Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių UAB „Imber“ ir J. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2528-714/2013 pagal ieškovo Z. Č. ieškinį atsakovams UAB „Imber“, J. Č., L. V., trečiasis asmuo M. Č., dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, įrašų sąraše ir visuotinio akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nuo 2012-05-07 nagrinėjamas 2012-05-02 ieškovo ieškinys (b. l. 3-8), kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais: 2010-05-05 ir 2011-09-13, 2011-11-23 ir 2011-12-02 akcininkų sąrašus, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus 2011-09-07 Nr. 11-002 (kuriuo M. Č. atleistas iš UAB „Imber“ direktoriaus pareigų ir į jas paskirta J. Č.), 2011-09-19 Nr. 11-003 (pagal kurį J. Č. atleista iš UAB „Imber“ direktorės pareigų ir į jas paskirta L. V.), 2011-09-20 Nr. 11-004 (kuriuo keičiami bendrovės įstatai, nustatant kiekybinį atstovavimą, bei J. Č. skiriama prokūriste), 2011-09-22 Nr. 11-005 (pagal kurį L. V. atleista iš UAB „Imber“ direktorės pareigų ir į jas paskirtas M. Č.), 2011-12-02 Nr. 11-002 (pagal kurį M. Č. atleistas iš UAB „Imber“ direktorės pareigų ir į jas paskirta J. Č.), 2011-12-21 Nr. 11-006 (pagal kurį J. Č. atleista iš UAB „Imber“ direktorės pareigų ir į jas paskirtas M. Č.), ir 2012-04-03 Nr. 11-002 (pagal kurį M. Č. atleistas iš UAB „Imber“ direktorės pareigų ir į jas paskirtas J. Č.) bei 2011-09-21 ir 2012-04-04 prokūras. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovui nuo 2006-09-23 nuosavybės teise priklauso 5 270 vnt. UAB „Imber“ akcijų, kas sudaro 100 proc. visų bendrovės akcijų. Ieškovas, iš Juridinių asmenų registro gavęs bendrovės vardu pateiktų dokumentų kopijas, teigia sužinojęs, jog registrui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys akcininkų sąrašai, pagal kuriuos jam priklausančios akcijos neva perleistos jo sūnaus M. Č. žmonai J. Č. ir jos motinai L. V.. Jas įregistravus kaip akcininkes, atsakovės pradėjo neteisėtai keisti bendrovės steigimo dokumentus ir valdymo organus, taip siekdamos perimti bendrovės valdymą. Ieškovo teigimu, jis atsakovėms neperleido nuosavybės teisių į akcijas, todėl jos bendrovės vardu veikia neteisėtai, dėl ko akcininkų sąrašai ir tariami akcininkų sprendimai pripažintini negaliojančiais.

Ieškovas patikslinęs ieškinį, t. y. 2012-08-03 pareiškė taip pat ir reikalavimus pripažinti negaliojančiomis UAB „Imber“ 2009-04-16 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001 dėl 2 635 vnt. UAB „Imber“ akcijų perleidimo J. Č. ir 2011-06-03 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001 dėl 2 635 vnt. UAB „Imber“ akcijų perleidimo L. V. (b. l. 16-22), 2012-09-21 pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti J. Č. ir L. V. disponuoti UAB ,,Imber“ akcijomis; laikinai uždrausti J. Č. vykdyti UAB „Imber“ direktoriaus funkcijas ir nustatyti visišką UAB „Imber“ turto administravimą, turto administratoriumi paskirti advokatą L. S. B. (b. l. 38-42). Prašymą ieškovas grindė aplinkybėmis, jog UAB „Imber“ direktorė J. Č. neefektyviai ir neekonomiškai valdo bendrovę, žlugdo UAB „Imber“ verslą ir gali bendrovę privesti prie bankroto, be to, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo J. Č. ir L. V..

2013-04-22 ieškovo atstovas pateikė prašymą (b. l. 70-74) taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – laikinai uždrausti atsakovei J. Č. vykdyti UAB „Imber“ direktoriaus funkcijas ir nustatyti visišką UAB „Imber“ turto administravimą, turto administratoriumi paskiriant advokatą L. S. B.. Prašyme nurodyta, kad atsakovė pažeidinėja teismo nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir kenkia UAB „Imber“, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškinio patenkinimo atveju galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, dėl to yra pagrindas imtis papildomų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl bendrovės turto naudojimo asmeniniams poreikiams, neefektyvaus ir neekonomiško vadovavimo bendrovės veiklai bei netinkamo bendrovės administravimo UAB „Imber“ patiria nuostolius, kurie mažina bendrovės vertę ir gali privesti bendrovę prie bankroto, kas padarytų akcijas bevertėmis. Patikslintu ieškiniu reikalaujama priteisti akcijas, todėl, siekiant užtikrinti realų, o ne formalų ieškovo interesų apgynimą galimo ieškinio patenkinimo atveju, būtina imtis priemonių prieš bendrovės ir jos akcijų vertės mažinimą. Atsakovės J. Č. elgesys rodo, kad egzistuoja reali bendrovei nepalankių sprendimų priėmimo ir bendrovei nepalankių sandorių sudarymo rizika.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą.Pagal CPK 146 straipsnio l dalį teismas šalies prašymu gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 146 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.

Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes - vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti prognozuojami realiai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-321/2009, 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-857/2008, 2008 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-826/2008). Nurodytina, jog teismui, sprendžiančiam nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, nebūtina turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, prašantis nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neturi pateikti aiškios nuostolių atsiradimo tikimybės pagrindimo ir pagrįsto preliminaraus jų paskaičiavimo.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, t. y. sutinka su išvada, kad atsakovės UAB „Imber“ nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nepatvirtina galimų atsakovės nuostolių.

Atsakovė nurodytą aplinkybę, kad negali sudaryti nuomos sutarčių su ankstesniais patalpų nuomininkais ir yra priversta leisti jiems naudotis patalpomis neatlygintinai, kad dalis asmenų nėra sudarę patalpų nuomos sutarčių su atsakove ir nuomos mokestį moka UAB „MDJ“, grindžia raginimais skolininkams vykdyti sutarčių sąlygas (kitokių duomenų pagrindžiančių šią aplinkybę atsakovės su atskiruoju skundu nepateikė), todėl kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodyti nuostoliai dėl patalpų nuomininkų įsipareigojimų nevykdymo nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovės lėšų areštas potencialiai gali trikdyti atsakovės atsiskaitymus, tačiau preliminarių nuostolių tapatinimas su atsakovės įsiskolinimais už suteiktas paslaugas yra nepagrįstas. Atsakovė nepateikė duomenų dėl galimo sutarčių su paslaugų teikėjais nutraukimo, dėl to negautinų pajamų ar mokėtinų netesybų už UAB „Imber“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymą dydžio ir t. t., t. y. apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė taip pat nepagrindė galimų nuostolių preliminaraus dydžio, todėl tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones uždrausta disponuoti ir atsakovės lėšomis ir atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais, taip pat dar nepakankamas pagrindas išvadai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė tikėtinai patirs nuostolius.

Pažymėtina, kad atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei jų masto pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis), o pagal CPK 147 straipsnio 2 dalį įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.