Marijampolės apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 64-ANR_N-4178-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 64-ANR_N-4178-2025 (toliau ir – Nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2025-07-17 14:49 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę keleivinį automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,42 prom. neblaivumas. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais, paaiškino, kad skirtą baudą – 800 Eur jau yra sumokėjęs.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į D. M. skundą. Atsiliepime Institucija nurodė, jog su D. M. skundu nesutinka ir jame nurodytus argumentus bei motyvus laiko nepagrįstais. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jo padarytas nusižengimas nesukėlė visiškai jokių padarinių. Tačiau pažymima, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus Administracinių nusižengimų kodekso (ANK 423 str.) ar Baudžiamojo kodekso (BK 281 str.) straipsnius Šiuo atveju asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentui, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo, reikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, t y. nesukėlė padarinių, nes kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius straipsnius (2018-03-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-557/2013).

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Toks elgesys neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenės priimtas moralės bei elgesio normas.

Reikalingumą turėti teisę vairuoti transporto priemones grindžia darbinių funkcijų vykdymų, negalės tinkamai pasirūpinti savo šeimos gerove. Akivaizdu, kad visos šios aplinkybės egzistavo ir inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti galimybes tenkinti savo bei šeimos poreikius, tačiau pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kartu pažymėtina, kad ir iki nusižengimo padarymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga pasirūpinti savimi, bei šeima, artimaisiais, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, atsakingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai (Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-21 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-70-651/2023 ).

Pažeidimą padariusiam asmeniui atsiradę nepalankūs, nemalonūs padariniai yra būtina sąlyga, nes paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2017-11-16 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-942/2017 pažymėjo jog tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-9-746-2015).

Skunde, vienas iš argumentų dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo nurodomas nustatytas neblaivumo laipsnis. Tačiau Lietuvos aukščiausiasis teismas administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-22-648/2024, yra pasisakęs, jog dėl nustatyto neblaivumo nežymiai nutolusio nuo leistinos normos ribos, gali būti atsižvelgiama, individualizuojant nuobaudą pagal sankcijos ribas, tačiau neblaivumas savaime nelaikytinos ypatingomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucijoje priimant skundžiamą nutarimą į tai buvo atsižvelgta skiriant minimalią nuobaudą ir minimalų terminą administracinio poveikio priemonės.

Skunde nurodo, jog yra doras visuomenės narys, išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, prideda charakteristikas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė yra tik vienas iš kriterijų, į kurį yra atsižvelgiama sprendžiant dėl asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Kitų asmenų atsiliepimai neabejotinai vertintini teigiamai. Vis tik geri santykiai su kaimynais, artimaisiais ar darbo kolektyve būdingi nemažai visuomenės narių daliai, tai nėra išskirtinis faktas, kuris savaime (nesant kitų tokį pagrindą sudarančių aplinkybių) nulemtų būtinumą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. (2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356-932/2021). Pagal administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus jis yra baustas administracine tvarka 4 kartus, iš jų tris kartus pagal 415 str. 2 d.

Skiriama nuobauda siekiama, ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-256-651/2017). Tuo būdu, aukščiau įvertintos aplinkybės suponuoja išvadą, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių visuma ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prasme. Taip pat Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos, bei tenkinti skundą — panaikinti nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikant administracinio poveikio priemonės - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar šį terminą sutrumpinant.

Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017). Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktą prašo Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti dalyje dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, pateiktu atsiliepimu į skundą bei 2025 m. spalio 3 d. pateiktu prašymu prašė D. M. skundą nagrinėti vadovaujantis atsiliepimu, Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Kaip pirmiau minėta, skundžiamu Institucijos Nutarimu D. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams.

Susipažinęs su visa pateikta medžiaga bei išklausęs proceso dalyvius, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių, jo kvalifikavimo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. D. M. visiškai sutinka su padarytu nusižengimu, jis visiškai pripažįsta savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skunde iš esmės keliamas tik administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinant Institucijos Nutarimu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai arba ją sušvelninti.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo ir toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Be to, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, jog, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog D. M. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (800 Eur), minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (6 mėnesiai) ir minimalus draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas (1 metai). Tačiau D. M. prašo švelninti jo teisinę padėtį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Institucijos Nutarimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis skelbia, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-68-507-2015 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Taigi, parenkant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių rūšį ir jų dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog D. M. įvykdytu administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta jokia reali turtinė žala. Byloje yra teisingai bei pagrįstai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Verta pažymėti ir atkreipti dėmesį į tai, jog D. M. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino jau nuo pat jo nustatymo momento ir geranoriškai pateikė paaiškinimus, padėjo išaiškinti šį nusižengimą, jis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Svarbu įvertinti ir administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybes, tai, kad D. M. vairavo automobilį, kaip pats nurodė, išgėręs du stikliukus degtinės, sėsdamas vairuoti automobilį, nesijautė, kad būtų apsvaigęs nuo alkoholio. Iš to galima teigti, jog D. M. sąžiningai suklydo dėl savo būklės manydamas, jog yra visiškai blaivus ir gali vairuoti transporto priemones. Tokią išvadą patvirtina ir faktas, jog pirmo tikrinimo metu jam nustatytas 0,43 (po paklaidos) promilės etilo alkoholio, kas reiškia, jog alkoholio kiekis organizme akivaizdžiai mažėjo.

Nagrinėjamu atveju D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog D. M. užsiima aktyvia darbine veikla – jis vykdo individualią veiklą, studijuoja Kauno technologijų mokymo centre. Pastebėtina, jog D. M. mokymosi įstaiga nuo namų yra nutolusi apie 46 kilometrus. Vykdydamas darbines funkcijas vyksta į skirtingus objektus esančius rytų Lietuvoje, jo veikla susijusi su metalų apdorojimu ir dengimu, taigi akivaizdu, jog D. M. vykdomos darbo funkcijos negali būti atliekamos nuotoliniu būdu. Iš to galima teigti, jog siekiant išlaikyti turimą darbo vietą, D. M. itin svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemones. Nors sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimus, teismų praktikoje įprastai laikomasi pozicijos, jog asmens darbinė veikla ar jos pobūdis negali būti pripažįstama išskirtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis šios poveikio priemonės netaikymą ar švelninimą, tačiau kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis ir pastaroji aplinkybė gali būti pripažįstama išskirtinai svarbiu kriterijumi šio klausimo svarstymui.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog teisė vairuoti taip pat reikalinga pasirūpinti sergančia, sunkiai vaikštančia mama R. M. kuriai būtina pagalba lankantis pas gydytojus įvairiose gydymo įstaigose, todėl ilgesniam laikui apribojus teisę vairuoti transporto priemones, nukentėtų ne tik jis, bet ir jo garbaus amžiaus motina, kadangi apribojus teisę vairuoti transporto priemones, D. M. negalėtų pilna apimtimi vykdyti savo, kaip sūnaus, pareigų. Taigi būtent paminėtą aplinkybę teismas pripažįsta ypač svarbia, leidžiančia švelninti šio asmens teisinę padėtį. Šiuo atveju akivaizdu, jog turima teisė vairuoti transporto priemones D. M. užtikrintų tiek jo darbo santykių tęstinumą, tiek ir suteiktų galimybę pilnavertiškai rūpintis savo šeimos nariais. Įvertintina ir tai, jog D. M. nėra teistas, o nagrinėjamą administracinį nusižengimą įvykdė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio bei sunkumo nusižengimą jis įvykdė pirmą kartą. Anksčiau ne kartą buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomos techninės apžiūros, tačiau šios administracinės nuobaudos jau negalioja, nors ir neigiamai charakterizuoja asmenį ir yra svarbios nustatant teisės vairuoti atėmimo termino trukmę. Taigi būtent visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta esmingomis aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Visiškai akivaizdu, jog teisė vairuoti transporto priemones D. M. yra ypač svarbi tiek dėl galimybės užsiimti aktyvia darbine veikla bei vykdyti darbo funkcijas, tiek dėl savo šeimos narių (motinos) interesų bei poreikių tenkinimo. Dabartinis faktorius dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones neabejotinai jau sukėlė realius nepatogumus bei žymius praradimus ne tik pačiam D. M., bet ir jo šeimos nariams.

Dėl administracinio poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, panaikinimo. D. M. nurodė, kad alkoblokus jam reikėtų montuoti į kelias transporto priemones – asmeninį automobilį, darbinį automobilį, kurių, neturėdamas teisės vairuoti, negalėtų vairuoti. Dėl šių priežasčių prašo visiškai panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, visiškai netaikant antialkoholinio variklio užrakto (alkobloko). Dėl šių skundo argumentų teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių būtinybę vairuoti keletą transporto priemonių. Kaip minėta, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad D. M. vykdo individualią veiklą ir mokosi. Kita vertus, paskirta administracinio poveikio priemonė ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas jis apmąstytų savo elgesį. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo visiškai neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokią išvadą teismas daro taip pat ir dėl žemiau nurodomų motyvų.

Svarbu pažymėti ir tai, jog aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo nurodyta, kad tikimasi, jog, nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones. Taigi, net ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoholiniai variklio užraktai, paskirtas kartu su administracine nuobauda, padės įgyvendinti nuobaudos paskirtį bei atliks prevencinę funkciją. Tačiau atsižvelgus į aukščiau nurodytus D. M. skundo argumentus, pagrindžiančius ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, o taip pat ir tai, jog antialkoholinius variklio užraktus reikia montuoti į keletą jo vairuojamų transporto priemonių, kas sąlygotų papildomas pinigines išlaidas, šio draudimo terminas taip pat sutrumpintinas. Visiškai jį panaikinti teismas neturi pagrindo, nes akivaizdu, jog jei asmuo kartą neįvertino savo būklės dėl apsvaigimo nuo alkoholio, yra didesnė tikimybė, jog gali neįvertinti jos ir dar kartą. Teismo vertinimu, D. M. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminų sutrumpinimas visiškai įgyvendins ne tik jam paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Tokia teismo pozicija atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-658/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-260-290/2020).

Taigi, teismui pateiktų duomenų visuma leidžia spręsti, jog dabartinis D. M. įvykdytas teisės pažeidimas buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, kadangi jis nėra linkęs nuolat sistemingai pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio normas. Taigi teismas pirmiau nustatytas aplinkybes dėl visų D. M. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų, jo darbinės veiklos, jos pobūdžio, šeiminių santykių bei ypatybių, taip pat jam nustatyto lengvo 0,42 promilių neblaivumo, ne itin daug viršijančio įstatymo dar toleruojamą ribą (0,40 promilių), bei paties pažeidėjo nuoširdaus prisipažinimo nagrinėjamos bylos kontekste pripažįsta išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Teismo vertinimu, visos nustatytos šios bylos bei D. M. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taptų beprasmiškos, jei nesukeltų teisės pažeidėjui negatyvių padarinių, jei negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į administracinio poveikio priemonių paskirtį, į D. M. asmenybę, nusižengimo padarymo aplinkybes ir jo pobūdį bei pavojingumą, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir proporcingumo bei teisingumo principai nebus pažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonių terminus, nes atėmus pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui ir paskyrus trumpesnį draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, jis patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai turės jam akivaizdų prevencinį poveikį (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. AN2-198-658/2019).

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, jog ne teismo tvarka priimtu Nutarimu D. M. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams – yra aiškiai per griežta, neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties sankcija. Dėl to Institucijos Nutarimas pakeičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamam D. M. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtų administracinių poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesių terminas sutrumpinamas iki 3 mėnesių, o uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams, taikymo terminas sutrumpinamas iki 6 mėnesių.

D. M. išaiškintina, jog, vadovaujantis ANK 311 straipsnio 3 dalimi, 693 straipsnio 2 ir 3 dalimis, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai pradedami skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdo teisę vairuoti transporto priemones suteikianti institucija.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-4178-2025, kuriuo D. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, ir, vadovaujantis to paties kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, šiuo nutarimu D. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių, o uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams, sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.