- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-131-390/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- Z. Č.
- Atsakovas
- UAB „Imber“, J. Č., L. V.
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1525-214/2012, pagal ieškovo Z. Č. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Imber“, J. Č., L. V. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių, įrašų akcininkų sąraše ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Z. Č. kreipėsi į teismą prašydamas:
pripažinti negaliojančiais:
2009 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9/001;
2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001;
2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų sąrašą;
2010 m. gegužės 5 d. akcininkų sąrašą;
2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų sąrašą;
2011 m. rugsėjo .7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002;
2011 m. rugsėjo 19 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-003;
2011 m. rugsėjo 20 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11 -004;
2011 m. rugsėjo 21 d. prokūrą;
2011 m. rugsėjo 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-005;
2011 m. lapkričio 23 d. akcininkų sąrašą;
2011 m. gruodžio 2 d. akcininkų sąrašą;
2011 m. gruodžio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2011 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-006;
2012 m. balandžio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002;
2012 m. balandžio 4 d. prokūrą.
Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Taip pat pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti J. Č. ir L. V. disponuoti UAB „Imber“ akcijomis, laikinai uždrausti J. Č. vykdyti UAB „Imber“ direktoriaus funkcijas ir nustatyti visišką UAB „Imber“ turto administravimą, turto administratoriumi paskiriant advokatą L. S. B.. Prašymą motyvavo tuo, kad būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu atsakovės perleis akcijas kitiems asmenims arba kitaip paslėps akcijas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės įgijo akcijas galimai nusikalstamu būdu, akcijų perleidimo ar paslėpimo rizika yra reali. Dėl to yra pagrindas imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu uždrausti atsakovėms disponuoti UAB „Imber“ akcijomis. Pasinaudodamos galimai niekinėmis akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis ir tikrovės neatitinkančiais akcininkų sąrašais, atsakovės viešoje erdvėje sukūrė apgaulingą įspūdį, kad jos yra UAB „Imber“ akcininkės, nors iš tikrųjų taip nėra, ir aktyviai naudojasi neteisėtai įgytu statusu - rengia netikrus UAB „Imber“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus (keitinėja bendrovės steigimo dokumentus ir jos valdymo organus) ir juos pateikia juridinių asmenų registrui. J. Č. pradėjo naudoti bendrovę savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir kenkti ieškovui - neteisėtai pervedinėjo bendrovės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas į savo asmeninę sąskaitą. Atsakovės nesąžiningai pradėjo naudoti UAB „Imber“ ir bendrovės resursus prieš kitą ginčo šalį (ieškovą) ir teisėtą bendrovės vadovą M. Č.. 2012 m. gegužės 23 d. J. Č. bendrovės vardu padavė ieškinį prieš UAB „MDJ“, kurios 100 proc. akcijų priklauso ieškovui, dėl automobilių pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais (c. b. Nr. 2-1704-358/2012). 2012 m. birželio 19 d. J. Č. bendrovės vardu kreipėsi dėl baudžiamosios bylos M. Č. iškėlimo. 2012 m. liepos 16 d. J. Č. bendrovės vardu padavė ieškinį prieš UAB „MDJ“ dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia (c. b. Nr. 2-13429-920/2012). Nurodytoms civilinėms byloms vesti J. Č. UAB „Imber“ vardu nusamdė advokatę, nors bylos nėra susijusios su bendrovės interesų pažeidimu. J. Č. neteisėtai įgyvendindama direktoriaus teises ir pareigas žlugdo UAB „Imber“ verslą ir gali bendrovę privesti prie bankroto. 2012 m. liepos 19 d. ji išplatino pranešimą, kuriuo skatina nuomininkus nemokėti nuomos mokesčio nei UAB „Imber“, nei UAB „MDJ“ iki bus išspręsti visi teisminiai ginčai. UAB „Imber“ patalpų nuomininkai UAB „Silversta“ ir D. N. nemoka nuompinigių ir mokesčių už komunalinius patarnavimus arba juos moka grynais J. Č.. Valstybinė mokesčių inspekcija yra skyrusi UAB „Imber“ 70000 Lt dydžio baudą. J. Č. nesiėmė jokių veiksmų apginti bendrovės teises ir teisėtus interesus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, neginčija šio mokesčių administratoriaus sprendimo. J. Č. neveiklumas gali lemti didelius nuostolius UAB „Imber“, kuriuos sudarytų bendrovės turto areštas ir priverstinis baudos išieškojimas. Dėl advokatės teisinių paslaugų apmokėjimo veikiausiai yra susitarta iš UAB „Imber“ lėšų, kas dar labiau blogina bendrovės finansinę padėtį. Advokatės teisinės paslaugos yra susijusios su J. Č. interesų atstovavimu, kas suponuoja išvadą, kad J. Č. naudojasi bendrove sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Neefektyvus ir neekonomiškas bendrovės valdymas, prasta finansinė padėtis bendrovėje, piktnaudžiavimas turimomis valdymo organo teisėmis sudaro pagrindą paskirti laikiną turto administratorių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Uždraudė J. Č. ir L. V. disponuoti UAB „Imber“ akcijomis, kitoje dalyje prašymo netenkino. Nurodė, kad ieškinyje yra reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiais akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, įrašus akcininkų sąraše bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo patikslinto ieškinio patenkinimo atveju šių reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu, todėl yra pagrindas imtis laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti disponuoti UAB „Imber“ akcijomis. Teismas netaikė ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovei J. Č. vykdyti UAB „Imber“ direktoriaus funkcijas ir nustatyti visišką UAB „Imber“ turto administravimą, turto administratoriumi paskiriant advokatą L. S., kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo J. Č. ir L. V. atžvilgiu, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Atskiruoju skundu ieškovas Z. Č. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-09-24 nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės - laikinai uždrausti J. Č. vykdyti UAB „Imber“ direktoriaus funkcijas ir nustatyti visišką UAB „Imber“ turto administravimą, turto administratoriumi paskiriant advokatą l. S. B.. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutarties dalis neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, t. y. ji yra netinkamai motyvuota. Nutartyje tik abstrakčiai nurodyta, kad neįrodytas pagrindas imtis prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nutartyje nėra analizuojami prašyme pateikti argumentai dėl būtinybės nustatyti UAB „Imber“ turto administravimą. Nevertinamas jų įtikinamumas.
Tokio pobūdžio ginčuose galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdomumo esmę sudaro status que bendrovėje (turto išsaugojimas, veiklos tęstinumas, bendrovės interesų saugojimas ir pan.) užtikrinimas iki bus išspręstas ginčas, nes to nepadarius bendrovė ir jos akcijos gali nuvertėti, o ieškovo interesą sudaro vertingo turto - akcijų - susigrąžinimas. Neefektyvus ir neekonomiškas bendrovės valdymas, prasta finansinė padėtis bendrovėje, piktnaudžiavimas turimomis valdymo organo teisėmis sudaro pagrindą paskirti laikiną turto administratorių. Ši laikinoji apsaugos priemonė su akcijomis susijusiose ginčuose pripažįstama tiesiogiai susijusia su pareikšto reikalavimo užtikrinimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, siekiant išsaugoti esamą bendrovės finansinę padėtį bei turimą turtą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-542/2009).
Byloje esantys įrodymai liudija, jog atsakovė J. Č., ją galimai neteisėtai įregistravus UAB „Imber“ direktore, veikia prieš bendrovės interesus, savinasi bendrovės turtą, taip pat naudoja bendrovės resursus asmeniniams poreikiams bei nesirūpina bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimu. J. Č. neteisėtai pervedinėjo bendrovės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas į savo asmeninę sąskaitą, nors nebuvo teisinio pagrindo tai daryti. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei disponuoti bendrovė banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis bei bendrovės vardu priimti pinigines lėšas grynais. J. Č. sąmoningai nesilaiko teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - J. Č. UAB „Imber“ vardu atidarė naujas banko sąskaitas ir galimai naudoja jose esančias lėšas savo asmeninėms reikmėms. Vadinasi, šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepakankamos bendrovės turtui apsaugoti, kas liudija apie pavojų būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdomumui. Dėl to būtina imtis papildomų laikinųjų apsaugos priemonių. J. Č. nesąžiningai naudojasi UAB „Imber“ resursais sprendžiant šį ginčą. Į bylą pateiktos advokatės Gintarės Girdzijauskienės atstovavimo sutartys patvirtina, kad ji formaliai atstovauja tiek UAB „Imber“, tiek J. Č. interesus, nors atsižvelgiant į bylos pobūdį jų interesai nesutampa (UAB „Imber“ negali turėti suinteresuotumo dėl savo akcijų nuosavybės, nes jų negali įgyti pagal Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnį) ir priklausomai nuo bylos baigties gali prieštarauti (patenkinus ieškinį būtų laikoma, kad J. Č. UAB „Imber“ vardu veikė neteisėtai). Advokatės Gintarės Girdzijauskienės parengtų procesinių dokumentų turinys ir jos veiksmai teismo posėdžiuose patvirtina, jog ji atstovauja išimtinai atsakovės J. Č. interesus ginče. Nepaisant to, už advokatės suteiktas paslaugas turi apmokėti UAB „Imber“. Be to, J. Č. savo asmeniniais interesais (siekdama „paspausti“ ieškovą) bendrovės vardu užvedė bylas (c. b. Nr. 2-1704-358/2012; c. b. Nr. 2-13429-920/2012) prieš ieškovo kontroliuojamą UAB „MDJ“. Šiose bylose bendrovės vardu irgi yra samdoma advokatė. UAB „Imber“ resursų naudojimas J. Č. asmeniniams poreikiams įrodo, jog egzistuoja pavojus būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdomumui.
J. Č. faktiškai neatlieka UAB „Imber“ direktoriaus pareigų, t. y. neorganizuoja kasdieninės bendrovės veiklos ir nesirūpina bendrovės reikalų tvarkymu. Byloje esantis išrašas iš SODRA duomenų bazės įrodo, kad bendrovėje dirba vienintelis M. Č., nors atsakovai neigia darbo santykius su juo. Tai gali reikšti, kad J. Č. faktiškai nedirba bendrovėje arba kad aplaidžiai/netinkamai veda bendrovės apskaitą. Teismo posėdyje nagrinėjant atsakovų prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš atsakovų atstovės paaiškinimų tapo aišku, jog šiai dienai UAB „Imber“ faktiškai nevykdo jokios ūkinės veiklos (atstovė negalėjo paaiškinti, kokia ūkinė veikla vykdoma).
2012 m. liepos 19 d. J. Č. bendrovės vardu išplatino pranešimą, kuriuo ragina nuomininkus nemokėti nuomos mokesčio UAB „Imber“ iki bus išspręsti visi teisminiai ginčai. Tokio turinio pranešimo išplatinimas pažeidžia bendrovės interesus, nes nepagrįstai mažina jos pajamas.
J. Č. nesirūpina UAB „Imber“ veiklos tęstinumu, dėl ko bendrovė negauna pajamų; bendrovė dėl pajamų negavimo yra vedama prie bankroto; J. Č. nesirūpina bendrovės prievolių kitiems asmenims vykdymu, dėl ko bendrovei gali atsirasti neigiamos turtinės pasekmės; J. Č. naudoja bendrovės resursus, įskaitant bendrovės pinigines lėšas, asmeniniams poreikiams tenkinti; šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepakankamos CPK 144 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, nes J. Č. nesilaiko jų reikalavimų, t. y. bendrovės vardu atidarė naujas banko sąskaitas ir per jas galimai neteisėtai disponuoja bendrovės lėšomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės J. Č. ir UAB „Imber“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismo 2012-09-24 nutartyje, kuria atsisakyti taikyti ieškovo prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones, yra nurodyti konkretūs argumentai, pagrindžiantys tokios nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuojama, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Šalies argumentai
Ieškovo prašoma taikyti papildoma laikinoji apsaugos priemonė, t.y. visiškas UAB „Imber“ turto administravimo nustatymas, nagrinėjamoje civilinėje byloje būtų perteklinė, kadangi Kauno rajono apylinkės teismas jau yra taikęs kitas laikinąsias apsaugos priemones, savo esme labai artimai prašomoms, t.y. Kauno rajono apylinkės teismas 2012-05-09 nutartimi uždraudė J. Č. ir L. V. balsuoti UAB „Imber“ visuotiniame akcininkų susirinkime, uždraudė disponuoti UAB „Imber“ nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei UAB „Imber“ vardu atidarytose banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, taip pat uždraudė UAB „Imber“ vardu priimti pinigines lėšas grynais. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje jau yra taikyta eilė įvairių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios garantuoja būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl darytina išvada, kad papildomos laikinosios apsaugos priemonės ne tik neužtikrintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų (Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d.), bet pažeistų ir visiškai nepagrįstai varžytų atsakovų teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Paskyrus UAB „Imber“ turto administratorių, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nebūtų užtikrinta stabili įmonės finansinė padėtis bei turimas turtas, kadangi tik tiesioginis ir teisėtas įmonės direktorius, t.y. atsakovė J. Č., geriausiai žino tikrąją įmonės ūkinę/finansinę padėtį ir gali užtikrinti jos stabilią bei netrukdomą veiklą, racionalią įmonės vykdomos veiklos tąsą.
Tiek UAB „Imber“, tiek J. Č., šioje civilinėje byloje yra atsakovai. Tokią jų procesinę padėtį lėmė paties ieškovo Z. Č. apsisprendimas, kad pagal ieškinyje pareikštus materialiuosius teisnius reikalavimus turi atsakyti ne tik J. Č. ir L. V., bet ir UAB „Imber“. Aplinkybė, kad civilinio proceso subjektai, turintys vienodą - atsakovo - procesinį statusą, yra atstovaujami to paties advokato, nesudaro prielaidos teigti, jog atsakovė J. Č. naudoja būtent UAB „Imber“ lėšas savo asmeninėms išlaidoms, skirtoms advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nepateikia jokių konkrečių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes, todėl laikytina, kad nurodytas atskirojo skundo motyvas yra ne tik nepagrįstas, bet ir neįrodytas.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Šis principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra grindžiamas netinkamu J. Č. kaip UAB „Imber“ administracijos vadovės funkcijų atlikimu. Nagrinėjamoje byloje reiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, akcininkų sąrašų, akcininkų susirinkimo sprendimų bei prokūros pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Reikalavimai dėl akcininkų sąrašų, akcininkų susirinkimo sprendimų bei prokūros pripažinimo negaliojančiais yra išvestiniai iš reikalavimo dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Administracijos vadovės veiksmai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, byloje nėra įrodymų, jog UAB „Imber“ netinkamas valdymas mažina UAB „Imber“ akcijų vertę. Taigi, ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo, kad ir koks jis būtų, įvykdymo užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalo laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje. Bet kokios taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs. Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį. Pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai nutarė skirti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios realiai gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių. Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – turto administratoriaus paskyrimą nėra tikslinga bei neatitiks įstatyme įtvirtintų tokio pobūdžio priemonių taikymo tikslų, pažeis atsakovų teises daugiau negu reikia siekiamam tikslui pasiekti, taigi papildomai ieškovo prašomų priemonių taikymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų vertintinas kaip perteklinis. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo uždrausti atsakovei J. Č. vykdyti UAB „Imber“ direktoriaus funkcijas ir paskirti UAB „Imber“ turto administratorių.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-542/2009 pateiktu aiškinimu, kadangi nagrinėjamos bylos ir apelianto cituojamos bylos, faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos. Nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Teisės taikymo taisyklių taikymas, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų teisės normos taikymą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja.
Apeliacinės instancijos teismas atskiro skundo argumentą, jog skundžiama nutartis nėra išsamiai motyvuota pripažįsta iš dalies pagrįstu. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas klausimą iš esmės išsprendė teisingai, sprendžia, jog šis skundžiamos nutarties trūkumas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo nutartį. Be to, civilinio proceso įstatymai draudžia naikinti teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad Kauno rajono apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties nekeisti.