Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. (toliau – ir nuteistasis) prašymą dėl teisinės padėties sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, be kita ko, S. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu S. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 13 metų, BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 13 metų bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu iš dalies tenkinus prokuroro apeliacinį skundą pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendis ir S. V. dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymo paskirta laisvės atėmimo 14 metų bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimo būdą, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausme, S. V. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 metų.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu S. V. paskirta laisvės atėmimo 6 metams bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo 14 metų bausme, S. V. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 16 metų.

2025 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo S. V. 2025 m. sausio 28 d. prašymas dėl nuosprendžio peržiūrėjimo, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalios BK pakeitimai, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsniu, prašoma peržiūrėti nuteistojo atžvilgiu priimtus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžius bei sušvelninti, atleisti nuo bausmės arba kitokiu būdu palengvinti S. V. teisinę padėtį. Nuteistasis taip pat prašo vadovaujantis BK 63 straipsniu jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti visiškai, o ne iš dalies jas sudedant.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. prašymas atmestinas.

Pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas (past. – nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas), įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.

BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Kita vertus, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. (su vėlesniais pakeitimais) priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573 (toliau – ir Pakeitimai Nr. 1). Be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Pakeitimai Nr. 2).

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“) esančių duomenų matyti, kad šiuo metu S. V. atlieka Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi subendrintą galutinę laisvės atėmimo 16 metų bausmę. Šia nutartimi buvo subendrintos Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl šiuo metu jau galiojančių naujausių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, susijusių su galimu nuteistojo teisinės padėties palengvinimu, taikymo peržiūrės būtent šiuos apkaltinamuosius nuosprendžius/

Kaip jau minėta šioje nutartyje, Pakeitimai Nr. 1 įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d. ir šiuo metu yra privalomai taikomi pilna apimtimi. Šio teisės akto 50 straipsnio („Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“) 2 dalyje numatyta, kad Pakeitimuose Nr. 1 išdėstytų baudžiamojo įstatymo straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus Pakeitimuose Nr. 1 nustatytą taisyklę (išimtį), kuri įtvirtinta jų 50 straipsnio 3 dalyje. Ši teisės norma imperatyviai ir be jokių išlygų numato, kad 5 (BK 18 straipsnio pakeitimas dėl riboto pakaltinamumo), 6 (BK 25 straipsnio pakeitimas dėl bendrininkavimo formų), 7 (BK 27 straipsnio pakeitimas dėl recidyvisto ir pavojingo recidyvisto), 8 (BK 37 straipsnio pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo), 9 (BK 38 straipsnio pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko), 10 (BK 39 straipsnio pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių), 11 (BK 40 straipsnio pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), 12 (baudžiamojo įstatymo papildymas 40¹ straipsniu dėl juridinio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), 19 (BK 54 straipsnio pakeitimas dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų), 22 (BK 61 straipsnio pakeitimas dėl bausmės skyrimo taisyklių), 23 (BK 62 straipsnio pakeitimas dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo), 26 (BK 65 straipsnio pakeitimas dėl bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklių), 27 (BK 66 straipsnio pakeitimas dėl suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę), 37 (BK 75 straipsnio pakeitimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo) ir 45 (BK 92 straipsnio pakeitimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui) straipsnių nuostatos (Pakeitimų Nr. 1) tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki Pakeitimų Nr. 1 įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

Iš „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procesai dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendyje nurodyto nusikaltimo ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų buvo baigti dar iki Pakeitimų Nr. 1 įsigaliojimo, t. y. šiuose apkaltinamuosiuose teismų nuosprendžiuose nuteistojo S. V. pripažintos padarytomis nusikalstamos veikos buvo atliktos ir dėl jų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procesai pirmosios, apeliacinės ar (ir) kasacinės instancijos teismuose buvo baigti dar iki 2025 m. vasario 1 d. Tai reiškia, kad prieš tai teisėjų kolegijos aptarti baudžiamojo įstatymo pakeitimai, kurie nurodyti Pakeitimų Nr. 1 50 straipsnio 2 dalyje, net jeigu jie šiuo atveju ir švelnintų, atleistų nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvintų nuteistojo teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios BK 3 straipsnio 2 dalies prasme ir teisėjų kolegijos nebus vertinami.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kitas Pakeitimų Nr. 1 normas, sprendžia, jog jos neturi jokios esminės reikšmės nuteistojo teisinei padėčiai ir jos nelengvina, nes baudžiamojo įstatymo pakeitimai (juos grupuojant į tam tikras atskiras bendro pobūdžio kategorijas) yra susiję su užsienio valstybėse padarytomis nusikalstamomis veikomis ar baudžiamąja atsakomybe už tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų padarymą, juridinio asmens ir nepilnamečio teisine padėtimi (S. V. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pilnametis; baudžiamosiose bylose nebuvo pareikšti kaltinimai juridiniams asmenims), baudžiamojo poveikio priemonėmis ir jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka (Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d., kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, nuosprendžiais S. V. nebuvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės), baudos, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis (aptartais nuosprendžiais šių rūšių bausmės nuteistajam nebuvo paskirtos), BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (nuosprendžiais nenustatyta, kad buvo pažeistos nuteistojo sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygos), atleidimu nuo bausmės dėl ligos (šiuo atveju nenustatyta, kad S. V. serga liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, tokių dokumentų nuteistasis nepateikė ir kartu su prašymu), teistumu (S. V. šiuo metu dar nėra atlikęs terminuotos laisvės atėmimo bausmės, todėl BK 97 straipsnio pakeitimai nuteistojo teisinei padėčiai iš esmės neturi reikšmės).

S. V. prašyme nurodo ir tai, kad vadovaujantis BK 63 straipsniu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės turėjo būti subendrintos visiškai, o ne iš dalies. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net ir tenkinus šį prašymą, priešingai, būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, nes pailgėtų galutinės laisvės atėmimo bausmės terminas. Be to, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl šio nuteistojo prašymo, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi (šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartimi, kuria, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas ir dėl nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo apėmimo būdu klausimas) S. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės jau yra subendrintos, o teisėjų kolegija, nagrinėdama nuteistojo prašymą dėl teisinės padėties sušvelninimo, neturi įstatymų leidėjo suteiktos procesinės teisės ir pareigos keisti įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarties dalyje dėl bausmių subendrinimo. Kita vertus, nuteistasis, manydamas, jog buvo padarytos bausmių bendrinimo klaidos (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas), gali kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą BPK XXXIV skyriuje nustatyta tvarka ir pagrindais (BPK 451–452 straipsniai).

Iš Pakeitimų Nr. 1 ir nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančios atnaujintos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies (VIII skyrius „Bausmės skyrimas“) matyti, kad yra padaryti ir BK 63 bei 64 straipsnių, kurie susiję su paskirtų bausmių bendrinimu, pakeitimai, tačiau šios teisės normos pasipildė tik specifinio pobūdžio taisyklėmis, kurios susijusios išimtinai su užsienio valstybių nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimu. BK 63 straipsnio 11 dalyje ir 64 straipsnio 6 dalyje analogiškai nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai. Šie BK 63 ir 64 straipsnių pakeitimai neturi jokios teisinės reikšmės S. V. prašymo kontekste, nes asmuo nėra teistas užsienyje ir Lietuvos Respublikoje nėra pripažintų bei vykdytinų jo atžvilgiu užsienio valstybės nuosprendžių („Liteko“ duomenys).

Pakeitimai Nr. 2, kurie taip pat įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d., iš esmės yra susiję išimtinai tik su baudžiamojo įstatymo specialiąja dalimi. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu S. V. buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš Pakeitimų Nr. 2, įstatymų leidėjo buvo pakeisti ir BK 129, 135, 180 straipsniai, tačiau tai esminės reikšmės neturi ir S. V. teisinės padėties nešvelnina. Pažymėtina, kad Pakeitimais Nr. 2 pakeisti BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punktas ir 135 straipsnio 2 dalies 13 punktas (papildant šiuos punktus tik naujais kvalifikuojančiais nusikalstamų veikų požymiais), t. y. šių straipsnių sankcijose numatytos bausmės nebuvo keičiamos ir (ar) švelninamos. Be to, šie pakeitimai nagrinėjamo prašymo kontekste nėra aktualūs ir svarbūs, kadangi S. V. nuteistas ne pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir 135 straipsnio 2 dalies 13 punktą, o pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, o už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuotų nusikalstamų veikų padarymą išliko ta pati sankcija – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, S. V. buvo nuteistas ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kurios naujos redakcijos (įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) sankcijoje numatyta ir papildoma alternatyvi švelnesnės bausmės rūšis – laisvės apribojimas, todėl laikytina, kad naujoji BK 180 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina S. V. teisinę padėtį, todėl yra pagrindas perkvalifikuoti nuteistojo veiką pagal šiuo metu galiojančio BK 180 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, perkvalifikavus nusikalstamą veiką neprivaloma skirti švelnesnės bausmės. Šiuo atveju atsižvelgiama į aplinkybes, buvusiais nuosprendžio priėmimo metu. S. V. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, pagal tuo metu galiojusią BK 180 straipsnio 1 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmė, kuri nėra per griežta, teisingumo principo nepažeidžia, pagrįsta teismo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytais motyvais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į tai, jog S. V. ne tik padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, bet ir kvalifikuotą nužudymą, tik sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė gali apriboti nuteistojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, galimai sudaryti sąlygas jam pakeisti savo elgesį ateityje ir užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Jokia kita bausmės rūšis nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste nebūtų teisinga ir reikštų formalios bausmės paskyrimą, todėl ši bausmė laikytina pagrįsta ir paliekama nepakeista.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sušvelninti, atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti S. V. teisinę padėtį, todėl nuteistojo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo S. V. prašymą atmesti.

S. V. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.