Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2022 m. spalio 17 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus likusios laisvės atėmimo bausmės (bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 23) pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę Laisvės atėmimo vietų ligonines ūkio aptarnavimo būryje lengvosios grupes laikymo sąlygomis bei šiuo metu dirba elektriku. Nuteistasis Individualiame pataisos darbo plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos teikiamas rekomendacijas vykdo bei rodo pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. (duomenys neskelbtini) nuteistasis pradėjo dalyvauti IV etapų psichoaktyvių medžiagų priklausomybės ligų reabilitacijos programoje. (duomenys neskelbtini) užbaigė „Pagrindinį priklausomybių terapijos“ etapą. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose: adaptacijos programoje; psichologinio konsultavimo programoje „Streso ir emocijų valdymas“; Resocializacijos skyriaus organizuojamuose „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programoje. Bausmės atlikimo metu dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: konsultacijų kompanijos (duomenys neskelbtini) programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“; krepšinio turnyre ir užėmė I vietą: sporto varžybose - krepšinio „baudų metimai“. Įstaigoje darbinę veiklą pradėjo nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) priimtas į darbą (duomenys neskelbtini), buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigybę, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Gauna nuolatines pajamas bei dengia priteistus civilinius ieškinius. Po galimo - paleidimo planuoja grįžti gyventi pas žmoną. Glaudžias socialinius ryšius palaiko su žmona, santykiai grindžiami parama, konstruktyvūs bei yra vienas pakartotinio nusikalstamumo prevencijos veiksnių, galinčių turėti teigimas pasekmes nuteistojo elgesiui. Bausmės atlimo metu įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją, elektros įrengimų remontininko profesinę kvalifikaciją. Bylos duomenimis buvo piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis faktų ir tai siejosi su jo smurtinio elgesio pasireiškimu. Interviu metu nuteistasis teigia, kad alkoholį vartojo retai ir nuo jo priklausomas nebuvo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dėjo tam tikras pastangas gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Bausmės atlikimo metu nuteistasis yra baustas drausmine tvarka dvidešimt septynis kartus, skatintas devynis kartus. Pastaruoju metu nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį, nėra užfiksuota smurto panaudojimo prieš kitus asmenis bei narkotikų vartojimo atvejų. Atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė rizika, atlikus pakartotinį vertinimą, rizika sumažėjo bei padaryta pažanga mažinant kriminogenius veiksnius. Elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, tačiau stengiasi keisti teigiama linkme, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, apribojimus ir priežiūrą teigiamas, numatytas resocializacijos priemones vykdo, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika bei rodo pažangą ją mažindamas, todėl Komisijai šiuo metu yra pagrindas manyti, kad nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

S. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu 2011 m. liepos 21 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta su 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 23 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 23 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Bausmės atlikimo metu įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu ir elektros įrengimų remontininko profesines kvalifikacijas. Nuteistojo aukšta motyvacija darbui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba ir periodiškai atlygina nusikaltimo metu padarytą materialinę žalą nukentėjusiajai. Palaiko socialinius ryšius su dabartine žmona. Duomenų, kad bausmės atlikime metu nuteistasis atliktų veiksmus, kurie skatintų nusikalstamą elgesį, nėra. Nuteistasis dirba, dalinai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai rodo šiuo metu dedamas tam tikras pastangas keisti savo elgesį ir koreguoti gyvenimo būdą teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dėjo tani tikras pastangas gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms – dalyvavo reabilitacijos programose. Asmuo vertina save adekvačiai, nevengia emociškai atsiskleisti, analizuoja neigiamai jį charakterizuojančius faktus ir charakterio savybes. Nuteistasis supranta, jog turi emocijų reguliavimo problemų, deda pastangas mokytis spręsti problemas konstruktyviais būdais. Šiuo metu asmuo sutinka su įstatymų ir apribojimų svarba - supranta, kad asmenys privalo laikytis tvarkos bei vadovautis visuomenei priimtina vertybių sistema, nors pripažįsta, jog praeityje ne visada pavyko šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis ir laikytis atsakomybės. Bausmės atlikimo metu skatintas devynis kartus. Nuteistasis vykdo individualiame pataisos plane ir Komisijos numatytas priemones. Teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, S. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog S. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu dvidešimt septynis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką dvidešimt septynis kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką S. V. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, padaryta pažanga 7 balai – nevartoja narkotinių medžiagų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio srityse, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nuteistajam nemažai nustatyta jo nusikalstamą elgesį mažinančių veiksnių – nuolatinė gyvenamoji vieta; įgyta profesinė kvalifikacija; darbo patirtis; teigiami santykiai su partnere, tačiau taip pat išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas dažnas/sistemingas narkotikų vartojimas; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; smurtinis elgesys, susijęs su narkotikų vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad S. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo atlikimą, sukėlusio negrįžtamas pasekmes - nužudymą, ankščiau teistas, tačiau išvadų nepadarė, per bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė dvidešimt septynis kartus. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo priklausomybė narkotinėms medžiagoms, įsidarbinimo problemos ir lėšų paskirstymo įgūdžių stoka tiesiogiai siejosi su nuteistojo nuskalstama veika. Nuteistasis turi tris vaikus, su jais ryšių nepalaiko. Nuteistojo gyvenimo būdo ypatumai, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, ryši a su asocialų gyvenimo būdą propaguojančiais asmenimis susiję su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Teisės pažeidimų pobūdis rodo nuteistojo savikontrolės, problemų identifikacijos sunkumus ir polinkį elgtis impulsyviai, nemąstant apie neigiamas pasekmes. Nuteistasis turėjo klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būde vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė, toliau vykdė nusikaltimus. Ankstesni teistumai, daromų nusikalstamų veikų kryptingumas parodo nuteistojo nenorą veistis bei keisti gyvenimo būdą. gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarba aplinkiniams. Nuteistasis buvo sukūręs šeimą, turėjo vaikų, tačiau nepaisant šeiminės padėties, darbinės veiklos, taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis nesugebėdavo padaryti reikiamų išvadų ir kartojo ankstesnes klaidas. Tokia nuteistojo kriminalinė patirtis suponuoja prielaidas apie S. V. nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingi situacijų. Nuteistasis, analizuodamas savo nusikaltimų priežastis, neneigia teismo nustatytų faktų, tačiau savo atsakomybę linkęs perkelti išoriniams veiksniams ir aplinkybėms. Pakartotinis nusikalstamumas rodo nuteistojo asmenybės neigiamos orientacijos pastovumą, taip pat tokios orientacijos ir nusikalstamo elgesio ryšį. (duomenys neskelbtini) nusikaltimo metu S. V. sunkiai sužalojo asmenį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai rodo, kad buvo piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis faktų ir tai siejosi su jo smurtinio elgesio pasireiškimu. Asmens bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) atlikus greitojo tyrimo priemonę (testą) nuteistajam buvo nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas. Galima teigti, kad priklausomybė nuo narkotiniu medžiagų ir silpna impulsų kontrolė tiesiogiai siejosi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Stebima, jog asmuo yra jautrus pastaboms, emociškai įtemptose bei nuteistajam nepalankiose situacijose gali reaguoti gynybiškai, inicijuoti konfliktus, yra staigaus būdo. Pažymėtina, jog praeityje turėjo adaptacijos sunkumų kitose įkalinimo įstaigose, konfliktavo su kitais nuteistaisiais ((duomenys neskelbtini) laikotarpiu), yra save žalojęs ((duomenys neskelbtini) laikotarpiu), diagnozuotas autoagresyvus elgesys. Šiuo metu. esam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nuteistasis adaptacinių problemų neturi, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, tačiau buvo iškilęs konfliktas su administracija dėl ilgalaikio pasimatymo (nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo). Nuteistasis pastaruoju metu nėra išskirtinai orientuotas j kriminalinį elgesį, kadangi nusikalstama veikla glaudžiai susijusi su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, tačiau nuteistojo praeityje buvę susidūrimai su teisėsauga, suponuoja prielaidą apie nepakankamą nuteistojo vadovavimąsi nustatytomis be visuotinai priimtinomis elgesio normomis. Sprendžiant iš nuteistojo elgesio ir veiksmų kriminalinėje istorijoje, pastebima, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostabos (pasikartojančios nusikalstamos veikos, kitų asmenų prigimtinių teisių nuvertinimas). Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. V. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga 2025 m. lapkričio 23 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis S. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.