Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 16 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 23 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 23 d.

2. Komisijos 2022 m. vasario 23 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, dirba, dalyvavo psichoaktyvių medžiagų priklausomybės ligų reabilitacijos programoje, psichologinio konsultavimo programoje, agresijos ir autoagresijos valdymo programoje, pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia civilinius ieškinius. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius, turės gyvenamąją vietą, įgijo profesines kvalifikacijas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau sumažėjo emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio srityje, nevartoja narkotinių medžiagų. Įvertinusi šias aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis tinkamai adaptuosis visuomenėje ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2022 m. vasario 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutartyje pažymėta, kad nors nuteistasis dirba, yra skatintas, turės gyvenamąją vietą, įgijo profesinę kvalifikaciją, dengia priteistus ieškinius, daryti išvadą dėl akivaizdžios pažangos mažinant nuskalstamo elgesio riziką pagrindo nėra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai, nuteistasis baustas drausmine tvarka, praeityje ne kartą teistas, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą.

4. Nuteistasis S. V. skunde prašo suteikti galimybę įrodyti, kad pasikeitė ir taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija kiekvieną dieną jį stebi, mato jo dedamas pastangas ir teigiamą pokytį. Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas jau šeštą kartą ir visais atvejais yra žiūrima į praeitį, į tai, kas buvo prieš 9 metus. Nuteistasis neneigia, kad praeityje elgėsi blogai, vartojo psichiką veikiančias medžiagas, tačiau pataisos įstaigoje kreipėsi dėl pagalbos. Bausmės atlikimo metu vedė, su žmona palaikomus santykius vertina, ryšys stiprus. Dėl praeityje buvusio elgesio gailisi, prisiima visą atsakomybę, pateisinti savo elgesį nesistengia. Būnant pataisos įstaigoje, atnaujinti ryšius su broliu, seserimis ir vaikais sunku, tam reikia laiko. Būdamas laisvėje dirbo, išlaikė šeimą. Anksčiau nesuvokė turimų problemų, nesikreipė pagalbos, tačiau dabar yra pasikeitęs. Nori padėti mamai, žmonai. Pataisos įstaigoje dirba, nesilaiko subkultūros, turi tvirtą nuomonę, žino savo tikslus.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepime prašoma nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį. Nurodoma, kad nors byloje yra teigimai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, atskleidžiančių tam tikrus teigiamus elgesio pokyčius, jų nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis drausmine tvarka baustas 29 kartus, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą.

Skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

8. Nekyla abejonių dėl to, kad S. V. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų S. V. neatitinka.

9. Nuteistajam S. V. 2022 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Nors pagal skaitinę išraiška vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo (išvadoje nurodyta, kad pažanga yra 7 balai, nes nevartoja narkotinių medžiagų), šios aplinkybės nepakanka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui. Kaip minėta, sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, yra vertinama su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių visuma, o ne atskiri duomenys.

10. Skundžiamoje nutartyje, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę nuteistajam S. V., pagrįstai atkreiptas dėmesys į Socialinio tyrimo išvadoje jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, elgesį pataisos įstaigoje. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, S. V. išskirti ne tik 7 statiniai, bet ir ženklus skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių: 1) turi skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; 2) lėšų valdymo sunkumai; 3) smurto (prievartos) naudojimas artimoje aplinkoje; 4) dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; 5) buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; 6) būdingas rizikingas (pavojingas) elgesys; 7) piktnaudžiavimas narkotikais; 8) būdingas dažnas (sistemingas) narkotikų vartojimas; 9) ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; 10) smurtinis elgesys, susijęs su narkotikų vartojimu; 11) ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; 12) smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; 13) yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; 14) būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; 15) savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; 16) būdingas impulsyvus elgesys; 17) būdingas agresyvus (kontroliuojantis) elgesys; 18) savitvardos problemos; 19) negeba atpažinti problemų; 20) negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; 21) būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; 22) kriminalinių nuostatų palaikymas; 23) priežiūros (apribojimų) pažeidimai.

11. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2013 m. sausio 16 d. pradėjo dalyvauti VI etapų psichoaktyvių medžiagų priklausomybės ligų reabilitacijos programoje, 2014 m. birželio 27 d. užbaigė „Pagrindinį priklausomybių terapijos“ etapą, nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. dalyvavo adaptacijos programoje, nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 23 d. – psichologinio konsultavimo programoje „Streso ir emocijų valdymas“. Nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 28 d. dalyvavo Resocializacijos skyriaus organizuojamoje „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programoje. Taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau didelio skaičiaus su nuteistojo mąstymu, elgesiu, galimais lėšų tvarkymo sunkumais, priklausomybe alkoholiui ir psichiką veikiančioms medžiagoms, smurtiniu, impulsyviu elgesiu, savitvardos problemomis susijusių, nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas minėtose programose reikšmingos įtakos kriminogeninių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, neturėjo. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009 m. lapkričio 23 d., šiuo metu yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jam vis dar išlieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai (alkoholio, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, smurtinis, nekontroliuojamas elgesys, lėšų tvarkymo sunkumai), kurie, įvertinus informaciją apie ankstesnius teistumus (teistas už vagystes, chuliganizmą, prievartavimą, tyčinį apysunkį kūno sužalojimas (pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą), sunkų sveikatos sutrikdymą, nužudymą, plėšimą; nusikaltimus darė būdamas apsvaigęs, siekdamas gauti lėšų narkotikams įsigyti), įtakojo ir jo ankstesnį nusikalstamą elgesį. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat įvertinus Socialinio tyrimo išvados duomenis, pagal kuriuos pažanga stebima tik emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio srityje (dėl narkotinių medžiagų nevartojimo), kitose srityse esminiai pokyčiai nefiksuoti, spręstina, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

12. Akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nerodo ir informacija apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Iš 2022 m. vasario 21 d. pažymos apie nuteistojo S. V. paskatinimus ir nuobaudas matyti, kad nuteistasis 7 kartus skatintas už gerą elgesį ir stropų darbą, iniciatyvą atliekant papildomus darbus. Ši aplinkybė, vertinant nuteistojo elgesį, neabejotinai yra palanki nuteistajam. Tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat buvo ir baustas. Už įvairius pažeidimus (necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, turto sugadinimą, fizinio smurto naudojimą, grasinimą susidoroti, nurodymų nevykdymą, narkotinių medžiagų vartojimą, mobilaus ryšio telefoną ir kt.) nuteistajam S. V. buvo skirtos 27 drausminės nuobaudos. Vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus nuteistasis nuo 2010 m. iki 2019 m. darė sistemingai, paskutinis pažeidimas padarytas 2019 m. gruodžio 18 d. Taigi spręstina, kad nuosekliu ir išimtinai tik teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu S. V. nepasižymėjo. Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tai pažeidimų fakto nešalina ir tuo pačiu parodo, kad nuteistasis susiduria su sunkumais, laikydamasis visiems bausmę atliekantiems asmenims privalomų, laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų sąlygotų reikalavimų. Esant aptartoms aplinkybėms nuteistojo elgesį vertinti kaip nuosekliai koreguojamą išimtinai tik teigiama linkme ir tuo pačiu pripažinti, kad pataisos procesas nuteistajam buvo pakankamai efektyvus ir turėjo reikšmingą įtaką teigiamų pokyčių stabilumui, dar nėra pagrindo.

13. Apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, kitų su nuteistojo elgesiu, jam nustatyta rizika susijusių aplinkybių kontekste pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad S. V. nusikalto ne pirmą kartą, taip pat ne pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas – kvalifikuotas nužudymas. Pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis, nusikaltimai įvykdyti pagal pasikartojantį elgesio modelį ir bendrą motyvaciją (smurtinis elgesys). Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę, kuri pozityvių asmens mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčių stabilumui turėtų pakankamą poveikį. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pagal pateiktoje medžiagoje esančius duomenis dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

14. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad pataisos įstaigoje jis dirba, vedė, palaiko ryšius su žmona ir mama, stengiasi spręsti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, neabejotinai yra palankios nuteistajam, jas patvirtina bylos duomenys. Tačiau pažymėtina, kad išvada dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo pataisos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai nuteistąjį įcharakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nutylint jam nepalankius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą S. V. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma patvirtina išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.