Kauno apygardos teismo nutartis

2024-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-357-888/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2011-12-09Lietuvos apeliacinis teismas
  2. TS-213-753/2021Nutartis · 2021-09-16Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-19Kauno apygardos teismas
  4. T-457-753/2022Nutartis · 2022-04-07Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-20Kauno apygardos teismas
  6. T-2104-753/2022Nutartis · 2022-11-23Kauno apylinkės teismas
  7. T-1663-1189/2023Nutartis · 2023-07-13Kauno apylinkės teismas
  8. T-30-1058/2024Nutartis · 2024-02-27Vilniaus apygardos teismas
  9. T-1136-1189/2024Nutartis · 2024-07-25Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2024-08-23Kauno apygardos teismas
  11. T-29-806/2025Nutartis · 2025-02-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-23
Bylos Nr.
1S-357-888/2024
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02161-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Nuteistasis
S. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-357-888/2024
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02161-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. V. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir jam paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė bei BK 180 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, skirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta – 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. lapkričio 25 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 25 d. – 1 (vieneri) metai 5 (penki) mėnesiai 4 (keturios) dienos.

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarta nuteistajam S. V. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos jo pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, jis tęsia darbinę veiklą, yra padengęs finansinius įsiskolinimus, dalyvauja pozityvaus užimtumo ir tikslinėse priemonėse, neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos Nutarimą dėl nuteistojo S. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad daug kartų įvertinus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, ji vis dar išlieka vidutinė, taip pat egzistuoja ir eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie dar privalo būti koreguojami. Taip pat apylinkės teismas nenustatė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu būtų nuoseklus ir disciplinuotas, nes vidaus taikylių reikalavimus jis buvo pažeidęs net dvidešimt devynis kartus, o skatintas tik vienuolika kartų. Be to, nuteistojo neatliktos bausmės dalis taip pat teismui neleido daryti išvados, kad jis jau gali būti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.

Šalies argumentai

6. Nuteistasis S. V. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

6.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra išsprendęs psichiką veikiančių medžiagų vartojimo klausimą, gydėsi reabilitacijoje, lanko anoniminių alkoholikų susitikimus, psichiką veikiančių medžiagų nevartoja vienuolika metų. Pasak nuteistojo, teismas vertina tik jį tokį, koks buvo praeityje, tačiau neatsižvelgia į dabartinį jo pokytį t. y. į tai kad jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra vedęs. Nutartyje itin akcentuojama tai, kad išvykos į namus metu su juo nepavyko susisiekti, tačiau jis miegojo, todėl mano, kad tai nėra pakankamas pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Be kita ko, BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su Komisijos Nutarimu, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta asmens bylos medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. V. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą nepatvirtinti Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

10. Skunde iš esmės teigiama, kad apylinkės teismas nesuteikė pakankamo dėmesio nuteistąjį teigiamai charakterizuojantiems faktoriams ir juos įvertino formaliai, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, teik į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Vien tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas, kurios teismo įsitikinimu, lėmė Komisijos Nutarimo nepatvirtinimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai atsižvelgta į nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apygardos teismas sprendžia, kad nuteistasis deda pastangas koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, nes bausmės atlikimo metu jis įgijo suvirintojo profesinę kvalifikaciją, nuo 2015 m. liepos 13 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. birželio 1 d. buvo paskirtas dirbti į ūkio aptarnavimo būrį ir priimtas į darbą gydomojo skyriaus tvarkiniu, 2021 m. birželio 23 d. perkeltas į darbą santechniku, 2022 m. sausio 17 d. – elektriku, jo nuostata į darbą yra teigiama, yra apmokėjęs turėtus finansinius įsipareigojimus, atlikdamas bausmę susituokė, rodo pastangas siekdamas keisti savo elgesį, valdo probleminę sritį, susijusią su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Aukščiau nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jo elgesys iš tiesų progresuoja. Vis tik, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visas aukščiau išvardintas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes įvertino, tačiau sutiktina su išvada, kad šiuo metu S. V. elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų kol kas nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

11. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas kuomet nuteistasis atitinka formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs tam tikrą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį ir materialųjį kriterijų – jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Visgi, nors S. V. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijų, tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo metu vis dar negalima teigti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Kaip teisingai akcentavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nuteistajam iki pat šiol vis dar yra nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2009 metų. Be to, ši vidutinė rizika pakartotinai nusikalsti yra sietina su nuteistojo dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, kurių yra nustatyta net dešimt. Nustatytas pakankamai didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis gali ir turi mažinti, skaičius neleidžia teigti, jog S. V. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas, atitinkamai priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. S. V. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – asmens gyvybę ir sveikatą, o antrasis nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nuteistasis neatsiprašė aukos artimųjų, nerodė gailėjimosi dėl savo sukeltų pasekmių, kas rodo empatijos bei kritiško požiūrio savo veiksmams stoką. Tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas vienas nuteistojo apsauginis veiksnys – motyvacija darbinei veiklai, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog tai bus pakankamas faktorius, turėsiantis įtakos nuteistojo apsisprendimui nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, S. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, pirmasis jo teistumas buvo vos sulaukus pilnametystės. Iš Socialinio tyrimo išvados 4.6. punkto matyti, kad laisvėje padarytų teisei priešingų veikų pobūdis leido spręsti apie nuteistojo savikontrolės ir impulsų valdymo trūkumus, bei galinčių kilti pasekmių neįvertinimą. Be to, Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje S. V. yra naudojęs fizinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu, bausmės atlikimo pradžioje konfliktuodavo su kitais nuteistaisiais ir nors šiuo metu jis vengia elgtis destruktyviai, tačiau šios aukščiau įvardintos aplinkybės patvirtina ne tik tai, kad S. V. yra būdingas nenuspėjamas, impulsyvus elgesys, tačiau ir smurtinis elgesys.

13. Nuteistasis skunde itin akcentuoja tai, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje išsprendė savo turimą problemą dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tačiau apylinkės teismo nutartyje ši aplinkybė ir nebuvo kvestionuojama. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Jis nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. spalio 13 d. buvo skatintas vienuolika kartų, tačiau nuo 2010 m. birželio 9 d. iki 2023 m lapkričio 20 d. drausmine tvarka buvo baustas net dvidešimt devynis kartus. Nors šios drausminės nuobaudos yra nebegaliojančios, tačiau iš tiesų patvirtina, kad nuteistojo elgesyje bausmės atlikimo metu vis dar stinga nuoseklumo bei disciplinuoto elgesio. Be to, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, toks jo elgesys – vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, yra ne praeities veiksnys, įvykęs prieš bausmės atlikimą, tačiau nutikęs jau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Svarbu pažymėti, kad paskutinysis nuteistojo padarytas drausmės pažeidimas yra padarytas jam būnant išvykus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, trumpalaikės išvyko metu, taigi tai suponuoja išvadą, kad S. V. kiek neatsakingai žiūri į pasekmes, galinčias kilti dėl jo elgesio, nuteistasis net ir trumpai būdamas laisvėje stokojo atsakingumo.

14. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nors nuteistasis yra atlikęs didelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis jo įvykdytų nusikalstamų veikų kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 1 (vieneri) metai 5 (penki) mėnesiai 4 (keturios) dienos. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

15. Nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, ryšių su artimaisiais palaikymas bei teigiama kryptimi koreguojamas elgesys neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet tai dar nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyse, numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nepatvirtinti Komisijos Nutarimo taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors nutiestojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį S. V. elgesio pokytį, to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Laima Šeputienė