- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- e2A-458-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01400-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- M. Š.
- Ieškovas
- L. Ž.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1287-467/2021 pagal ieškovo L. Ž. ieškinį atsakovei M. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo bei atsakovės M. Š. priešieškinį ieškovui L. Ž. dėl faktų pripažinimo ir nekilnojamojo turto atidalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. Ž. (toliau – ir ieškovas) 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vietos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), (toliau – turtas) dalį, priteisiant ieškovui visą turtą, o atsakovei – 61 910 Eur dydžio piniginę kompensaciją, įpareigojant atsakovę išsikraustyti iš buto per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) nustatyti, kad ieškovui priteisus visą turtą, o atsakovei priteisus piniginę kompensaciją, prieš kreditorių AB SEB banką šalys lieka solidariaisiais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditą vienasmeniškai dengia ieškovas; 3) priteisti iš atsakovės 20 802,88 Eur skolos ieškovo naudai; 4) tenkinus pirmąjį ir trečiąjį ieškinio reikalavimus, atsakovės skolą (20 802,88 Eur) įskaityti į ieškovo išmokėtiną kompensaciją (61 910 Eur) ir priteisti atsakovei iš ieškovo 41 107,12 Eur kompensaciją; 5) priteisti ieškovui iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas ir atsakovė nusipirko nekilnojamąjį turtą – 58 kv. m ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat sandėliuką ir automobilio stovėjimo vietą. Pradinį įnašą pardavėjui už turtą ieškovas ir atsakovė mokėjo lygiomis dalimis (po 21 721,50 Eur). Būstui įsigyti ieškovas ir atsakovė 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarė kredito sutartį su AB Nordea bank, kurios pagrindu ieškovas ir atsakovė pasiskolino 57 924 Eur (2015 m. liepos 13 d. kreditas refinansuotas SEB banke, butas yra įkeistas AB SEB bankui). Ieškovas 2019 m. balandžio 1 d. išsikraustė iš buto ir jame nebegyveno, tačiau toliau mokėjo kredito įmokas už būstą, nors atsakovė liko jame gyventi. Ieškovas ir atsakovė susitarė, kad atsakovė liks toliau gyventi bute, tačiau sumokės ieškovui 55 000 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį, tačiau vėliau atsakovė savo nuomonę pakeitė ir atsisakė sumokėti ieškovui 55 000 Eur. Ieškovas, išsikraustęs iš buto, buvo priverstas nuomotis būstą ir mokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d., sumokėjo apie 8 760,08 Eur už nuomojamo būsto išlaikymą. Nurodė, kad visą laiką nuo kredito sutarties sudarymo iki 2019 m. balandžio 1 d. kredito įmokas bankui mokėjo ieškovas (iš viso 2014 m. – 2020 m. laikotarpiu iš ieškovas sumokėjo 43 090,27 Eur kredito įmokų). Kadangi šalys bendrąją dalinę nuosavybę yra įgiję lygiomis dalimis, atsakovė turi prievolę mokėti pusę šių kredito įmokų, t. y. ieškovas turi 20 802,88 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, ieškovui išsikrausčius iš būsto, atsakovė pateikė pasiūlymą ieškovui parduoti turtą ir gautas pinigines lėšas pasidalyti, tačiau ieškovas nesutiko.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovo ieškinio reikalavimai būtų patenkinti.
Šalies argumentai
5. Atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. teismui pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. (imtinai) atsakovė ir ieškovas veikė jungtinės veiklos pagrindu (gyveno faktinėje santuokoje – partnerystėje); 2) pripažinti, kad M. Š. ir L. Ž., laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. (imtinai), veikdami jungtinės veiklos pagrindu, lygiomis dalimis (viena antrąja) mokėjo bankui kreditą ir M. Š. nėra skolinga L. Ž. 20 802,88 Eur sumos; 3) nustatyti, kad nekilnojamo turto atidalijimas tarp šalių realizuojamas tokiu būdu: L. Ž. priteisiamas visas nekilnojamasis turtas (butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais: sandėliuku, esančiu (duomenys neskelbtini), ir automobilio parkavimo vieta, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), o M. Š. iš L. Ž. priteisiama 86 000 Eur dydžio piniginė kompensacija, nustatant, kad piniginę kompensaciją L. Ž. sumoka M. Š. ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir tik po to L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, įpareigojant M. Š. išsikraustyti iš buto ir jo priklausinių per penkis mėnesius nuo to momento, kai ieškovui L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė (visiškai atsiskaičius su M. Š.); 4) nustatyti, kad, ieškovui L. Ž. priteisus visą nekilnojamąjį turtą, o M. Š. priteisus piniginę kompensaciją, prieš kreditorių (banką) šalys lieka ir toliau solidariaisiais skolininkais bei likusią mokėti kredito įmoką (kiek jos bus likę mokėti teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną) šalys padengia lygiomis dalimis arba M. Š. likusią bankui mokėtiną vieną antrąją kredito dalį (įvertinus tai, kiek jo bus likę mokėti teismo sprendimo priėmimo dieną) išskaičiuoti iš L. Ž. M. Š. mokamos piniginės kompensacijos, įpareigojant L. Ž. vienasmeniškai padengti bankui likusį kreditą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad tarp šalių nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios buvo susitarimas, jog atsakovė pagal galimybes ir savo fizinę sveikatą gimdo ir augina šalių vaikus, o ieškovas aprūpina šeimą finansiškai, t. y. susitarė, kad visas bendro šeimos gyvenimo kartu įgytas turtas bus bendroji dalinė šalių nuosavybė. Dėl tokio susitarimo atsakovė 6 metus ir nemokėjo įmokų, susijusių su būsto įsigijimu, trečiajam asmeniui. Pažymėjo, kad pagal 2021 m. liepos 12 d. nekilnojamojo turto brokerio E. M., UAB „Rumvalda“ (Luxorum Real Estate) išvadą, jai iš ieškovo priteistina 86 000 Eur kompensacija.
7. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo, jog bendras turtas natūra atitektų ieškovui, o atsakovei būtų išmokėta kompensacija. Ieškovo siūloma kompensacija atitinka realią turto rinkos vertę, pagrįstą objektyviais įrodymais. Pažymėjo, kad tarp šalių vyksta ne vienas teismo procesas, bendravimas tarp ieškovo ir atsakovės yra sudėtingas. Susitarimo tarp šalių dėl bendrų pajamų nebuvo, ieškovo pajamos buvo didesnės, todėl jis daugiau ir skyrė piniginių lėšų šeimai, o atsakovė – savo nuožiūra, tačiau ieškovas ir atsakovė buvo lygiaverčiai tėvai ir vienodai rūpinosi vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė?: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei M. Š. priklausančia? turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vietos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)) dalį, priteisiant ieškovui L. Ž. visa? turtą? - butą?, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vieta?, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia? (duomenys neskelbtini), o atsakovei M. Š. priteisiant iš ieškovo L. Ž. 41 107,12 Eur dydžio piniginę kompensacija?, nustatant, kad piniginę kompensacija? ieškovas L. Ž. sumoka atsakovei M. Š. ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po to ieškovui L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teise?, bei įpareigojant ieškovę M. Š. išsikraustyti iš buto ir jo priklausiniu? per penkis mėnesius nuo to momento, kai ieškovui L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybe? (visiškai atsiskaičius su M. Š.); 2) nustatyti, kad ieškovui L. Ž. priteisus visa? turtą, o atsakovei M. Š. priteisus piniginę kompensacija?, prieš kreditorių AB SEB banką šalys lieka solidariaisiais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditą vienasmeniškai dengia ieškovas L. Ž.; 3) priteisti iš atsakovės M. Š. ieškovui L. Ž. 3 160 Eur išlaidu? advokato pagalbai apmokėti; 4) priteisti iš ieškovo L. Ž. atsakovei M. Š. 1 175 Eur bylinėjimosi išlaidu? advokato pagalbai apmokėti; 5) priteisti iš ieškovo L. Ž. 665,20 Eur, iš atsakovės M. Š. – 2 660,80 Eur žyminio mokesčio valstybei.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė iš esmės siekia, jog turtas būtų atidalytas natūra ieškovui, atsakovei priteisiant kompensaciją. Taip pat nustatė, kad turtą ieškovas ir atsakovė įgijo lygiomis dalimis, t. y. nuo pat turto įgijimo valdo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise.
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę šalių bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, vadovavosi 2021 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A-21-03-05-IEM67, kurioje nurodyta, kad 1/2 dalies ginčo turto vertė yra 71 060 Eur. Teismas iš nurodytos sumos išskaičiavo atsakovės turimų kreditinių įsipareigojimų sumą (9 150 Eur) ir sprendė, jog atsakovei priteistina suma už ieškovui tenkančią turto dalį yra 61 910 Eur.
11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kredito įmokas už turtą mokėjo tik ieškovas, padarė išvadą, jog jis turi pagrįstą teisę reikalauti dalies sumokėtų įmokų, lygių atsakovės nuosavybės teisės daliai, sugrąžinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 ir 4.76 straipsniai). Teismas ieškinio dalį dėl 20 802,88 Eur skolos iš atsakovės ieškovui priteisimo patenkino ir šią sumą išskaitė iš ieškovo mokėtinos kompensacijos (61 910 Eur) atsakovei, priteisiant atsakovei 41 107,12 Eur kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į j argumentai
12. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už atidalyta? turtą dydžio atsakovei priteisimo, taip pat sprendimo dalį dėl 20 802,88 Eur ieškovui priteisimo bei dalį dėl ieškovo patirtu? bylinėjimosi išlaidu? priteisimo, ir priimti naują sprendimą – atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybe?s atsakovei M. Š. priklausančia? turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vietos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)) dalį, priteisiant ieškovui L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) visa? turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini)ir automobilio parkavimo vieta?, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia? (duomenys neskelbtini), o atsakovei M. Š. priteisiant iš ieškovo L. Ž. 86 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, nustatant, kad piniginę kompensacija? ieškovas L. Ž. sumoka atsakovei M. Š. ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po to ieškovui L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybe?, bei įpareigojant ieškovę M. Š. išsikraustyti iš buto ir jo priklausiniu? per penkis mėnesius nuo to momento, kai ieškovui L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybe? (visiškai atsiskaičius su M. Š.); 2) ieškovo L. Ž. ieškinio reikalavimą dėl 20 802,88 Eur priteisimo iš atsakovės M. Š. atmesti kaip nepagrįstą; 3) nustatyti, kad ieškovui L. Ž. priteisus visą turtą, o atsakovei M. Š. priteisus piniginę kompensaciją, prieš kreditorių AB SEB banką šalys lieka solidariaisiais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditą vienasmeniškai dengia ieškovas L. Ž.; 4) nustatyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas L. Ž. patyrė? 2 650 Eur išlaidu? advokato pagalbai apmokėti; 5) priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl 20 802,88 Eur priteisimo ieškovui iš atsakovės, t. y. teismas neatsižvelgė, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. balandžio 1 d. gyveno kaip šeima, t. y. vedė bendrą šeimos ūkį. Šiuo konkrečiu atveju, uždirbtos lėšos yra bendroji šaliu? nuosavybe?, nes, net šalims esant nesusituokusioms, preziumuojama, kad 1/2 dalies tokiu? lėšų nuosavybe? priklauso sutuoktiniui, todėl darytina išvada, kad atsakove? už būsto kreditą mokėjo nuosavomis piniginėmis lėšomis ir ieškovo reikalaujama 20 802,88 Eur skola nėra ir negali būti priteisiama iš atsakovės.
12.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrosios ginčo turto kainos / vertės ir nepagrįstai sprendė dėl kompensacijos dydžio atsakovei priteisimo. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tikrąją ginčo turto kainą, turėjo vadovautis 2021 m. liepos 12 d. nekilnojamojo turto brokerio E. M., UAB „Rumvalda“ (Luxorum Real Estate) išvada, kurioje nurodyta, kad ginčo turto vertė yra 172 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydis yra 86 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
12.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo bylinėjimosi išlaidų realumo ir pagrįstumo.
13. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji prisidėjo prie turto sukūrimo, konkrečiai prie kredito įmokų mokėjimo savo darbu. Tai, kad atsakovė rūpinosi vaikais ir namais, patvirtina tik bendro gyvenimo faktą, o ne aplinkybę, kad atsakovės įnašas į bendrąją dalinę nuosavybę yra atliktas jos darbu, kurį ji vertina 20 802,88 Eur suma.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo turto vertė yra 142 120 Eur. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo turto kaina yra 172 000 Eur.
13.3. Atsakovė reikalauja 86 000 Eur dydžio kompensacijos ir tuo pačiu prašo nustatyti, kad ieškovui L. Ž. priteisus visą turtą, o atsakovei M. Š. priteisus piniginę kompensaciją, prieš kreditorių AB SEB Banką šalys lieka solidariaisiais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditą vienasmeniškai dengia ieškovas, t. y. atsakovė siekia ne tik nepagrįstos 86 000 Eur kompensacijos už jos dalį, bet dar siekia ir visą likusią mokėti kredito dalį 18 300 Eur perkelti ieškovui, neatimant jos likusios kredito dalies iš mokamos kompensacijos. Tokiu atveju, ieškovas papildomai turės dengti ir neišmokėtą atsakovės 1/2 kredito dalį (9 150 Eur).
13.4. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė ir šias išlaidas patvirtinančius duomenis.
14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarautų, jog AB SEB bankui įkeistas turtas tarp atsakovės ir ieškovo būtų padalytas teismo nuožiūra, nustatant, kad ieškovas ir atsakovė lieka solidariaisiais skolininkais pagal 2015 m. liepos 13 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kompensacijos, mokėtinos bendraturčiui už jam priklausančios turto dalies perleidimą, dalis (17 745,45 Eur) būtų mokama tiesiogiai AB SEB bankui, jos lėšas nukreipiant ieškovo ir atsakovės solidariųjų įsipareigojimų pagal kredito sutartį visiškam įvykdymui.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis, taip pat sprendimo dalies, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
17. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo grafiką nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. sausio 17 d.
18. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateikiamo įrodymo turiniu, sprendžia, kad apeliantė nepagrindė šio įrodymo pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat apeliantės pateiktas naujas įrodymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliantės pateiktą įrodymą atsisakoma priimti.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo byloje dėl to nėra, kad ieškovas ir apeliantė nuo 2013 metų pabaigos iki 2019 metų balandžio mėnesio gyveno kartu. Gyvenant kartu, šalims gimė du vaikai - (duomenys neskelbtini) dukra L. Ž., (duomenys neskelbtini) – dukra M. Ž..
21. Ieškovas ir apeliantė 2014 m. rugpjūčio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) nusipirko nekilnojamąjį turtą – 58 kv.m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vietą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Pradinį įnašą už turtą ieškovas ir apeliantė mokėjo lygiomis dalimis – po 21 721,50 Eur.
22. Ieškovas, apeliantė ir pradinis kreditorius AB Nordea bank 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovas ir atsakovė pasiskolino 57 924 Eur ginčo turtui nusipirkti (2015 m. liepos 13 d. kreditas refinansuotas SEB banke (kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. pagal SEB banko kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), visas kredito įmokas ir palūkanas, turto išlaikymo išlaidas (komunalinius ir administracinius mokesčius, būsto draudimo įmokas) mokėjo ieškovas.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turtą ieškovas ir apeliantė įgijo lygiomis dalimis, t. y. nuo pat turto įgijimo valdo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apeliantė nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškovui iš apeliantės 20 802,88 Eur skolą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ir apeliantė nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. balandžio 1 d. gyveno kaip šeima, t. y. vedė bendrą šeimos ūkį. Šiuo konkrečiu atveju, uždirbtos piniginės lėšos yra bendroji šaliu? nuosavybe?, nes, net ir šalims esant nesusituokusioms, preziumuojama, kad 1/2 dalies tokiu? lėšų nuosavybe? priklauso sutuoktiniui, todėl darytina išvada, kad apeliantė už būsto kreditą mokėjo asmeninėmis lėšomis ir ieškovo reikalaujama 20 802,88 Eur skola nėra ir negali būti priteisiama iš apeliantės. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija neturi pagrindo sutikti.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) III knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
25. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019).
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir apeliantei (nutarties 21 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas ir apeliantė, įsigydami ir įregistruodami bendrąją dalinę nuosavybę, siekė, kad tarp šalių susiklostytų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, t. y. ieškovas ir apeliantė aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog šalims nusipirkus turtą tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutarties 25 punktas), tokio pobūdžio teisiniai santykiai, įsigyjant ginčo turtą, tarp šalių galėjo susiformuoti, jeigu turtas būtų įgytas vieno iš sugyventinių, t. y. ieškovo arba apeliantės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas ir apeliantė turtą turėjo išlaikyti (šiuo atveju būsto kreditą dengti) lygiomis dalimis, nes priešingu atveju būtų pažeista bendrosios dalinės nuosavybės instituto esmė, todėl ieškovas pagrįstai turi teisę reikalauti, jog apeliantė atlygintų, įskaitymo į mokėtiną kompensaciją būdu, ieškovui 20 802,88 Eur jo sumokėtų už atsakovę kredito įmokų dalį.
Dėl turto vertės nustatymo
27. Byloje nėra ginčo dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. ieškovas ir apeliantė sutinka, jog turtas natūra atitektų ieškovui, o apeliantei būtų išmokėta kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį. Tačiau byloje kilo ginčas dėl turto vertės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turto rinkos vertę šalių bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, vadovavosi 2021 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A-21-03-05-IEM67, kurioje nurodyta, kad 1/2 dalies ginčo turto vertė yra 71 060 Eur. Teismas iš nurodytos sumos išskaičiavo apeliantės turimų kreditinių įsipareigojimų sumą (9 150 Eur) ir sprendė, jog apeliantei priteistina suma už ieškovui tenkančia turto dalį yra 61 910 Eur. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tikrąją ginčo turto kainą, turėjo vadovautis 2021 m. liepos 12 d. nekilnojamojo turto brokerio E. M., UAB „Rumvalda“ (Luxorum Real Estate) išvada, kurioje nurodyta, kad ginčo turto vertė yra 172 000 Eur, todėl apeliantei iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydis yra 86 000 Eur. Ieškovo vertinimu, apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad turto rinkos vertės kaina yra 172 000 Eur.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai bendrosios nuosavybės teise valdomas turtas yra atidalijamas bendraturčiui išmokant kompensaciją pinigais, būtina atidalijimo sąlyga yra tai, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl bendraturčių valdomo turto vertės nustatymo, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis ir bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
30. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turto rinkos vertę, vadovavosi ieškovo pateikta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2021 m. kovo 16 d. vertinimo ataskaita Nr. A-21-03-05-IEM67, kurioje nurodyta, kad vertinamo turto lyginamuoju metodu rinkos vertė 2021 m. kovo 5 d. yra 142 120 Eur (buto vertė – 132 000 Eur, automobilio stovėjimo vietos vertė – 6 000 Eur, sandėliuko vertė 4 144 Eur (patikslinta sandėliuko 1/2 dalies vertė – 2 060 Eur). Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ji yra parengta vadovaujantis vertinimo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei standartais (Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (Žin., 2012, Nr. 50-2502) ir kt.).
31. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turto vertę, turėjo vadovautis apeliantės pateikta „Luxorum Real Estate“ (UAB „Rumvalda“) 2021 m. liepos 12 d. konsultacine pažyma apie galimą turto kainą rinkoje. Pažymėtina, kad apeliantės pateikta pažyma apie turto vertę yra konsultacinio pobūdžio dokumentas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje numatytų turto vertės nustatyto dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos reikalavimų, todėl yra pagrindas abejoti joje suformuluotų išvadų pagrįstumu bei patikimumu.
32. Apeliantė taip pat nurodo, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainos, nes nekilnojamojo turto kainos, laikotarpyje nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio, Vilniuje padidėjo 22 procentais. Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2021 m. kovo 16 d. vertinimo ataskaita bei bylos medžiaga, pagrįstai sprendė, jog turto 1/2 dalies rinkos vertė yra 71 060 Eur ir apeliantė šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
Dėl likusios bankui mokėti kredito dalies dydžio
33. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog šalys viso ginčo teisme metu, mokėjo kreditą lygiomis dalimis AB SEB bankui, todėl, nustačius turto dalies rinkos vertę, iš jos turėtų būti išskaičiuota ne ieškovo pradiniame ieškinyje nurodyta 1/2 likusio mokėti kredito suma (9 150 Eur), bet reali likusi mokėti kredito suma (8 918,84 Eur). Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
34. Teismo procesas apeliacinės instancijos teisme grindžiamas vadinamąja dalinės (ribotos) apeliacijos teorija. Apeliacija suprantama ne kaip proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar jo pakartojimas, o kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinis procesas negali pakeisti proceso pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas yra saistomas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvusių aplinkybių ir jų vertinimo būtent tuo metu.
35. Pažymėtina, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek priimant skundžiamą teismo sprendimą, tiek šalims teikiant apeliacinius skundus terminas kreditui grąžinti nebuvo suėjęs. Todėl ir teismo sprendimo dalies (sprendimo 53 punktas), kuria iš atidalijamo turto 1/2 dalies vertės buvo išskaičiuota paskolos likučio dalis – 9 150 Eur, teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas faktinių aplinkybių, egzistavusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kontekste. Aplinkybė, kad po teismo sprendimo priėmimo yra sumažėjusi ieškovo ir apeliantės vykdomų įsipareigojimų AB SEB bankui apimtis, šiuo konkrečiu atveju teisinės reikšmės neturi ir nesuponuoja teisėjų kolegijos vertinimo, kad šioje ginčo dalyje byla buvo išspręsta netinkamai ar neteisingai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo bylinėjimosi išlaidų realumo ir pagrįstumo. Ieškovas su tokia apeliantės pozicija nesutinka, nurodo, kad ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė ir šias išlaidas patvirtinančius duomenis.
37. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017 spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija“.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus – 2021 m. liepos 20 d. pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi atlyginimo priteisimo ir joje nurodytą bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, 2021 m. sausio 13 d., 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. liepos 19 d. mokėjimų pavedimus ir 2021 m. gegužės 27 d. pinigų priėmimo kvitą, neturi pagrindo sutikti apeliantės pozicija, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra nepagrįstos.
40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
41. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikimą, susijusius teisinius veiksmus patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai.
43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Kadangi ieškovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalų priteistiną dydį, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos priteistinos ieškovui iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.