Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-1663-1189/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2011-12-09Lietuvos apeliacinis teismas
  2. TS-213-753/2021Nutartis · 2021-09-16Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-19Kauno apygardos teismas
  4. T-457-753/2022Nutartis · 2022-04-07Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-20Kauno apygardos teismas
  6. T-2104-753/2022Nutartis · 2022-11-23Kauno apylinkės teismas
  7. T-1663-1189/2023Nutartis · 2023-07-13Kauno apylinkės teismas
  8. T-30-1058/2024Nutartis · 2024-02-27Vilniaus apygardos teismas
  9. T-1136-1189/2024Nutartis · 2024-07-25Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2024-08-23Kauno apygardos teismas
  11. T-29-806/2025Nutartis · 2025-02-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-13
Bylos Nr.
T-1663-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02161-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
S.V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Byla Nr. T-1663-1189/2023Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02161-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.14.1; 2.1.10.1(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 13 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S.V. patvirtinimo klausimą.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 26 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-4542 nutarta taikyti nuteistajam Si. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 5 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nors atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistasis aktyviai dalyvauja projekte „Žalioji oazė“, lanko meno terapijos programą, prisideda prie gerbūvio darbų, skatintas, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija nurodė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per numatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas.

S. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendį – paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 16 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 23 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 23 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tokiu būdu akivaizdu, kad vertinant ar yra materialus pagrindas taikyti lygtinio paleidimo institutą, reikalinga nustatyti vieną iš alternatyvių, nurodytų aplinkybių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. V. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus atsirastų formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, sprendžiant ar lygtinio paleidimo taikymas jau galimas, vien formalaus pagrindo nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialųjį pagrindą. Vis tik kaip bylos duomenys atskleidžia atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką buvo nustatyta, kad nuteistojo S. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo nuostatas, reikalinga vertinti kokią pažangą nuteistasis daro tokią riziką mažindamas. Tuo tarpu bylos duomenys atskleidžia, kad toks rizikos vertinimas buvo atliekamas 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2022 m. spalio 5 d. ir visų vertinimų metu nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro tas pats rezultatas – vidutinė rizika, kas teismo vertinimu atskleidžia, kad nuteistasis nededa pastangų mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo S. V. elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas dažnas/sistemingas narkotikų vartojimas, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie atliekant laisvės atėmimo bausmę ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami, kadangi nuo jų vyravimo priklauso būtent pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas.

Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu, atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu dešimt kartų skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės kur gyventi, teismas šių aplinkybių išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančiomis nelaiko, kadangi yra akivaizdu, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nuoseklumu nepasižymėjo, teigiamos tendencijos stebimos tik pastaruoju metu. Tokia išvada darytina susipažinus tiek su bylos medžiaga, tiek su nuteistojo S. V. asmens byla, iš kurios duomenų matyti, jog S. V. net dvidešimt devynis kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimus, o paskutinis pažeidimas padarytas 2019 m. gruodžio 18 d. Toks gausus kiekis vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nepaisant to, jog nuobaudos šiuo metu jau yra negaliojančios. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimumą, reikalinga vertinti visą nuteistojo pataisos procesą, neišskiriant skirtingų jo etapų, todėl ir nuteistojo elgesio nuoseklumas turi būti vertinamas itin atidžiai. Kaip matyti, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009 m. lapkričio 25 d. ir darydamas paskutinįjį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą jau buvo labai gerai susipažinęs su jo atžvilgiu taikomais ribojimais, tačiau vis viena jų nesilaikė, taip demonstruodamas išskirtinį nusistatymą vyraujančių elgesio taisyklių atžvilgiu. Todėl šių aplinkybių visuma, sprendžiant, kad nuteistojo pozityvaus elgesio korekcija (nuo paskutinės nuobaudos), jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės kontekste, stebima dar itin trumpą laiko tarpą, neleidžia teismui spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau galėtų pasiekti tikslą ir būti efektyvus.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau vis tik yra vertinamas nevienareikšmiai, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką kol kas nėra tokia akivaizdi, kad leistų teismui spręsti, jog asmuo yra pasirengęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais, laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų ir pakartotinai nenusikalsti. Nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad pataisos procesas jau galėtų būti vykdomas nuteistojo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, vertintina, kad šiuo metu nuteistojo teigiama elgesio korekcija galima išskirtinai struktūrizuotoje aplinkoje.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą, darytina išvada, jog nors nuteistasis S. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. RV-23-4542.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. RV-23-4542 taikyti nuteistajam S.V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė