- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- TS-213-753/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02161-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- S. V.
Įžanginė dalis
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 67-27 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laisvės atėmimo bausmę atlieka S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu 2011 m. liepos 21 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta su 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 23 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 23 d.
Anksčiau teistas.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 67-27 netaikyti nuteistajam S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis anksčiau teistas už smurtinį elgesį, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis net dvidešimt devynis kartus baustas drausmine tvarka, jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, kurią nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nuteistasis S. V. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis prisiima kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, gailisi, padarė tinkamas išvadas, keičia savo elgesį teigiama linkme. Prašo įvertinti teigiamai jį charakterizuojančius duomenis ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisme gautas nuteistojo sutuoktinės prašymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. atsiliepimas dėl nuteistojo skundo, kuriuo prašoma nuteistojo skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 67-27 netaikyti nuteistajam S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 67-27 netaikyti nuteistajam S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.
Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimas. Nuteistasis anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo priklausomybė narkotinėms medžiagoms, įsidarbinimo problemos, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, gyvenimo būdo ypatumai, ryšiai su asocialų gyvenimo būdą propaguojančiais asmenimis tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Nuteistojo nusikaltimų pobūdis rodo nuteistojo savikontrolės, problemų identifikacijos sunkumus bei polinkį elgtis impulsyviai, nemąstant apie neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog nuteistasis, šiuo metu analizuodamas savo nusikalstamo elgesio priežastis, atsakomybę yra linkęs perkelti išoriniams veiksniams ir aplinkybėms. Praeityje nuteistasis priimdavo netinkamus sprendimus, elgdavosi impulsyviai bei neapgalvotai, priklausomai nuo nuotaikos ir emocijų, turėjo adaptacijos sunkumų kitose įkalinimo įstaigose. Šiuo metu nuteistasis yra jautrus pastaboms, jam nepalankiose situacijose gali reaguoti gynybiškai, inicijuoti konfliktus, yra staigaus būdo. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – artima aukštai – 93 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Pažyma apie nuteistojo paskatinimus ir nuobaudas nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dvidešimt septynis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką dvidešimt septynis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2019 m. gruodžio 18 d. Nors nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, šešis kartus skatintas, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. V. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 23 d.), įvertinus tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus nusikaltimas, taip pat, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika artima aukštai, išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai bei tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 67-27 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. V. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 67-27 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.