- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-2234-254/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00993-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Imber“, J. Č., L. V.
- Ieškovas
- Z. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Imber“ ir J. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1525-214/2012 pagal ieškovo Z. Č. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Imber“, J. Č., L. V. dėl įrašų akcininkų sąraše pripažinimo negaliojančiais ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-3) ir prašė pripažinti negaliojančiais įrašus akcininkų sąraše ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti J. Č. ir L. V. balsuoti UAB „Imber“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir disponuoti UAB „Imber“ nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei UAB „Imber“ vardu atidarytose banko sąskaitose esančiomis lėšomis bei UAB „Imber“ vardu priimti pinigines lėšas grynais. Nurodė, kad atsakovės viešoje erdvėje nurodė save esant UAB „Imber“ akcininkėmis, nors tokiomis nėra. Todėl nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės galės ir toliau priiminėti neteisėtus ir žalingus bendrovei sprendimus, juos teikti juridinių asmenų registrui. Atsižvelgiant į jau priimtų ir pateiktų sprendimų skaičių, ši grėsmė yra reali. Dėl nuolatinio bendrovės vadovo keitimo, nei darbuotojai, nei kontrahentai nežino, ar bendrauja su žmogumi, turinčiu teisę ir įgaliojimus priimti sprendimus bei pasirašyti sutartis. Atsakovė J. Č. tikrovės neatitinkančio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pagrindu įmonės lėšas perveda į savo asmeninę sąskaitą, tuo bendrovei darydama didelę žalą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi (b. l. 6) prašymą patenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė J. Č. ir L. V. balsuoti UAB „Imber“ visuotiniame akcininkų susirinkime, disponuoti bendrovės nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei bendrovės vardu atidarytose banko sąskaitose esančiomis lėšomis, taip pat bendrovės vardu priimti pinigines lėšas grynais. Teismas nurodė, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumas šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėtinas. Šiuo atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atlieka ieškovo teisių ir interesų apsauginę funkciją, užkerta kelią didesnės žalos kilimui, taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo tinkamą ir operatyvų įvykdymą. Pažymėjo, kad pritaikyta laikinoji pasaugos priemonė yra mažiausiai varžanti atsakovo teises, nes riboja tik jo teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia šį turtą valdyti ir juo naudotis.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovės UAB „Imber“ ir J. Č. atskiruoju skundu (b. l. 11-13) prašo nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, nes remiasi nepagrįstais teiginiais;taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovėms disponuoti UAB Imber“ kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, įskaitant lėšas banko sąskaitose, bei priimti iš bendrovės pinigines lėšas – neapsunkins teismo sprendimo įvykdymo, nes tiesiogiai nėra susijusi su ginčo dalyku. Ginčo dalykas – atsakovių J. Č. ir L. V. teisės dalyvauti UAB „Imber“ valdyme, tačiau ne UAB „Imber“ turtas, todėl taikyta laikinoji apsaugos priemonė neturi tiesioginio ryšio su ginču. Ieškovas neginčija atsakovių veiksmų, susijusių su bendrovės turto disponavimu; neprašo priteisti bendrovei atsakovių veiksmais padarytos žalos. Ieškovo nurodoma žala bendrovės darbuotojams ir kontrahentams nėra materiali ir nesusijusi su bendrovės turtu;draudimas atsakovei J. Č. disponuoti UAB „Imber“ kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu bei priimti iš bendrovės pinigines lėšas taikytas pažeidžiant CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ekonomiškumo principą. Ši atsakovė yra bendrovės administracijos vadovė, todėl toks draudimas visiškai apriboja bendrovės veiklą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 24-25) ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad aplinkybė, jog pradiniame ieškinyje nėra ginčijamos kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, nesudaro pagrindo abejoti ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu. Šių sutarčių neginčijo, nes jų neturėjo, o jas gavęs kartu su atsiliepimu, kreipėsi į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, nes sutartys surašytos neteisėtai, pasinaudojant ieškovo psichine liga. Nurodo ketinantis teikti patikslintą ieškinį, kuriame bus reikalavimas šias sutartis pripažinti negaliojančiomis. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės galėtų bendrovės turtu disponuoti, jį pasisavinti, iššvaistyti ar perleisti tretiesiems asmenims bendrovei nenaudingomis sąlygomis. Tokių veiksmų pasekmes pašalinti būtų sudėtinga. Apeliantės nenurodo, kuo pasireiškia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės įtakoje paralyžiuota įmonės veikla. Pritaikytos priemonės netrukdo bendrovei organizuoti kasdienės veiklos, sudaryti sandorius ar priimti mokėjimus per banką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti ieškinį gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiniais reikalavimais, todėl padės įgyvendinti subjektines teises, jeigu bus pripažinta, kad jos buvo pažeistos. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-860/2012).
Nustatyta, kad ieškovas reikalavimą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti J. Č. ir L. V. balsuoti UAB „Imber“ visuotiniame akcininkų susirinkime, disponuoti UAB „Imber“ nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, bendrovės vardu atidarytose banko sąskaitose esančiomis lėšomis bei bendrovės vardu priimti pinigines lėšas grynais – grindžia reikalingumu užtikrinti sklandžią bendrovės veiklą ir turto išsaugojimą bei užkirsti kelią tolesniam žalos darymui. Teismų praktikoje akcentuojama, jog konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-851/2012).
Teisė balsuoti akcininkų susirinkime yra neturtinė akcininko teisė. Vadovaujantis ABĮ 16 straipsnio 3 dalimi, teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją. Taigi galima daryti išvadą, kad balsavimo teisės apribojimas galimas tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais, taip pat gali būti teismo taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į akcijas. Nagrinėjamu atveju prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti atsakovių teisę balsuoti UAB „Imber“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose – ieškovas pareiškė neginčydamas jų nuosavybės teisės į akcijas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 7-8) ieškovas nurodė eilę pagrindų savo prašymui pagrįsti, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šių argumentų nenagrinėjo, savo sprendimo jas taikyti neargumentavo ir nenurodė, kas pagrindžia reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir būtent tokias, kokias pritaikė. Pažymėtina, kad pritaikytos apsaugos priemonės nėra susijusios su pradiniame ieškovo ieškinyje nurodytu reikalavimu ginčyti UAB „Imber“ akcininkų sprendimus. Teismas nenurodė jokių argumentų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, o iš atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, jog patikslintu ieškiniu ginčija akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimis patikslino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėja sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai įvertino ieškovo reikalavimų mastą, neteisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.