Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Imber“ ir J. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2528-214/2013 pagal ieškovo Z. Č. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Imber“, J. Č. ir L. V. dėl įrašų akcininkų sąraše pripažinimo negaliojančiais ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais (trečiasis asmuo M. Č.), kuria tenkintas prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nuo 2012-05-07 nagrinėjamas 2012-05-02 ieškovo ieškinys (1 t., b. l. 1-6), kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiais: 2010-05-05 ir 2011-09-13, 2011-11-23 ir 2011-12-02 akcininkų sąrašus, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus 2011-09-07 Nr. 11-002 (kuriuo M. Č. atleistas iš UAB „Imber“ direktoriaus pareigų ir į jas paskirta J. Č.), 2011-09-19 Nr. 11-003 (pagal kurį J. Č. atleista iš UAB „Imber“ direktorės pareigų ir į jas paskirta L. V.), 2011-09-20 Nr. 11-004 (kuriuo keičiami bendrovės įstatai, nustatant kiekybinį atstovavimą, bei J. Č. skiriama prokūriste), 2011-09-22 Nr. 11-005 (pagal kurį L. V. atleista iš UAB „Imber“ direktorės pareigų ir į jas paskirtas M. Č.), 2011-12-02 Nr. 11-002 (pagal kurį M. Č. atleistas iš UAB „Imber“ direktorės pareigų ir į jas paskirta J. Č.), 2011-12-21 Nr. 11-006 (pagal kurį J. Č. atleista iš UAB „Imber“ direktorės pareigų ir į jas paskirtas M. Č.), ir 2012-04-03 Nr. 11-002 (pagal kurį M. Č. atleistas iš UAB „Imber“ direktorės pareigų ir į jas paskirtas J. Č.) bei 2011-09-21 ir 2012-04-04 prokūras. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovui nuo 2006-09-23 nuosavybės teise priklauso 5 270 vnt. UAB „Imber“ akcijų, kas sudaro 100 proc. visų bendrovės akcijų. Ieškovas, iš Juridinių asmenų registro gavęs bendrovės vardu pateiktų dokumentų kopijas, teigia sužinojęs, jog registrui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys akcininkų sąrašai, pagal kuriuos jam priklausančios akcijos neva perleistos jo sūnaus M. Č. žmonai J. Č. ir jos motinai L. V.. Jas įregistravus kaip akcininkes, atsakovės pradėjo neteisėtai keisti bendrovės steigimo dokumentus ir valdymo organus, taip siekdamos perimti bendrovės valdymą. Ieškovo teigimu, jis atsakovėms neperleido nuosavybės teisių į akcijas, todėl jos bendrovės vardu veikia neteisėtai, dėl ko akcininkų sąrašai ir tariami akcininkų sprendimai pripažintini negaliojančiais.

Ieškovui patikslinus ieškinį, t. y. 2012-08-03 pareiškus taip pat ir reikalavimus pripažinti negaliojančiomis UAB „Imber“ 2009-04-16 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001 dėl 2 635 vnt. UAB „Imber“ akcijų perleidimo J. Č. (1 t., b. l. 65) ir 2011-06-03 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001 dėl 2 635 vnt. UAB „Imber“ akcijų perleidimo L. V. (1 t., b. l. 64), Kauno rajono apylinkės teismas 2012-09-24 nutartimi (t. 1, b. l. 162–163) taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovėms J. Č. ir L. V. disponuoti UAB „Imber“ akcijomis.

2013-04-22 ieškovo atstovas pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – laikinai uždrausti atsakovei J. Č. vykdyti UAB „Imber“ direktoriaus funkcijas ir nustatyti visišką UAB „Imber“ turto administravimą, turto administratoriumi paskiriant advokatą Liną Stanislavą Bagdoną (2 t., b. l. 137–141). Prašyme nurodyta, kad atsakovė pažeidinėja teismo nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir kenkia UAB „Imber“, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškinio patenkinimo atveju galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, dėl to yra pagrindas imtis papildomų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl bendrovės turto naudojimo asmeniniams poreikiams, neefektyvaus ir neekonomiško vadovavimo bendrovės veiklai bei netinkamo bendrovės administravimo UAB „Imber“ patiria nuostolius, kurie mažina bendrovės vertę ir gali privesti bendrovę prie bankroto, kas padarytų akcijas bevertėmis. Patikslintu ieškiniu reikalaujama priteisti akcijas, todėl, siekiant užtikrinti realų, o ne formalų ieškovo interesų apgynimą galimo ieškinio patenkinimo atveju, būtina imtis priemonių prieš bendrovės ir jos akcijų vertės mažinimą. Atsakovės J. Č. elgesys rodo, kad egzistuoja reali bendrovei nepalankių sprendimų priėmimo ir bendrovei nepalankių sandorių sudarymo rizika.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Atskirojo skundo argumentai

Teismas nepagrįstai taikė dar vieną papildomą laikinąją apsaugos priemonę, kuri akivaizdžiai perteklinė, kuria siekiama sužlugdyti UAB „Imber“ veiklą bei kurios taikymas nėra būtinas ir nesusijęs su ieškovo reikalavimais šioje byloje. Teismas, remdamasis 2013-04-15 Kauno apskrities VMI įspėjimu UAB „Imber“ direktorei J. Č. dėl numatomo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, nes įmonė nuo 2012 m. lapkričio mėnesio nedeklaruoja pajamų, padarė išvadą, kad šiuo metu nėra tinkamai užtikrintas bendrovės valdymas, kad tokiomis veiklos sąlygomis įmonei gali būti padaryta žala ir būsimo ieškinio patenkinimo atveju galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Apeliantų nuomone, deklaracijos nepateikimas apie įmonės veiklą gali sukelti kitas teisines pasekmes ir tai visiškai nesusiję nei su ieškinio dalyku, nei su pagrindu. Teisėjos žinioje yra kita civilinė byla, kurioje ieškovu yra UAB „Imber“, dėl įmonės dokumentų, kurie reikalingi būtent deklaracijai užpildyti, išreikalavimo iš buvusio įmonės direktoriaus M. Č.. Bylos nagrinėjimas paskirtas 2013-05-29. Deklaracija laiku mokesčių inspekcijai nepateikta tik dėl M. Č. įmonės dokumentų pasisavinimo. Dėl to paties yra pateiktas skundas prokuratūrai ir raštas teismui, patvirtinantis šias aplinkybes. Teismo nurodyti argumentai, jog taikant papildomą laikinąją apsaugos priemonę atsižvelgta į tai, kad teisme yra iškelta civilinė byla dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu, vyksta kiti teisminiai ginčai, ikiteisminio tyrimo įstaigose atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų UAB „Imber“ atsakingų asmenų veikų, nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl kilusių ginčų šios įmonės veikloje, negali būti pagrindu nušalinti direktorę J. Č. nuo pareigų ir skirti turto administratorių. Teisme J. Č. nurodė, kad ikiteisminiame tyrime ji apklausta tik kaip spec. liudytoja, kad pranešimai apie įtarimus niekam neįteikti ir tai dar kartą patvirtina Kauno rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus 2013-05-03 raštas Nr. 20-65-3-S-3728, kurio ginčijamos nutarties priėmimo metu atsakovės dar nebuvo gavusios. Klausimas dėl Z. Č. pripažinimo neveiksniu taip pat neturi jokios reikšmės papildomos laikinosios apsaugos priemonės skyrimui. Ieškovas nėra nei akcininkas, nei įmonės vadovas. Šioje civilinėje byloje 2012-11-06 teismo nutartimi buvo skirta ekspertizė tikslu nustatyti, ar Z. Č. serga psichine liga. Ekspertizės aktas surašytas 2012-12-06 ir pateiktas į bylą 2013-01-17, ekspertams rekomenduojant atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje, nes ekspertams kyla abejonės, kodėl ieškovui 2009-12-07 medikams konstatavus sunkų kognityvinių funkcijų sutrikimą, ekspertizės dieną, t. y. po 2–jų metų, nustatytas tik vidutinis kognityvinių funkcijų sutrikimas, t. y. ieškovo psichinė būklė gerėja. Ekspertams nebuvo žinoma, kad Z. Č. sutuoktinė J. P. Č. dirbo gydytoja Kauno miesto 2-ojoje ligoninėje, o vėliau Šilainių poliklinikoje ir, siekdama parūpinti savo vyrui invalidumo pensiją, galimai pasistengė, kad kolegos 2009 metais padarytų vyro ligos istorijoje nepagrįstus įrašus apie ieškovo psichinę būklę. Po 2012-12-06 teismo ekspertizės išvados pateikimo teismas 4 mėnesius jokių veiksmų nesiima. Ieškovo Z. Č. atstovas, teikdamas turto administratoriaus kandidatūrą, nuslėpė nuo teismo, kad advokatas Linas Stanislovas Bagdonas buvo ieškovo atstovu kitose bylose, todėl neabejotinai gali būti neobjektyvus sprendžiant UAB „Imber“ finansinius klausimus, todėl jis negali būti paskirtas UAB „Imber“ direktoriumi bei turto administratoriumi. Šią aplinkybę patvirtina advokato L. S. Bagdono, atstovavusio 2010 m. ieškovo Z. Č. ir jo sutuoktinės J. P. Č. interesus, rašyti įvairūs skundai atstovaujamųjų vardu. Advokatas L. S. Bagdonas privalėjo būti sąžiningu ir apie ieškovo atstovavimą turėjo nurodyti savo sutikime teismui. Kilus ginčams tarp įmonės vadovo ar jo narių veiksmų tinkamumo, įstatymas numato jiems galimybę ginti savo pažeistas teises ir kitais būdais, o ne siekiant sužlugdyti įmonės veiklą, pasitelkus sau suinteresuotą asmenį. Ieškovo ieškinys nėra susijęs su įmonės nuostoliais, kylančiais iš galiojančiomis, tačiau įmonei ekonomiškai nenaudingomis, sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, todėl pripažintina, jog ieškovo teisės galėtų būti ginamos ne išeinant iš ieškinio reikalavimo, bet pasinaudojant ir kitais pažeistų teisių gynybos būdais, o būtent – bendrovei pareiškus teisme ieškinį dėl sutarčių ar atitinkamų sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, pakeitimo ar sudarytų sutarčių nutraukimo. Todėl teismo nutartis, kuria sustabdomi J. Č. kaip įmonės vadovo įgaliojimai, paskiriant kitą asmenį vykdyti šias funkcijas, pažeidžia CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ekonomiškumo principą bei kitus bendruosius teisės principus. J. Č. kaip įmonės vadovo pareigų vykdymas, nepateikiant įmonės veiklos deklaracijos, negali būti pakankamu pagrindu nušalinti ją nuo vadovavimo įmonei ir perduoti visas vadovo funkcijas asmeniui nesant įrodymų, jog šis asmuo turi reikiamą kvalifikaciją ir tokio pobūdžio darbo patirties. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo atstovo prašymą, todėl teismo nutartis šioje dalyje naikintina.Atsakovė UAB „Imber“ pateikė teismui prašymą įpareigoti Z. Č. pateikti 124 547,78 Lt UAB „Imber“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo reikalingumas ar nereikalingumas turi būti teismo pasvertas ir nutartyje tinkamai motyvuotas. UAB „Imber“ 2013-05-02 prašyme (apylinkės teismas nepagrįstai jį įvardina ne įmonės, bet J. Č. prašymu) nurodyti motyvai, kodėl turėtų būti patenkintas atsakovės prašymas, kurio teismas iš viso nenagrinėjo. Teismas nurodė, kad prašymas atmestinas, kadangi paskyrus UAB „Imber“ turto administratorių, kuris turės teisę spręsti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo įmonėje, užtikrinimo būtinumą, užkertant kelią nuostolių atsiradimui, o taip pat pažymėjo, kad ieškovo neveiksnumo nustatymo byloje yra paskirta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė, ieškovo neveiksnumo klausimas dar neišspręstas. Teismas, atmesdamas atsakovės UAB „Imber“ prašymą, privalėjo įvertinti prašyme nurodytus argumentus bei prie jo pateiktus rašytinius įrodymus ir nurodyti, kodėl atsakovės UAB „Imber“ prašymas nepagrįstas. Su atskiruoju skundu yra pateikiami rašytiniai įrodymai, kurie nebuvo apeliantams žinomi ginčijamos teismo nutarties priėmimo metu, jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl dokumentai turėtų būti priimti nagrinėjant bylą dėl 2013-05-08 nutarties panaikinimo apeliacinėje instancijoje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Šioje byloje atsakovai atskiruoju skundu skundžia Kauno apylinkės teismo 2013-05-08 nutartį (t. 3, b. l. 144–153), kuria teismas, patenkinęs ieškovo atstovo 2013-04-22 prašymą (2 t., b. l. 137–141), uždraudė UAB „Imber“ direktorei J. Č. laikinai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, vykdyti UAB „Imber“ direktorės funkcijas, ir šiam laikotarpiui nustatė visišką UAB „Imber“ turto administravimą, šios įmonės turto administratoriumi paskiriant advokatą Liną Stanislavą Bagdoną, bei kuria atmetė atsakovės UAB „Imber“ direktorės J. Č. 2013-05-02 prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (3 t., b. l. 5–7).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Tai reiškia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymą turi pagrįsti ir motyvuoti, pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Ginčo sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu, todėl CPK reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, siekiant maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukelti atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Taigi teismo pareiga yra parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Be to, konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas, pateikęs 2012-08-03 patikslintą ieškinį, 2012-09-21 prašymu jau buvo prašęs taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – laikinai uždrausti J. Č. vykdyti UAB „Imber“ direktoriaus funkcijas ir nustatyti visišką UAB „Imber“ turto administravimą, turto administratoriumi paskirti advokatą L. S. Bagdoną, tačiau Kauno rajono apylinkės teismas 2012-09-24 nutartimi, kurią Kauno apygardos teismas 2013-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-131-390/2013 paliko nepakeistą, ieškovo 2012-09-21 prašymo dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo netenkino.

Kaip matyti tiek iš 2012-09-21 prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir iš 2013-04-22 prašymo, ieškovas juos abu grindė aplinkybėmis, jog UAB „Imber“ direktorė J. Č. neefektyviai ir neekonomiškai valdo bendrovę, žlugdo UAB „Imber“ verslą ir gali bendrovę privesti prie bankroto, kas bendrovės akcijas padarytų bevertėmis. Sutinkant su atskirojo skundo argumentais, pažymėtina, kad ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir jo pradinis prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiantis kuriais tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas manė, kad papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra tikslingas, o kartu ir neproporcingas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė 2013-04-15 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įspėjimu dėl numatomo UAB „Imber“ išregistravimo iš PVM mokėtojų registro vietos mokesčių administratoriaus iniciatyva, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis atitinkamais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, svarstomas klausimas dėl UAB „Imber“ išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, kadangi įmonė nuo 2012 m. lapkričio mėnesio nedeklaruoja pajamų (t. 2, b. l. 147), ir kuriuo remdamasis teismas sprendė, kad šiuo metu nėra tinkamai užtikrintas bendrovės valdymas ir tokiomis sąlygomis įmonei gali būti padaryta žala, dėl ko ieškinio patenkinimo atveju galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, vien nurodyti duomenys neleidžia spręsti apie po Kauno apygardos teismo 2013-02-11 nutarties iš esmės pasikeitusią situaciją, apie atsakovės UAB „Imber“ valdymo tinkamą neužtikrinimą, kas galėtų sąlygoti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymą. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui buvo žinomos aplinkybės apie pareikštą ieškinį dėl įmonės antspaudo ir dokumentų išreikalavimo (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2419-214/2013), kurių trūkumu atsakovės ir grindė deklaracijų Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikimą, tačiau teismas nurodytų aplinkybių spręsdamas klausimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Tai įvertinus, konstatuotina, jog vien PVM deklaracijų nepateikimas vietos mokesčių administratoriui nepatvirtina netinkamo atsakovės J. Č., kaip UAB „Imber“ direktorės, pareigų vykdymo, neefektyvaus ir neekonomiško bendrovės valdymo.

Sutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindžia nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovo Z. Č. pripažinimo neveiksniu, kitų teisminių ginčų buvimas, ikiteisminio tyrimo įstaigose atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų UAB „Imber“ atsakingų asmenų veikų, ikiteisminio tyrimo dėl kilusių ginčų įmonės veikloje nutraukimas, tuo labiau, kad ir pats ieškovas, ir pirmosios instancijos net nenurodė, kaip nurodytų aplinkybių buvimas sąlygoja būtinybę uždrausti įmonės direktorei vykdyti jos pareigas. Pažymėtina, kad nors Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų UAB „Imber“ atsakingų asmenų veikų (t. 2, b. l. 134), tačiau pranešimai apie įtarimus niekam nėra pateikti (t. 3, b. l. 171), dėl ko negalima spręsti apie atsakovės J. Č. teisei priešingus veiksmus, sąlygojančius neefektyvų ir neekonomišką bendrovės valdymą ir jos žlugdymą.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, ieškovas, pateikdamas pakartotinį prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė pakankamai naujų įrodymų, kurie leistų spręsti apie papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą byloje. Pažymėtina, kad ieškovas ne tik kad nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių neefektyvų, neekonomišką ir netinkamą UAB „Imber“ valdymą, bet taip pat ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jo manymu, dėl netinkamo UAB „Imber“ valdymo patiriamus ar galimus atsirasti nuostolius, kas sąlygotų įmonės akcijų vertės sumažėjimą.

Be to, sutinkant su atskirojo skundo argumentu, pripažintina, kad taikyta papildoma laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su pareikštais reikalavimais ir yra neproporcinga nagrinėjamu atveju. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Atsižvelgiant į ieškiniu pareikštų reikalavimų pobūdį (akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, akcininkų sąrašų, akcininkų susirinkimų sprendimų bei prokūros pripažinimas negaliojančiais ir restitucijos taikymo) spręstina, kad taikyta papildoma laikinoji apsaugos priemonė byloje nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikėsi ir 2013-02-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-131-390/2013 nurodydamas, kad administracijos vadovės veiksmai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, o nesant duomenų apie bendrovės akcijų vertės mažėjimą dėl netinkamo įmonės valdymo, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo, kad ir koks jis būtų, įvykimo užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, byloje taikyta papildoma laikinoji apsaugos priemonė, uždraudžiant įmonės direktorei laikinai vykdyti direktorės funkcijas ir nustatant visišką UAB „Imber“ turto administravimą, nagrinėjamu atveju yra neproporcinga, taikyta netikslingai, pažeidžia atsakovės teises daugiau nei kad yra būtina reikiamam tikslui pasiekti. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra tikslingas ir pats savaime žalos nepadarys, tačiau nesant neginčijamų duomenų apie atsakovės J. Č. netinkamą įmonės valdymą ar įmonės turto iššvaistymą, nėra aišku, remiantis kokiu pagrindu teismas manė esant pagrindą taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę ir atsakovių teises suvaržyti labiau, nei kad jos jau yra suvaržytos.

Kaip jau buvo nurodyta, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti pagrįstas ir motyvuotas, todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, nesat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžiančių duomenų, pirmosios instancijos teismas papildomas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko nagrinėjamu klausimu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiantį visas pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovo prašymas dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo yra nepagrįstas, prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamu atveju šiuo metu yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl ieškovo prašymas dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo negali būti tenkinamas.

Dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo

CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, kaip minėta, gali pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Nepateikus tokių duomenų, tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.

Kaip jau buvo nurodyta, skundžiama nutartimi teismas atmetė atsakovės UAB ,,Imber“ 2013-05-02 prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (3 t., b. l. 5–7) nurodydamas, kad paskyrus UAB ,,Imber“ turto administratorių, kuris turės teisę spręsti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo įmonėje užtikrinimo būtinumą, užkertant kelią nuostolių atsiradimui. Nors pirmosios instancijos teismo motyvas dėl pareikšto prašymo netenkinimo yra suformuluotas neaiškiai, tačiau spręstina, jog teismas atsakovės prašymą dėl nuotolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė vien tik remdamasis tuo, kad yra paskiriamas įmonės turto administratorius, kuris turės teisę spręsti dėl nuostolių užtikinimo būtinumo, užkertant kelią nuostolių atsiradimui ir iš esmės dėl atsakovės pareikštame prašyme nurodytų argumentų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės pareikštą prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvykdymo užtikrinimo, turėjo pasverti ir tinkamai motyvuoti nuostolių atlyginimo užtikrinimo būtinumą ir reikalingumą ar nereikalingumą byloje ir pasisakyti dėl atsakovės prašyme nurodytų motyvų, ko tinkamai skundžiamoje nutartyje nepadarė. Teismas atsakovės prašyme nurodytų argumentų iš viso nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, nors išvadą dėl prašymo netenkinimo turėjo motyvuoti ir pagrįsti tik iš esmės išanalizavęs prašymo argumentus ir motyvus. CPK 265 straipsnyje nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Nurodyti klausimai turi būti sprendžiami ir kitais atvejais teismui priimant nutartis, kaip kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvykdymo užtikrinimą, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą atmetė iš esmės jo neišnagrinėjęs, nepasisakęs dėl jame nurodytų argumentų pagrįstumo, todėl negalima pripažinti, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl pareikšto prašymo. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovės pareikšto prašymo neišnagrinėjo iš esmės, nepasisakė dėl jame nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, kadangi tokia padėtis prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmė išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Kadangi bylos dalyje dėl atsakovės prašymo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, sprendžiant, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas, išnagrinėtas neperžengiant jame nustatytų ribų, tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.), panaikinant jos dalį, kuria uždrausta UAB „Imber“ direktorei J. Č. laikinai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, vykdyti UAB „Imber“ direktorės funkcijas, ir šiam laikotarpiui nustatytas visiškas UAB „Imber“ turto administravimas, šios įmonės turto administratoriumi paskiriant advokatą Liną Stanislavą Bagdoną, ir, išsprendus klausimą iš esmės, ieškovo atstovo 2013-04-22 prašymą atmetant; nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Imber“ direktorės J. Č. 2013-05-02 prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikinant ir šį klausimą perduodant apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria uždrausta UAB „Imber“ direktorei J. Č. laikinai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, vykdyti UAB „Imber“ direktorės funkcijas, ir šiam laikotarpiui nustatytas visiškas UAB „Imber“ turto administravimas, šios įmonės turto administratoriumi paskiriant advokatą Liną Stanislavą Bagdoną, ir, išsprendus klausimą iš esmės, ieškovo atstovo 2013-04-22 prašymą atmesti.

Nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Imber“ direktorės J. Č. 2013-05-02 prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikinti ir šį klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.