Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties A. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2017 m. sausio 7 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 0,89 promilės, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2017 m. vasario 8 d. nutarimu A. M. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą skirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu A. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi Institucijos 2017 m. vasario 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą ir A. M. skundo netenkino.Apeliaciniame skunde A. M. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar ANK 422 straipsnio 9 dalis dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nėra prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – skunda tenkinti vienu iš jame nurodytų prašymų.Nurodo, kad priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, egzistuoja ne viena, o dvi apelianto administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau viena iš jų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas) nėra įvertinta apelianto naudai. ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra asmens sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Skunde apeliantas nurodė, kad sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kadangi būtent jie yra susiję su jo 2017 m. sausio 7 d. padarytu administraciniu nusižengimu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apeliantui iki nutarimo priėmimo dienos būtų buvęs pateiktas pasiūlymas dėl pozicijos išreiškimo dėl dalyvavimo ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte aptariamuose kursuose, taigi elementaru, kad apeliantas nedavė jokio (ne)sutikimo. Apeliantas neturi teisinio išsilavinimo, nėra sistemingas teisės normų pažeidėjas, taigi paprasčiausiai nežinojo, kad yra galimybė duoti sutikimą (negavus pasiūlymo) dalyvauti ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytuose kursuose. Taigi egzistuoja ne tik ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet ir 10 punkte nurodyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Manoma, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad Apeliantas yra doras ir tokį pat gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis – specialiosios teisės praeityje jis nėra praradęs, darbo sutarties pagrindu dirba nuolatinėje ir ilgametėje darbovietėje, turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigęs papildomus vairuotojų mokymus. Nesutiktina ir su ta skundžiamos nutarties dalimi, kurioje neigiama, kad apelianto padaryto administracinio nusižengimo individualios aplinkybės neturi reikšmės šio administracinio nusižengimo pavojingumui. Neabejotina, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymas kaime, yra mažiau pavojingesnis nei judrioje miesto gatvėje. Apelianto 2017 m. sausio 7 d. administracinį nusižengimą apibūdina ir kitos faktinės aplinkybės – žiema, laisvadienis, šviesus paros metas, kitų KET pažeidimų nebuvimas, vietovė, kurioje padarytas administracinis nusižengimas, yra apeliantui labai gerai pažįstama taigi žinomos ir pavojingos eismo vietos. Apeliantas taip pat teigia, jog administracinio poveikio priemonė galinti sulaikyti nuteistuosius nuo nusikalstamų veikų, t. y. pačių pavojingiausių draudžiamų veikų darymo, taip pat galinti nubausti nuteistąjį dėl pačios pavojingiausios veikos – nusikaltimo – padarymo, galiausiai galinti paveikti net nusikaltimą padariusį asmenį, yra visiškai neproporcinga priemonė, skiriama asmenims, padariusiems ne nusikaltimus, o administracinius nusižengimus. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma neskirti specialiosios teisės atėmimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Institucija A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą, taip pat paskyrė minimalios trukmės ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.Nagrinėjamu atveju A. M. prašo panaikinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, t. y. pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-478/2012, Nr. N63-681/2010 ir kt.). Nors, apeliantas savo kaltę pripažino, jam skirtą baudą sumokėjo, baigė papildomo vairuotojų mokymo programą, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, tačiau pažymėtina, kad A. M. padarė grubų administracinį nusižengimą už kurį Institucija jam skyrė minimalią baudą ir minimalios trukmės poveikio priemonę. Skiriant nuobaudą ir poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau pažymima, jog aukščiau paminėtos aplinkybės nėra laikomos išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės.Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog pažeidimas buvo padarytas kaime, žiemą, laisvadienį, šviesiu paros metu, apeliantui labai gerai pažįstamoje vietoje, įtakos nei nusižengimo kvalifikavimui, nei nuobaudos skyrimui neturi. Pažymima, jog asmenims apskritai yra draudžiama vairuoti neblaiviems, todėl minėtos aplinkybės pagrįstai nebuvo vertinamos.Apeliantas teigia, kad teismas turėjo jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Teigia, jog jam iki nutarimo priėmimo dienos nebuvo pateiktas pasiūlymas dėl pozicijos išreiškimo dėl dalyvavimo aptariamuose kursuose. Šiame kontekste pažymima, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Nagrinėjamu atveju matyt, jog sutikimas dalyvauti minėtuose kursuose buvo išreikštas tik skundo nagrinėjimo metu, kas yra laikoma formalia aplinkybe, kuria siekiama sušvelninti padėtį. Pažymima, jog A. M. nepateikė teismui duomenų, jog užsirašė į minėtus kursus ar jais domėjosi. Nei teismas, nei Institucija neprivalo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skatinti dalyvauti minėtuose kursuose. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi būti aktyvus ir rodyti iniciatyva dalyvauti minėtuose kursuose.A. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar ANK 422 straipsnio 9 dalis dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nėra prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymima, jog nors dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto teismai turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą, tačiau teismai nėra įpareigoti tenkinti su tuo susijusius proceso dalyvių prašymus, todėl minėtas apeliacinio skundo prašymas atmetamas.Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybės nebuvimą, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2017 m. vasario 8 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.