Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-1136-1189/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2011-12-09Lietuvos apeliacinis teismas
  2. TS-213-753/2021Nutartis · 2021-09-16Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-19Kauno apygardos teismas
  4. T-457-753/2022Nutartis · 2022-04-07Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-20Kauno apygardos teismas
  6. T-2104-753/2022Nutartis · 2022-11-23Kauno apylinkės teismas
  7. T-1663-1189/2023Nutartis · 2023-07-13Kauno apylinkės teismas
  8. T-30-1058/2024Nutartis · 2024-02-27Vilniaus apygardos teismas
  9. T-1136-1189/2024Nutartis · 2024-07-25Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2024-08-23Kauno apygardos teismas
  11. T-29-806/2025Nutartis · 2025-02-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-25
Bylos Nr.
T-1136-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02161-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
S. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-1136-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02161-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 25 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 20 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-5492 nutarta taikyti nuteistajam S. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 5 mėnesių 4 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. birželio 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus nuteistojo atžvilgiu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau šiuo metu stebimos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones. Nuteistasis tęsia darbinę veiklą, pagal vykdomuosius dokumentus yra padengęs finansinius įsiskolinimus, dalyvauja pozityvaus užimtumo ir tikslinėse priemonėse, galiojančių nuobaudų neturi, bausmės metu skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, pastaruoju laikotarpiu jo elgesys nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą.

S. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi. 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes ir paskirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 25 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 23 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė ir ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesnio vertinimo, kai tuo tarpu vertinimai buvo atlikti viso net šešis kartus. Paskutinis atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimas, atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar vyrauja gausa, (dešimt) dinaminių kriminogeninių veiksnių (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio problemomis; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam dedant maksimalias pastangas teigiamo pokyčio link. Pažymėtina, kad nors nuteistojo elgesyje nustatytas vienas apsauginis veiksnys, kuris mažina nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti (motyvacija darbinei veiklai), tačiau šis veiksnys neatsveria nuteistojo elgesyje nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių ir negali būti vertinama kaip pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Taigi, kaip matyti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nekintanti, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sunkiai valdomi, todėl teismas, dabartinėje pataisos stadijoje sprendžia, jog nėra pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kai nėra nustatytas materialusis pagrindas, nefiksuota jokia akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kartu pasisakytina, jog teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė, jog nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu būtų buvęs nuoseklus ir disciplinuotas, priešingai, nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę elgėsi labiau negatyviai, o tokią išvadą teismas daro sekančiai. Kaip matyti iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2024 m. gegužės 27 d. pažymos Nr. RV-23-4737 duomenų, nuteistasis S. V. vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus pažeidė net dvidešimt devynis kartus, kai tuo tarpu skatintas buvo tik vienuolika kartų. Pažymėtina, kad po paskutinio paskatinimo – 2023 m. spalio 13 d. daugiau skatintas nebuvo, tačiau 2023 m. lapkričio 20 d. itin šiurkščiai pažeidė įkalinimo įstaigos taisykles, kadangi būdamas išvykoje, neskambino nustatytu laiku, neatsiliepė telefonu ir nebuvo rastas gyvenamojoje vietoje. Toks nuteistojo elgesys jį charakterizuoja itin neigiamai, kaip asmenį linkusį demonstruoti savo nihilistinį nusistatymą galiojančių įstatymų ir taisyklių atžvilgiu, juo labiau, kad jam taikomų ribojimų jis negeba laikytis ir išleistas trumpalaikių išvykų metu. Šie nuteistąjį apibūdinantys duomenys, jokia prasme neleidžia spręsti, kad dabartinėje pataisos stadijoje taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus, kadangi kaip matyti nuteistasis dar negeba savo elgesio išlaikyti nuosekliai disciplinuoto ir teigiamo. Nors šiuo metu nuteistasis dirba ir įsitraukia į resocializacijos procesą, tai dar nėra pagrindu taikyti lygtinį paleidimą, tik nuoseklus nuteistojo elgesys, kuris atskleistų aiškų nuteistojo siekį keisti savo nusikalstamą elgesį, galėtų būti pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, vis tik, nagrinėjamu atveju toks elgesys nefiksuojamas.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismui įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, konstatuojama, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis S. V., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. RV- 23-5492.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. RV-23-5492 taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė