Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per programinę įrangą Zoom išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Ž. ieškinį atsakovei M. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo bei atsakovės M. Š. priešieškinį ieškovui L. Ž. dėl faktų pripažinimo ir nekilnojamojo turto atidalijimo, trečiasis asmuo - akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl bendrąja daline nuosavybe esančio nekilnojamojo turto atidalijimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 straipsnis) ir su tuo susijusių faktų pripažinimo bei skolos iš bendraturčio priteisimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

4. 2014 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas su atsakove įsigijo nuosavą būstą – 58 kv.m. ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ten pat esantį sandėliuką ir automobilio parkavimo vietą. Pradinį įnašą už turtą ieškovas ir atsakovė mokėjo lygiomis dalimis (po 21 721,50 EUR). Būstui įsigyti ieškovas ir atsakovė kartu paėmė kreditą ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarė kredito sutartį su AB Nordea bank ir pasiskolino 57 924,00 EUR (2015 m. liepos 13 d. kreditas refinansuotas SEB banke, šalių butas yra įkeistas AB SEB bankui).

5. Ieškovas savo asmeninėmis lėšomis (santaupomis) butą pilnai įrengė ir nuo pat kredito sutarties sudarymo dienos mokėjo visas kredito įmokas, palūkanas už kreditą, turto išlaikymo išlaidas (komunalinius ir administracinius mokesčius).

6. Ieškovas 2019 m. balandžio 1 d. išsikraustė iš bendro atsakovės ir ieškovo buto, nebegalėdamas kęsti nuolatinių liguistų atsakovės priekabių, priekaištų ir dėl jų kylančių ginčų, siekdamas nuo namuose tvyrančios įtampos apsaugoti vaikus, tačiau tikėdamasis ilgainiui išspręsti nesutarimus su atsakove. Ieškovas nuo 2019 m. balandžio 1 d. išsinuomojo butą šalia turimo kartu su atsakove, adresu (duomenys neskelbtini), kad galėtų kuo dažniau matytis su savo dukromis ir prisidėti prie jų auginimo. Nors ir išsikraustė iš buto, ieškovas toliau moka pusę kredito įmokų ir palūkanų už kreditą, apmoka būsto draudimo išlaidas, taip pat iš pradžių mokėjo visas, o vėliau pusę turto išlaikymo išlaidų. Nepaisant to, kad ieškovo finansinis indėlis į šalių vardu įsigytą turtą yra žymiai didesnis, turtas buvo užregistruotas kaip šalių dalinė nuosavybė (po ½ dalį).

7. 2020 metų vasario mėnesį atsakovė vienašališkai pakeitė bendros nuosavybės būsto užraktus ir ieškovas buvo visiškai atribotas nuo savo turto ir jame likusių asmeninių daiktų. Ieškovas nebegalėjo naudotis savo turtu, jo išlaidos padidėjo dar ir mokamu nuomos mokesčiu bei komunaliniais ir administraciniais mokesčiais už nuomojamą būstą – 550 EUR nuomos mokesčiu ir 75,72 EUR už komunalinius (aritmetinis vidurkis) – iš viso 625,72 EUR per mėnesį.

8. Šalys susitarė, kad turto vertė yra apie 135 000 - 145 000 EUR. Po ilgų derybų ieškovas buvo sutaręs su atsakove, kad ji išmokės jam 55 000 EUR kompensaciją už jai atitenkančią ieškovo turto dalį ir perims likusius skolinius įsipareigojimus bankui. Sutaręs su atsakove dėl piniginės kompensacijos, nebenorėdamas švaistyti pinigų nuomojamam būstui, ieškovas priėmė sprendimą įsigyti naują būstą. Kadangi tuo metu turėjo gerą atlyginimą ir tikėjosi atgauti dalį savo būsto vertės iš atsakovės, AB Swedbank ieškovui suteikė paskolą būsto įsigijimui. Tačiau vėliau atsakovė pakeitė savo nuomonę dėl bendro turto atsidalijimo ir pareiškė, kad kompensacijos nemokės. Atsakovė apskritai atsisakė spręsti klausimą dėl turto padalinimo.

9. Atsakovei apgavus ieškovą dėl piniginės kompensacijos, ieškovas atsidūrė sudėtingoje situacijoje, kai realiai turėjo mokėti už tris butus – už du butus kreditą ir palūkanas, už vieną butą nuomą ir už visus tris butus komunalinius ir/ar administracinius mokesčius, be to, ieškovas nuolat mokėjo atsakovei pinigus vaikų išlaikymui, dengė kitas vaikų išlaidas. Ieškovas 2020 m. birželio 9 d. buvo atleistas iš darbo. Jo finansiniai įsipareigojimai vien kreditoriams už būsto paskolas per mėnesį sudaro 845,17 EUR. Ieškovui atsidūrus ypatingai sunkioje situacijoje, jis siūlė atsakovei skirti vaikų išlaikymą turtu (savo turto dalimi), tačiau ieškovei toks variantas taip pat netiko. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta civilinė byla Nr. e2-21259-869/2020, kurioje yra nagrinėjamas ieškovo ir atsakovės ginčas dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos su mažamečiais vaikais nustatymo.

10. Šioje situacijoje šalių atžvilgiu vienintelis teisingiausias ginčo išsprendimo būdas būtų atsakovės ir ieškovo visiškas turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės - tuo būtų pasiektas atidalinimo tikslas, būtų pašalinta galimybė ateityje kilti ginčams, susijusiems su bendro turto naudojimu, jo valdymu. Ieškovas dėl atsakovės elgesio buvo priverstas nuomoti kitą būstą ir mokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius už nuomojamą būstą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėnesio 1 d. iki 2020 m. birželio mėnesio 1 d., dėl ko patyrė apie 8 760,08 EUR turtinių nuostolių.

18. Atsakovė sutinka, kad tuo atveju, kai bus atliktas turto-buto vertinimas rinkos verte, butas būtų pardavinėjamas, įvertinus aplinkybę, kad nei ieškovas, nei atsakovė neturi lėšų ir finansinių galimybių išpirkti vienas iš kito turto dalį.

21. Atsakovė pasitikėjo žmogumi, su kuriuo ją siejo ne tik asmeniniai intymūs, bet ir finansiniai - susitarimo santykiai, todėl jai net nekilo abejonė, kad visą gyvenimo kartu laikotarpį ieškovas taip pat laikosi šalių susitarimo ir už banko kreditą mokamos sumos yra mokamos taip, kaip susitarta: 1/2 už ieškovą ir 1/2 už atsakovę, jai šias mokėtinas sumas atidirbant savo darbu šeimoje. Atsakovė dirba kvalifikuotą, gerai apmokamą darbą, todėl akivaizdu, kad, jeigu būtų dirbusi ji, o ne ieškovas, per šeimos gyvenimo kartu laikotarpį būtų ne tik galėjusi padengti virš 40 000 EUR būsto kredito dalį už abi šalis, tačiau, tikėtina, jog būtų ir visiškai padengtas būsto kreditas.

22. Atsakovei neturint nei noro, nei lėšų išpirkti ieškovo 1/2 bendrosios dalinės nuosavybės turto dalį, o ieškovui nurodant, kad jam yra nesvarbu, kuris variantas bus taikomas, atsakovė prašo teismo nustatyti, jog jos bendrąja daline nuosavybe kartu su ieškovu valdomo nekilnojamojo turto dalį ieškovas išpirktų už realią rinkos kainą, t. y. 80 000 EUR. Bendra turto vertė tokiu atveju būtų 160 000 EUR, kas, įvertinus būsto lokaciją ir būsto priklausinius, o taip pat ir paties ieškovo į bylą pateiktą nekilnojamo turto pardavimų portalo prin-screen nurodytas parduoto nekilnojamo turto kainas zonoje, kurioje yra šalių būstas, būtų teisinga.

26. Atsakovės prašymas pripažinti, kad jos darbas buityje vertinamas 20 802,88 EUR, taip pat nereferuoja į jokį CK 1.138 straipsnyje numatytą civilinių teisių gynimo būdą. Tuo labiau yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Tikrasis šalių susitarimas buvo visiškai kitoks, nei nurodo atsakovė - šalys turtą pirko lygiomis dalimis, lygiomis dalimis sumokėjo pradinę įmoką. Tačiau šalys buvo sutarę, kad, jeigu jų keliai išsiskirs, turtas liks ieškovui, o šis grąžins atsakovei jos sumokėtą pradinį įnašą. Todėl ieškovas toliau kredito įmokas mokėjo vienas pats, iš savo asmeninių santaupų įrengė butą gyvenimui. Ieškovas buvo tikras, kad atsakovė laikysis jų susitarimo ir, jeigu jie išsiskirs, butas su visomis ieškovo investuotomis asmeninėmis lėšomis liks ieškovui ir nebus dalinamas lygiomis dalimis, o ieškovas tik grąžins atsakovei jos pradinio įnašo dalį. Susitarimo, kad atsakovė rūpinasi vaikais, o ieškovas dėl to vienas pats moka kreditą, nebuvo, atsakovė sąmoningai pradėjo mokėti savo kredito įmokų dalį, taip norėdama paneigti tikrąjį šalių susitarimą. Atsakovas taip pat daug prisidėjo tiek prie vaikų auginimo, tiek prie buities rūpesčių, todėl atsakovės argumentai yra visiškai nepagrįsti.

28. Ieškovo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė rūpinosi vaikais ir namais, ką taip pat darė ir ieškovas, patvirtina tik bendro gyvenimo faktą, o ne aplinkybę, kad atsakovės įnašas į bendrą dalinę nuosavybę yra atliktas jos darbu, kurį ji vertina 20 802,88 EUR.

29. Teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovė ieškinį (patikslintą) palaikė ir prašė jį tenkinti, priešieškinį prašė atmesti, palaikė visus argumentus ir motyvus, nurodytus ieškovo procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodė, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo, jog bendras turtas natūra atitektų ieškovui, o atsakovei šis išmokėtų kompensaciją. Būtent dėl kompensacijos dydžio ir skolos iš atsakovės priteisimo šiuo metu ir nesutaria šalys. Ieškovo siūloma kompensacija atitinka realią turto rinkos vertę, pagrįstą objektyviais įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad tarp šalių vyksta ne vienas teismo procesas, bendravimas tarp ieškovo ir atsakovės yra sudėtingas. Susitarimo tarp šalių dėl bendrų pajamų nebuvo, ieškovo pajamos buvo didesnės, todėl jis daugiau ir leido šeimai, o atsakovė – savo nuožiūra. Abi šalys buvo lygiaverčiai tėvai ir vienodai rūpinosi vaikais, gal atskirais atvejais ieškovas rūpinosi ir daugiau.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

31. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu nesusituokę nuo (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu, šalims gimė du vaikai - (duomenys neskelbtini) dukra L. Ž., (duomenys neskelbtini)- dukra M. Ž..

32. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) įsigijo nekilnojamąjį turtą - 58 kv.m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vietą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tekste – turtas). Pradinį įnašą už turtą ieškovas ir atsakovė mokėjo lygiomis dalimis - po 21 721,50 EUR. Būstui įsigyti ieškovas ir atsakovė kartu paėmė kreditą - 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarė kredito sutartį su AB Nordea bank ir pasiskolino 57 924,00 EUR (2015 m. liepos 13 d. kreditas refinansuotas SEB banke (kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), šalių butas yra įkeistas AB SEB bankui).

33. Tarp šalių nėra ginčo ir tai patvirtina pateikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. pagal SEB banko kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kad visas kredito įmokas ir palūkanas, turto išlaikymo išlaidas (komunalinius ir administracinius mokesčius) mokėjo L. Ž.. Jis taip pat mokėjo ir būsto draudimo išlaidas.

34. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3883-1094/2021 pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl uzufrukto teisės į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą nustatymo nepilnamečių dukterų naudai iki šalių vaikai sulauks pilnametystės, įpareigojant atsakovą gyventi skyriumi. Byla teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi sustabdyta iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1287-467/2021 ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas.

35. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1060-869/2021 pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl turto atidalijimo

36. Nagrinėjamu atveju ieškovas, galutinai sutikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią ½ turto (buto, sandėliuko ir automobilio parkavimo vietos) dalį, priteisiant ieškovui visą turtą, o atsakovei – 61 910 EUR dydžio piniginę kompensaciją, įpareigojant atsakovę išsikraustyti iš buto per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

37. Atsakovė, galutinai sutikslinusi priešieškinio reikalavimus, taip pat prašo visą nekilnojamąjį turtą (butą, sandėliuką ir automobilio parkavimo vietą) priteisti ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisti 86 000 EUR dydžio piniginę kompensaciją, nustatant, kad piniginę kompensaciją ieškovas sumoka ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po ko ieškovui pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, bei įpareigojant atsakovę išsikraustyti iš buto ir jo priklausinių per penkis mėnesius nuo to momento, kai ieškovui pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė (visiškai atsiskaičius su atsakove).

38. Viena iš bendraturčio teisių yra teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Bendraturčio teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendru susitarimu arba, bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

44. Taigi, esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies, rinkos vertę. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

49. Atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo 80 000 EUR kompensaciją, rėmėsi paties ieškovo pateiktais print-screen duomenimis ir preliminariu turto vertinimu, vėliau, priteistiną kompensaciją padidinusi iki 86 000 EUR, pasirėmė 2021 m. liepos 12 d. Luxorum Real Estate konsultacine pažyma apie galimą turto kainą rinkoje, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) ginčo turto kaina rinkoje galėtų siekti apie 172 000 EUR, o taip pat Centro kubas turto vertintojo atsakymu dėl itin padidėjusių nekilnojamojo turto kainų rinkoje.

50. Taigi, abi šalys pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžia jų nurodomą ginčo turto rinkos vertę. Teismui nė vienas iš pateiktų įrodymų neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis) ir yra vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2012 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012; kt.).

51. Vertinant ieškovo pateiktą 2021 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A-21-03-05-IEM67, matyti, kad ginčo turto vertinimas yra atliktas asmenų/ bendrovės, turinčių turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus, atliktas individualiai, apžiūrėjus konkretų turtą vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, todėl toks vertinimas yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo būdu ar nurodyta vienos iš šalių, esant ginčui, numanoma (pageidaujama) vertė, subjektyviai vertinant pagal internetiniuose portaluose toje pačioje vietoje parduodamų butų kainas. Be to, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

52. Atsakovė kritikuoja ieškovo pateiktą 2021 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir remiasi 2021 m. liepos 12 d. Luxorum Real Estate konsultacine pažyma apie galimą turto kainą rinkoje, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) ginčo turto kaina rinkoje galėtų siekti apie 172 000 EUR, o taip pat remiasi Centro kubas turto vertintojo atsakymu dėl itin padidėjusių nekilnojamojo turto kainų rinkoje. Toks preliminarus turto vertinimas, akivaizdu, yra tik informacinio konsultacinio pobūdžio dokumentas skirti konsultacijas užsakovui, jis nėra atliktas individualiai, apžiūrėjus konkretų turtą vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę. Toks dokumentas negali būti prilyginamas turto vertinimo ataskaitai ir neturi juridinės galios.

54. Ieškovas prašo nustatyti, kad, jam priteisus visą turtą, o atsakovei priteisus piniginę kompensaciją, prieš kreditorių AB SEB banką šalys lieka solidariais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditą vienasmeniškai dengia ieškovas. Tuo tarpu atsakovė prašo nustatyti, kad, ieškovui priteisus visą nekilnojamąjį turtą, o atsakovei priteisus piniginę kompensaciją, prieš kreditorių (banką) šalys lieka ir toliau solidariais skolininkais bei likusią mokėti kredito įmoką (kiek jos bus likę mokėti teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną) šalys padengia lygiomis dalimis arba atsakovės likusią bankui mokėtiną vieną antrąją kredito dalį (įvertinus tai, kiek jo bus likę mokėti teismo sprendimo priėmimo dieną) minusuoti iš ieškovo atsakovei mokamos piniginės kompensacijos, įpareigojant ieškovą vienasmeniškai padengti bankui likusį kreditą. Teismas šiuo atveju iš esmės pritaria ieškovo pozicijai, nes atsakovės siūlomu atveju šalys prieš kreditorių (banką) liktų solidariais skolininkais, kredito įmoką turėtų dengti lygiomis dalimis, kas nepašalintų tarp šalių kylančių nesutarimų.

56. Ieškovas taip pat prašo, atidalijus ginčo turtą - priteisiant ieškovui visą turtą, o atsakovei – 61 910 EUR dydžio piniginę kompensaciją, įpareigoti atsakovę išsikraustyti iš buto per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė iš esmės neprieštarauja tokiam ieškovo prašymui, tačiau priešieškinyje savo prašymą formuluoja taip: nustatyti, kad piniginę kompensaciją ieškovas sumoka ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po ko ieškovui pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, bei įpareigojant atsakovę išsikraustyti iš buto ir jo priklausinių per penkis mėnesius nuo to momento, kai ieškovui pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė (visiškai atsiskaičius su atsakove). Teismo vertinimu, atsakovės prašymas yra detalesnis, konkretesnis, todėl tenkintinas.

Dėl ieškovo teisės į sumokėtas kredito įmokas

57. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 20 802,88 EUR skolos, kurią įskaityti į ieškovo išmokėtiną kompensaciją (61 910 EUR) ir priteisti atsakovei iš ieškovo 41 107,12 EUR kompensaciją. Atsakovė su tokiu ieškinio reikalavimu kategoriškai nesutinka ir prašo pripažinti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai) atsakovė ir ieškovas veikė jungtinės veiklos pagrindu (gyveno faktinėje santuokoje – partnerystėje) ir, veikdami jungtinės veiklos pagrindu, lygiomis dalimis (viena antrąja) mokėjo bankui kreditą, dėl ko atsakovė nėra skolinga ieškovui 20 802,88 EUR sumos. Taigi, atsakovė pareikštu priešieškiniu, jį patikslinusi, iš esmės reiškia reikalavimus dėl prejudicinio fakto nustatymo (t. y. procesinio pobūdžio reikalavimu), o ne reikalavimus dėl materialinių teisių gynybos, todėl tokių reikalavimų patenkinimas pats savaime nesukurs atsakovei jokių teisinių pasekmių, kas jau ir buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartyje, sprendžiant priešieškinio priėmimo klausimą, tačiau šiuo atveju, atsakovei reiškiant reikalavimus ne vien tik dėl pripažinimo, bet ir reiškiant reikalavimą dėl ginčo turto atidalijimo, o ieškovui prašant konstatuotą skolą įskaityti į ieškovo išmokėtiną kompensaciją atsakovei, teismas pasisako dėl nurodytų atsakovės reikalavimų.

59. Be to, atsakovės teiginys, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl užgyvento turto laikymo bendrąja daline nuosavybe, šiuo atveju nėra reikšmingas, nes, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl buto (duomenys neskelbtini) su priklausiniais atidalijimo, o šį turtą šalys įgijo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sutartimi lygiomis dalimis – po 1/2 dalį. Taigi, nagrinėjamu atveju atidalinamas turtas jau yra bendroji dalinė šalių nuosavybė su konkrečiai nustatytomis dalimis, t. y., dar įsigydamos šį turtą šalys susitarė dėl jo konkrečios priklausomybės abiem šalims po 1/2 dalį.

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl, sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo, turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas: įnašus pinigais, kitu turtu arba dalyvavimą darbu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Todėl šiuo atveju turi būti vertinamas šalių indėlis sukuriant būtent ginčo turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje su priklausiniais.

61. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad, sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir, atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, t. y. šaliai gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jos indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

62. Be to, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad, pavyzdžiui, tokio objekto, kaip žemės sklypas, specifiškumas lemia, kad jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y., sumokant nustatytą kainą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016). Atitinkamai ir kitas nekilnojamasis turtas, kuris yra šalių nuperkamas sandoriu, o ne pačių sukuriamas pastatant ar rekonstruojant, negali būti įgyjamas vienos šalies darbu.

63. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors atsakovė ir jos atstovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose daug kalba apie tai, kad šalys buvo šeima ir buvo sutarę, jog visas užgyventas turtas yra bendra dalinė nuosavybė, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik ginčo turto atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (kitas turtas, jeigu toks ir buvo, jo statusas, įsigijimo aplinkybės ir pan. nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku), o ginčo turtas akivaizdžiai buvo įgytas šalių lygiomis dalimis.

64. Nagrinėjamu atveju, kaip jau ne kartą buvo minėta, ginčo turtas buvo įgytas sudarius pirkimo pardavimo sandorį, sumokėjus pradinį įnašą, kurį šalys sumokėjo lygiomis dalimis, ir toliau mokant kasmėnesines kredito įmokas, t. y. jokio šalių darbo, sukuriant šį turtą, įdėta nebuvo, turtas buvo įgytas tik piniginiais įnašais. Tai, kad atsakovė rūpinosi vaikais ir namais, ką taip pat darė ir ieškovas, patvirtina tik bendro gyvenimo faktą, o ne aplinkybę, kad atsakovės įnašas į bendrą dalinę nuosavybę yra atliktas jos darbu, o juo labiau, kad jis vertintinas 20 802,88 EUR.

65. Pažymėtina, kad ieškovas kategoriškai ir nesutinka, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad visas bendrai užgyventas turtas laikytinas bendrąja daline nuosavybe. Ieškovas tvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog išsiskyrimo atveju butas tenka ieškovui, o atsakovei grąžinamas jos sumokėtas pradinis įnašas, todėl ieškovas iš savo santaupų mokėjo už buto įrengimą gyvenimui (butas pirktas tik su daline apdaila) ir viso buto įrengimas ieškovui kainavo daugiau kaip 30 000 EUR. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nereikalauja nustatyti ieškovui didesnę dalį į bendrąją dalinę nuosavybę (prašo atidalinti taip, kaip buvo įsigyta – po 50 proc.), dėl ieškovo nurodyto susitarimo fakto ir/ar atlikto buto įrengimo vertės nustatymo, teismas plačiau nepasisako, nes tai nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku.

66. Byloje nustatyta, kad šalys turtą įsigijo sumokėję pradinį įnašą iš savo santaupų, o likusiai daliai turto kainos sumokėti buvo paimtas kreditas iš banko (2014 m. rugpjūčio 13 d. kredito sutartis su AB Nordea bank, 2015 m. liepos 13 d. paskola refinansuota AB SEB banko). Šalys turtą įgijo lygiomis dalimis kaip bendraturčiai, tačiau prieš kreditorių ieškovas ir atsakovė yra solidarūs skolininkai. Byloje nėra ginčo, kad visą laiką nuo kredito sutarties sudarymo iki 2019 m. balandžio 1 d. visas kredito įmokas bankui mokėjo ieškovas, ką patvirtina ir pateikti mokėjimai atitinkamiems bankams, t. y. AB Nordea bank ieškovas sumokėjo 3 964,68 EUR, AB SEB bankui 2015 m. – 10 850,96 EUR, 2016 m. – 1 803,36 EUR, 2017 m. – 23 927,51 EUR, 2018 m. - 847,92 EUR, 2019 m. - 847,92 EUR, 2020 m. - 847,92 EUR, viso 2014-2020 m. laikotarpiu ieškovas sumokėjo 43 090,27 EUR kredito įmokų. Kadangi šalys bendrą dalinę nuosavybę yra įgiję lygiomis dalimis, atsakovė turi prievolę mokėti pusę šių kredito įmokų. Pagal į bylą pateiktus duomenis nuo 2019 m. balandžio 1 d. atsakovė perveda ieškovui pusę sumos už mokamas kredito įmokas, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė yra grąžinusi 742,26 EUR, tačiau už ankstesnį laikotarpį nėra grąžinusi sumokėtų įmokų dalies.

67. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kai solidariąją prievolę įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis ir 6.114 straipsnio 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018; 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018; kt.).

68. Šiuo atveju byloje neginčijamai nustačius, kad ginčo turtas šalių įgytas bendra daline nuosavybe, o kredito įmokas už turtą mokėjo tik ieškovas, jis turi pagrįstą teisę reikalauti dalies sumokėtų įmokų, lygių atsakovės nuosavybės teisės daliai, sugrąžinimo (CK 6.6 ir 4.76 straipsniai).

69. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas ieškinį dalyje dėl 20 802,88 EUR skolos iš atsakovės ieškovui priteisimo tenkina, šią sumą išskaito iš ieškovo išmokėtinos kompensacijos (61 910 EUR) atsakovei ir priteisia atsakovei iš ieškovo 41 107,12 EUR kompensaciją už atsakovės dalį, įeinančią į bendrąją dalinę nuosavybę.

70. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau priteistą skolą (20 802,88 EUR) įskaičius į ieškovo išmokamą kompensaciją (61 910 EUR) ir atsakovei iš ieškovo priteisiant 41 107,12 EUR kompensaciją, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

71. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies (ieškinį apie 80 proc., priešieškinį – apie 20 proc. apimtyje), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, atsakovei – proporcingai teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

72. Ieškovas pateikė įrodymus ir prašo priteisti iš atsakovės 3 950 EUR jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos tinkamais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą proporciją, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 3 160 EUR tokių išlaidų (CPK 93 ir 98 straipsniai).

73. Atsakovė pateikė įrodymus ir prašo priteisti iš ieškovo 5 875 EUR jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos tinkamais įrodymais, ieškovas jų pagrįstumo neginčija, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą proporciją, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1 175 EUR tokių išlaidų (CPK 93 ir 98 straipsniai).

74. Paduodant ieškinį, ieškovui 1 306 EUR žyminio mokesčio mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl, ieškinį patenkinus iš dalies (apie 80 proc.), iš ieškovo priteistina 261,20 EUR, o iš atsakovės – 1 044,80 EUR žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnis).

75. Paduodant priešieškinį, atsakovei žyminio mokesčio, kuris sudaro 2 020 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl, priešieškinį patenkinus iš dalies (apie 20 proc.), iš atsakovės priteistina 1 616 EUR, o iš ieškovo – 404 EUR žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnis).

76. Tokiu būdu iš viso iš ieškovo priteistina 665,20 EUR, o iš atsakovės – 2 660,80 EUR žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei M. Š. priklausančią turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vietos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, priteisiant ieškovui L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) visą turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir automobilio parkavimo vietą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovei M. Š. priteisiant iš ieškovo L. Ž. 41 107,12 EUR (keturiasdešimt vieno tūkstančio vieno šimto septynių eurų 12 euro centų) dydžio piniginę kompensaciją, nustatant, kad piniginę kompensaciją ieškovas L. Ž. sumoka atsakovei M. Š. ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po ko ieškovui L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, bei įpareigojant ieškovę M. Š. išsikraustyti iš buto ir jo priklausinių per penkis mėnesius nuo to momento, kai ieškovui L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė (visiškai atsiskaičius su M. Š.).

Nustatyti, kad ieškovui L. Ž. priteisus visą turtą, o atsakovei M. Š. priteisus piniginę kompensaciją, prieš kreditorių AB SEB banką šalys lieka solidariais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditą vienasmeniškai dengia ieškovas L. Ž..

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės M. Š. ieškovui L. Ž. 3 160 EUR (tris tūkstančius šimtą šešiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo L. Ž. atsakovei M. Š. 1 175 EUR (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo L. Ž. 665,20 EUR (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 20 euro centų), iš atsakovės M. Š. – 2 660,80 EUR (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt eurų 80 euro centų) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.