Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. Č. atstovo advokato V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2528-714/2013 pagal ieškovo Z. Č. ieškinį atsakovams UAB „Imber“, J. Č., L. V., trečiasis asmuo M. Č., dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, įrašų sąraše ir visuotinio akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Byloje dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių, įrašų akcininkų sąraše ir visuotinio akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai teismas atsisakė taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei UAB „Imber“ nutraukti elektros energijos tiekimą objektams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas.

2013-08-27 ieškovo Z. Č. atstovas advokatas V. D. pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Imber“ nutraukti elektros energijos tiekimą objektams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas. Nurodė, kad UAB „Imber“ nuosavybės teise priklauso patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, 2013 m. birželio 27 d. UAB „Imber“ ir UAB „MDJ“ sudarė sutartį dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 09/05 papildymo ir vykdymo, kuria susitarė, kad UAB „MDJ“ 2011-09-05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 09/05 pagrindu naudotųsi visomis nuomojamomis patalpomis iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-678-920/2013. Šios sutarties pagrindu UAB „MDJ“ subnuomoja nuomojamas patalpas kitiems ūkio subjektams komercinėmis sąlygomis. UAB „Imber“ pateikė prašymą AB LESTO nutraukti elektros energijos tiekimą į išnuomotas patalpas nuo 2013-08-30, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas. Elektros energijos tiekimo į išnuomotas patalpas nutraukimas sąlygotų UAB „Imber“ prievolių nuomininkams pažeidimą, kas reiškia nuostolių riziką bendrovei dėl galimo nuomos sutarčių nutraukimo, iš nuomos negautų pajamų ir/ar nuomininkams mokėtinų netesybų. Dėl nuostolių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, kadangi nuostoliai mažina bendrovės vertę ir gali privesti bendrovę prie bankroto, kas padarytų akcijas, dėl kurių vyksta ginčas, bevertėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilęs dėl konkretaus objekto – UAB „Imber“ akcijų, nes pripažinus ginčo akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, įrašus akcininkų sąraše ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais, pastarosios, preliminariai vertinant bylos duomenis, galimai turėtų būti perleistos ieškovui, todėl atsakovės UAB „Imber“ teisių suvaržymai, kurių tikslas – apriboti atsakovės veiksmus jos turto atžvilgiu, yra negalimi, kaip nesusiję su teismo sprendimo, kuris būtų priimtas šioje byloje ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo užtikrinimu. Apeliantas motyvuoja, jog šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti atsakovės veiklos tęstinumą, užkirsti kelią sumažinti atsakovės nuostoliams ir atitinkamai apsaugoti nuo akcijų nuvertėjimo. Tam, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų galima siekti tokių tikslų, būtina, jog teismo sprendimo įvykdymas ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju būtų tiesiogiai susijęs su tokių tikslų įgyvendinimu, t. y. ieškiniu pareikštais reikalavimais būtų siekiama uždrausti grėsmę keliančius atsakovės (įmonės valdymo organo) veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, jog kilus ginčui dėl įmonės valdymo organo veiksmų tinkamumo, įstatymas numato galimybę ginti savo pažeistas teises kitais pažeistų teisių gynybos būdais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais teismo motyvais, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės – draudimas UAB „Imber“ nutraukti elektros energijos tiekimą nuosavybės teise priklausantiems objektams, pagrįstai netaikytos kaip nesusijusios su teismo sprendimo, kuris būtų priimtas šioje byloje ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo užtikrinimu.

Išdėstyti argumentai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atskirojo skundo argumentai teismo išvadų nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.