijos – 54,10 Eur; 6) 2021 m. spalio 19 d. mokamas skiepas nuo meningokokinės infekcijos, 2 dozė – 81,70 Eur; 2021 m. lapkričio 4 d. mokamas skiepas nuo sezoninio gripo – 12,80 Eur.
54. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsižvelgdama į esamą situaciją šalyje ir sūnaus gydytojų rekomendacijas, ji buvo priversta imtis priemonių dėl papildomų mokamų sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų vaikui suteikimo. Tam, kad išvengti papildomų ligų, kurių eiga ir galimos komplikacijos yra sunkiai gydomos, o kartais turi net lėtalines pasekmes, ieškovė ėmėsi prevencinių priemonių ir nepilnametis E. buvo paskiepytas nuo erkinio encefalito, meningokokinės infekcijos, o taip pat nuo pneumokokinės infekcijos ir sezoninio gripo, o kadangi minėtos paslaugos nėra atlyginamos ar kompensuojamos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pripažintinos būtinomis, ieškovė patyrė papildomas išlaidas, prie kurių atlyginimo turėjo prisidėti ir atsakovas.
55. Atsakovas apie ieškovės priimtą sprendimą buvo neinformuotas, nes tuo laiku joks bendravimas su atsakovu nevyko, atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalių vaikui tokios paslaugos nebuvo reikalingos, ar kad jas buvo galima atlikti pigiau ar nemokamai (CPK 178 straipsnis). Kadangi vaiko gydymą ir susijusias išlaidas ginčo laikotarpiu užtikrino ir apmokėjo ieškovė, tokiu būdu įvykdydama ir savo, ir atsakovo pareigą tinkamai prisidėti prie vaiko sveikatos poreikių tenkinimo, todėl prašymas priteisti vienkartines papildomas išlaidas vaiko išlaikymui tenkintinas, iš atsakovo ieškovei, įvertinus jų pareigos išlaikyti vaiką bendrumą, priteistina 1/2 dalis patirtų išlaidų (339 Eur) (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
56. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
57. Minėta, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Pareiga reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
58. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pažymėtina, kad tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).
59. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečio tėvų santuoka nutraukta, jie gyvena skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, Sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka (žr. šio sprendimo 13.3.3. punktą). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nebendrauja ne tik su pilnamečiais vaikais, bet ir su nepilnamečiu E. Tėvas kategoriškai laikėsi Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, neatsižvelgdamas į sūnaus užimtumą mokykloje, sporto treniruotėse ir varžybose, nors sūnus jam sakydavo, kad nori lankyti futbolą, intensyviai lanko treniruotes. Atsakovas pripažino, kad su E. nebendravo metus laiko, paskutinį kartą sūnui skambino 2021 m. rugsėjo 19 d., per Viber programėlę pasveikino su Kalėdom ir Naujais metais.
60. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės ir jos atstovės argumentais, kad Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka šių dienų realijų. Remiantis teismui pateiktais užimtumo grafikais mokykloje ir sporto klube matyti, kad šalių sūnus fiziškai neturi galimybės matytis su tėvu kas antrą neporinį penktadienį (kiekvieną šeštadienį turi varžybas) bei darbo dienomis (pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį), nes turi dalyvauti treniruotėse arba skirti laiko pamokų ruošimui, papildomų užduočių atlikimui ir pan.
61. Tėvui bent minimaliai vengiant bendrauti su vaiku, jo ir tėvo biologinis ryšys gali sutrikti, kas vaikui gali padaryti ir nelengvą psichologinę traumą. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvo ryšys silpnėja, ieškovas privalo pastoviai lankyti vaiką ir su juo nuolat bendrauti, bei stiprinti vaiko ryšį su tėvu. Teismo nuomone, tik toks tėvo elgesys užtikrins vaiko geriausių interesų įgyvendinimą, o tuo pačiu nebus paneigiama tėvo teisė turėti galimybę pastoviai bendrauti su sūnumi, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl atsakovas turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, megzti ryšį su vaiku. Tokia išvada yra paremta kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
62. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad sūnaus nenorą bendrauti su tėvu lemtų netinkami motinos veiksmai. Pažymėtina, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvo ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Taigi būtent atsakovas, norėdamas bendrauti su savo vaiku, atkurti santykius, turi rodyti ypatingą dėmesį ir pats imtis konkrečių veiksmų, o ne tik reikalauti to iš vaiko ar ieškovės.
63. Teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nustatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui.
64. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas pakeičia Sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi E. tvarką ir nustato atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas, sūnui nedalyvaujant futbolo treniruotėse ir varžybose, bendrauja su vaiku kas antrą neporinį penktadienį, vaiką pasiimant iš namų ir grąžinant jį į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val., o sūnui būnant užimtam futbolo treniruotėse ir varžybose – atsakovas sūnų pasiima iš jo ugdymo vietos šeštadienį po varžybų ir grąžina namo tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.; 2) darbo dienomis atsakovas turi teisę paimti sūnų antradienį ir ketvirtadienį po futbolo treniruočių ir parvežti sūnų į namus, o sūnui neturint futbolo treniruočių – turi teisę paimti vaiką iš namų 18 val. ir grąžinti sūnų iki 20 val. Likusi bendravimo tvarka paliktina galioti nepakeista.
65. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
66. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 29,48 Eur (254 Eur – 144,81 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
67. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir 18 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl papildomų išlaidų priteisimo, viso – 93 Eur. Ieškovė taip pat patyrė iš viso 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 1293 Eur (93 + 1200) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
68. Teisme patirta 16,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K. (E. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 254 (du šimtai penkiasdešimt keturi) Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. gegužės 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. K. (E. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką ir nustatyti žemiau nurodytą atsakovo V. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. K. tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas, sūnui nedalyvaujant futbolo treniruotėse ir varžybose, bendrauja su vaiku kas antrą neporinį penktadienį, vaiką pasiimant iš namų ir grąžinant jį į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val., o sūnui būnant užimtam futbolo treniruotėse ir varžybose – atsakovas sūnų pasiima iš jo ugdymo vietos šeštadienį po varžybų ir grąžina namo tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.; 2) darbo dienomis atsakovas turi teisę paimti sūnų antradienį ir ketvirtadienį po futbolo treniruočių ir parvežti sūnų į namus, o sūnui neturint futbolo treniruočių – turi teisę paimti vaiką iš namų 18 val. ir grąžinti sūnų iki 20 val. Likusi bendravimo tvarka paliktina galioti nepakeista.
Priteisti iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos patirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymo vienkartinių papildomų išlaidų kompensaciją 339 (trys šimtai trisdešimt devyni) Eur.
Priteisti iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1293 (vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt trys) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 29,48 Eur (dvidešimt devyni eur 48 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Priteisti iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,50 Eur (šešiolika eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.