Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, netekėjusi, esanti vaiko priežiūros atostogose, studijuojanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. R. 2021 m. rugsėjo 28 d. apie 15 valandų 50 minučių, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 102 punktų reikalavimus, – tai yra, įvažiavo į pagrindinę (duomenys neskelbtini) g. gatvę iš šalia esančios teritorijos – kiemo ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad įvažiuoti į kelią yra saugu, bei nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) g. gatve tiesiai važiuojančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. Ž., ir įvyko eismo įvykis, dėl kurio E. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris sukėlė sužalojimus – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžius ir kairės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžius.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

7. Kaltinamosios D. R. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Kaltinamosios D. R. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikalstamos veikos klasifikacija, šioje baudžiamojoje byloje yra.

10. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 1, 3 d.). Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

11. Byloje yra laiduotojo D. R. prašymas atleisti jo dukrą D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją D. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Prašyme nurodyta, kad D. R. įsipareigoja daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir pasirūpinti, kad ji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 147). Šį prašymą galimas laiduotojas D. R. teisiamojo posėdžio metu palaikė, nurodė, jog jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka. Jo santykiai su dukterimi artimi, šilti, dažnai bendrauja. Dukra atsižvelgia į jo nuomonę, išsakytą gyvenimiškais klausimais, jis turi galimybę daryti jai teigiamą įtaką. Jis yra pensininkas, paskutinius 5 metus dirba sargu. Iki pensijos 20 metų dirbo policijoje, buvo teigiamai charakterizuojamas. Jo mėnesio pajamos sudaro 600–700 Eur, jas skiria pragyvenimui, todėl laidavimą prašo skirti be užstato.

12. Iš bylos duomenų matyti, jog D. R. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 137, 140), dirbantis kooperatyve (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135), yra kaltinamosios D. R. tėvas (1 t., b. l. 134). Iš kaltinamosios D. R. ir D. R. paaiškinimų teisme nustatyta, jog jų santykiai artimi, dažnai bendrauja, D. R. atsižvelgia į D. R. nuomonę gyvenimiškais klausimais. Įvertinus anksčiau išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios D. R. tėvas turi autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir gali daryti jai teigiamą įtaką.

13. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamoji D. R. neteista (1 t., b. l. 163), šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau bausta administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus surašant protokolus su administraciniais nurodymais (automobilio stovėjimą vietoje, kurioje stovėti galima tik su leidimais; tamsiu paros metu nedegė galinė gabarite šviesa, sustojo draudžiamoje vietoje) (1 t., b. l. 164–166), šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, iki jų dirbo (1 t., b. l. 162), pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina, jog byloje nagrinėjamas eismo įvykis yra draudiminis, byloje civiliniu atsakovu įtraukta ADB (duomenys neskelbtini), kuri taip pat nukentėjusiajai atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos. Ir nors byloje nėra susitarimo dėl visiško žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu įtraukta draudimo bendrovė, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad visa priteista neturtinė žala bus atlyginta. Atkreiptinas dėmesys, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad nustatyta D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ji praeityje neteista, bei į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, taip pat yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, sprendžia, kad taikytinas BK 40 straipsnis ir D. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, ją perduodant jos tėvo D. R. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus kaltinamosios D. R. ir laiduotojo D. R. asmenybes, gaunamas pajamas, laidavimas skirtinas be užstato. Nustatytinas vienų metų laidavimo terminas.

15. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

16. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

17. Atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga D. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Įvertinus tai, kad kaltinamoji D. R. padarė neatsargų nusikaltimą, kuris pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, pažeidimą ji padarė, nebūdama apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių / psichotropinių medžiagų, atsižvelgus į dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kilusias pasekmes, kaltinamosios turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, D. R. skirtina 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į įmokos dydį, kaltinamajai nustatytinas 12 mėnesių terminas įmokai sumokėti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, kaltinamajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu bei trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

18. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2012 K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. R. neatsargų nusikaltimą padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau, teismo nuomone, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra šiuo atveju gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialiąja teise. D. R. neteista, jauno amžiaus, kaip minėta, anksčiau už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvykio metu D. R. buvo blaivi, nevengė atsakomybės ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos, atsiprašė nukentėjusiosios, jokių D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. D. R. padaryti ir kaltinime inkriminuoti KET 9, 102 punktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nėra itin šiurkštūs. Be to, D. R. augina mažametį vaiką. Visos šios aptartos aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikymas D. R. taptų nepagrįstu ir neproporcingu jos teisių suvaržymu. Vien tai, kad D. R. nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, o jos veikos pasekmės sunkios, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jai šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo nuomone, D. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, neabejotinai taisomai veiks D. R..

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

20. ADB (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 11 d. rašte nurodyta, kad E. Ž. 2021 m. lapkričio 26 d. išmokėta 1 793,58 eurai draudimo išmokos už apgadintą transporto priemonę, bus išmokėta 8 630,13 eurų draudimo išmoka asmens žalai atlyginti (8 300 eurų neturtinė žala, 94,52 eurai negautos pajamos, 235,61 eurai gydymosi išlaidos) (1 t. b. l. 116) .

21. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. Ž. pareiškė civilinį ieškinį atsakovams ADB (duomenys neskelbtini) ir kaltinamajai D. R. dėl 16 700,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 44–54, 58–105).

22. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. protokoline nutartimi draudimo bendrovė ADB (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu atsakovu (2 t., b. l. 55–56). ADB (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 25 d. pateikė teismui atsiliepimą į nukentėjusiosios E. Ž. civilinį ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, bylą nagrinėti nedalyvaujant ADB (duomenys neskelbtini) atstovui (2 t., b. l. 117–124).

23. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateiktą civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad turinė žala jai yra atlyginta visiškai, ir jos priteisti nebeprašo. Nurodė, kad draudimo kompanija ADB (duomenys neskelbtini) atlygino tik dalį neturtinės žalos, todėl prašė priteisti 16 700 eurų likusiai neturtinei žalai atlyginti.

24. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

25. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

27. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kilo ginčas dėl jos dydžio. ADB (duomenys neskelbtini) sutikdama, kad E. Ž. dėl byloje tiriamo eismo įvykio ir jo sukeltų pasekmių buvo padaryta neturtinė žala, atlygino jai 8 300 eurų. Tačiau nukentėjusioji E. Ž. neturtinę žalą įvertino 25 000 eurų, todėl ji prašo priteisti likusią – 16 700 eurų sumą. ADB (duomenys neskelbtini) su prašoma neturtinės žalos suma nesutinka. Kaltinamoji D. R. dėl žalos dydžio nepasisakė, nurodė, jog dėl gaunamų minimalių pajamų neturi galimybės žalos nukentėjusiajai atlyginti net iš dalies.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

29. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajai E. Ž. padaryti sužalojimai bendrai buvo kvalifikuoti, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu nukentėjusioji E. Ž. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nulėmę eismo įvykio kilimą, ji buvo blaivi, KET taisyklių nepažeidė, vairavo techniškai tvarkingą ir apdraustą transporto priemonę. Eismo įvykis įvyko dėl kaltinamosios D. R. kaltės.

30. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, Nr. 2K-48/2013, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225- 895/2016,2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188- 648/2017), tačiau yra atvejų, kai konstatavus sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius priteista 114 000 Lt (33 016,68 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-371/2003), 200 000 Lt (57 924 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-90/2008) ar net 290 000 Lt (83 989,80 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-298/2007) neturtinės žalos atlyginimo.

31. Pažymėtina, jog reikalavimas atsižvelgti į teismų praktiką aiškinamas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y., kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

32. Tačiau, teismo nuomone, svarbu nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgti ne tik į teismų praktiką, bet įvertinti ir tai, kokiu laikotarpiu ji buvo suformuota, tai yra atsižvelgti į šalies ūkio vystymosi rezultatus ir tendencijas (ekonominę situaciją), bei kitus veiksnius, tokius kaip didėjančius minimaliosios mėnesinės algos dydžius, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus draudimo bendrovėms mokamų įmokų ir draudimo sumos dydžių didėjimą, protingumo principą, kas leidžia spręsti, jog atitinkamai turi didėti ir teismo priteisiamos neturtinės žalos dydžiai.

33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 5 punktas numato, kad draudimo išmokos dydis priklauso nuo eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui dydžio. Jeigu eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys, draudimo išmokos dėl žalos asmeniui, žalos turtui ir (ar) neturtinės žalos mokamos atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirtą žalą, tačiau draudimo išmokų suma negali viršyti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų.

34. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

35. Nagrinėjamoje byloje D. R. vairuota transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu akcinėje draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 183–189).

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnyje numatyta, jog įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

37. Esant nurodytam reglamentavimui, atsižvelgiant į padarytos turtinės bei prašomos priteisti neturtinės žalos bendrą dydį, tai, kad ši suma nesiekia maksimalaus žalos asmeniui atlyginimo dydžio, numatyto įstatymo, teismas sprendžia, jog šiuo atveju neturtinę žalą privalo atlyginti ADB (duomenys neskelbtini) , o ne kaltinamoji D. R..

38. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamosios D. R. sukelto eismo įvykio E. Ž. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė skausmą, didelius emocinius, dvasinius išgyvenimus, gydėsi stacionare bei reabilitacinėje ligoninėje, gydymas truko ilgą laiką ir yra vis dar nebaigtas, ant kojų yra likę randai, ateityje gali reikėti operacijos, praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo eismo įvykio dar negali dirbti, nežino, ar apskritai galės grįžti į tą patį darbą, ar reikės keisti specialybę, sumažėjo jos judėjimo ir bendravimo galimybės. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatant neturtinės žalos dydį svarbu ir tai, kad sunkų sužalojimą patyrė jaunas darbingas žmogus, kurio tolimesniam tiek psichologiniam, tiek fiziniam gyvenimui patirtos traumos padariniai turės didelės įtakos. Tačiau tuo pačiu atsižvelgtina ir į kaltinamosios kaltės formą (nusikalstamas nerūpestingumas), siekį, jog priteisiamos žalos atlyginimo dydis būtų kuo teisingesnis, į tai, kad nukentėjusiajai draudimo kompanija atlyginio 8 300 Eur neturtinės žalos, turtinė žala visiškai atlyginta, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti likusios neatlygintos 16 700 eurų neturtinės žalos dydis, nors yra neperžengiantis nustatytų atlygintinos žalos sumų, tačiau yra per didelis ir prieštaraujantis teismų praktikai, todėl yra mažintinas iki 6 700 eurų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

39. Nukentėjusioji E. Ž. civiliniu ieškiniu taip pat prašo jai priteisti penkis procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkinęs baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, esant civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

41. Vadovaujantis šiuo Plenarinės sesijos išaiškinimu, nukentėjusiajai E. Ž. priteisiamos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo jai priteistos 6 700,00 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.

Dėl proceso išlaidų

42. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).

43. Nukentėjusiosios E. Ž. atstovas advokatas S. Šuminas civiliniame ieškinyje išdėstė prašymą iš civilinių atsakovų AB (duomenys neskelbtini) ir D. R. priteisti visų patirtų proceso (bylinėjimosi) išlaidų atlyginimą. Iš prie civilinio ieškinio pridėtų PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas Serija ASK Nr. 264 ir 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymų matyti, jog E. Ž. advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 1 512,50 Eur (2 t., b. l. 103–105). Prašomos priteisti išlaidos sietinos su teisinių konsultacijų teikimu, pretenzijos draudimo kompanijai bei civilinio ieškinio teismui parengimu, atstovavimu nukentėjusiosios teisiniams interesams ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant ją teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji išlaidas patyrė dėl D. R. jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl jos atstovavimo teisme pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš D. R..

44. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (2 tomai), jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus, gaunanti pajamas, nukentėjusiosios E. Ž. jos turėtos atstovavimo teisme 1 512,50 Eur dydžio išlaidos yra protingos bei pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamosios D. R..

45. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo bendrovės ir apsidraudusiojo asmens atsakomybė yra sutartinė ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiojo išlaidas, kurios tiesiogiai nesusiję su žala, patirta dėl eismo įvykio. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta taisyklėse, tačiau nei vienas iš šių paminėtų teisės aktų, o taip pat ir civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala.

46. Pagal BPK 103–106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012) yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padėti, paskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.

47. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nukentėjusiosios prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) negali būti tenkinamas, nes nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, įstatymas nenumato galimybės išieškoti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, kuris nėra kaltinamasis (nuteistasis), o tik atsakingas už kaltininko veiksmais padarytą žalą.

48. Kaltinamajai D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (2 t., b. l. 1–3) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

49. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gražintas saugoti automobilio savininkui (1 t., b. l. 83–84), paliktinas neribotai savininko nuosavybei;

- automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gražintas saugoti A. D., kurio savininkė yra E. Ž., paliktinas neribotai savininkės E. Ž. nuosavybei (1 t., b. l. 80–81);

- dvi kompaktinės laikmenos CD-R su informacija, esančios vokuose prie pirmojo tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

D. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

D. R. perduoti laiduotojo D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. R. paskirti 15 MGL/BBND (750 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) („Luminor“ bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios E. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) , juridinio asmens kodas 110057869, E. Ž. priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 6 700 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus eurų) ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos – 6 700 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų eurų 00 ct) sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš D. R. priteisti nukentėjusiajai E. Ž. 1 512,50 (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų ir 50 ct) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris gražintas saugoti automobilio savininkui , palikti neribotai savininko nuosavybei;

- automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris grąžintas saugoti A. D., kurio savininkė E. Ž., palikti neribotai savininkės E. Ž. nuosavybei;

- dvi kompaktines laikmenas CD-R su informacija, esančias vokuose prie pirmojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti D. R., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui D. R., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžio nuorašą D. R. įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.