Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje A2-21381-435/2019 pagal pareiškėjo M. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, J. Č., L. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis: 2009 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001; 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001; 2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų sąrašą; 2010 m. gegužės 5 d. akcininkų sąrašą; 2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų sąrašą;. 2011 m. rugsėjo 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2011 m. rugsėjo 19 d. neeilinio visuotinio akcininku susirinkimo sprendimą Nr. 11-003; 2011 m. rugsėjo 20 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-004; 2011 m. rugsėjo 21 d. prokūrą; 2011 m. rugsėjo 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-005; 2011 m. lapkričio 23 d. akcininkų sąrašą; 2011 m. gruodžio 2 d akcininkų sąrašą; 2011 m. gruodžio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2011 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-006; 2012 m. balandžio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2012 m. balandžio 4 d. prokūrą. Priteisti iš atsakovių ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinio reikalavimus patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais 2010 m. spalio 5 d. uždarosios akcinės bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą; 2011 m. lapkričio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjas (ieškovas) pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-217/2014, priimti naują sprendimą – pareikštą ieškinį tenkinti dalyje dėl 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tarp Z. Č. ir L. V. pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo priteisiant iš L. V. 2 635 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

4. Pareiškėjas prašė procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad surado naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, ir kuriuos sudaro ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gautas 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-62/2019, kuriame konstatuojama, jog Z. Č. įgyta (duomenys neskelbtini), patikimai nustatyta nuo 2009 m. lapkričio 26 d., 2009 m. lapkričio 26 d. ir vėliau pagal savo psichikos būklę Z. Č. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jame taip pat paaiškinama, kad Z. Č. ir anksčiau galėjo pasireikšti (duomenys neskelbtini), turintis reikšmingos įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tačiau iš pateiktos medžiagos neįmanoma nustatyti tikslaus jo atsiradimo momento. Iš jo turinio matyti, jog atliekant ekspertizę buvo analizuojami ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti nauji įrodymai (J. M. liudijimas apie Z. Č. elgesį, Z. O. J. liudijimas apie Z. Č. elgesį, J. G. liudijimas apie Z. Č. elgesį), apie kuriuos nebuvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti nauji įrodymai liudytojų parodymų forma apie Z. Č. psichikos būseną ginčo santykių laikotarpiu. Šios išvadintos aplinkybės apie Z. Č. psichikos būklę egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, nes jos atspindi nuo 2009 m. buvusią situaciją, o byla užvesta 2012 m. Pareiškėjui šios aplinkybės ir įrodymai nebuvo žinomi nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, nes teismo ekspertizė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta ir atlikta tik 2019 m., t. y. praėjus daug laiko po sprendimo priėmimo.

5. Atsakovės L. V., J. Č. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškovo pateiktu pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė ieškovo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad M. Č. jau ne kartą inicijavo teisminį procesą siekiant dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti šioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.

7. Teismas laikė nustatyta, kad atliekant 2013 m. lapkričio 12 d. – 2014 m. sausio 10 d. ekspertizę buvo vertinti visi Z. Č. medicininiai dokumentai, taip pat visos šioje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, parodymai, paaiškinimai, rašytiniai įrodymai.

8. Teismas nustatė, kad ieškovas byloje prašė skirti pakartotinę teismo pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, prašyme nurodė ekspertizės akto išvadų nepatikimumo ir nepagrįstumo priežastis. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, tokį jo prašymą atmetė, pakartotinė ekspertizė byloje nebuvo paskirta. Siekiant pašalinti ekspertizės akto ir išvados neaiškumus, teismo posėdyje buvo apklausti ekspertizę atlikę ekspertai, šalys galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus.

9. Teismas sprendė, kad aplinkybė dėl pakartotinės ekspertizės neskyrimo byloje jau yra įvertinta apeliacinės instancijos teismo.

10. Teismas darė išvadą, kad prašymas yra nepagrįstas, o ieškovo nurodytos aplinkybės savo esme negali būti vertinamos kaip esminės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodomas ikiteisminio tyrimo byloje atliktos ekspertizės aktas ar ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymai nėra naujos aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, o tik naujas įrodymas. Šiuo naujai gautu įrodymu ieškovas pareiškime dėl proceso atnaujinimo įrodinėja tas pačias aplinkybes, kurios buvo tiriamos bylą nagrinėjant anksčiau.

12. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog skirtingi ekspertai, atlikę ekspertizę ir įvertinę tuos pačius įrodymus, padarė skirtingas galutines ekspertizės išvadas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad naujai pateikta ekspertizės išvada yra teisinga ir nenuginčijama, nes, be kita ko, priimta Vilniaus teismo psichiatrijos ekspertų, turinčių ilgametę ekspertinio darbo patirtį.

13. Teismas pažymėjo, kad net ir pareiškėjo naujai pateiktame ekspertizės akte nurodoma, jog nustatyti, nuo kada tiksliai Z. Č. pasireiškė (duomenys neskelbtini), turintis reikšmingos įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nėra galimybės.

14. Teismas sprendė, jog pareiškėjo pateiktas ekspertizės aktas nepaneigia civilinėje byloje atliktos psichiatrinės ekspertizės akto išvadų.

15. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą byloje, nurodė, jog ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, taigi teismas išsamiai aiškinosi, kokia Z. Č. būklė buvo ginčo sandorių surašymo metu, prieš tai bei po to.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą šioje byloje. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

16.1. Skundžiamoje nutartyje pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, t. y. 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-62/2019 (jame nurodytos ir nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės), įvertintos itin formaliai. Formalumas pasireiškia tuo, kad skundžiamoje nutartyje analizuojamos ne teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytos ir/ar nustatytos aplinkybės (ekspertų išvadų patikimumas) bei jų reikšmė bylai, o apsiribojama sakymu, kad bylą nagrinėję teismai apie Z. Č. gebėjimą suprasti ir kontroliuoti savo veiksmus ginčijamų sandorių sudarymo metu sprendė iš kitų įrodymų (atitinkamu laikotarpiu Z. Č. atliktų juridinę reikšmę turinčių veiksmų), kuriems ekspertizės aktas neturi įtakos. Tokie skundžiamos nutarties motyvai neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties.

16.2. Skundžiamoje nutartyje realiai nėra motyvų, kodėl 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-62/2019 (jame nurodytos ir nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės) neleidžia protingai abejoti byloje priimtų sprendimų pagrįstumu. Jame skirtingai nuo ankstesnių ekspertizių kategoriškai konstatuojama, jog Z. Č. įgyta (duomenys neskelbtini) požymiais patikimai nustatyta nuo 2009 m. lapkričio 26 d., 2009 m. lapkričio 26 d. ir vėliau pagal savo psichikos būklę Z. Č. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jame taip pat paaiškinama, kad Z. Č. ir anksčiau galėjo pasireikšti (duomenys neskelbtini), turintis reikšmingos įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tačiau iš pateiktos medžiagos neįmanoma nustatyti tikslaus jo atsiradimo momento. Nurodytos aplinkybės iš esmės keičia situaciją byloje, kadangi sudaro pagrindą rimtai abejoti teismų išvadomis, kad pasirašant 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tarp L. V. ir Z. Č. šis suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos kontroliuoti (tai sudaro teisinį pagrindą šią sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.89 straipsnį). Pagrįsta abejonė yra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti, todėl skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta.

16.3. Skundžiamoje nutartyje taip pat nėra motyvų, kurie sudarytų pagrindą abejoti 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-62/2019 išvadų patikimumu. Skundžiamoje nutartyje nėra įvardintas nei vienas ekspertizės akto trūkumas.

16.4. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nes pirmos instancijos teismas neargumentuotai teikė pirmenybę priimtuose teismų sprendimuose nurodytiems įrodymams ir juose esantiems duomenims prieš 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-62/2019 ir jame esančius duomenis apie Z. Č. psichikos būklę ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu bei kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (liudytojų parodymus apie Z. Č. elgesį).

16.5. Skundžiamoje nutartyje neįvertinti 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-62/2019 (jame nurodytų ir nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių) skirtumai nuo anksčiau byloje atliktų teismo ekspertizių bei kitų įrodymų. Tai lėmė nepagrįstą šio įrodymo sumenkinimą kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu. Pirma, 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-62/2019 išvados dėl Z. Č. neveiksnumo momento yra kategoriškos skirtingai nuo ankstesnių ekspertizių išvadų. Už tai nebėra pagrindo abejoti jų patikimumu kaip buvo pagrindas abejoti ankstesnių ekspertizių išvadomis. Antra, 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-62/2019 parengtas remiantis ne tik civilinės bylos medžiaga, bet ir ikiteisminio tyrimo medžiaga (čia paminėtini liudytojų parodymai apie Z. Č. elgesį). Papildoma medžiaga sudarė prielaidas teismo psichiatrijos ekspertams geriau išanalizuoti Z. Č. tuometinę psichikos būklę, todėl ir jų išvados tikslesnės. Už tai skundžiamoje nutartyje nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-62/2019 įvertintas kritiškai.

16.6. Skundžiamoje nutartyje nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos iš vis neįvertinti 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-62/2019 užfiksuoti liudytojų parodymai, nors juos pareiškėjas nurodė kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes. Net specialių žinių neturintis asmuo iš šių liudijimų gali suprasti, kad Z. Č. buvo neadekvatus. Šie liudijimai patvirtina tiek ekspertizės akto išvadas, tiek abejones dėl priimtų teismų sprendimų pagrįstumo.

17. Atsakovės L. V., J. Č. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

17.1. M. Č. jau ne kartą iniciavo teisminį procesą siekiant dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimto teismo sprendimo vykdymą. Taigi šis ieškovo prašymas taip pat pateiktas siekiant dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai.

17.2. M. Č. teikia analogišką prašymą atnaujinti procesą, kuris buvo išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-18928-475/2018. Ieškovas prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis ieškovo iniciatyva atlikta eksperto K. D. 2018 m. liepos 13 d. specialisto išvada Nr. S9/2018. Teismas konstatavo, jog ieškovo pateikta nauja eksperto išvada byloje nepaneigia 2013 m. ekspertizės akto Nr. 83TPK-404/2013 išvadų bei prašymą atnaujinti procesą atmetė. Ieškovas skundė teismo nutartį, tačiau Kauno apygardos teismas paliko nutartį nepakeistą.

17.3. Civilinio proceso kodeksas numato konkrečius atvejus, kada gali būti atlikta papildoma ar pakartotinė ekspertizė (CPK 219 straipsnis). Byloje nekilo pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

17.4. Skundžiama nutartimi tinkamai ir visapusiškai įvertinti ieškovo pateikto prašymo argumentai bei kartu su prašymu pateiktas rašytinis įrodymas – 2019 m. balandžio 15 d. ekspertizės aktas Nr. 78TPK-62/2019. Skundžiama nutartimi pagrįstai padaryta išvada, jog ieškovo pateiktas naujas ekspertizės aktas nesudaro pagrindo paneigti 2013 m. ekspertizės akto Nr. 83TPK-404/2013 išvadas.

17.5. Ginčijamame akte nepagrįstai kritikuojamos 2013 m. ekspertizės akto Nr. 83TPK-404/2013 išvados tuo pagrindu, jog neva 2013 m. ekspertizės aktas Nr. Nr. 83TPK-404/2013 priimtas remiantis tik vienos Z. Č. sveikatos istorijos duomenimis. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-18928-475/2018 atmetė ieškovo argumentą, jog neva buvo neįvertinta dalis VŠĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijų priimant 2013 m. ekspertizės aktą Nr. 83TPK-404/2013, kaip nepagrįstą. 2014 m. sausio 16 d. rašte Nr. 43 K-1-45 nurodoma, kad atlikus ekspertizę, byla grąžinama kartu su dviem Z. Č. asmens sveikatos istorijomis. Taigi Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus viršininko S. S. pasirašytas raštas patvirtina, jog ekspertizė atlikta remiantis dviem Z. Č. asmens sveikatos istorijomis, kurios buvo grąžintos į civilinę bylą.

17.6. Ginčijamas ieškovo pateiktas aktas parengtas nevertinant visos c. b. Nr. 2-2563-214/2014 medžiagos. Ekspertai, tiek S. S., tiek M. J., V. J. vertino tuos pačius medicininius dokumentus, nustatė tą patį sutrikimą – (duomenys neskelbtini), tačiau, kodėl ekspertai teikia priešingą išvadą dėl asmens, turinčio tokį sutrikimą galėjimo suvokti savo veiksmus, bei kuo tokia išvada grindžiama, M. J., V. J. nenurodo. Dėl šių priežasčių M. Č. pateikta ekspertų M. J., V. J. išvada yra nepagrįsta ir nepaneigia 2013 m. ekspertizės akto Nr. Nr. 83TPK-404/2013 išvadų.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

20. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-192/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-468/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

22. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tris iš keturių požymių, kuriems esant procesas turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikta ekspertizė ir 2019 m. balandžio 15 d. priimtas teismo ekspertizės aktas Nr. 78TPK-62/2019, kuriame nurodoma, jog Z. Č. jau 2009 m. lapkričio 26 d. buvo neveiksnus ir ginčijamą 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su L. V. pasirašė būdamas neveiksnus, turi esminę reikšmę bylai ir gali lemti visai kitokio sprendimo priėmimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai nėra naujos aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, o tik nauji įrodymai, ir kad apeliantas įrodinėja tas pačias aplinkybes, kurios buvo tiriamos bylą nagrinėjant anksčiau.

24. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog teismas byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais priimdamas sprendimą rėmėsi ir nagrinėjo ne tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus 2013 m. lapkričio 12 d. – 2014 m. sausio 10 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės dėl Z. Č. sveikatos būklės ir sudarytų sandorių buvo išsamiai išnagrinėtos ir tinkamai įvertintos. Su prašymu atnaujinti procesą pateiktas ekspertizės aktas Nr. 78TOK-62/2019 neleidžia daryti tikėtinos išvados, jog jis galėtų turėti įtakos teismo sprendimo priėmimui.

25. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-62/2019, neįvardijo šio akto trūkumų ir tai lėmė nepagrįstą šio įrodymo sumenkinimą kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertizės išvada neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinama visų įrodymų visumoje, o 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-62/2019 išvadose ekspertams nurodant, jog nustatyti, nuo kada tiksliai Z. Č. pasireiškė (duomenys neskelbtini), turintis reikšmingos įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmė ir juos valdyti, nėra galimybės, bendrieji civilinio veiksnumo kriterijai retrospektyviai nevertinami, tačiau nurodoma, jog galima teigti, kad pagal savo psichikos būklę Z. Č. sandorių metu 2009 m. gruodžio 10 d., 2010 m. lapkričio 23 d., 2011 m. birželio 3 d., 2011 m. rugsėjo 5 d., 2012 m. spalio 19 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, leidžia susidaryti dviprasmišką nuomonę vertinant ekspertizės išvadas dėl Z. Č. sveikatos būklės minėtu laikotarpiu.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

27. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokių naujų esminių bylos aplinkybių, kurių apeliantas nebūtų žinojęs (galėjęs ir turėjęs žinoti) bylos nagrinėjimo metu ir kurios turėtų neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai ir teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

28. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.