Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu jam paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 23 d.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendis pakeistas ir S. V. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. 2011 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia 2011 m. birželio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, ir būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam S. V. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo teigimu, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, jį sutiko priimti sutuoktinė, gautas tai patvirtinantis jos raštiškas sutikimas, skatintas 6 kartus, diskriminacinių nuostatų neišsako, dalyvauja organizuojamuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose (nuteistųjų adaptacijos programoje, „Streso ir emocijų valdymas“ programoje, „Agresijos ir autoagresjos“ programoje ir kt.) palaiko ryšius su sutuoktine, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo kelias specialybes (suvirintojo elektra rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją ir elektros įrengimų remontininko profesinę kvalifikaciją), dirba, dengia civilinius ieškinius. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.

8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, S. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu pagal OASys metodiką yra 93 balai, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde ir nurodo, kad deda dideles pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme ir jo padaryta pažanga yra akivaizdi, tačiau įvertinus teismui pateiktus Socialinių tyrimų duomenis matyti, kad S. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai atliekamos ilgalaikės bausmės metu mažėjo netolygiai. 2019 m. balandžio 4 d. atlikto vertinimo duomenimis nuteistajam buvo nustatyta 71 balas pagal OASys, tuo tarpu 2020 m. liepos 21 d. atlikto vertinimo metu nuteistajam nustatyti jau 93 balai pagal OASys, iš kurių statiniai rizikos veiksniai sudaro 40 taškų ir 53 taškai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo sumažinti (asmens byla Nr. 0412-21, t. 2, b. l. 60-70). Kaip matyti iš 2021 m. liepos 28 d. Socialinio tyrimo išvados, 2021 m. liepos 26 d. atlikto vertinimo metu buvo nustatyti rizikos balai sumažėjo, tačiau tik 7 balais. Šie duomenys neleidžia teigti, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu koreguojamas išimtinai teigiama linkme, o S. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimas po paskutinio vertinimo, taip pat negali būti pripažintas kaip akivaizdi nuteistojo daroma pažanga. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

9. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad S. V. jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, dalyvaujant įvairiose reabilitacijos programose ir užsiėmimuose, vis dar išskiriamas ne vienas kriminogeninės rizikos veiksnys – teisės pažeidimai, būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, bausmės vykdymo sąlygų pažeidimas, ribotas nusikalstamo elgesio supratimas, lėšų valdymo sunkumai, smurto ir prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, rizikingas ir pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas narkotikais, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą, alkoholio vartojimo problemos, apsiribojimas tik paviršutiniškais santykiais su kitais, pernelyg geras ir nepagrįstas savęs vertinimas, impulsyvus elgesys, agresyvus ir kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, nusikalstamo elgesio pateisinimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros ir ribojimų pažeidimas. Šie veiksniai, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Vertinant šių veiksnių įtaką tolimesnei S. V. elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už tyčinį nužudymą, praeityje taip pat yra teistas už smurtinius nusikaltimus ir nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu, o atliekant laisvės atėmimo bausmę jam taip pat buvo skirtos drausminės nuobaudos už fizinio smurto panaudojimą kito nuteistojo atžvilgiu ar grasinimus susidoroti (b. l. 35-36). Aplinkybę, jog S. V. nėra linkęs laikytis taisyklių ir reikalavimų, patvirtina ir tai, kad nuteistasis net 27 kartus pažeidė pataisos namų taisykles ir nustatytą tvarką, visus kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas užfiksuotas 2021 m. liepos 15 d. (asmens byla Nr. 0412-21, t. 4, b. l. 57). Nors drausminė nuobauda ir nebuvo skirta, tačiau tai tik patvirtina, kad S. V. vis dar susiduria su tinkamo elgesio išlaikymo problema, kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį jo nusikalstamumą jam būnant laisvėje.

10. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors S. V. skatintas 6 kartus, paskutinį kartą 2021 m. liepos 5 d., tačiau po paskutinio paskatinimo buvo užfiksuotas ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio viso bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina nepakankamą elgesio korekciją, nes net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai buvo nuoseklūs ir ilgalaikiai bei tęsis ir lygtinio paleidimo metu bei jam pasibaigus. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu taip pat atsisakė taikyti lygtinį paleidimą S. V..

11. Vertinant S. V. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2021 m. liepos 28 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nors ir neginčija nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, tačiau atsakomybę už savo poelgius yra linkęs perkelti išoriniams veiksniams (aplinkai). Nuteistasis turi savikontrolės ir problemų identifikacijos sunkumų, polinkį elgtis impulsyviai, nesusimastant apie elgesio pasekmes. Būdamas teistas už sunkų kito asmens sužalojimą apsvaigus nuo alkoholio, nuteistasis tinkamų išvadų iš savo elgesio nepadarė ir toliau vedė asocialų gyvenimo būdą, nedirbo, vartojo narkotines medžiagas ir to pasėkoje įvykdė dar vieną labai sunkų nusikaltimą (nužudymą). Nors ir buvo sukūręs šeimą, turėjo darbą, jo atžvilgiu buvo taikomos poveikio priemonės, tačiau tai teigiamos įtakos neturėjo ir jis toliau darė nusikaltimus. Nors būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis ir geba atsiriboti nuo netinkamą gyvenimo būdą vedančių asmenų, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, ne kartą yra baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Nuteistasis emociškai įtemptose bei nuteistajam nepalankiose situacijose gali reaguoti gynybiškai, inicijuoti konfliktus, yra staigaus būdo. Praeityje jam yra diagnozuotas autoagresyvus elgesys, turėjo adaptacijos sunkumų pataisos namuose. Nors šiuo metu adaptacijos sunkumų nuteistasis nebeturi, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, tačiau, kaip jau buvo minėta, 2021 m. liepos 15 d. buvo iškilęs konfliktas su pataisos įstaigos administracija, kas leidžia pagrįstai abejoti teigiamų nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčių pakankamumu. Šios nuteistojo mąstymą ir elgesį bei gyvenimo stilių apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą S. V. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

12. Pritariant apylinkės teismo ir Komisijos argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad S. V. praeityje yra teistas 4 kartus, jam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Šiuo metu S. V. atlieka dviem nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę už kelių smurtinių nusikaltimų padarymą (BK 180 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą), tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymą. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje buvo skirta ir švelnesnė bausmė, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau sistemingai darė nusikaltimus. Visa tai leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir skaičius negali būti besąlyginiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Abejonių apelianto pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo problemos, susijusios su piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nors šiuo metu nuteistasis teigia, kad nei narkotinių medžiagų, nei alkoholio nevartoja nuo 2013 m., tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis nuo 2006 m. nuolat vartojo narkotines medžiagas, jo padaryti nusikaltimai buvo įtakojami apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, paskutinis labai sunkus nusikaltimas buvo padarytas taip pat iškilus poreikiui gauti lėšų narkotinių medžiagų įsigijimui. Nors šiuo metu nuteistasis ir nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, tačiau teisėjų kolegijai pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Be to, nors nuteistasis ir dėjo tam tikras pastangas šios problemos sprendimui, 2013 m. sausio 16 d. pradėjo dalyvauti IV etapų psichoaktyvių medžiagų priklausomybės ligų reabilitacijos programoje, tačiau net ir jos metu buvo užfiksuotas nuteistojo apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų (b. l. 35-36). Šios aplinkybės leidžia abejoti akivaizdžia nuteistojo elgesio korekcija vien teigiama linkme. Juolab, kad kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nors šiuo metu šis veiksnys struktūruotoje aplinkoje ir yra valdomas, tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka aktualus kaip S. V. nusikalstamumą didinantis rizikos veiksnys.

14. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas šeimos sukūrimas, teigiamas požiūris į darbą, gauti paskatinimai, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog S. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Juolab, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir darbu egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog S. V. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią S. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Vertinamu atveju, byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.