Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 23 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 9 mėnesių (skaičiuojant Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. vasario 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę Laisvės atėmimo vietų ligonines ūkio aptarnavimo būryje lengvosios grupes laikymo sąlygomis bei šiuo metu dirba elektriku. Nuteistajam sudarytas individualus darbo planas, visas numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu teikiamas rekomendacija vykdo ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, psichoaktyvių medžiagų priklausomybės ligų reabilitacijos programoje bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu nuteistasis dirba ir gauna nuolatines pajamas bei dengia priteistus civilinius ieškinius. Po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas žmoną. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo kelias profesines kvalifikacijas. Komisijos vertinimu, šiuo metu nuteistojo emocines gerovės ypatumai nėra tiesiogiai siejami su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo dabartinis objektyvus nuteistojo požiūris į save bei savo trūkumų pripažinimas, šeimos sukūrimas, gali būti vertinami, kaip reikšmingi apsauginiai, nusikalstamo elgesio riziką galintys padėti valdyti veiksniai. Pastaruoju metu nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį, nėra užfiksuota smurto panaudojimo prieš kitus asmenis bei narkotikų vartojimo atvejų. Atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutine rizika, atlikus pakartotinį vertinimą, rizika sumažėjo bei padaryta pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius - nevartoja narkotinių medžiagų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio srityse. Nors ir nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu nėra nepriekaištingas, tačiau stengiasi keisti teigiama linkme, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, apribojimus ir priežiūrą teigiamas, numatytas resocializacijos priemones vykdo, nustatyta vidutine nusikalstamo elgesio rizika bei rodo pažangą ją mažindamas, todėl Komisijai šiuo metu yra pagrindas manyti, kad nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

S. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu 2011 m. liepos 21 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta su 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 23 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 23 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. atsiliepimas, kuriuo prašoma Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netvirtinti.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. V. yra atlikęs BK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidęs dvidešimt septynis kartus (paskutinis pažeidimas 2019 m. gruodžio 18 d.), iš jų dvidešimt septynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi, septynis kartus skatintas, turi pastovią gyvenamąją vietą, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją, elektros įrengimų remontininko profesinę kvalifikaciją, dirba, gauna pajamas, dengia priteistus ieškinius. Turi finansinių įsipareigojimų, periodiškai atlygina nusikaltimo metu padarytą materialinę žalą, nuteistojo priklausomybė narkotinėms medžiagoms, įsidarbinimo problemos ir lėšų paskirstymo įgūdžių stoka tiesiogiai siejosi su nuteistojo nuskalstama veika. Nuteistojo silpni socialiniai ryšiai su artimaisiais, gyvenimo būdo ypatumai, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, ryšiai su asocialų gyvenimo būdą propoguojančiais asmenimis susiję su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Teisės pažeidimų pobūdis rodo nuteistojo savikontroles, problemų identifikacijos sunkumus ir polinkį elgtis impulsyviai, nemąstant apie neigiamas pasekmes. Nuteistasis turėjo klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė, toliau vykdė nusikaltimus. Ankstesni teistumai, daromų nusikalstamų veikų kryptingumas parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti gyvenimo būda, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą aplinkiniams. Nuteistasis neigia, kad piktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau nusikalstamos veikos įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu fiksuotas metamfetamino vartojimo faktas. Nuteistasis užbaigė narkomanų reabilitacijos grupę ir buvo pervestas į būrį tolimesnei reabilitacijai. Nuteistasis supranta, jog turi emocijų reguliavimo problemų, deda pastangas mokytis spręsti problemas konstruktyviais būdais. Pripažįsta, jog praeityje priimdavo netinkamus sprendimus, elgdavosi impulsyviai bei neapgalvotai, priklausomai nuo nuotaikos ir emocijų. Nuteistasis yra jautrus pastaboms, emociškai įtemptose bei nuteistajam nepalankiose situacijose gali reaguoti gynybiškai, inicijuoti konfliktus, yra staigaus būdo. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos paskirtas rekomendacijas. Teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, S. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog S. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu dvidešimt septynis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką dvidešimt septynis kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką S. V. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, šią riziką gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nuteistajam nemažai nustatyta jo nusikalstamą elgesį mažinančių veiksnių – nuolatinė gyvenamoji vieta; įgyta profesinė kvalifikacija; darbo patirtis; teigiami santykiai su partnere, tačiau taip pat išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas dažnas/sistemingas narkotikų vartojimas; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; smurtinis elgesys, susijęs su narkotikų vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad S. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo atlikimą (nužudymą), ankščiau teistas, tačiau išvadų nepadarė, per bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė dvidešimt septynis kartus. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje buvo įgijęs 10 klasių išsilavinimą, stogdengio-skardininko profesinę kvalifikaciją, vedė asocialų gyvenimą, vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Pataisos įstaigoje fiksuota psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejis. Nuteistasis vykdė nusikalstamas veikas norėdamas gauti pinigų tikslu nusipirkti narkotines medžiagas. Nuteistasis konfliktavo su kitais nuteistaisiais bei administracija. Vertinimo metu pastebima, kad nuteistasis nėra išskirtinai orientuotas į kriminalinį elgesį, kadangi nusikalstama veikla glaudžiai susijusi su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, tačiau nuteistojo praeityje buvę susidūrimai su teisėsauga, suponuoja prielaidą apie nepakankamą nuteistojo vadovavimusi nustatytomis bei visuotinai priimtinomis elgesio normomis. Teismo vertinimu, tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnių patyrimų, laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. V. neatliktos bausmės dalis (3 metai 9 mėnesiai), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis S. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.