Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Dalios Pranckienės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ir atsakovės I. V. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei I. V. U. dėl užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas, delspinigių ir palūkanų išieškojimo bei atsakovės I. V. U. patikslintą priešieškinį atsakovams ,,Advokato M. Š. ir partnerių kontoros Verum“ teisininkams – advokatui M. Š., advokatui A. B. ir advokato padėjėjui E. B. dėl teisinių paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiuoju asmeniu byloje esant G. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. Š. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. V. U. 1 318, 89 Eur užmokestį už suteiktas teisines paslaugas, 73, 45 Eur delspinigių, paskaičiuotų iki ieškinio teismui pateikimo dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog su atsakove 2023-05-23 sudarytos Teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis) pagrindu teikė atsakovei teisines paslaugas – parengė ir pateikė teismui pareiškimą ypatingos teisenos tvarka dėl mirusios atsakovės giminaitės asmeninio testamento patvirtinimo.

3. Atsakovė, pasirašydama Sutartį susipažino ir su jos priedu – Teisinių paslaugų teikimo sąlygomis, kuriame įvardinti paslaugų įkainiai – 100 Eur + PVM už valandą.

4. Atsakovė pagal ieškovo jai išrašytą sąskaitą apmokėjimui 1 681, 89 Eur su PVM (už 13:54 darbo valandas), atsiskaitė tik iš dalies, sumokėdama 363 Eur (su PVM). Likusios sumos nėra sumokėjusi.

5. Atsakovė teismui pateiktu priešieškiniu atsakovams ,,Advokato M. Š. ir partnerių kontoros Verum“ teisininkams – advokatui M. Š., advokatui A. B. ir advokato padėjėjui E. B., prašė pripažinti „Advokato M. Š. ir partnerių kontoros Verum“ teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2023-05-25 tarp šios kontoros teisininkų – advokato M. Š., advokato A. B., advokato padėjėjo E. B. ir I. V. U., priedo „Teisinių paslaugų teikimo sąlygos“ 4.1., 4.2., 4.3., 4.4. punktus nesąžininga sutarties sąlyga; pripažinti „Advokato M. Š. ir partnerių kontoros Verum“ teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2023-05-25 tarp šios kontoros teisininkų – advokato M. Š., advokato A. B., advokato padėjėjo E. B. ir I. V. U., negaliojančia nuo teisinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo momento; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad mirus tetai, šeimai atsirado poreikis teismine tvarka pripažinti jos asmeninį testamentą, todėl buvo ieškomas advokatas. Kreiptis į advokatą M. Š. patarė jos mama V. S., kuri buvo pabendravusi su advokatu telefonu, o prieš tai dar buvo jam siuntusi elektroninį paklausimą.

7. Ji pati komunikavo su M. Š., ir būtent ji pasirašė reikiamus dokumentus atstovavimui – ginčijamą teisinių paslaugų teikimo sutartį, Teisinių paslaugų teikimo sąlygas, kaip jos priedą. „Advokato M. Š. ir partnerių kontora Verum“ 2023-06-01 sudarė analogiškas teisinių paslaugų teikimo sutartis ir su V. S. ir G. S., tačiau pastariesiems nebuvo pateiktas susipažinti ir pasirašyti Teisinių paslaugų teikimo sąlygų priedas, nors kontora privalėjo tai padaryti.

8. M. Š. pripažįsta šią sutartį esant kliento atstovavimo sutartimi, o ne teisinių paslaugų teikimo sutartimi. Taigi, ginčo sutarties pavadinimas yra klaidingas ir neatitinka sutarties teksto esmės. Be to, jos turima ir į bylą pateikta Sutartis ir jos priedas yra su visų parašais – tiek kontoros advokatų, tiek ir jos pačios, tačiau ieškovo į bylą pateikta Sutartis yra tik su jos ir ieškovo parašais, kitų kontoros advokatų parašų ant šio egzemplioriaus nėra, o Sutarties priedas iš viso nepasirašytas. Mano esant pagrindą manyti dėl dokumento suklastojimo. Ieškovas apgaulės būdu sudarė su atsakove dvi skirtingas sutartis.

9. „Advokato M. Š. ir partnerių kontoros VERUM“ sutartis su atsakove sudaryta apgaulės būdu: 2023-05-25, atsakovei nežinant, sudarytos dvi skirtingos ir po vieną egzempliorių sutartys, kas pažeidžia įstatyme įtvirtintą sutarčių sudarymo tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.73 straipsnio 2 dalis, CK 1.76 straipsnio 1 dalis). Už teisingą sutarčių sudarymą yra atsakingas verslininkas, teikiantis paslaugas – šiuo konkrečiu atveju „Advokato M. Š. ir partnerių kontora VERUM“, o ne klientas, nes sutartį surašo būtent verslininkas, kaip ir buvo šiuo konkrečiu atveju.

10. Advokato M. Š. ir partnerių kontora VERUM“ su vadovaujančiu partneriu advokatas M. Š. netinkamai parengė teismui pareiškimą ir vengė skubiai ištaisyti trūkumus. Kvalifikuotam teisininkui tai buvo galima atlikti jau tik gavus teismo rezoliuciją 2023-06-27, kadangi tapo aišku, kurioje pareiškimo dalyje teismo nustatyti trūkumai. Tačiau advokatas pareiškė klientei nežinantis, kokie gali būti nustatyti teismo trūkumai pareiškimo dalyje dėl paveldėjimo bylos vykdymo veiksmų sustabdymo ir klientei pasiūlė laukti teismo nutarties. Pati klientė nurodė advokatui, kad pareiškimo trūkumai yra dėl laikinųjų apsaugos priemonės.

11. Kadangi teikiant teismui pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka buvo didelių procesinių nesklandumų, trūkumų, juos taisė pati atsakovė. Ieškovas, kaip advokatas, tinkamai surašyti dokumentų negalėjo, jis veikė neprofesionaliai ir nekvalifikuotai.

12. Nurodė, kad M. Š. ją esmingai klaidino pareiškimo teismingumo klausimu, galimai sukčiavo tam tikrais procesiniais momentais dėl bylos teismingumo ir reikiamų duomenų, informacijos gavimo bei klaidingai juos interpretavo. Tai sukėlė atsakovei ir jos giminaičiams didelių nepatogumų, nes bylos dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjimas užsitęsė, byla iki šiol nėra baigta. Ieškovas, kaip advokatas, pareiškimo teismui rengime ir jo pateikime teismui darė grubias teisines klaidas, rodė bazinių civilinio proceso ir materialinės teisės žinių bei patirties neturėjimą.

13. Advokatas M. Š. ir „Advokato M. Š. ir partnerių kontora VERUM“ savo darbo pabaigą konstatavo jau 2023-06-30 data ir šiai kontorai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-04 teismo nutartis ypatingosios teisenos byloje, svarbi nebuvo. Išsisukinėjimas rengti pareiškimo trūkumų šalinimą prisidengiant nutarties laukimu buvo apsimestinis. Iš tiesų tikslas buvo iš kliento pareikalauti dar daugiau pinigų už parengto pareiškimo trūkumų taisymą, t. y. už visos teisinės paslaugos suteikimą. Kai tuo tarpu už neįvykdytą teisinę paslaugą advokatų kontora pareikalavo atsakovės sumokėti 1 681,89 Eur.

14. Atsakovė 2023-07-12 11:15 val. elektroniniame laiške vienašališkai pareiškė nutraukianti teisinių paslaugos teikimo sutartį dėl netinkamo teisinės paslaugos atlikimo, atsisakymo šalinti teisinės paslaugos trūkumus ir sutarties dėl apmokėjimo neskaidrumo, kuo piktnaudžiauja kita sutarties pusė. Tokia vartotojo teisė įtvirtinta CK normose.

15. M. Š. I. V. U. ir G. S. užsakytą teisinę paslaugą – pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismui – pavedė parengti teisininkei M. P. – S., kuriai parengti pareiškimą teismui ypatingosios teisenos byloje su trūkumais prireikė beveik 18 – kos valandų. Kai vidutiniškai kvalifikuotam advokatui toks darbas pareikalauja 3 val. darbo, o advokato padėjėjui – 4 val. darbo.

16. Nurodė, kad darbą šioje advokatų kontoroje pasidalinant tarp daugiau asmenų, skiriant neproporcingai, neprotingai, nesąžiningai ir neteisingai daug laiko paprasčiausio pareiškimo teismui ypatingosios teisenos byloje parengimui yra nesąžiningai išpučiama ir sąskaita klientams – vartotojams. Atsakovė atsisakė mokėti sąskaitoje-faktūroje nurodytą kainą dėl jos nepagrįstumo.

17. Atkreipė dėmesį, kad po atsakovės 2023-07-07 elektroniniu laišku pateiktų pretenzijų už su trūkumais atliktą nepilnai išpildytą teisinę paslaugą, ieškovas leidosi į derybas dėl kainos sumažinimo - leido pačiai atsakovei nustatyti advokatų kontoros nekokybiškai atliktos paslaugos kainą. Dėl ko atsakovė sumokėjo 363 Eur, kas atitiko Vyriausybės 2016-04-13 nutarimo Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“ nuostatas.

18. Nurodė, kad „Advokato M. Š. ir partnerių kontora VERUM“ nesilaikė sutarčių rengimo reikalavimų, klientų supažindinimo su teisinių paslaugų teikimo sąlygomis. Byloje iškilo klausimas dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties ir jos teikimo sąlygų skaidrumo ir sąžiningumo.

19. Teisinių paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytoje 2023-05-25 su atsakove, nėra nurodytos apmokėjimo už teisinę paslaugą sąlygos. Jos pateikiamos sutarčių priede „Teisinių paslaugų teikimo sąlygos“. Nebuvo papildomai teikiama informacija apie teisinės paslaugos preliminarų biudžetą – teisinės paslaugos suteikimo kainą. Advokatas neskaidria, neinformatyvia paslaugos apmokėjimo sąlyga aiškiai piktnaudžiavo, nurodant neproporcingai, neteisingai ir nesąžiningai didelę jos kainą, kas sukėlė neigiamas pasekmes, atsakovei, kaip vartotojai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-06-16 sprendimu priešieškinį (patikslintą jo redakciją) atmetė, ieškinį patenkino – nusprendė išieškoti iš atsakovės I. V. U. 1 318,89 Eur įsiskolinimą už suteiktas teisines paslaugas, 73,45 Eur delspinigių, paskaičiuotų iki ieškinio teismui pateikimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-09-13) iki visiško sprendimo įvykdymo, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. Š., naudai ir 7,93 Eur pašto išlaidų valstybei.

21. Teismas pasisakė, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimą nukreipė tik į atsakovę, ir tinkamo prievolės įvykdymo reikalavo tik iš jos, kaip faktinio teisinių paslaugų užsakovo byloje dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Ginčo ribas taip pat sudaro I. V. U. priešieškinis ,,Advokato M. Š. ir partnerių kontoros Verum“ teisininkams – advokatui M. Š., advokatui A. B. ir advokato padėjėjui E. B. dėl Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis), sudarytos 2023-05-25 tarp šios kontoros pirmiau paminėtų teisininkų ir I. V. U., priedo „Teisinių paslaugų teikimo sąlygos“ 4.1., 4.2., 4.3., 4.4. punktų pripažinimo nesąžininga sutarties sąlyga ir pačios Sutarties pripažinimo negaliojančia nuo teisinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo momento.

22. Teismas nurodė pasisakantis dėl šių aplinkybių, kaip ginčo reikalavimų faktinio pagrindo, nes reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę ieškovui, kaip asmeniui, teikusiam teisines paslaugas, galimų nuostolių išieškojimo forma, byloje nėra reiškiamas, nepaisant to, kad didžioji dalis atsakovės teiginių susiję būtent su galimu nekokybiškų paslaugų teikimu.

23. Teismas nustatė, kad atsakovė su ,,Advokato M. Š. ir partnerių kontoros Verum“ teisininkais - advokatu M. Š., advokatu A. B. ir advokato padėjėju E. B. 2023-05-23 pasirašė Teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei teisines paslaugas teikė ieškovas, jis rengė ir pateikė teismui pareiškimą ypatingos teisenos tvarka dėl mirusios atsakovės giminaitės asmeninio testamento patvirtinimo. Pasirašydama šią Sutartį ieškovė pasirašytinai susipažino ir su jos priedu – Teisinių paslaugų teikimo sąlygomis (toliau ir Sąlygos).

24. Analogiško turinio Teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2023-06-01 pasirašė atsakovės brolis G. S. ir motina V. S., tačiau šios sutartys minėtų teisininkų, priešingai nei nurodė atsakovė, nebuvo pasirašytos, tokių į bylą nėra pateikta. Teismas nurodė nepasisakantis dėl atsakovės teiginių dėl galimo jos artimų giminaičių teisių pažeidimo teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo paveldėjimo byloje metu, nes šie asmenys gali reikšti savarankiškus reikalavimus, manydami, kad jų teisės galimai yra pažeistos.

25. Teismas nurodė, kad Sąlygų 4.1., 4.2., 4.3., 4.4. punktuose konkrečiai ir aiškiai aptarti teisinių paslaugų teikimo valandiniai įkainiai - 100 Eur plius PVM už vieną darbo valandą arba 30 Eur plius PVM kontoros administracinio darbo valandinis įkainis arba kelionėje ne Vilniaus mieste sugaištas laikas už vieną kelionėje sugaištą valandą.

26. Sąlygų 5.3. p. numatyta, kad teikiama PVM sąskaita faktūra kartu yra ir per mėnesį ar kitą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų perdavimo - priėmimo įforminimas. Klientas turi teisę pareikšti pastabas dėl gautoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugų apimties per 5 (penkias) dienas nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo. Klientas, nepasinaudojęs šia teise, praranda galimybę ginčyti mokėtiną sumą ir privalo atsiskaityti su Advokatų kontora šiame punkte nustatyta tvarka. Sąlygų 5.5. p. numatytas delspinigių skaičiavimas už nesavalaikį sąskaitos apmokėjimą. Atsakovė posėdžio metu neneigė aplinkybės, kad skaitė Sutartį ir Sąlygas ir jas suprato. Ji taip pat patvirtino aplinkybę, jog Sutartį ir minėtą jos priedą pasirašė.

27. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė iki pareiškimo dėl paveldėjimo pateikimo teismui vykdė intensyvų susirašinėjimą, derino pozicijas, aiškinosi faktines aplinkybes, iš ko matyti, kad atsakovė užėmė labai aktyvią ir gana drąsią poziciją, įtakojo tam tikrus advokato M. Š. veiksmus rengiant pareiškimą teismui.

28. 2023-06-13 advokatas pateikė teismui pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, nurodydamas, kad pareiškėjais pagal jį yra atsakovė ir jos brolis G. S.. Teismas pareiškimą priėmė nagrinėjimui, jo pagrindu iškelta byla iki šiol neužbaigta (teisminio proceso Nr. 2-68-3-08874-2023-3).

29. Ieškovas 2023-07-05 elektroniniu laišku pateikė atsakovei 2023-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija AMS Nr. 23/5968 už suteiktas teisines paslaugas: pareiškimo teismui dėl asmeninio testamento tvirtinimo rengimą ir pateikimą Vilniaus miesto apylinkės teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą kartu su atliktų darbų ataskaita, nurodydamas 13:54 apmokėtinų darbo valandų. Pagal Sąlygų 5.3. p. sąskaitą apmokėti privalu iki 2023-07-10.

30. Teismas nustatė, kad kitą dieną po šios sąskaitos gavimo atsakovė pradėjo derybas su ieškovu dėl suteiktų paslaugų užmokesčio sumažinimo, kėlė klausimą dėl nurodytų darbo valandų skaičiaus nepagrįstumo, pradėjo abejoti atliktų darbų kokybe, kaltino advokatą noru pasipelnyti, o 2023-07-12 el. laišku nurodė Sutartį nutraukianti. Nė viename savo laiške ieškovui atsakovė neužsiminė, jog nesuprato Sutarties ar jos priedo sąlygų, kad jos yra klaidinančios, neaiškios ir pan. 2023-07-17 atsakovė sumokėjo ieškovui 363 Eur, t. y. dalį sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos.

31. Teismas konstatavo, kad susipažinęs su byloje esančia medžiaga bei vertindamas šalių išsakytus argumentus, neturi pagrindo išvadai, jog atsakovės priešieškinio reikalavimai pagrįsti, įrodyti ir gali būti tenkinami.

32. Teismas pasisakė, kad nors atsakovė didžiąja dalimi savo teiginių kvestionuoja paslaugų teikimo kokybę, tačiau tai nesudaro pagrindo ir teisinių prielaidų konstatuoti Sutarties ar jos priedo dalių negaliojimą. Šios aplinkybės gali būti pagrindu reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo ir nėra reiškiamas.

33. Nors priešieškinio pareiškime nėra aiškiai įvardyti sandorio negaliojimo pagrindai, tik nurodoma, kad atsakovė jaučiasi apgauta ir suklaidinta ieškovui elgiantis nesąžiningai, tačiau konkrečiai ir aiškiai apibūdinti tokių veiksmų turinį ji negalėjo.

34. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Sutartį ir jos priedą – teikimo Sąlygas – pasirašė, teismui patvirtino, jog dokumentus perskaitė ir su jais susipažino, Sutartis sudaryta atsakovės valia, jai išreiškus tokį poreikį, be to, akivaizdu, jog atsakovė, kaip užsakovė, laikydama save teisininke išreiškė akivaizdų asmeninį poreikį ir laikė būtinu kištis į ieškovo, kaip advokato, veiklą, koreguojant jo veiksmus ir netinkamai su juo bendradarbiaujant, kas, be kita ko, ir įtakojo darbo valandų skaičiaus didinimą. Atsakovė pripažino paslaugų suteikimo faktą, nes dalį ieškovui tenkančių sumų jam pervedė, be to, teismas priėmė teisinių paslaugų teikimo susitarimo rezultatą – pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo eiga nepriklauso nuo ieškovo, juolab, jis nebėra pareiškėjų atstovas paveldėjimo byloje.

35. Teismas atkreipė dėmesį, jog esminis atsakovės nesutikimas su ieškinio reikalavimu bei priešieškinio pagrindas – neteisingas ieškovo nurodytų valandų skaičius, ieškovo suteiktų paslaugų kokybė. Tačiau šios aplinkybė niekaip neįtakoja sandorio negaliojimo pagrindų – tokie CK normatyve nėra numatyti. Šios aplinkybės gali būti pagrindu mažinti tenkančias sumas, įrodinėjant galimų nuostolių faktą, bet ne ginčijant sudarytą sandorį ar dalį jo priedo nuostatų, tačiau savarankiškų reikalavimų dėl civilinės atsakomybės ieškovui, kaip advokatui, taikymo, atsakovė nereiškė.

36. Atsakovės nurodyta aplinkybė dėl klaidinimo, galimo nesąžiningumo bei apgaulės (sukčiavimo) ar dokumento klastojimo, paremta tuo, kad byloje yra skirtingi Sutarties variantai (jos pateiktas pasirašytas visų kontoros teisininkų, o ieškovo pateiktas yra pasirašytas tik jo ir atsakovės), teismo nuomone, nėra pakankama ir negali būti pagrindu laikyti sandorį negaliojančiu. Pas atsakovę, kaip paslaugos užsakovę, esantis dokumentas su visais parašais, teismo vertinimu, nerodo nei klaidinimo, nei galimo nesąžiningumo, nei apgaulės (sukčiavimo) ar dokumento klastojimo.

37. Teismas pažymėjo, kad atsakovė iki sąskaitos-faktūros jai pateikimo momento neginčijo pasirašytų susitarimų, nekvestionavo jų turinio, nesirėmė nekokybiško paslaugų suteikimo faktu, ginčyti sandorį pradėjo teisminio nagrinėjimo metu po ieškinio jai pateikimo ir net gi po to, kai pati jį nutraukė.

38. Teismas nenustatė CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ar 1.91 straipsnyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimus atmetė.

39. Teismas nenustatė pagrindų ieškiniui atmesti. Teismas pasisakė, kad pasirinkto teisės gynimo būdu (įvardinto turinio priešieškinio pareiškimu) atsakovė nepaneigė nei ieškovo suteiktų paslaugų fakto, nei atsakovei apmokėjimui pateiktoje sąskaitoje-faktūroje nurodyto valandų skaičiaus.

40. Atsakovės pastebėjimus ir pateiktą informaciją dėl laiko sąnaudų panašaus pobūdžio paslaugoms, teismas nepripažino pagrindu ieškiniui atmesti, bei akcentavo advokatų darbo savarankiškumą, kiekvienos bylos ar advokato ruošiamo procesinio dokumento savitumą ir tam tikrą individualumą.

41. Teismas atsižvelgęs į Sutarties ir Sąlygų nuostatas, ir CK 6.59 straipsnyje, 6.256 straipsnio 1 - 2 dalyse, 6.200 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nusprendė, iš atsakovės išieškoti 1 318,89 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas ir 73,45 Eur delspinigių, paskaičiuotų iki ieškinio teismui pateikimo dienos, dėl kurių šalys buvo raštu sutarusios. Tenkino ir ieškinio reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimo CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

42. Taip pat pažymėjo, kad tenkinus ieškinį, atsakovė privalo kompensuoti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 32 Eur žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Įvertinęs, kad ieškovas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą patyrė 3 100 Eur atstovavimo išlaidų, teismas, atsižvelgęs į išnagrinėtos bylos kontekstą, nesudėtingą jos pobūdį bei aplinkybę, jog pats bylos ieškovas yra advokatas, šias išlaidas vertino kaip pernelyg dideles ir neprotingas, todėl jas sumažino iki 1 000 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

43. Atsakovė I. V. U. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti, ieškovo M. Š. ieškinį atmesti.

44. Pažymi, kad teismo posėdžių metu teismas aiškiai demonstravo prielankumą ieškovui, parodydamas bylos šalių ne lygiateisiškumą. Ieškovo betarpiškas bendravimas su teismo posėdžio sekretore sukėlė klausimų ir dėl ieškovo ryšių su ja. Teismas atsisakė į bylą priimti atsakovės pateiktus įrodymus, atsisakė į bylą įtraukti V. S. tiek trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tiek liudytoja.

45. Teismas, pateikęs nuorodą į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010), kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, paliko dalį argumentų nenagrinėjęs.

46. Pažymi, kad sprendime gausu aplinkybių, teksto ir žodinių paaiškinimų netinkamo suvokimo. Tai rodo teismo nerūpestingumą ir skubotumą, ar jaudulį dėl vidinio moralės konflikto, nes sprendi­mas, kaip ir teismo elgesys proceso metu yra šališkas ir, nežiūrint teismo paskirties, yra ne­pagrįstai naudingas ieškovui.

47. Teismas praktiškai nesusipažino su byloje esančia rašytine medžiaga (atsiliepimu į ieškinį, priešieškiniu, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais) ir neįsiklausė į atsakovės žodinius paaiš­kinimus, todėl neteisingai nustatytos ginčo sprendimui aktualios faktinės aplinkybės.

48. Teismas sprendime klaidingai nurodė aplinkybę, esą atsakovei kreiptis į advokatą M. Š. patarusi atsakovės mama, nors atsakovė ne kartą nurodė, kad tai jos motina V. S. kreipėsi į advokatą M. Š. dėl teisinės paslaugos suteikimo jai – V. S., o ne pati atsakovė.

49. Teismas klaidingai interpretavo byloje esančias aplinkybes dėl ko nepagrįstai atsisakė V. S. tiek įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tiek pakviesti liudytoja. Be to, V. S. taip pat yra sudariusi ir atskirą sutartį su ta pačia kontora dėl to paties užsakymo – pareiškimo teismui dėl asmeninio testamento patvirtinimo, ir būtent ją ieškovas pašalino iš pareiškėjų, pats klaidingai aiškindamas civilinio proceso teisę, ir taip atimdamas galimybę V. S. būti pareiškėja ypatingosios teisenos byloje Nr. e2YT-905-819/2024.

50. Teismas iškreipė atsakovės teiginius dėl teisinių paslaugų sutarties ieškovo vertinimo. Kad šiuo atveju atsakovė apgauta to ji neteigė, ji teigė, kad ji pasigedo sutarties dėl konkrečių užsakytų teisinių paslaugų suteikimo. Tai nėra siejama su apgaule tiesiogiai. Tai atsakovės teikiama aplinkybė apie paslaugos teikėjo elgesį sudarant ir skirtingai vertinant tapačias sutartis su ieškovo užsakovais tam pačiam užsakymui. Atsakovės aiškinimai dėl sutarčių veda į tai, kad tipinė (ne individuali) teisinių paslaugų teikimo sutartis yra abstrakti.

51. Nors atsakovė nedetalizavo materialinės teisės normų tipinių paslaugų teikimo sutarčių atvejams, dėl jų sąlygų, teismas turėjo jas taikyti pats.

52. Atsakovė į teikė įrodymus, kad ieškovas, pristatantis kaip paveldėjimo teisės specialistas nesuprato kuriam teismui teisminga byla, būtent pats ieškovas susigalvojo keistas schemas keisti pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo pareiškėjus - iš pareiškėjų išbraukė pirminę pareiškėją V. S.), tam, kad pateiktų pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės, o ne Panevėžio apylinkės teismui. Tokie veiksmai atsakovei sukėlė nepatogumų ir streso.

53. Tačiau atsakovė teismui niekada nebuvo nurodžiusi jokios aplinkybės, esą ieškovo veiksmai uždelsė ypatingosios teisenos bylos Nr. e2YT-905-819/2024 nagrinėjimą. Sprendime atsirado išgalvotų aplinkybių, o teismui tikrai atsakovės teiktos aplinkybės nepateko į sprendimą rengusio teismo akiratį.

54. Atsakovė ir jos giminaičiai patyrė didelį stresą ir įtampą dėl kito ieškovo veiksmo - kai paaiškėjo, kad pareiškimo viena svarbiausių sudedamųjų dalių 5 punktas (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) yra su trūkumais, trūkumų šalinti ieškovas nesirengė, reikalavo vėl papildomo mokesčio. Tuomet iškilo klausimų dėl nepilnai išpildytos paslaugos, neadekvataus valandų skaičiaus.

55. Atsakovė nuosekliai teismui aiškino, kad asmeninio testamento tvirtinimo procedūra nesustabdžius paveldėjimo bylos vykdymo yra beprasmiška, nes kiti paveldėtojai pagal įstatymą iš testatorės motinos pusės siekia palikimą priimti kuo greitesniu būdu. Pareiškimas be jo 5 punkto užsakovei nėra reikalingas, nes jis neatitiks nei testatorės, nei atsakovės interesų. Tačiau teismas apie šią aplinkybę sprendime nepasisakė, laikydamas ją bereikšme.

56. Teismas visiškai nesuprato jam priešieškinyje pateikiamų aplinkybių. Pateikė modifikuotas aplinkybes.

57. Ieškovas paslaugą teikė nekokybiškai, atsakovė buvo priversta nuolat stebėti, domėtis paslaugos vykdymo proceso eiga ir veiksmą bandyti kreipti tinkama linkme, paslauga vis vien iki galo tinkamai nesuteikta. Paslaugoje (pareiškimo sudėtyje) nustatyti trūkumai. Trūkumų pašalinimą ieškovo paslaugoje atliko paslaugos gavėja, t. y. pati atsakovė (parengė pareiškimo teismui patikslinimą - trūkumų pašalinimą, be kurio toliau negalėjo vykti byla).

58. Atsakovės atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir pasisakyme yra aiškiai parodyta, kad ieškovas Sutarties vykdymą perdavė sutartyje nenurodytam asmeniui M. P. – S. Paslauga buvo perįgaliota (perduota) atlikti sutartyje nenurodytam, nepatyrusiam asmeniui, kuris tuo metu nedirbo advokato M. Š. ir partnerių kontoroje „Verum“. Kaip pagrindinę priežastį dėl neadekvačiai didelio nurodomų valandų skaičiaus paslaugai atlikti atsakovė sieja su sutarties vykdymo perįgaliojimu visiškai nepatyrusiam asmeniui. Perįgaliojimas nesuderintas su kliente (atsakove), kas pažeidžia CK 2.145 straipsnį. Teismo posėdyje atsakovė pasisakė, kad tokio teisininko, koks rengė jos paslaugą įkainis 100 Eur negalimas - ji nei advokatė, nei advokato padėjėja.

59. Nurodo, kad teismo sprendime konstatuojama, kad „ieškovas pateikė pareiškimą teismui dėl asmeninio testamento“ aklai vadovaujantis ieškovo teiginiu atsiliepime į priešieškinį. Tačiau pareiškimas teismui - visa apimtimi buvo pateiktas tik 2023-07-11 atsakovės.

60. Teismas nepatikrino ir nepasisakė kokios apimties buvo užsakytas pareiškimas teismui, kokios sudedamosios dalys jį sudaro. Kadangi ieškovas su atsakove sudarė tik tipinę teisinių paslaugų teikimo sutartį (kurią jis pats traktuoja tik kaip atstovavimo sutartį) iš kurios neįmanoma matyti dėl kokių konkrečių paslaugų yra susitarta. Apeliantės nuomone, tipinės formos sutartis - atstovavimo sutartis - leidžia paslaugos vykdytojui elgtis nesąžiningai. Ieškovas taip ir elgiasi. Jis savo atsiliepime į priešieškinį teigia, kad užsakymas neva neturėjo komplektuojančiųjų dalių.

61. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra normali proceso priemonė, kuri gali būti teikiama su ieškiniu. Tokią paslaugą užsakė ir atsakovė, o ieškovas jos neįvykdė. Prisidengdamas tuo, kad ieškovas su atsakove sudarė tik tipinę (standartinę) paslaugų teikimo sutartį, ieškovas neigia atsakovės užsakytos paslaugos apimtį ir tai jau paslaugos teikėjo nesąžiningas elgesys.

62. Jei teismas būtų vertinęs ieškovo atsakovei paslaugos sudėtį, tai galėjo nustatyti iš pareiškime Vilniaus miesto apylinkės teismui ypatingosios teisenos byloje dėl asmeninio testamento patvirtinimo Nr. e2YT-905-819/2024 nurodytų prašymų teismui apimties, bei ieškovo ieškinio 6 punkto.

63. Nurodo, kad užsakydama paveldėjimo bylos sustabdymo veiksmą tikėjosi, kad advokatas žinos, kaip tai padaroma. Ieškovas visais punktais tikėjosi iš atsakovės, kad ji padiktuos viską kaip jam tai padaryti. Teismas netinkamai įvertino advokato - ieškovo - atliktus darbus, jų apimtį, komplektiškumą, išbaigtumą, konstatuotus trūkumus.

64. Raštu ieškovas nesudarė jokios sutarties dėl užsakymo apimties su atsakove ir su trečiuoju suinteresuotu asmeniniu G. S.. Tai tenka nustatinėti iš elektroninio susirašinėjimo, iš paties pareiškimo reikalavimų turinio, ieškovo nurodytų užsakytos paslaugos apimčių ieškinyje.

65. Teismas netyrė tipinės teisinių paslaugų sutarties abstraktumo įtakos ieškovo nesąžiningo elgesio atžvilgiu, tokios sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu. Paslaugos teikėjas atsisakė teismo nutartyje nurodytus trūkumus šalinti. Pirmiausia atsakovei jis atsiuntė sąskaitą už pareiškimo teismui parengimui, nors jau buvo gavęs teismo nutartį dėl pareiškimo trūkumų, ir tik tada informavo atsakovę apie teismo nustatytus pareiškimo trūkumus. Ieškovas pareikalavo atsakovę mokėti už trūkumų pašalimą papildomai. O tai neatitinka CK 6.228² straipsnio 1 dalies 1 punkto.

66. Pažymi, kad ieškovas, pareiškimą teismui dėl asmeninio testamento su trūkumais pateikė 2023-06-13, tačiau teismui pilnos apimties (patikslintas) pareiškimas buvo pateiktas tik 2023-07-11. Ir patikslintą pareiškimą parengė ir teismui pateikė jau pati atsakovė.

67. Atsakovė su ieškovu buvo aptarę, kad pareiškimą teismui reikia parengti skubiai – iki paveldėjimo pagal įstatymą priėmimo termino pabaigos, t. y. iki 2023-06-20. Teismo 2023-07-04 nutartimi nustatyti trūkumai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – t. y. paveldėjimo bylos vykdymo sustabdymo – pašalinti tik 2023-07-11, ir pačios atsakovės pastangomis. Paveldėjimas nesustabdžius bylos vykdymo liko neišdalintas tik atsitiktinumo dėka, nes notarė tuo metu dar atostogavo.

68. Priešingai nei nurodo teismas, atsakovės kišimasis į advokato darbą tik padėjo sutrumpinti darbo valandų skaičiaus kiekį ir pateikti pareiškimą teismingam teismui. Aktyvus atsakovės dalyvavimas suteikė visą reikalingą informaciją ieškovui ir sutrumpino paslaugos teikimo laiką, nes pagal ieškovo supratimą - byla dar būtų keliavusi į Panevėžio apylinkės teismą. Tuomet ten būtų buvusi atmesta, tuomet ją vėl būtų reikėję teikti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

69. Sprendime nėra nurodytų konkrečių atsakovės veiksmų (nes tokių ir nebuvo, jų byloje nėra), liudijančių netinkamą su advokatu bendradarbiavimą ir netinkamą jo veiksmų koregavimą.

70. Tai, kad atsakovė neteikė reikalingos pareiškimui rengti informacijos yra melas. Iš 16 prie pa­reiškimo esančių priedų ieškovui teko užsakyti 4 NT Registro duomenų išrašus ir surašyti paslaugų teikimo sutartis su atsakove, trečiuoju suinteresuotu asmeniu G. S. ir V. S.. Pareiškimo rengėjas net nepasivargino asmenų registro duomenų bazėje pasiieškoti R. I. gyvenamosios vietos adreso. Tai aiškiai liudija, kad advokato darbo rengiant pareiškimą nėra įdėto apart teksto, gauto iš atsakovės, surinkimo.

71. Ieškovo minima situacija dėl asmens turinčio testamento originalą veiksmų papildomų veiksmų galėjo pareikalauti tik teismo proceso metu. Bet ieškovas atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens G. S. ypatingosios teisenos byloje Nr. e2YT-905-819/2024 neatstovavo, o šie pareiškimo 2 ir 3 punktai - prašymas pačiam teismui atlikti tam tikrus veiksmus, o ne pareiškimo rengėjui.

72. Faktas, kad ieškovas advokato paslaugos ieškančią V. S. pakeitė atsakove gali būti susijęs ir su šių asmenų skirtinga finansine padėtimi.

73. Rengdamas pareiškimą dėl asmeninio testamento tvirtinimo, turėdamas atsakovės pateiktus argumentus verčiančius sustabdyti paveldėjimo bylos vykdymą, ieškovas turėjo galimybę priimti teisingas išvadas. Galimai tai tyčinis teismo klaidinimas. Testamento patvirtinimo atveju paveldėtojais taps ne tik atsakovės motina, atsakovės brolis, tačiau ir pati atsakovė, bei testatorės giminaitės turinčios ir įstatyminio paveldėtojo statusą – R. G. ir V. B. (pastarosios paveldėjimą pasirengusios priimti ir ne pagal testamentą).

74. Ši aplinkybė priskirtina prie kitų, turinčių įtakos advokato užmokesčiui už teisines paslaugas. Klaidinančiai suponuojama mintis, kad pareiškimo teismui tenkinimo atveju tik atsakovės motina ir brolis priims visą testamentu paskirtą paveldėjimą, o tai neatitinka ieškovo turimos medžiagos. Nurodo, kad taip ieškovas teismą siekė suklaidinti dėl jo teikiamu pareiškimu tikėtino atsakovės šeimai didelės vertės turto paveldėjimo.

75. Apeliantės nuomone, ieškovas iš atsakovės pareikalavo atlyginimo 8,3 karto didesniu tarifu nei leidžia Rekomendacijos. Atsakovė sumokėjo 363 Eur už ieškovo neužbaigtą paslaugą. Ieškovui pervesta pinigų suma nėra pagal jo atsakovei pateiktą 2023-06-30 sąskaitą-faktūrą, kurios ji kaip nepagrįstos ir nesąžiningos nepripažįsta.

76. Atsakovė ieškovui sumokėjo už dalinai atliktą paslaugą su trūkumais kurių jis pats nepašalino, nors pagal įstatymus privalėjo tai padaryti. Kainą ieškovas paskaičiavo pagal Rekomendacijų 8.1 punktą įskaitant aplinkybę, kad paslauga atlikta ne visa.

77. Apeliantės nuomone, teismas turėjo nustatyti kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

78. Iš sprendimo turinio matyti, kad teismas nepripažino, kad sutartis tarp atsakovės ir ieškovo vadovaujamos advokatų kontoros yra tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo - verslininko (vartojimo paslaugos rūšis). Teismas nurodo, kad tai teigia tik atsakovė. Kuo remdamasis teismas neigia atsakovės teiginį, kad ji yra vartotoja sprendime nėra pasisakoma. Teismas sprendime nepasisakė apie sutarties priskyrimą kuriai konkrečiai grupei, o tai yra aplinkybių neįvertinimas.

79. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140/2019 pasisakoma, kad advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

80. Teismas spręsdamas bylą rėmėsi prievolių teise, netaikydamas vartojimo teisės vartojimo sutarčių ypatumų normų, nesivadovavo suformuota LAT praktika vartojimo bylose.

81. Pabrėžia, kad atsakovė nėra teisininkė profesionalė Lietuvoje dėl neatliktų procedūrų. Atsakovė yra tik Vilniaus universiteto teisės studentė, kai nuvyko pas ieškovą su įgaliojimu atstovauti V. S. - buvo tik pirmame teisės studijų kurse, kuriame dar netgi nedėstoma civilinė teisė. Jos kompetencijos galimai bus profesinėmis tik ateityje. Atsakovė šiai dienai yra politikos ir tarptautinių santykių bei diplomatijos specialistė.

82. Apeliantės vertinimu, teismas, nenustatęs, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, neatliko nesąžiningų Sutarties sąlygų kontrolės, taip buvo pažeista CK 6.228⁴ straipsnio norma, įpareigojanti bylą nagrinėjantį teismą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (pagal pareigas). Kadangi ieškovas su atsakove yra sudaręs tik tipinę (standartinę) paslaugų teikimo sutartį, dėl kurių sąlygų tarimosi ar derėjimosi nebuvo galimybės, nes tokios sutartys sudaromos su visais ieškovo kontoros klientais (vartotojais), todėl ginčo sutartis patenka į CK 6.228 straipsnio 2 ir 4 dalių reguliavimo sritį.

83. Nurodo, kad Teisinių paslaugų teikimo sąlygų 4.1., 4.2., 4.3., 4.4. punktuose nurodyti tik valandiniai paslaugų kainos tarifai. Teisinių paslaugų teikimo sąlygose yra paliktos numanomos sąlygos (CK 6.196 straipsnio 1 dalis) kiek gi valandų truks užsakyta paslauga. Pagal ieškovo elgesį Sutarties sudarymo metu atsakovė numanė, kad tokiai paslaugai atlikti ieškovui užteks protingo valandų skaičiaus. Kadangi vartojimo sutarčių sąlygoms yra keliami aukštesni sąžiningumo, aiškumo, skaidrumo kriterijai numanomos sąlygos negali būti traktuojamos skaidriomis.

84. Pasinaudodamas sąlygų dėl paslaugos kainos nekonkretumu ir neskaidrumu iš atsakovės ieškovas pareikalavo nepagrįstai didelės paslaugos kainos tai motyvuodamas dideliu valandų panaudotų paslaugai teikti skaičiumi.

85. Iki Sutarties sudarymo, jos sudarymo momentu, netgi jos vykdymo metu ieškovas apie preliminarų užsakytai paslaugai reikalingų valandų skaičių nutylėjo. Be to, paslauga nebaigta, jai teikti nuolat trūko profesinių žinių. Dalį paslaugos (trūkumų šalinimą) teko atlikti paslaugos gavėjai. Kaina neatitinka Rekomendacijose nurodomų maksimalių advokato paslaugų apmokėjimo dydžių nurodomų 8.1. punkte. Atsakovė, jei jai būtų nurodyta toks, kokį ieškovas nurodė sąskaitoje faktūroje preliminarus paslaugos teikimui reikalingų valandų skaičius, kas sudaro paslaugos kainą - ji būtų paslaugos ieškojusi pas kitus advokatus. Tai nerealus valandų skaičius užsakytai paslaugai atlikti.

86. Esant neskaidriai paslaugų teikimo Sutarties sąlygai dėl paslaugos kainos, pasireiškė ir CK 1.91 straipsnio 5 dalies nuostatos, kai sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita šalis nebūtų sudariusi sandorio.

87. Pažymi, kad su bendraieškoviu A. B. kontoroje susitikusi nebuvo, todėl jo teiginiai dėl sutartinių santykių yra išgalvoti, o atsakovė neigiamai apibūdinta be pagrindo (apšmeižta).

88. Teismas įvertino, kad atsakovė suprasdama parašytą sąlygų tekstą privalėjo suprasti ir tai, kas jose nėra parašyta. Atsakovė sudaryti Sutartį su ieškovu buvo verčiama aplinkybių, tai yra sukūrė paslaugos poreikį susidariusi situacija - mirusios giminaitės paliktas asmeninis testamentas. Todėl logiška, kad tai vertė pasirašyti tokią Sutartį, kokią visiems siūlo paslaugos teikėjas.

89. Pažymi, kad ieškovo pateiktos teisinių paslaugų teikimo Sutarties sąlygose pateikta ne visa reikalinga informacija jai sudaryti. Tai, kad darbo laikas apskaitomas kompiuterine darbo laiko apskaitos programa Time Tracker“ vartotojui nesuteikia jo­kios informacijos apie preliminarų užsakomai paslaugai laiką. Tai reiškia, kad Sutarties vykdymo sąlygose nėra nurodytos preliminarios konkrečios paslaugos kainos. Vartotojas negali nuspręsti iš šių sąlygų kokios ekonominės pasekmės jo laukia. Dėl šio atimama vartotojo teisė spręsti ar jis gali, ar jam apsimoka užsakyti tokią paslaugą būtent pas konkretų paslaugos teikėją.

90. Nesutinka su ieškovo pozicija, neva atsakovė vis pildė paslaugos apimtį, todėl valandų skaičius dėl to didėjo. Informacija buvo pateikta visa vienu kartu, kai ieškovas jau žinojo apie jo paslaugoje teismo nustatytus trūkumus. Ieškovas nesąžiningai taiko ne tik laiko sąnaudas, tačiau sukčiauja tai teisindamas žymiai sudėtingesnės paslaugai reikalingu laiku.

91. Jei vartotoja (atsakovė) būtų turėjusi galimybę sąlygose matyti panašų preliminarų valandų skaičių paslaugai atlikti, kokį pamatė Darbų ataskaitoje atsiųstoje jai kartu su sąskaitą faktūra, būtų laiku priėmusi sprendimą nesudaryti teisinių paslaugų su šia kontora sutarties.

92. Suma sumokėta į ieškovo sąskaitą, kuri sudaro didžiąją dalį Rekomendacijų 8.1 punkte nurodyto atlyginimo advokatui.

93. Mano, kad Teisinių paslaugų teikimo sąlygų 4.1., 4.2., 4.3., 4.4. punktų sąlygos, apibrėžiančius teisinių paslaugų kainą, nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, t. y. neatitinka skaidrumo ir aiškumo reikalavimo. Todėl šios sąlygos turi būti pripažintos nesąžiningomis vien dėl to, kad neatitinka skaidrumo reikalavimo.

94. Nurodo, kad Teisinių paslaugų teikimo sąlygų 4.6 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimą organizuoja ir darbus paskirsto vadovaujantis partneris (ieškovas), jam nesant - partneris, esant būtinybei informuodamas apie tai klientą ir nurodydamas atsakingo teisininko vardą, pavardę, kontaktinius duomenis. Teisinių paslaugų teikimo sutartyje paslaugas teikti yra pasirašę trys advokatų kontoros teisininkai - advokatas M. Š., advokatas A. B. ir advokato padėjėjas E. B..

95. Teismo pasisakymai dėl skirtingų sutarčių (ieškovas teismui pateikė sutartį, kurioje pasirašė tik jis vienas) panašūs į siekį sulyginti sutarčių pateiktos teismui su ieškiniu ir pateiktos teismui atsakovės skirtumų teisinę reikšmę. Teismas teigė, kad tai nereikšminga. Tačiau tai, apeliantės įsitikinimu, yra du skirtingi sutartiniai santykiai - dvi skirtingų šalių sutartys. Jei tai būtų tik techninė klaida, besikreipdamas į teismą vedantysis partneris - ieškovas galėjo susirinkti partnerių nesamus savo sutarties egzemplioriuje parašus. Tačiau taip buvo padaryta sąmoningai tam, kad galėtų savo partnerį A. B. įtraukti kaip savo teisinį atstovą, kuris faktiškai pagal klientei atsakovei pateiktą sutartį yra bedraieškovis.

96. Nurodo, kad logiška, kad atsakovės rengti procesiniai dokumentai (atsiliepimas į ieškinį, priešieškinis) turi savo finansinę kainą, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) normos nenumato, kad šalies rengtų dokumentų vertė būtų vertinama kaip procesinės išlaidos. Iš ginčo Sutarties aiškiai matyti, kad ieškovas, nors ir pats teikia teismui sau pasiliktą sutarties egzempliorių, kuriame paslaugą teikiančiais teisininkais nurodyti A. B. ir E. B. nėra pasirašę.

97. Apeliantės nuomone, šios dvi sutartys identifikuojamos tuo pačiu Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2023-05-25 turi nevienodą juridinę galią. Teismas neištyrė, kokiu tikslu ieškovas taip elgėsi.

98. Pažymi, kad ji savo atsiliepime į ieškinį nurodė elektroninį laišką, kuriame ieškovas jai grasino iš jos išgauti dideles pinigines sumas, panaudodamas procesines išlaidas. Jame išdėstytos net sumos, kokių jis sieks iš atsakovės šiuo būdu gauti.

99. Tai, kad tai galimo nesąžiningumo ir schemos iš sutarties šalies pasipelnyti sukuriant fiktyvias procesines išlaidas yra ne kas kita kaip sukčiavimas. Ieškovas savo bendraieškovį A. B. nurodydamas samdąs atstovauti jį ir šioje byloje sukuria fiktyvias teisines paslaugas.

100. Kadangi advokatas A. B. šioje byloje šalis, todėl jo rengti procesiniai dokumentai negali būti vertinami kaip patirtos procesinės išlaidos. Tai yra dokumentai, kuriuos šalis rengia sau pati. Dėl to priteistinos ieškovui iš atsakovės su procesu susijusios išlaidos – 1 000 Eur yra nepagrįstos.

101. Mano, jog teisines paslaugas teikiantis verslas turi turėti gebėjimą pats atstovauti ir ginti savo interesus, o ne samdyti advokatus iš šalies.

102. Apeliantė teikia argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, atkreipdama dėmesį į tai, kad teisėja nuolat į ieškovą kreipėsi „kolega”. Paskutinio teismo posėdžio metu bylą vedanti teisėja persimetė keletu žodžių su atsakovu pagal priešieškinį E. B.. Tai sudarė įspūdį, kad bylą nagrinėjanti teisėja yra pažįsdama ir su juo visai kitoje aplinkoje. Ieškovas taip pat familiariai bendravo ir su teismo posėdžio sekretore M. Š..

103. Be to, atsakovė prašė teismo įtraukti į bylą įrodymus - jos surinktą informaciją apklausus keletą advokatų dėl tokio paties užsakymo kainos. Tačiau teismas atsisakė šiuos įrodymus priimti į bylą argumentuodamas tuo, kad kiekvienas advokatas savo įkainius nusistato pats, ir kad neturi įtakos ieškovo pareikalauto užmokesčio dydžiui. Teismo atsisakymas į bylą priimti atsakovės pateiktus įrodymus turėjo tiesioginę įtaką nepagrįstam teismo sprendimui.

104. Nurodo, kad ieškovė prašė teismo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti V. S. arba ją apklausti kaip liudytoją, kadangi tai ji surado ieškovą kaip teikianti teisines paslaugas pa­veldėjimo teisės srityje, ji buvo numatyta kaip pareiškėja pirminiame pareiškime teismui dėl asmeninio testamento tvirtinimo, iš kurio ieškovas ją vėliau išbraukė. Tačiau teismas atsisakė tai padaryti.

105. Be to, apeliantės nuomone, teismas demonstravo civilinės teisės normų reguliuojančių advokatų profesinę veiklą nesupratimą. Teismo posėdžio metu teismas teiravosi ieškovo kaip yra or­ganizuojama jo vadovaujamos kontoros „Verum“ veikla. Iš teismo klausimų ir jo reakcijų buvo matyti, kad teismas nėra susidūręs su advokatų veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismui nebuvo suprantama, kad advokatai gali veikti kaip vienas juridinis asmuo arba kaip kelių advokatų kontora, bet neturinti juridinio asmens statuso.

106. Teismas posėdžio metu taip pat teiravosi ir ieškovės ar ši laikanti Sutartį su advokatu ir partnerių kontora laikanti nutrauktą, ir taip pat net su nuostaba teiravosi, ar ieškovė nori Sutartį, kurią ji laikanti nutraukta, dar ir pripažinti negaliojančia.

107. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes arba visai jų nenustatė ir neįvertino, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir netinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp ieškovo ir atsakovės; atsisakė į bylą priimti atsakovės teiktus įrodymus; atsisakė V. S. įtraukti į bylą tiek trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tiek liudytoju; demonstravo šališkumą ieškovui, ir civilinių teisinių santykių nesupratimą teismo proceso metu ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

108. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį atsakovės skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-14 sprendimą civilinėje byloje, išskyrus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

109. Nurodo, kad nors apeliantė ir teigia, jog teismo pareiga „pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą“ yra nustatyta aukštesnės nei pirmos instancijos teismams, tačiau tokio savo teiginio neargumentuoja. Pagal teismų praktiką teismas, motyvuodamas savo išvadas, neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo.

110. Apeliantė bando savaip interpretuoti teismo sprendime nurodytas aplinkybes. Ieškovo nuomone, kaip pirmosios instancijos teismas suformulavo cituotą teiginį, byloje jokios teisinės reikšmės neturi, atitinkamai, nelemia teismo sprendimo neteisingumo. Teismo sprendimo aprašomoje dalyje neturi būti žodis žodin perrašyti apeliantės procesiniai dokumentai ir žodiniai paaiškinimai, o tik reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

111. Pažymi, kad tai, jog bylos procese apeliantei pagal atstovavimo sutartį atstovavo du konkretūs advokatai (ieškovas ir/ar partneris advokatas A. B.), neužkerta kelio ieškovo advokatų kontorai, vykdant įsipareigojimus apeliantei pagal teisinių paslaugų sutartį, pasitelkti kitus kontoros darbuotojus, kad šie teiktų pagalbą atliekant parengiamuosius darbus, būtinus tinkamam apeliantei atstovavimui. Atstovavimo sutarties nesudariusių asmenų dalyvavimas vykdant įsipareigojimus apeliantei pagal teisinių paslaugų sutartį neturi įtakos užmokesčio dydžiui.

112. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Teisinių paslaugų teikimo sąlygų 4.3 punktu visų kontoros teisininkų (advokato, advokato padėjėjo, kitų teisininkų) darbas yra įkainotas vienodai. Pagalbą atliekant parengiamuosius darbus, būtinus tinkamam apeliantei atstovavimui atlikusi M. P. – S. nėra nepatyrusi besipraktikuojanti teisininkė, tačiau mokslinį laipsnį turinti, daktaro disertaciją apgynusi advokato padėjėja.

113. Aplinkybė, kad teisinių paslaugų sutarties vykdymą ieškovas perdavė M. P. – S., yra apeliantės samprotavimas, neparemtas jokiais įrodymais. Advokatų kontoros „Verum“ teisininkės elektroniniai laiškai neįrodo, kad ji rengė pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, tačiau pagrindžia, kad ji buvo tos advokatų kontoros teisininkė. Kad M. P. – S. yra asmuo, nedirbantis kontoroje, yra įrodymų ir protingumo kriterijų neatitinkantis apeliantės teiginys. Juolab, kad byloje sprendžiami klausimai dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo ir teisinės paslaugos – procesinio dokumento – pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo – kokybės, bet ne dėl to, kur anksčiau yra dirbusi advokatų kontoros teisininkė.

114. Ieškovas atsižvelgęs į tuo metu buvusį kontoros teisininkų užimtumą, organizacinius darbus, susijusius su apeliantės užduotimi - rašytinės medžiagos analize, pareiškimo teismingumo nustatymu, teismų praktikos analize, pareiškimo priedų rengimu, žyminio mokesčio apskaičiavimu, pareiškimo pateikimu teismui, pavedė kontoros teisininkei M. P. – S.

115. Nurodo, kad pareiškimą rengė ieškovas. Ieškovas teisininkės atliktų darbų neįtraukė į atsakovei pateiktą sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog ieškovas ne pats dirbo su apeliantės užduotimi, o pavedė ją atlikti kitam kontoros teisininkui, kurio valandinis atlygis už darbą yra mažesnis nei advokato.

116. Pažymi, jog paslaugos, už kurias ieškovas reikalauja apeliantės sumokėti (pareiškimo parengimas) buvo suteiktos pilna apimtimi – pareiškimas parengtas ir pateiktas teismui, teismas pareiškimą priėmė ir išsiuntė suinteresuotiems asmenims, ypatingosios teisenos tvarka pradėjo nagrinėti civilinę dėl asmeninio testamento tvirtinimo.

117. Nors apeliantė ginčija mokėtiną sumą pagal 2023-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija AMS Nr. (duomenys neskelbtini) apeliuodama į tai, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas su trūkumais, tačiau ieškovas nereikalauja apeliantės atsiskaityti už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones rengimą ir pateikimą teismui, nes tokio prašymo jis neteikė.

118. Tokios paslaugos apeliantė iš ieškovo neužsakė ir po to, kai teismas netenkino pareiškime vienu žodžių junginiu išdėstyto prašymo sustabdyti paveldėjimo pagal įstatymą vykdymą. Nurodyti pagrindus, kodėl tokios priemonės yra būtinos pritaikyti, tai tikrai ieškovui atsakovė turėjo. Bet savo konfliktišką santykį su kitais giminaičiais, su asmeniu, kuris turi testamento originalą, kodėl šis sutiko dokumento originalą pateikti tik teismui, savo poreikį bylinėtis būtent Vilniuje, apeliantė ieškovui nutylėdavo. Rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad buvo užsakyta būtent tokia kompleksiška paslauga.

119. Ieškovas raštu nesudarė Sutarties dėl paslaugų apimties, tačiau 2024-05-27 teismo posėdžio metu paaiškinimo, kad orientacinę laiko trukmę pareiškimui parengti apeliantei pateikė žodžiu, susitikimo metu, dar gi pripažindamas, kad tokio konkrečiai pareiškimo nėra rengęs. Vėliau, tarsi laikydamasis savo prognozės, net gi sumažino sąskaitojamų valandų skaičių, vietoje beveik 18 dirbtų valandų į sąskaitą įtraukdamas tik apie 14 valandų.

120. Nurodo, kad apeliantė sutapatina du skirtingus procesinius dokumentus – pareiškimą teismui ypatingosios teisenos tvarka dėl mirusios apeliantės giminaitės asmeninio testamento tvirtinimo ir prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymi, kad prašymas teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti motyvuotas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams. Ieškovas motyvuoto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui nerengė, o tik keliais žodžiais išdėstė šalia kitų pareiškimo procesinio pobūdžio reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (paveldėjimo bylos pagal įstatymą vykdymo sustabdymo) neatitiko šio dokumento turiniui ir jo priedams keliamų reikalavimų, teismas 2023-07-04 nustatė 7 dienų terminą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ne paties pareiškimo trūkumams pašalinti.

121. Kadangi ieškovo parengtas pareiškimas teismo buvo priimtas kaip tinkamas ir kartu su pareiškimo priedais išsiųstas suinteresuotiems asmenims, pritaria teismo sprendimo išvadai, jog ieškovas rengė ir pateikė teismui pareiškimą. Ieškovas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei nerengė, dėl šios priežasties nepagrįsta jos kritika dėl datos, kada buvo pateiktas pareiškimas teismui.

122. Tai, kad apeliantė, derindama su ieškovu pozicijas, užėmė aktyvią poziciją, nereiškia, jog ji sumažino darbo valandų skaičių. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovas už suteiktas teisines paslaugas pareikalavo nesąžiningo, neteisingo ir neproporcingo dydžio užmokesčio, neatitinkančio Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu apeliantė ieškovo suteiktas teisines paslaugas prilygino valstybės garantuojamoms teisinės pagalbos paslaugoms.

123. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje Advokatūros įstatymas nesuteikia advokatams valstybės tarnautojų statuso, taigi jie nėra valstybės aparato dalis. Valstybė perka jų teisines paslaugas, už jas apmokėdama valstybės garantuojamų teisinių paslaugų teikimą, kai jomis naudojasi nepasiturintys fiziniai asmenys, taip pat kiti fiziniai asmenys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme išvardytose bylose ir atvejais. Nagrinėjamu atveju sutartį dėl teisinių paslaugų sudarė ne Valstybė, o pati apeliantė. Advokatai, kurie neteikia valstybės garantuojamos pagalbos, tarp jų ir ieškovas, vadovaujasi 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintomis rekomendacijomis.

124. Teismai pareiškimus dėl asmeninio testamento tvirtinimo nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimai dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

125. Nurodo, kad LAT 2023-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-421/2023, remdamasis ESTT 2023-01-12 sprendime byloje C-395/21 pateikė išaiškinimus dėl šalių sudarytų teisinių paslaugų teikimo sutarčių sąlygos, kurioje vartotojui – atsakovui, suteiktų paslaugų kaina nustatyta remiantis valandinio įkainio principu, atitikties Europos Sąjungos institucijų priimtuose teisės aktuose įtvirtintiems skaidrumo reikalavimams. Mano, kad apeliantės pasirašytose Teisinių paslaugų teikimo sąlygose skaidriai, t. y. aiškiai ir suprantamai, yra nurodytas advokatų kontoros teisininkų valandinis įkainis, todėl nepagrįstas apeliantės teiginys, kad šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygos, susijusios su paslaugos kaina taikant valandinį apmokėjimo tarifą, yra nesąžiningos.

126. Pažymi, kad Teisinių paslaugų teikimo sąlygose įtvirtintas aiškus užmokesčio už teisines paslaugas susidarymo mechanizmas, t. y., kad už teisines paslaugas klientas moka Advokatų kontorai pagal valandinius įkainius (Teisinių paslaugų teikimo sąlygų 4.1 punktas). Advokatų kontoros teisininkų valandinis įkainis – 100 Eur ir PVM už 1 darbo valandą (Teisinių paslaugų teikimo sąlygų 4.2 punktas. Advokatų kontoros teisininkų darbo laikas apskaitomas kompiuterine darbo laiko apskaitos programa „Time Tracker“ (Teisinių paslaugų teikimo sąlygų 4.2 punktas) ir kita.

127. Šalys susitarė dėl konkretaus teisinių paslaugų valandinio įkainio ir apeliantė jokių pageidavimų jį mažinti per visą paslaugų teikimo laiką nereiškė. Apeliantei iki sudarant Sutartį buvo pateikta informacija, kad atsiradus nenumatytų aplinkybių (papildomų pavedimų, naujų, anksčiau ieškovui neatskleistų aplinkybių susijusių su apeliantės pavestos užduoties vykdymų) dėl kurių padidėtų ieškovo darbo laiko sąnaudos, paslaugų kaina gali didėti.

128. Tokiu būdu apeliantei buvo sudaryta galimybė įvertinti kylančius ekonominius padarinius, dėl to nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsirado didelis neatitikimas tarp iš Sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų atsakovės, kaip vartotojos, nenaudai.

129. Nurodo, kad atsakovė turėjo galimybę nutraukti bendradarbiavimą su ieškovu iki ieškovui faktiškai pradėjus teikti teisines paslaugas, kai paaiškėjo, kad asmeninis testamentas neatitinka teisės aktuose įtvirtintų formos reikalavimo ir dėl to teisinė paslauga apeliantei taps brangesnė.

130. Ieškovas supažindino apeliantę su teisinių paslaugų teikimo sąlygomis ir atsiskaitymo tvarka, paaiškino, kad ypatingosios teisenos procesas yra nutolęs nuo ieškovo kaip advokato profesinės praktikos – Teisinių paslaugų teikimo sąlygų 2 skyriuje nurodyta, kad ieškovo vadovaujama advokatų kontora specializuojasi transporto ir draudimo teisėje, sutarčių ir komercinėje teisėje, įmonių teisėje, civilinio proceso teisėje (ginčų sprendimas ikiteisminėje stadijoje, ieškinių, priešieškinių, atsiliepimų, dublikų, triplikų, apeliacinių kasacinių skundų bei kitų procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teisme ir arbitraže)), tačiau apeliantei reikiamą teisinę paslaugą ieškovas gali suteikti.

131. Ieškovas, vadovaudamasis Teisinių paslaugų teikimo sąlygose nustatyta tvarka už per ataskaitinį laikotarpį nuo 2023-05-26 iki 2023-06-13 apeliantei suteiktas teisines paslaugas išrašė sąskaitą ir kartu su darbų ataskaita jai pateikė elektroniniu paštu.

132. Ieškovas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog aplinkybių dėl teisinių paslaugų sutarčių klastojimo byloje nenustatyta.

133. Mano, kad neprotingas ir beprasmis yra apeliantės manipuliavimas teismingumu, rengiant pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka. Pradinis pareiškimas buvo parengtas kitam teismui, pagal pareiškėjų gyvenamąją vietą – tiek pradinės pareiškėjos, tiek ir jos vaikų. Visi jie buvo registruoti Rokiškio rajone. Apeliantė nepaaiškino kodėl siekė bylinėtis būtent Vilniuje. Paminėjo tik, kad esą, asmeniui, kuris turi asmeninio testamento originalą, šitaip patogiau. Taigi, teko apeliantę nurodyti kaip gyvenančią Vilniuje, pradinę pareiškėją pašalinti, nes ši buvo atstovaujama apeliantės pagal notarinį įgaliojimą, kuriame atsakovės gyvenamoji vieta nurodyta Rokiškio rajone. Galiausiai, apeliantė pareikalavo, kad jos brolis pareiškime taip pat būtų įvardintas pareiškėju, ne tiesiog suinteresuotu asmeniu. Taip buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis su G. S.. O sudarytoji teisinių paslaugų sutartis su V. S. liko nepanaudota.

134. Nurodo, kad abejotini apeliantės ar jos giminaičių dideli nepatogumai, patirti neva neteisingai nustatant teismingumą pareiškimui ypatingosios teisenos tvarka. G. S. nedalyvavo bylos dėl užmokesčio už teisines paslaugas priteisimo teismo posėdžiuose, taigi apeliantės keliamų nepatogumų išvengė.

135. Pareiškimas buvo rengiamas dėl asmeninio testamento teisme patvirtinimo, visi kiti „punktai“ buvo pagalbiniai ir procedūriniai. Apie poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantė neužsiminė.

136. Pažymi, kad teisės aktai nenumato bylinėjimosi išlaidų ribojimo tais atvejais, kai ieškovas yra advokatas, atstovaujamas kito advokato. Toks ribojimas nenustatytas ir teismų praktikoje. Nesant draudimo profesionaliam teisininkui vesti bylas teismuose per atstovą, negali būti būtent šiuo pagrindu ir profesionalaus teisininko patirtų teisinių išlaidų priteisimo/ paskirstymo ribojimo.

137. Ieškovo vertinimu, apeliantės oponentų familiarus bendravimas su teisėja yra tik jos subjektyvi nuomonė. Apeliantė nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnio 1 dalyje išdėstytų pagrindų teisėjai nušalinti.

138. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriimti į bylą apeliantės teiktos informacijos apie kitų advokatų pasiūlytas tokios pačios paslaugos kainas. Kiekvienas advokatas savo įkainius nusistato pats ir kad kitų advokatų nusistatyti įkainiai neturi įtakos ieškovo pareikalauto užmokesčio dydžiui

139. Nors apeliantė kritikuoja pirmosios instancijos teismą dėl atsisakymo V. S. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu arba liudytoja, ieškovas pažymi, kad tretieji asmenys į bylą gali įstoti be teismo leidimo. Be to, vieno iš teismo posėdžių metu, po diskusijos, apeliantė pati atsisakė, jog V. S. būtų apklausta byloje kaip liudytoja.

140. Mano, jog nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teisėjos klausimų uždavimas šalims teismo posėdžio metu reiškia teisės normų nesupratimą. Šalių apklausa bylos nagrinėjimo metu yra CPK normomis sureguliuota įprasta civilinio proceso dalis, kurios metu teisėjas išsiaiškina šalių pozicijas

141. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai priėjo išvados, jog esminis apeliantės nesutikimas su ieškinio reikalavimu bei priešieškinio pagrindas buvo tik neteisingas ieškovo nurodytų valandų skaičius, suteiktų paslaugų kokybė. Apeliantė nei ieškovui teikiant teisines paslaugas, nei ginčo šalims nutraukus Sutartį, nekėlė klausimo dėl Teisinių paslaugų teikimo sąlygų sąžiningumo.

142. Nurodo, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde pakeitė strategiją bandydama sumenkinti savo teisinį išsprūsimą, ji niekada nebuvo tik paprasta vartotoja. Akivaizdu, jog apeliantė, laikydama save teisininke ir turėdama teisinių žinių, išreiškė akivaizdų asmeninį poreikį ir laikė būtinu kištis į ieškovo, kaip advokato, veiklą, koreguojant jo veiksmus, nuolat pabrėžiant, kad ji turi galbūt net ir didesnę teisinę kvalifikaciją nei pats ieškovas; galinti procesinius dokumentus parengti pati ir daug geriau nei ieškovas. Šiuos teiginius patvirtina ir aplinkybės, jog tiek ir šioje byloje, tiek ir byloje dėl asmeninio testamento tvirtinimo apeliantė atstovauja pati sau.

143. Atsakovas E. B. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad jis nėra pažįstamas su teisėja. Apeliantės išvados yra grindžiamos jos atlikta teisėjos elgesio analize, kuri yra neparemta jokiais įrodymais, o tik apeliantės įsitikinimais, ką koks asmens elgesys reiškia.

144. Teigia, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas sprendime turėjo pasisakyti dėl jos ir jos giminaičių patirtos neturtinės žalos. Apeliantė nepagrįstai sandorio negaliojimą sieja su teisinių paslaugų suteikimo kokybe.

145. Pasinaudodama teise pareikšti priešieškinį, apeliantė turėjo teisę pasirinkti, kokį materialųjį teisinį reikalavimą, pareikš. Ji nereiškė ieškinio dėl žalos atlyginimo.

146. Apeliantė suabsoliutina lingvistinį sprendimo aiškinimą ir neatsižvelgia į šias sprendimo priėmimo aplinkybes, kad byloje nebuvo ginčo, kad šalys sieja vartojimo teisiniai santykiai. Teismas sprendime nenurodė, kad šalių nesieja vartojimo teisiniai santykiai. Apeliantė nepagrįstai tapatina vartojimo teisinių santykių kvalifikavimą su vartojimo sutarties sąlygų pripažinimu nesąžiningomis. Vien tai, kad šalis sieja vartojimo santykiai, nereiškia, kad vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu.

147. Mano, kad šiuo atveju teismas siekė įvertinti, ar apeliantė, kaip vidutinis vartotojas, atsižvelgiant į jos turimą išsilavinimą, patirtį būtent teisės srityje, suvokė Sutarties turinį, jos esmę, o ne apskritai, ar apeliantė gali būti laikoma vartotoja. Atitinkamai, kaip matyti iš priešieškinio bei apeliacinio skundo, apeliantės turimos teisinės žinios, patirtis bei įgūdžiai yra gerokai aukštesni nei būtų įprastam teisinių paslaugų vartotojui, t. y. asmeniui, kuris įprastai neturi teisinio išsilavinimo ir jo nesiekia.

148. Atkreipia dėmesį, jog apeliantė teisinių paslaugų teikimo metu teikė teisinius pastebėjimus advokatui M. Š. civilinio proceso klausimais, kas rodo jos žinias civilinio proceso teisėje. Nors apeliantė yra vartotoja, tačiau ji yra kartu ir teisininkė, todėl Sutarties neaiškumus, tariamai nesąžiningas sąlygas, tariamą atsakovų pagal priešieškinį nesąžiningumą galėjo ir turėjo būti pastebėti gerokai anksčiau, tačiau to nepadarė.

149. Dar daugiau, apeliantė nurodė, kad poreikis pripažinti sandorį negaliojančiu, įskaitant jo sąlygas, atsirado tik po to, kai advokatas M. Š. kreipėsi į teismą dėl užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas priteisimo. Taigi, jei advokatas būtų sutikęs su pačios apeliantės pasiūlytu, jos nuomone, tinkamu užmokesčiu už suteiktas teisines paslaugas, tai apeliantė net nebūtų reikalavusi pripažinti sandorį negaliojančiu. Atitinkamai, tai rodo, kad pareikštas priešieškinis yra tik apeliantės pasirinkta gynimo strategija nuo pareikšto jos atžvilgiu ieškinio.

150. Ieškovas M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-14 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šį klausimą išspręsti iš esmės ir apelianto M. Š. naudai iš atsakovės I. V. U. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

151. Pažymi, kad teismas nenurodė, kad ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme, kad jis nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai atliko procesines pareigas, todėl, apelianto vertinimu, nebuvo pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui sumažinimo.

152. Šalies patirtų, tinkamai pagrįstų ir protingų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra vienas kertinių teisės į tinkamą teisminę gynybą principų, užtikrinančių, kad joks proceso dalyvis nepatirs neigiamų padarinių vien dėl to, kad priešinga šalis inicijavo nepagrįstą teisminį procesą ar nepagrįstai vengė vykdyti savo prievoles pagal tinkamai pagrįstą ieškinį. Šis principas buvo pažeistas, nes šalis, laimėjusi bylą – ieškovas, atsidūrė priešingoje padėtyje – patyrė neigiamų pasekmių vien dėl to, kad iniciavo procesą savo pažeistoms teisėms apginti.

153. Teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kaip sudarančiomis pagrindą nukrypti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ši norma skirta skatinti šalis vengti netinkamo procesinio elgesio ir savo teisėmis naudotis sąžiningai, tačiau ji nėra skirta įteisinti nukrypimui nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kitais nei joje nurodytais atvejais.

154. Nors sutinka, kad iš pradžių byla buvo nesudėtinga, nes ieškovas kėlė tik vieną teisinį klausimą. Be to, siekdamas patirti kuo mažesnes sąnaudas, jis savo pažeistai teisei apginti pasirinko pareiškimo dėl teismo įsakymo, o ne ieškinio formą. Įsiteisėjus teismo įsakymui byla galėjo būti baigta. Vis dėlto, atsakovei pareiškus 5 puslapių prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovui teko rengti sudėtingą ieškinį, siekiant jame iš anksto aptarti galimus būsimo atsiliepimo į ieškinį argumentus. Ieškinys buvo 10 puslapių. Atsakovei pareiškus 41 puslapio (kartu su integruotais jo tekste įrodymais) priešieškinį, ieškovui teko į jį išsamiai atsiliepti.

155. Apelianto manymu, visų jo atstovo rengtų procesinių dokumentų turinys ir apimtis nebuvo dirbtinai išpūsti. Būtent dėl Atsakovės keliamos nepagrįstos problematikos, eksperimentinio pobūdžio argumentų, studentiško lygio teisinių žinių taikymo, ieškovui (ieškovo atstovui) teko užduotis į visa tai atsikirsti, kad savo ruožtu pareikalavo atitinkamų laiko sąnaudų.

156. Pažymi, kad bylos eiga nepriklausė vien tik nuo ieškovo pastangų. Būtent dėl atsakovės procesinės elgsenos, ieškovas privalėjo nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo pereiti į ieškininę teiseną, vėliau gintis nuo atsakovės pareikšto priešieškinio. Todėl teismo išvada, jog bylos pobūdis nesudėtingas, yra neteisinga ir tai nesudarė pagrindo sumažintini ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos. Ieškovas pažymi, jog teisės aktai nenumato bylinėjimosi išlaidų ribojimo tais atvejais, kai ieškovas yra advokatas, atstovaujamas kito advokato. Toks ribojimas nenustatytas ir teismų praktikoje.

157. Dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo, ieškovas patyrė 2 100 Eur neigiamų finansinių pasekmių. Tokiu būdu paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, ieškovo atžvilgiu bylinėjimasis tapo beprasmis, nuostolingas, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė.

158. Teisės doktrinoje pripažintina, jog bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas turėtas išlaidas. Nepaisant to, teismas gali sumažinti užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydį, jeigu atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šis yra neprotingai didelis. Tai reiškia, jog Rekomendacijomis reikėtų vadovautis mažinant neprotingai didelių išlaidų priteisimą.

159. Nurodo, kad ieškovo patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme dėl ieškinio parengimo yra penkis kartus mažesnės, nei nurodyta Rekomendacijose, ieškovo patirtos išlaidos dėl atsiliepimo į priešieškinį parengimo yra tris kartus mažesnės, nei nurodyta Rekomendacijose.

160. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinas išlaidas iki neadekvataus dydžio, kas sąlygojo nepagrįstas finansines pasekmes ieškovui. Tokiu būdu neužtikrino sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai ieškovo išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas, kas šiuo atveju padaryta nebuvo.

161. Atsakovė I. V. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo advokato M. Š. ir partnerių kontoros „Verum“ vadovaujančio partnerio apeliacinį skundą atmesti.

162. Nurodo, kad teismas bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino pagrįstai. Tačiau neįsiklausė į atsakovės argumentus dėl ieškovo elgesio ir būdo bylinėjimosi išlaidoms suformuoti, neištyrė ar bylinėjimosi išlaidos suformuotos leistinu būdu ir ar jos faktiškai buvo patirtos.

163. Atsakovės nuomone, jau sudarydamas Sutartį su atsakove, ieškovas pasiruošė sau sąlygas galimam bylinėjimuisi, o proceso metu pasinaudojimui bylinėjimosi išlaidomis kaip pelnu. Jis, kaip vadovaujantis partneris (vadovas) sudarė skirtingus sutarčių variantus - vienokį paslaugos gavėjai (atsakovei), kitokį - advokatų kontorai, kuriai jis vadovauja. Tai atsakovės vertinimu yra netinkamas sutarties sudarymas.

164. Ieškovas visą paslaugos teikimo laiką (išskyrus sutarties pasirašymo momentą) su paslaugos užsakove (dabar atsakove) elgėsi netinkamai, neprofesionaliai, su nesąžiningumo apraiškomis.

165. Pažymi, kad ieškovas pats sutiko mažinti netinkamai su trūkumais atliktos paslaugos kainą ir nurodė, kad jos dydį siūlytų pati paslaugos gavėja (atsakovė), ką patvirtina jo 2023-07-10 ir 2023-07-12 elektroninių laiškų turinys.

166. Tačiau, kai klientė už nepilnai suteiktą paslaugą su nepašalintais trūkumais buvo sumokėjusi pagal ieškovo nurodymą savo siūlomą kainą, paslaugos teikėjas (ieškovas) apie pasiūlytą sumažintą ir sumokėtą kainą jokių komentarų paslaugos gavėjai nepateikė. Už nebaigtą teikti paslaugą, praėjus porai mėnesių po apmokėjimo, ką patvirtinta 2023-09-05 elektroninis laiškas, vėl panorėjo jo nustatytos (pirminės) kainos, kuri nėra protinga net jei paslauga būtų suteikta ir be trūkumų.

167. Ieškovas atsakovei darė spaudimą nurodydamas mechanizmą (per bylinėjimosi išlaidas) sukurti jai finansinius nuostolius. Ieškovas jau iš anksto žinojo savo bylinėjimosi išlaidų dydį, o tai rodo sąmoningą veikimą per fiktyvias bylinėjimosi išlaidas susikurti sau pelno.

168. Pažymi, kad ieškovas turi teisinių paslaugų sutartį Nr. 1351 sudarytą 2022-05-23 advokato M. Š. ir partnerių kontoroje „Verum“ su tos pačios kontoros partneriu, esančiu sutarties, iš kurios kildinamas ieškinys, šalimi, bendraieškoviu - A. B..

169. Atsakovės nuomone, advokatas A. B. neturi teisės atstovauti teisme advokato M. Š.. Tokios teisės nenumato ir Lietuvos teisė, nes tam nėra būtinumo, yra perteklinis ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

170. Nurodo, kad ieškinio dalykas - advokato M. Š. ir partnerių kontoros „Verum“ kyla iš verslo santykių, o ne asmeninių santykių. Pažymėtina, kad tai yra kolektyvinis ieškinys, kurį pareiškė vadovaujantis partneris advokatas M. Š. kartu kaip vadovas atstovaudamas ir kitus ginčo sutartyje esančius partnerius – A. B. ir E. B..

171. Be to, į bylą pateiktos A. B. išrašytos sąskaitos už tariamas teisines paslaugas - advokatui M. Š., o ne M. Š. kaip individualiam asmeniui, ne verslininkui.

172. Ginčas kilęs iš grupinės sutarties, pagal ją dirbo ir advokatas A. B.. Kaip darbai ir mokestis už ne iki galo atliktą paslaugą buvo paskirstyti tarp sutarties partnerių yra ieškovo kaip vedančiojo (vadovaujančio) partnerio atsakomybė. Sutartį su atsakove pasirašę teisininkai visi privalėjo domėtis, dalyvauti paslaugos teikimo veiksmuose, nes juos tai daryti įpareigoja sutartinis santykis. Už netinkamai atliktą paslaugą paslaugos gavėjai kitai sutarties pusei I. V. U. yra solidariai atsakingi šie aukščiau sutartyje nurodyti trys teisininkai. A. B. yra proceso šalis.

173. Pažymi, kad ieškovas teismui pateikė skirtingą Sutarties (ieškovas teismui pateikė sutartį, kurioje pasirašė tik jis vienas) variantą nei įteikė paslaugą užsakiusiai atsakovei, kurioje pasirašę visi trys aukščiau minimi teisininkai, tarp jų ir A. B.. Mano, kad skirtingas sutartis ieškovas padarė sąmoningai, nes sutartį teikdamas teismui nepašalino joje esančių skirtumų (nesurinko trūkstamų partnerių parašų).

174. Taip pasielgė dėl iš anksto pasirengto plano sukurti fiktyvias teismo išlaidas, kur jam talkino partneris A. B., kuris tai atlikti yra pasirengęs nuo 2022-05-23.

175. Nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo ieškinį nagrinėti. Ieškiniu pateikta teisinių paslaugų sutartis su atsakove yra netapati tai, kurią atsakovė gavo iš ieškovo sudarant su jo vadovaujama kontora „Verum“. Sutarčių teisinė galia nevienoda. Atsakovė savo sutartinį santykį turi su šios advokatų kontoros teisininkais M. Š., A. B., E. B.. O teismui ieškovas pateikė sutartį, kurioje atsakovės sutartinis santykis galioja tik su vienu šios kontoros teisininku M. Š.. Ieškovas ir atsakovė ginče turi skirtingus sutartinius santykius. Nėra aišku (teismas nepasisakė), kurį sutarties variantą naudojo teismas priimant sprendimą.

176. Mano, kad ieškovas santykiuose su atsakove nuolat elgiasi netinkamai, nesuderinamai su advokatų etikos kodeksu. Ieškovas nurodydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas elgiasi nesąžiningai.

177. Atsakovė irgi teikia sau paslaugas rengiant procesinius dokumentus, pati save atstovauja bylos procese. Tačiau ji neprašė teismo išieškoti iš ieškovo jos parengtų dokumentų ir atstovavimo sau vertę, nes to nenumato Civilinis proceso kodeksas. Kai ieškovas prašo teismo iš atsakovės jam priteisti jo atstovaujamam advokatų kontoros partnerių kolektyvui, nurodytam ginčo Sutartyje, už jų sau kaip ieškovų rengtus procesinius dokumentus - tai yra profesinis sukčiavimas.

178. Kadangi kasacinis teismas nėra suformavęs praktikos sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo privataus verslo subjektams, tačiau pritaikant analogijos principą yra aišku, kad subjektui, kuris vykdo veiklą tiesiogiai susijusią su bylinėjimusi teismuose, tokiam verslui samdoma tos pačios rūšies pagalba yra perteklinė ir nelogiška.

179. Atsakovei kyla klausimas ar schema kai toje pačioje byloje vienas iš bendraieškovių nurodo suteikęs mokamas advokato paslaugas kitam bendraieškoviui, kuris kaip vadovaujantis partneris atstovauja ir paties advokato interesą, bei dar vieno iš bendraieškovių E. B., turi nusikalstamos veikos požymių.

180. Atsakovės vertinimu, ieškovo bylinėjimosi išlaidos suformuotos su sąmoninga tyčia iš kitos šalies siekiant gauti kiek įmanoma daugiau naudos ir neatitinka CPK 88 straipsnio, realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, jų ir dalinis priteisimas iš atsakovės yra nepagrįstas ir neteisingas.

181. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo advokato M. Š. ir partnerių kontoros „Verum“ vadovaujančio partnerio apeliacinį skundą atmesti.

182. Nurodo, kad teisinės paslaugos teikimas šioje advokatų kontoroje sukūrė daugybę nemalonumų. Paslauga buvo teikiama nekvalifikuotai. Joje nustatytus trūkumus teko šalintis klientui savo jėgomis. Tai, kad ieškovas pateikė ieškinį klientei, kuri ir taip dėl netinkamai teiktos paslaugos patyrė daugybę nepatogumų ir kuri siekiant išvengti nepataisomų žalų buvo priversta paslaugą užsibaigti iki galo pati, yra netinkamas elgesys su klientais.

183. Tas faktas, kai ieškovui, kurio pretenzijos atsakovei pagrįstumas yra abejotinas, kyla siekis iš vartotojos išspausti finansinę naudą kitais būdais yra vertintinas kaip itin nesąžiningo elgesio apraiška.

184. Ieškovas faktiškai negalėjo patirti išlaidų advokato pagalbai. Bylinėjimosi išlaidos nėra numatomos kaip būdas pasipelnyti. Išlaidų susidarymas turi būti reikalingas, būtinas, pagrįstas. Apie tai pasisako kasacinis teismas savo suformuotoje praktikoje.

185. Mano, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad jis procesinių dokumentų rengimo metu buvo neįgalus to darbo atlikti pats. Be to, ieškovas teismui pateikė sąskaitas, kurias jam išrašė jo partneris A. B., kurio interesą byloje patvirtina sutartiniai santykiai su atsakove. Ieškovui mokamas paslaugas teikė kitas Sutarties iš kurios kyla teisminis ginčas dalyvis.

186. Tai, kad jis sąmoningai tyčia naudoja kito Sutarties partnerio paslaugas yra nepateisinama kaip būtinybė. Tikras patirtas išlaidas ieškovui tesudaro žyminio mokesčio dydis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

187. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

188. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2023-05-25 su ,,Advokato M. Š. ir partnerių kontoros „Verum“ (toliau ir Advokatų kontora) teisininkais – advokatu M. Š., advokatu A. B. ir advokato padėjėju E. B. sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šios Sutarties pagrindu atsakovei teisines paslaugas teikė ieškovas, jis rengė ir pateikė teismui pareiškimą ypatingos teisenos tvarka dėl mirusios atsakovės giminaitės asmeninio testamento patvirtinimo. Šios sutarties priedo – Teisinių paslaugų teikimo sąlygų preambulėje nurodoma, kad prieš sudarant Teisinių paslaugų sutartį klientas supažindinamas su advokatų kontoroje galiojančiomis teisinių paslaugų teikimo sąlygomis. Šių sąlygų IV skirsnis numato teisinių paslaugų kainą. Sąlygų 4.1. punktas numato, jog už teisines paslaugas klientas moka advokatų kontorai pagal valandinius įkainius; 4.2. punktas nustato, jog advokatų kontoros teisininkų valandinis įkainis yra 100 Eur ir PVM už 1 darbo valandą; 4.3 punkte nurodyta, kad kontoros administracinio darbo valandinis įkainis yra 30 Eur ir PVM už 1 darbo valandą. Pagal Sąlygų 4.4 punktą advokatų kontoros teisininkų (advokato padėjėjo, kitų teisininkų) kelionėje ne Vilniaus mieste sugaištas laikas apmokamas 30 Eur ir PVM už 1 darbo valandą tarifu. Sąlygų 4.5 punkte pažymėta, kad advokatų kontoros teisininkų darbo laikas apskaitomas kompiuterine darbo laiko apskaitos programa „Time Tracker“. Sąlygų V skirsnyje numatyta atsiskaitymo už teisines paslaugas tvarka ir 5.1 punktas nustato, kad už teisines paslaugas klientas privalo atsiskaityti iškart po jų suteikimo arba išankstiniu mokėjimu. 5.2 punkte nurodoma, kad atsižvelgdama į suformuluotą vienkartinę užduotį arba gautą rašytinę medžiagą ir galėdama bent apytikriai numatyti darbo laiko sąnaudas, advokatų kontora pateikia išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią klientas įsipareigoja sumokėti užmokestį už teisines paslaugas avansu (įprastai ne mažiau kaip pusę planuojamo užmokesčio). Pagal Sąlygų 5.3. punktą teikiama PVM sąskaita faktūra kartu yra ir per mėnesį ar kitą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo įforminimas. Klientas turi teisę pareikšti pastabas dėl gautoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugų apimties per 5 (penkias) dienas nuo PVM sąskaitos – faktūros gavimo. Klientas, nepasinaudojęs šia teise, praranda galimybę ginčyti mokėtiną sumą ir privalo atsiskaityti su Advokatų kontora šiame punkte nustatyta tvarka. Sąlygų 5.5. punkte aptartas delspinigių (0,05 procento už kiekvieną pavėluotą dieną) skaičiavimas už nesavalaikį sąskaitos apmokėjimą. Ieškovė pasirašytinai po atžyma, kad teikiamų paslaugų sąlygos jai išaiškintos, ir, kad jas suprato ir su jomis sutinka, yra susipažinusi tą pačią Sutarties sudarymo, dieną. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas parengė pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo ir kaip patvirtina informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pateikė 2023-06-14 Vilniaus miesto apylinkės teismui kaip I. V. U. ir G. S. atstovas. Pirmosios instancijos teismas 2023-06-26 rezoliucija pateiktą pareiškimą priėmė ir nurodė siųsti jį, jo priedus suinteresuotiems asmenims atsiliepimui į pareiškimą teikti. Rezoliucijoje yra pastaba, kad prašymo dėl paveldėjimo bylos vykdymo sustabdymo priėmimo klausimą teismas spręs atskirai rašytinio proceso tvarka dėl jo neatitikimo CPK reikalavimams. Šio teismo 2024-08-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-905-819/2024, be kita ko, pareiškėjų I. V. U. ir G. S. pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintas. Nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovas 2023-07-05 elektroniniu laišku pateikė atsakovei 2023-06-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija AMS Nr. 23/5968 už suteiktas teisines paslaugas: pareiškimo teismui dėl asmeninio testamento tvirtinimo rengimą ir pateikimą Vilniaus miesto apylinkės teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą kartu su atliktų darbų ataskaita, nurodydamas 13:54 apmokėtinų darbo valandų. Pagal Sąlygų 5.3. punktą sąskaitą apmokėti privalu iki 2023-07-10. Atsakovė 2023-07-07 atsiuntė elektroninį laišką, kad sąskaitoje – faktūroje nurodytas gavėjas neatitinka banko sąskaitos numerio. Atsakovės ir atstovo susirašinėjimas elektroniniu paštu po sąskaitos pateikimo leidžia spręsti, kad sąskaitoje nurodyta suma atsakovės (klientės) vertinimu buvo per didelė, neatitinkanti suteiktų paslaugų apimties ir kokybės. 2023-07-12 elektroniniu laišku ji atstovui nurodė Sutartį nutraukianti, bet 2023-07-17 ieškovui sumokėjo 363 Eur, t. y. dalį sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

189. Atsakovė apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl teismo šališkumo, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas demonstravo prielankumą kitai ginčo pusei, tiek bylą nagrinėjančiai teisėjai bendraujant su ieškovu ir atsakovu pagal priešieškinį E. B., tiek teismo posėdžio sekretorei su ieškovu, be pagrindo nepriėmė jos pateiktų įrodymų. Atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu V. S., ar apklausti ją liudytoja, neatsižvelgė į atsakovės poziciją, netinkamai vertino bylos duomenis.

190. Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga, ginčo šalių procesinių dokumentų turiniu, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, nenustatė pagrindo pripažinti tokius apeliantės argumentus pagrįstais. Subjektyvus apeliantės įsitikinimas, kad bylą nagrinėjanti teisėja galimai palaiko kažkokius ryšius su priešinga ginčo šalimi, kad teismas nesuprato ginčo esmės, demonstravo teisės normų, reguliuojančių advokatų profesinę veiklą, nesupratimą, nes teiravosi ieškovo kaip organizuojama jo kontoros veikla, nesuponuoja vertinimo dėl teismo šališkumo, šalių lygiateisiškumo principų pažeidimo, ar netinkamo bylos duomenų vertinimo. Kartu pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą, ir siekdamas objektyviai išspręsti besibylinėjančių šalių ginčą turi procesinę pareigą išsiaiškinti bylai svarbias aplinkybes, o tam yra būtina ne tik susipažinti ir įvertinti į bylą pateiktus duomenis, įrodymus, bet ir išklausyti abi ginčo šalis, detaliai išsiaiškinti vienus ar kitus ginčui reikšmingus aspektus.

191. Dėl atsakovės teismui pateiktų įrodymų – susirašinėjimų dėl paslaugų kainos su keliais kitais advokatais, nepriėmimo pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti galima tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad jie atitiktų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (LAT 2023-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-313/2023).

192. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės minimą, kaip ji teigia, surinktą informaciją apklausus keletą advokatų dėl tokio paties užsakymo kainos. Tokios informacijos prijungimas prie bylos medžiagos neatitinka sąsajumo reikalavimų, nes primintina, jog advokatas su klientu turi teisę laisvai susitarti dėl paslaugų kainos. Kiekvieno advokato įkainiai gali skirtis priklausomai nuo skirtingų aspektų, pavyzdžiui, advokato kvalifikacijos ir patirties, regiono, kur jis teikia paslaugas, faktinio, o ne preliminariai įvertinto paslaugos sudėtingumo ir kita. Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantės argumentai, kad teismo atsisakymas priimti šiuos duomenis turėjo tiesioginę įtaką nepagrįstam teismo sprendimui.

193. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukdamas į procesą V. S. nesilaikė procesinės teisės normų ar buvo šališkas. Jokių finansinių įsipareigojimų, ginčo šalių sudaryta Sutartis, atsakovės motinai V. S., sukelti negalėjo. Piniginis reikalavimas reiškiamas konkrečiai atsakovei, kuri neneigia Sutarties, kurios pagrindu toks reikalavimas reiškiamas sudarymo fakto, tik akivaizdžiai nesutinka su jai suteiktų paslaugų įkainojimu. Tad jokio pagrindo papildomai vertinti Sutarties sudarymo priešistorės, kas pirmas nutarė kreiptis į advokatus, tirti kokias ieškovas dar buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartis, ar į kitos civilinės bylos (dėl paveldėjimo klausimų) dalyką patenkančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

194. Pabrėžtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, jei proceso dalyvio argumentai dėl šališkumo grindžiami prielaidomis ir yra paremti nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu sprendimu, tai savaime niekaip nepatvirtina teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2019-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo grindžiami tik prielaidomis ir yra paremti iš esmės vien tik apeliantės nesutikimu su teismo priimtu jai nepalankiu procesiniu sprendimu. Todėl teisėjų kolegija atmeta ir šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.

195. Nors apeliantės minimos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos Nr. e3K-3-140-469/2019 faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos, tačiau sutiktina, kad šio teismo 2019-04-18 minėtoje byloje priimtoje nutartyje pateikti bendro pobūdžio išaiškinimai dėl teisinių paslaugų sutarčių vertinimo yra reikšmingi iš šiai bylai. Minimoje nutartyje yra pasisakyta, kad teismui nagrinėjant bylą dėl mokėjimo už advokato suteiktas paslaugas, kai paslaugų gavėjas yra fizinis asmuo, veikiantis asmeniniais interesais, aktualūs ir turi būti įvertinti vartojimo sutarčių instituto materialieji ir procesiniai ypatumai. Taip pat aktualūs ir LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos, 2015-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015-01-15 prejudiciniame sprendime byloje Šiba (C-537/13) nurodyti išaiškinimai, kuriais remiantis konstatuota, kad advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

196. Sutikti, kad pirmosios instancijos teismas apibendrindamas išanalizuotus byloje esančius įrodymus ir šalių pozicijas šiuo klausimu, sprendė, jog neturi pagrindo išvadai, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai (dėl Sutarties priedo „Teisinių paslaugų teikimo sąlygos“ 4.1 – 4.4 punktų pripažinimo nesąžininga sutarties sąlyga ir Sutarties pripažinimo negaliojančia) pagrįsti, įrodyti ir gali būti tenkinami, atliko nevisapusišką byloje esančių faktinių aplinkybių įvertinimą, ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, nėra pagrindo.

197. Teisėjų kolegija tik papildomai pasisako, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (50 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant galiojančiam advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, turėtų būti preziumuojama, jog šalys, nustatydamos apmokėjimo sąlygas, į nurodytus kriterijus atsižvelgė. Tačiau tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus <...> kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nors advokato ir kliento susitarimas dėl užmokesčio dydžio, priklausančio nuo bylos rezultato, yra sutarties laisvės principo įgyvendinimo išraiška, tai savaime nereiškia, kad toks susitarimas, kilus šalių ginčui, negali būti vertinamas atsižvelgiant į pirmiau išvardytus kriterijus (LAT 2016-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016).

198. Teismų praktikoje konkretizuota jog esant tokio pobūdžio ginčui iš bylos duomenų turi būti nustatyta: 1) už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs; 2) už kurias iš jų neatsiskaityta; 3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste (LAT 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-684/2018).

199. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikė atsakovei reikalavimą atsiskaityti už pareiškimo teismui dėl asmeninio testamento tvirtinimo rengimą ir pateikimą teismui pagal 2023-06-30 PVM sąskaitą – faktūrą už teisines paslaugas serija AMS Nr. 23/5968. Taip pat atsakovei, kaip advokatų kontoros klientei buvo persiųsta darbų ataskaita. Iš ataskaitos matyti, kad klientei teisinės paslaugos imtos teikti 2023-05-26 ir baigtos – pateikiant pareiškimą teismui 2023-06-13, t. y. būtent už šiuo laikotarpiu suteiktas paslaugas buvo išrašyta ginčo sąskaita.

200. Nesutiktina su apeliante, kad paslauga už kurią ieškovas reikalauja atsiskaityti buvo suteikta nepilnai. Ieškovas parengė dokumentą, jį pateikė teismui. Gavusi sąskaitą už šias paslaugas, atsakovė po kurio laiko ėmė reikšti pretenzijas atstovui iš pradžių dėl kainos, o vėliau ir dėl paslaugos kokybės ir galiausiai pati nutraukė Sutartį, tad spręsti, kad esant tokiai situacijai iš jos reikalaujama sumokėti už nesuteiktas paslaugas ar nepilnai įvykdytas nėra pagrindo.

201. Taigi, akivaizdu, kad atsakovės prašoma paslauga parengti pareiškimą ir pateikti jį teismui buvo suteikta. Ataskaitoje nurodytas laikotarpis sutampa su ieškovo ir atsakovės aktyviu komunikavimu, dėl pareiškimo rengimui būtinų duomenų, elektroniniais laiškais. Susipažinus su šio susirašinėjimo turiniu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pozicijų derinimo eigoje atsakovė užėmė labai aktyvią poziciją, įtakojo tam tikrus advokato veiksmus rengiant pareiškimą teismui. Keliamos abejonės dėl atstovo kompetencijų, nesusikalbėjimo su kliente, visgi, yra prielaidinio pobūdžio. Teiginiai, kad atsakovas nesuprato teismingumo klausimų, netinkamai formulavo pareiškimo reikalavimus, įvertinus, kad pagrindinis reikalavimas buvo tenkintas ir pareiškimas priimtas būtent palankiu atsakovei būdu tiek dėl teismingumo, tiek dėl bylos išnagrinėjimo rezultato, nesudaro pagrindo spręsti apie netinkamą paslaugų suteikimą pagal Sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat pritartina teismo nuomonei, kad advokatas pakankamai greitai pateikė teismui pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti atsiskaityti su juo už konkrečią suteiktą paslaugą.

202. Pasisakant dėl esminio atsakovės argumento nutarties 198 punkte aptarto teismų praktikoje išskiriamo trečiojo kriterijaus dėl atsiskaitymo pagal teisinių paslaugų sutartis, reikšmingi ne tik ataskaitos duomenys, bet ir apeliantės akcentuojamas paslaugų įkainis bei paslaugos laiko sąnaudos, nes būtent šie du elementai ir nulėmė paslaugos galutinę kainą su kuria atsakovė nesutinka.

203. Kaip jau minėta Sąlygų 4.1. punktas numatė, jog už teisines paslaugas klientas moka pagal valandinius įkainius. Toks įkainis (100 Eur už valandą ir PVM) numatytas Sąlygų 4.2. punkte; 4.3 punkte numatytas kontoros administracinio darbo valandinis įkainis (30 Eur ir PVM už valandą). Atsižvelgiant į rengiamo pareiškimo specifiškumą, suinteresuotų asmenų pokyčius, tikslu, kad pareiškimas būtų nagrinėjamas būtent Vilniaus mieste, kas atitinkamai lėmė procesinio dokumento papildomas korekcijas, negalima paneigti, jog tokiai teisinei paslaugai suteikti reikėjo specialių žinių ir didesnių laiko sąnaudų, kurios atsižvelgus į šalių komunikavimą, fiksuotą elektroniniuose laiškuose, ir darbų ataskaitos duomenis, leidžia spręsti, jog tokios laiko sąnaudos (13:54 val.) buvo būtinos ir protingos. Juolab, kad atsakovės siekiamas kreipimosi į teismą rezultatas pagal aptariamą pareiškimą buvo pasiektas – pareiškimas tenkintas.

204. Tokio vertinimo nepaneigia apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog teismas nustatė trūkumus dėl vieno iš suformuluotų išvestinių reikalavimų – sustabdyti paveldėjimo pagal įstatymą bylos vykdymą 2023-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-13584-819/2023, įpareigodamas pareiškėjus nurodyti faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais yra grindžiamas toks prašymas.

205. Pabrėžtina, kad ieškovas reiškė reikalavimą už tas paslaugas, kurias suteikė ir dar iki šios nutarties priėmimo. O pats trūkumų nustatymo faktas, nepagrindžia, kad atsakovė neturi atsiskaityti pagal Sutartį. Taip pat tokio vertinimo nekeičia, kad pati atsakovė vėlesnėje proceso stadijoje minėtoje byloje teikė procesinius dokumentus, įskaitant ir patikslintą pareiškimą, kuriame iš esmės teikiami argumentai būtent dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ne dėl pagrindinio pareiškimo reikalavimo, kuris ir buvo suformuotas ieškovo parengtame procesiniame dokumente. Kita vertus, net ir netenkinus pareiškimo, ieškovui būtų išlikusi reikalavimo teisė gauti atlygį už jo suteiktas paslaugas. Juolab, kad pačioje Sutartyje 5.2 punkte numatyta galimybė reikalauti avansinio atlygio, o šiuo atveju atsakovei teisinės paslaugos suteiktos net tokio avansinio atlygio nepareikalavus – sąskaitą išrašius jau už faktiškai suteiktas paslaugas.

206. Be to, pati atsakovė nebuvo nurodžiusi kitokio mokėtino dydžio už suteiktas paslaugas ieškovui, o pasirašydama savo valia Sutartį ir jos priedą Sąlygas, patvirtino, jog tokia atsiskaitymo už paslaugas tvarka ją tenkina. Tad įvertinus teiktų pagal Sutartį teisinių paslaugų apimtį, jų teikimo laiką, bei atsižvelgus į tai, jog pareiškimas, kurį parengė ieškovas buvo teismo priimtas ir išnagrinėtas, spręsti, kad paslaugų įkainis buvo neprotingai didelis ar nesąžiningas, o jam skirtos laiko sąnaudos neatitiko paslaugai suteikti būtinų, nėra pagrindo. Vien tai, jog 1 389,99 Eur ir 291,90 Eur PVM atlygio suma apeliantės nuomonė yra per didelė, savaime nesudaro pagrindo jos laikyti neprotinga ar neteisinga.

207. Apeliantė, pabrėždama savo, kaip vartotojos, statusą sutartiniuose santykiuose su ieškovu vertinant Sutarties sąlygas nedetalizuoja CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje preziumuojamų nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, bet akivaizdu, kad ji nesutinka su Sutarties nuostatomis nustatančiomis valandinį paslaugų įkainį ir jo apskaičiavimu pasitelkiant kompiuterinę programą.

208. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, jog nesąžiningomis taip pat laikomos sąlygos, kuomet verslininkui suteikiama teisė <...> paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas <....>.

209. Teisėjų kolegijos vertinimu Sąlygos dėl konkretaus įkainio nustatymo šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomos nesąžiningomis, klaidinančiomis ar neskaidriomis. Taip pat nesutiktina, kad Sutartis pernelyg abstrakti. Atsižvelgus į paslaugų pobūdį, negalima atmesti, kad teisinės paslaugos galėjo ir neapsiriboti vieno procesinio dokumento parengimu. Paprastai advokatas šalį atstovauja viso proceso metu, tad paslaugų poreikis galėjo tęstis kol bus galutinai išnagrinėta byla. Tad sudaryti Sutartį tik dėl konkretaus dokumento parengimo, atsižvelgiant į patį šalių susirašinėjimą, kai atsakovė turėjo planų įrodinėti reikšmingas pareiškimo tenkinimui aplinkybes ne tik rašytiniais įrodymais pridėtais prie pareiškimo, bet ir liudytojų parodymais, poreikio nebuvo.

210. Akivaizdu, kad šiuo atveju galutinės paslaugų kainos dydžiui reikšmės turėjo teikiamų paslaugų specifiškumas, procesinės taktikos ir pozicijos derinimas su klientu, kuri beje buvo kintanti, tad akivaizdu, kad nustatyti tikslią, o ne preliminarią paslaugos kainą, ar laiko sąnaudas, Sutarties pasirašymo metu buvo pakankamai sudėtinga. Kita vertus, Paslaugų teikimo sąlygose aiškiai įvardytas valandinis atlygis, atsižvelgiant į siekiamo pareiškimu rezultato, faktinės informacijos ir procesiniam dokumentui parengti būtiną laiko poreikį, o ir patį komunikavimą su paslaugas teikiančiu advokatu, dokumento rengimo laikotarpį, apeliantei leido įsivertinti kokia bus už tokios paslaugos suteikimą kaina. Juolab, kad atsiuntus sąskaitą, apeliantė teatsakė, jog sąskaitoje – faktūroje nurodytas gavėjas neatitinka banko sąskaitos numerio, o pretenzijas dėl paslaugos kainos ėmė kelti tik 2023-07-06.

211. Paslaugų teikimo sąlygose (4.5 punktas) numatyta, kad advokatų kontoros teisininkų darbo laikas apskaitomas kompiuterine darbo laiko apskaitos programa „Time Tracker“. Pagal viešai prieinamus duomenis ši programa skirta darbui sekti ir efektyviai valdyti darbo laiką ir pakankamai plačiai naudojama darbinėje aplinkoje, nes sudaro galimybę objektyviai nustatyti praleistą laiką atliekant konkrečią užduotį ar projektą bei automatiškai sugeneruoja ataskaitas šiais aspektais. Tad vertinti, kad paslaugos teikimo faktinis laikas klientei buvo nurodytas neadekvačiai jį pailginant, nėra pagrindo.

212. Sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos (CK 1 dalis). Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.196 straipsnio 2 dalis).

213. Pagal teismų praktiką numanomos sutarties sąlygos paprastai grindžiamos gyvenimo praktika. Jos yra laikomos sudėtine sutarties dalimi. Numanomomis laikomos tokios sutarties sąlygos, kurios rašytiniame sutarties tekste nors ir nenurodytos ar šalių žodžiu neaptartos, tačiau kurias atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus protinga ir sąžininga pripažinti sudedamąja sutarties dalimi.

214. Priešingai nei vertina apeliantė numanomų sąlygų egzistavimas savaime nesuponuoja Sutarties pripažinimo negaliojančia. Nors tiek sutarties tekste aiškiai nurodytų, tiek ir numanomų sutarties sąlygų pažeidimas gali būti reikšmingas nustatant esminį sutarties pažeidimą, tačiau apeliantės argumentai, kad sąlygų 4.1 – 4.4 punktuose nurodant tik valandinius paslaugų tarifus paliktos numanomos sąlygos, kiek užtruks paslauga, turėtų būti traktuojamos kaip neskaidrios, atmestini kaip nepagrįsti, jau virš paminėtais motyvais dėl kitų sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektais.

215. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog atlikus šalių sudarytos Teisinių paslaugų sutarties sąlygų (4.1., 4.2., 4.3., 4.4. punktai) kontrolę nesąžiningumo aspektu, nesąžiningų sąlygų nėra nustatyta. Apie ką iš esmės pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, detaliau vertinęs ginčo Sutartį ir kitu apeliantės nurodomu aspektu – dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia nuo teisinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo momento, kaip sandorį CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir CK 1.91 straipsnyje nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais.

216. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

217. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma yra imperatyvi, ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (LAT 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018). Todėl teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (LAT 2020-11-26 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020, 2024-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

218. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

219. Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi, sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo pagrindinės įrodinėjimo dalyką sudarančios objektyvios aplinkybės yra tokios, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (LAT 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 2023-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).

220. Apeliantė nenurodė, kokiam imperatyviam teisiniam reguliavimui prieštaravo jos ginčijama Sutartis. Teisėjų kolegija įvertinusi Sutarties ir jos priedo turinį kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad yra nustatytos sąlygos ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu aptartu pagrindu.

221. Dėl CK 1.91 straipsnio taikymo šiuo atveju, teisėjų kolegija nenustatė nei atsakovės atžvilgiu panaudotos apgaulės apraiškų, nei spaudimo jai sudaryti su atsakovais Teisinių paslaugų sutartį. Šiuo atveju tiek iš pačios apeliantės pozicijos, tiek iš betarpiško susirašinėjimo su atstovu (ieškovu), nėra pagrindo vertinti, kad Sutarties pasirašymas neatitiko jos vidinės valios, kad ji buvo suklaidinta dėl kokių nors Sutarties sąlygų, jos vykdymo ir pan. Šiuo atveju Sąlygose buvo aiškiai nustatytas paslaugos įkainis, tad vertinti, kad ieškovas nutylėjo esmines Sutarties vykdymo sąlygas, kurių atskleidimas būtų pakeitęs apeliantės apsisprendimą būtent jį pasirinkti teikti teisines paslaugas, visgi, nėra pagrindo.

222. Teiginiai, kad atsakovė gyvenimiškų aplinkybių buvo verčiama pasirašyti Sutartį niekaip neįtakoja ginčijamo sandorio teisėtumo vertinimo aptariamais sandorių negaliojimo aspektais. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti argumentai, kad aplinkybės, jog mirusi giminaitė buvo palikusi asmeninį testamentą ir tai vertė pasirašyti Sutartį tokią, kokią visiems siūlo paslaugos teikėjas. Pažymėtina, kad teisinių paslaugų poreikį turintis asmuo gali kreiptis į bet kurį Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka praktikuojantį advokatą. Ką garantuoja Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numatanti, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Akivaizdu, kad atsakovė šia teise be jokių ribojimų ir pasinaudojo, todėl jokio pagrindo pirmiau nurodytiems argumentams pripažinti pagrįstais nėra.

223. Juolab, kad kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė pripažino paslaugų suteikimo faktą, kurį, beje, patvirtina ir informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys, nes būtent teisinių paslaugų teikėjas pateikė procesinį dokumentą teismui ir dalį sumos, kurią ji vertino kaip pakankamą už suteiktą paslaugą atsiskaityti, ji pervedė ieškovui.

224. Atmestini kaip nepagrįsti argumentai, kad paslauga buvo perįgaliota atlikti Sutartyje nenurodytam asmeniui. Nors matyti, kad tam tikrus informacinius pranešimus atsakovei, pavyzdžiui, kad pareiškimas yra priimtas ir siuntė Monika – P. S., tačiau tai nepagrindžia, kad teisines paslaugas atsakovei suteikė būtent ji. Juolab, kad advokatams nėra draudžiama tam tikriems techninio pobūdžio darbams, procesinių dokumentų ruošimo procese, ar teismų praktikos klausimais, pasitelkti kontoroje teisininkais dirbančius asmenis. Tad vien faktas, kad minėta teisininkė dirbo toje pačioje kontoroje ir siuntė informacinio pobūdžio pranešimus kontoros klientei, nesuponuoja vertinimo, kad tai turėjo kokios nors įtakos suteiktos paslaugos įvykdymo trukmei ar kainai.

225. Hipotetinio pobūdžio apeliantės argumentai dėl galimų neigiamų pasekmių, jei nebūtų laiku pateiktas prašymas paveldėjimo byloje pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (kaip ji nurodo – palikimo į kurį pretendavo neišdalinimo atsitiktinumo dėka), vėl gi, nepagrindžia, kad ieškovo reikalavimas atsakovei yra nepagrįstas, nes atsakovas už tokio prašymo parengimą užmokesčio nereikalauja. Juolab, kad po sąskaitos pateikimo šalių santykiai buvo įtempti ir akivaizdu, kad komunikavimas dėl tolimesnės bylos proceso strategijos jau nebevyko ir nebebuvo objektyviai galimas, ką ir patvirtino tolimesni apeliantės veiksmai – 2023-07-12 Sutarties nutraukimas.

226. Apeliantės teiginiai, kad ji teikė pagalbą užpildant advokato žinių spragas, kartu apeliaciniame skunde nurodant, kad ji nėra teisininkė profesionalė, kad yra tik studentė, vertintina kaip subjektyvi nuomonė, nesudaranti prielaidų mažinti ieškovo reikalaujamą sumą už suteiktas paslaugas.

227. Spręsti, kad atsakovės sumokėta už teisines paslaugas suma ieškovui yra pakankama ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir Rekomendacijos), nėra pagrindo. Primintina, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo (toliau – advokatas) teikiamą pagalbą (toliau – teisinės paslaugos) maksimalų dydį, o ne teisinių paslaugų kainą Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalies prasme. Būtent ši norma nustato, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Taigi, advokato užmokestis yra Sutarties šalių susitarimo reikalas.

228. Atitinkamai ginčo santykiui netaikytinos ir Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 patvirtintos „Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo taisyklės“, nes jos nustato advokatams, kurie nuolat teikia antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatų padėjėjams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą ir mediatoriams mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką bei išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ar mediacijos vykdymu, apmokėjimo ar kompensavimo tvarką.

229. Tai, kad teismas pateikė nuorodą į kasacinio teismo išaiškinimus, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, nereiškia, kad teismas bylos duomenis vertino selektyviai ar neišsamiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas į esminius atsakovės procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu išsakytus argumentus atsakė, tai, kad plačiau nepasisakyta dėl teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, argumentų, nerodo procesinės teisės normų reikalavimų pažeidimo ar, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą sprendimą neatskleidęs bylos esmės.

230. Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, kad netinkamai taikė materialinės teisės normas, kad netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, yra nepagrįsti. Įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tyrė ir vertino esmines abiejų šalių nurodytas aplinkybes, vertino byloje surinktus įrodymus bei pateikė motyvuotas išvadas dėl ko priešieškinio reikalavimus atmetė ir dėl ko ieškinį pripažino įrodytu. Ta aplinkybė, kad teismas, įvertinęs surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, priėmė nepalankų atsakovei sprendimą, nepatvirtina šio sprendimo neteisėtumo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

231. Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymėdamas, kad sumažinti nuo 3 100 Eur jo patirtas atstovavimo išlaidas iki 1 000 Eur nebuvo pagrindo.

232. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, jog 2022-05-23 yra sudaręs teisinės pagalbos sutartį su advokatu A. B.. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 3 100 Eur atstovavimo išlaidas, o konkrečiai – pagal 2023-09-11 sąskaitą – faktūrą serija AAB Nr. (duomenys neskelbtini) už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą parengimą – 300 Eur sumai bei tos pačios dienos vietinio mokėjimo nurodymą patvirtinantį, kad ieškovas šią sąskaitą yra apmokėjęs. Taip pat už ieškinio parengimą sumokėtą 1 000 Eur atstovavimo paslaugų kainą patvirtina tiek 2023-10-23 sąskaita – faktūra serija AAB Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos ieškovo savo atstovui atliktas mokėjimo pavedimas; už taikos projekto parengimą – 200 Eur pagal 2024-01-31 sąskaitą – faktūrą serija AAB Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ieškovo apmokėta tos pačios dienos mokėjimo nurodymu bei už atsiliepimo į priešieškinį parengimą sumokėjimą patvirtina ieškovo 2024-02-28 atliktas atstovui mokėjimo pavedimas 1 600 Eur sumai pagal 2024-02-28 sąskaitą – faktūrą serija AAB Nr. (duomenys neskelbtini) šiai sumai.

233. Nagrinėjamam klausimui aktualu ir tai, kad ieškovo atstovas – advokatas A. B. atsakovo statusą šioje byloje įgijo atsakovei 2024-04-15 pateikus teismui priešieškinio patikslinimą. A. B. atitinkamai pareiškė teismui 2024-05-07, kad jis, kaip advokatas daugiau neatstovaus ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) M. Š. interesams teismo posėdžiuose civilinėje byloje Nr. e2-2335-727/2024. Taigi, tapęs proceso šalimi, A. B. jokių teisinių paslaugų ieškovui nebeteikė.

234. Atsakant į atsakovės tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pateiktus pastebėjimus dėl ieškovo atstovavimo klausimo, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės minimas galimas teisinių paslaugų suteikimo ieškovui fiktyvumas nėra nustatytas. Procesiniai dokumentai, dėl kurių parengimo ieškovas nurodė patyręs atstovavimo išlaidų yra parengti jo interesus tuo metu atstovavusio advokato, ką šis patvirtino juos pasirašydamas, atitinkamai ieškovas pagal atstovo pateiktas sąskaitas yra atsiskaitęs, nurodytas sumas pervesdamas į jo sąskaitą.

235. Teisinis reguliavimas nenumato draudimo atstovauti toje pačioje advokatų kontoroje dirbančio advokato interesus. Byloje nėra įrodymų, kad advokatas A. B. ieškovei, kaip klientei, būtų teikęs kokias nors teisines paslaugas, juolab, kad jis teisines paslaugas ieškovui šioje byloje faktiškai ėmė teikti, kai ji teisinių paslaugų sutartį buvo nutraukusi. Tad spręsti, kad šiuo atveju ieškovas buvo atstovaujamas netinkamo atstovo ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl ko būtų pagrindas spręsti ir dėl CPK 300 straipsnio, reguliuojančio teismo veiksmus paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, taikymo, ar apskritai nėra įgijęs teisės į tokių atstovavimo išlaidų atlyginimą, nėra pagrindo.

236. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad M. Š. buvo pareiškęs kolektyvinį ieškinį su Sutartyje nurodytais kontoros advokatu A. B. ir E. B.. Minėti asmenys pagal šią Sutartį teisinių paslaugų atsakovei neteikė, todėl nei advokatas A. B., nei Sutarties sudarymo metu kontoroje advokato padėjėju dirbęs E. B. reikalavimo teisės į atsakovę, vien šiuo pagrindu neįgijo.

237. Pasisakant dėl ieškovo argumentų dėl bylinėjimo išlaidų dydžio sumažinimo, pažymėtina kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovės dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsakyta nuomone, laikė, kad šios sąnaudos, nors ir atitinka minėtose Rekomendacijose nurodytus dydžius, pagal išnagrinėtos bylos kontekstą, nesudėtingą jos pobūdį bei aplinkybę, jog pats bylos ieškovas yra advokatas, yra pernelyg didelės ir neprotingos, todėl jas sumažino.

238. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

239. Nors asmuo esantis advokatu turi teisę procese turėti jo interesus atstovaujantį kitą teisininką profesionalą, nes kiekvienas asmuo įskaitant ir advokatus turi teisę į teisinę pagalbą ir atstovavimą. Tačiau sprendžiant patirtų atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumą įskaitant ir protingumo ir sąžiningumo kriterijus visgi aplinkybė, kad ieškovas yra pats advokatas, ir, kad jį atstovavo toje pačioje kontoroje dirbantis kitas advokatas, kuriam abejotina, kad ginčo situacija nebuvo nežinoma, nors jis minimai klientei ir paslaugų neteikė, negali būti ignoruojama.

240. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog valstybėms suteikta plati veiksmų laisvė reguliuojant išlaidų paskirstymo sistemas teisminiuose procesuose, o bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš priešingos (pralaimėjusios) šalies turi atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (išlaidų dydį, bylos sudėtingumą ir pan.), įvertinti, ar advokato paslaugų užmokesčiai iš tikrųjų buvo teisingi ir pagrįsti kaip numatyta nacionalinėje teisėje, o pernelyg didelių nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš pralaimėjusios šalies gali reikšti šios šalies teisių pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020-12-15 sprendimas byloje Nacionalinis judėjimas Ekoglanost prieš Bulgariją Nr. 31678/17, 83 punktas). Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti įvertinta bylos šalių interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar nevisiškas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal bylos aplinkybes gali prilygti asmens teisės kreiptis į teismą apribojimui, taip pat įvertinta, ar priteistinos bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg didelės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-566-933/2022).

241. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino pagrįstai ir šis procesinis sprendimas yra motyvuotas. Primintina, kad apelianto minimos Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (maksimalų dydį). Tai nereiškia, kad priimdamas procesinį sprendimą sumažinti prašomas priteisti ginčą laimėjusios šalies atstovavimo išlaidas teismas turi nustatyti netinkamą šalies procesinį elgesį, kaip apeliuoja ieškovas. Nepaisant to, kad tokios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tai nereiškia, jog jos turi būti priteistos visa apimtimi.

242. CPK 98 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir įvertino bylos kontekstą, jos pobūdį, nagrinėjamų byloje klausimų sudėtingumą bei aplinkybę, jog pats bylos ieškovas yra advokatas ir pagrįstai sumažino apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

243. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.

244. Atsiliepime į apeliacinį skundą kelti naujų savarankiškų reikalavimų galimybės CPK nenumato. Todėl dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomos visiškai naujos procesinės pozicijos dėl solidarios toje pačioje kontoroje dirbusių teisininkų atsakomybės atsakovei teikiant teisines paslaugas, kartu apeliuojant dėl teisinių paslaugų ieškovui teikimo nepagrįstumo, plačiau nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

245. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas – tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas teisme. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nepasisako dėl kiekvieno apeliaciniuose skunduose nurodyto nesutikimo su teismo sprendimu argumento.

246. Dėl esminių tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinių skundų argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui.

247. Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė vienais ar kitais klausimus turi kitą nuomonę dėl įrodymų, faktinių aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

248. Netenkinus abiejų ginčo šalių apeliacinių skundų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-14 sprendimą palikti nepakeistą.