- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-266-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01037-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Burbulienės ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. Š. 10000 Eur skolą, 291,60 Eur palūkanų už sutartu laiku neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus bei 6 proc. procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2019-12-03 tarp ūkininko A. P. ir ūkininkės A. Š. buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis pagal kurią ieškovas paskolino, o atsakovė per vienerių metų laikotarpį įsipareigojo grąžinti 10000 Eur sumą, kuri 2019-12-23 buvo pervesta atsakovei į jos asmeninę banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant „be procentų skolinami pinigai“. Pažymi, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui ieškovas kreipėsi į atsakovę, tačiau išskyrus pažadus, jokių konkrečių atsakovės veiksmų nesulaukė. Atkreipia dėmesį, jog 2021-02-15 ieškovo atstovas advokatas pateikė atsakovei raštišką pretenziją dėl skolos grąžinimo, tačiau 2021-03-12 el. laišku atsakovė atsakė, jog nėra ieškovui skolinga. Papildomai ieškovas paaiškino (2021-10-27 prašymas DOK-63036), jog 2015-04-03 atsakovė įkūrė A. Š. ūkį. 2016-12-05 ieškovas atsakovei paskolino 10000 Eur traktoriaus įsigijimui, ši suma buvo grąžinta dviem bankiniais pavedimais po 5000 Eur – 2020-01-29 ir 2020-02-05. Teigia, kad 2018 m. balandžio mėn. buvo sudarytas trišalis susitarimas tarp ieškovo, atsakovės ir A. M., pagal kurį ieškovas įsipareigojo A. M. parduoti krovininį automobilį „IVECO 65C17“, o A. M. įsipareigojo atsakovei perduoti teleskopinį krautuvą „Bobcat 3571“. Tarp šalių buvo sutarta, kad ieškovas parduos automobilį „IVECO“ 5000 Eur pigiau, o A. M. tokia pačia suma sumažins teleskopinio krautuvo kainą, parduodant įrenginį atsakovei. Atsakovė įsipareigojo ieškovui pervesti 5000 Eur sumą, kurią būtų turėjusi sumokėti A. M., jei nebūtų įvykęs trišalis susitarimas. Ieškovas tvirtina, kad 2018-05-01 atsakovė pervedė į ieškovo sąskaitą 5000 Eur sumą remiantis minėtu trišaliu susitarimu. Akcentuoja, kad 2018-05-01 atsakovė paskolino ieškovui 5500 Eur, šią sumą ieškovas grąžino 2019-08-22 mokėjimo pavedimu. Be to, ieškovas atsakovės prašymu atliko teleskopinio krautuvo „Bobcat 3571“ remonto darbus, už kuriuos atsakovė pagal susitarimą turėjo jam sumokėti 5000 Eur sumą, tačiau pervedė tik 3700, likdama skolinga 1300 Eur.
2. Atsakovė A. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad skolą A. P. yra grąžinusi, todėl prašo skirti jam 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – žinomai nepagrįsto ieškinio pateikimą. Paaiškina, jog atsakovė 2020-01-29 mokėjimo pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalinis skolos grąžinimas“ atliko 5000 Eur mokėjimą į asmeninę ieškovo banko sąskaitą grąžinant pusę iš ieškovo gautų pinigų. 2020-02-05 atsakovė atliko antrą mokėjimo pavedimą 5000 Eur sumai į ieškovo asmeninę sąskaitą mokėjimo paskirtyje nurodant „galutinis skolos grąžinimas“ grąžinant likusią skolos dalį. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė yra fizinis asmuo, todėl ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 6 proc. procesinių palūkanų. Atsakovė papildomai paaiškino (2021-10-19 prašymas DOK-60980), kad ieškovas į jos sąskaitą 2016-12-05 atliko mokėjimo pavedimą 10000 Eur sumai, 2019-08-22 taip pat atliko mokėjimo pavedimą 5000 Eur sumai, tuo tarpu atsakovė ieškovui 2018-05-01 atliko du mokėjimus – 5000 Eur ir 5500 Eur, viso 10500 Eur, 2020-07-22 atliko 500 Eur mokėjimą, 2020-10-19 atliko 3700 Eur mokėjimą. Remiantis atliktais mokėjimo pavedimais, atsakovė tvirtina, jog ieškovas jai viso yra pervedęs 25500 Eur sumą, o atsakovė ieškovui pervedė 24700 Eur sumą, kas patvirtina, jog atsakovė galėtų būti skolinga ieškovui 800 Eur sumą. Atsakovė taip pat teigė (2021-11-04 atsiliepimas DOK-64201), kad nedalyvavo jokiuose A. P. ir A. M. susitarimuose, tokių susitarimų turinys atsakovei nėra žinomas. Atsakovė iš A. M. 2018-06-12 prikimo-pardavimo sutartimi už 3800 Eur įsigijo krautuvą „Bobcat T3571“, už kurį pilnai atsiskaitė mokėjimo pavedimu. Nesutiko su ieškovo pozicija dėl krautuvo pirkimo-pardavimo kainos neatitikimo tuometinėms rinkos kainoms. Pabrėžia, kad 2018-05-01 mokėjimo pavedime A. P. ieškovė nurodė „be procentų skolinami pinigai“, be to šis pavedimas buvo atliktas likus daugiau nei mėnesiui iki krautuvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su A. M.. Atkreipė dėmesį, jog A. M. yra ieškovo sutuoktinės brolis. Teigia, kad ieškovas neatliko jokių remonto darbų A. Š. priklausantiems krautuvams, o 2020-10-19 mokėjimo pavedimo, kuriuo ieškovui pervesta 3700 Eur suma, paskirtyje nurodyta „skolos grąžinimas“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės A. Š. ieškovui A. P. 800 Eur skolą, 17,88 Eur palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 817,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė ieškovui A. P. iš atsakovės A. Š. 125,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei A. Š. iš ieškovo A. P. 5535,27 Eur (bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovo A. P. 14,19 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, tiek ieškovas, tiek atsakovė aiškiai išreiškė valią perduoti pinigus vienas kitam kaip paskolos dalyką, o ieškovas neįrodė kitokio, o ne paskolinio lėšų pervedimo teisinio pagrindo. Ieškovas tvirtino, kad dalis atsakovės jam pervestų sumų buvo susiję ne su paskolos teisiniais santykiais – 3700 Eur suma pervesta už transporto priemonės remontą, kurį atliko ieškovas, 500 Eur pervesta už elektrą, 5000 Eur pervesta pagal trišalį susitarimą tarp ieškovo, atsakovės ir A. M.. Vertintina, jog atsakovei neigiant ieškovo nurodytas aplinkybes ir nesant jokių konkrečių jas patvirtinančių įrodymų, ieškovo argumentai, jog tarp šalių buvo sudarytos kitokios nei paskolų sutartys, atmestini kaip nepagrįsti.
5. Ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos atsakovės vardu, bet pasirašytos atsakovo, nepatvirtina fakto, kad ieškovas remontavo būtent atsakovei priklausančią transporto priemonę, juo labiau – kad tarp šalių buvo susitarimas, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieškovui sumokėti 5000 Eur sumą už remonto paslaugas. Nors ieškovas tvirtino, kad turi specialių žinių transporto priemonėms remontuoti, tačiau patvirtino, jog verslo liudijimo (individualios veiklos pažymos) šiai veiklai vykdyti neturįs, sąskaitos už atliktus remonto darbus atsakovei neišrašęs.
6. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina ir aplinkybių dėl trišalio susitarimo tarp ieškovo, atsakovės ir A. M. sudarymo. Nors A. P. įrodinėjo, kad atsakovės pirkto krautuvo „Bobcat“ rinkos vertė 25000 Eur, todėl atsakovė negalėjo jo parduoti už 3500 Eur sumą, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pats ieškovas atvežė atsakovei pasirašyti minėto krautuvo „Bobcat“ pirkimo sutartį, pagal kurią atsakovė šią transporto priemonę nupirko už 3800 Eur, t. y. panašią sumą už kurią ir pardavė. Be to, net ir pripažinus, kad krautuvo „Bobcat“ kaina neatitiko jo rinkos vertės, tai savaime neįrodo, jog atsakovė skolinga ieškovui 5000 Eur sumą. Kadangi jokia rašytinė trišalė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, ieškovas prisiėmė riziką dėl draudimo įrodinėti šias aplinkybes liudytojų parodymais kilus ginčui (CK 1.93 straipsnis).
Atsiliepimas
7. Atsakovė teigė, jog 500 Eur pervesti nurodant mokėjimo paskirtį „už elektrą“ yra skirti paskolai padengi, o mokėjimo paskirtis buvo nurodyta klaidingai. Tuo tarpu ieškovas pradžioje tvirtino, kad 500 Eur suma, atsakovės pervesta nurodant pavedimo paskirtį už elektrą, yra skirta padengti ieškovo išlaidas už atsakovės grūdų džiovinimą 2015-2016 m. (po 250 Eur metams), teigdamas, kad grūdai yra džiovinami liepos-rugsėjo mėnesiais. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovas pateikė 5 sąskaitas faktūras, išrašytas AB „Energijos skirstymo operatorius“ ūkininkui A. P. 2018-12-15 – 2019-04-30 (b. l. 148-152). Kadangi pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos ne grūdų džiovinimo laikotarpiu, ieškovas parodymus pakeitė (patikslino) – teigė, kad elektra buvo naudota ir atsakovės krautuvo „Bobcat“ virinimui. Byloje nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas kaip ūkininkas teikė atsakovei paslaugas susijusias su elektros tiekimu, aplinkybė, kad atsakovė ieškovui buvo skolinga 500 Eur už elektrą vertintina kaip neįrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo šalys vienas kitam skolino pinigines lėšas ne vieną kartą. Nagrinėjamu atveju iš ginčo šalių mokėjimo pavedimuose nurodytų mokėjimo paskirčių nėra galimybės nuspręsti, kuri skola grąžinama, todėl vertindamas atliktus mokėjimus, teismas, remdamasis CK 6.55 straipsnio nuostatomis, sprendė, jog kiekvieną kartą buvo grąžinama seniausia skola. Remiantis ginčo šalių atliktų pavedimų eiliškumu nustatyta, kad 2016-12-05 ieškovas pervedė atsakovei 10000 Eur, 2018-05-01 atsakovė pervedė ieškovui 10500 Eur (du pavedimai) – ieškovas liko skolingas 500 Eur. Tuomet ieškovas 2019-08-22 pervedė atsakovei 5500 Eur. Spręstina, kad iki ginčo paskolos – 2019-12-03 sudarymo, atsakovė buvo ieškovui skolinga 5000 Eur, todėl laikytina, jog sekantis laiko prasme atsakovės pavedimas – 2020-01-29 5000 Eur sumai buvo skirtas būtent šiam įsiskolinimui padengti. 2019-12-03 ieškovas pervedė atsakovei 10000 Eur sumą, kurią ir prašo priteisti. Po šio pavedimo atsakovė ieškovui pervedė 9200 Eur sumą (5000 Eur – 2020-02-05, 500 Eur – 2020-07-22, 3700 Eur – 2020-10-19), t. y. 800 Eur mažiau nei ieškovo pervesta suma.
9. Aplinkybę, kad galėtų būti skolinga ieškovui 800 Eur atsakovė pripažino tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu ir tik baigdama savo pasisakymus pažymėjo, jog ir tuos 800 Eur yra padavusi grynaisiais pinigais, neprisimena kada, gal 2020 m. Tačiau teismo vertinimu atsakovė nepateikė įrodymų apie likusios paskolos sumos ieškovui sugrąžinimą, todėl 800 Eur negrąžintos paskolos priteistina iš atsakovės ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai ignoravo kiekvieno atsakovės atlikto mokėjimo pavedimo paskirties turinį nepaaiškindamas, kodėl jis nusprendė, kad tai neturi teisinės reikšmės, nors tai pirmiausia ir atspindi šalies valią. Nekreipdamas dėmesio į kiekvieno atsakovės mokėjimo pavedimo paskirties turinį, kurį ji pati kiekvienu atveju nurodydavo, teismas padarė klaidingas išvadas, kad atsakovė ieškovui grąžino 9200,00 Eur iš ieškovo jai 2019 m. gruodžio 3 d. suteiktos 10000,00 Eur paskolos. Du atsakovės ieškovo naudai atlikti mokėjimai - 2018 m. gegužės 1 d. – 5000,00 Eur ir 5500,00 Eur – niekaip nėra susiję su ieškovo atsakovei suteiktų paskolų grąžinimu – kaip pirmiau minėta, šių mokėjimų paskirtyje yra nurodyta – „Be procentų skolinami pinigai“). Tokios teismo išvados neatitinka šių įrodymų (mokėjimo pavedimų) turinio, todėl yra klaidingos.
10.2. Kadangi atsakovė nedarė jokių įskaitymų, byloje nereiškė priešieškinio, du jos 2018 m. gegužės 1 d. atlikti mokėjimai, atsižvelgiant į ieškovo ieškinio pagrindą bei dalyką, teismo turėjo būti pripažinti kaip neaktualūs tarp šalių kilusiam ginčui. Paskolos suteikimas nėra tapatu paskolos grąžinimui, todėl pirmiau minėtus atsakovės 2018 m. gegužės 1 d. atliktus du mokėjimus, kurių paskirtis – be procentų skolinami pinigai – nėra pagrindo vertinti kaip atsakovės piniginės prievolės, kilusios iš paskolos teisinių santykių, padengimą (t. y. paskolos grąžinimą). Teismo išvada, kad atsakovei 2018 m. gegužės 1 d. padarius du pavedimus ieškovo naudai, kuriuose nurodoma pervedamų iš viso 10500,00 Eur paskirtis – be procentų skolinami pinigai – ieškovas atsakovei liko skolingas 500,00 Eur, yra klaidinga.
10.3. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad, ginčui teisingai išspręsti nėra aktualus ir atsakovės ieškovo naudai 2020 m. liepos 22 d. atliktas 500,00 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje pati atsakovė nurodė - už elektrą.
10.4. Iš atsakovės ieškovo naudai mokėjimų tik 13700,00 Eur (5000,00 Eur (2020 m. sausio 29 d.) + 5000,00 Eur (2020 m. vasario 5 d.) + 3700,00 Eur (2020 m. spalio 19 d.) + 3700,00 Eur) yra skolos (kuri galėtų būti vertinama atsiradusi tuo pagrindu, kad ieškovas atsakovei paskolino viso 20000,00 Eur) ieškovui grąžinimas, kai tuo tarpu ieškovas atsakovei suteikė 20000,00 Eur paskolų (kiekvieną kartą po 10000,00 Eur). Net darant prielaidą, jog atsakovė sakė tiesą, kad ji neva nebuvo skolinga ieškovui jokiu kitu pagrindu, išskyrus dėl paskolų jai suteikimo, bei darant prielaidą, kad teismo išvada, jog išskyrus paskolinių teisinių santykių, atsakovės atlikti ieškovo naudai piniginiai mokėjimai 2020 m. sausio 29 d., 2020 m. vasario 5 d., 2020 m. spalio 19 d. datomis, nepatvirtina, tokiu atveju ieškovo ieškinys dalyje dėl 6300,00 Eur (20000,00 Eur – 13700,00 Eur) skolos iš atsakovės priteisimo buvo visiškai įrodytas, pagrįstas bei teisėtas, todėl teismo nepagrįstai atmestas.
10.5. Ieškovo teigimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad atsakovė 2018 m. gegužės 1 d. atliktu jo naudai mokėjimu – suma 5000,00 Eur - padengė jos įsipareigojimą jam, kilusį iš ieškovo bei atsakovės susitarimo, susijusio su dviem pirkimo-pardavimo sandoriais – ieškovo automobilio Iveco 65c17 pardavimu A. M. bei A. M. teleskopinio krautuvo Bobcat 3571 pardavimu atsakovei, bei, kad atsakovė 2020 m. spalio 19 d. mokėjimu - suma 3700,00 Eur - iš dalies padengė jos įsipareigojimą jam už tai, kad jis atsakovės prašymu, jiems susitarus, atliko pirmiau minėto teleskopinio krautuvo, kurį atsakovė įsigijo iš A. M., remontą. Ieškovo teigimu, jis pateikė išsamius įrodymus apie atsakovei atliktus teleskopinio krautuvo darbus, teikė išsamius paaiškinimus apie reikalingas detales, kada važiuota jų įsigyti, kieno sąskaita už jas mokėta, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų krautuvą remontavusi savo lėšomis, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog 3700 Eur pervedimas yra ne paskolos grąžinimas.
10.6. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl liudytojų apklausos ir taip užkirsdamas ieškovui galimybę remtis liudytojų parodymais įrodinėjant trišalės sutarties egzistavimą, pažeidė CPK 1.93 straipsnio 6 dalies ir CPK 185 straipsnio nuostatas.
10.7. Atsakovės prašytos iš ieškovo priteisti 6016,60 Eur išlaidos už teisines paslaugas, atsižvelgiant į šalių ginčo pobūdį bei bylos sudėtingumą, yra akivaizdžiai neprotingos, ko nepagrįstai nekonstatavo teismas.
10.8. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iškviesti bei apklausti liudytojais: A. M., J. P., A. P., R. P..
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. Š. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovas yra pervedęs atsakovei 25 500 Eur sumą, o atsakovė pervedusi ieškovui 24 700 Eur sumą. Ieškovas niekada neginčijo prievolės įvykdymo būdo (t. y. atsakovės atliktų dviejų mokėjimo pavedimų po 5 000 Eur į ieškovo asmeninę banko sąskaitą). Atitinkamai, atsakovės piniginės prievolės įvykdymas turi būti laikomas tinkamu prievolės įvykdymu ir apie tokį įvykdymą yra žinoma ieškovui.
11.2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teikė vis naujas versijas kaip neva įskaitė atsakovės atliktus mokėjimus: 2021-10-19 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovės 2018-05-01 mokėjimo pavedimas (5 000 Eur pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis „Be procentų skolinami pinigai“) neva buvo įskaitytas pagal trišalį susitarimą tarp ieškovo, atsakovės ir A. M.; Po 2021-10-19 teismo posėdžio pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad atsakovės 2020-10-19 mokėjimo pavedimas (3 700 Eur, pavedime nurodyta paskirtis „Skolos grąžinimas“) neva buvo įskaitytas už ieškovo atliktus remonto darbus ir remontui reikalingas detales, nurodant, kad bendra remonto kaina 5 000 EUR, o likusios 1 300 Eur sumos (5 000 EUR – 3 700 Eur) ieškovas neva nereikalauja. Tačiau toks ieškovo procesinis elgesys yra negalimas ne tik dėl akivaizdaus sąžiningumo principo, įrodinėjimo nuostatų pažeidimo piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, bet ir dėl CK 6.55 str. nuostatų.
11.3. Ieškovas niekada nepranešė apie tai, jog atsakovės sumokėti pinigai skiriami ne paskolos grąžinimui, bet kitų tariamų reikalavimų dengimui, apie kuriuos atsakovei net nėra žinoma, taip kaip tai numato CK 6.55 str. Nesant pranešimų apie įskaitymus ar kitokius įmokų paskirstymus nei nurodyta atsakovės mokėjimų paskirtyse, o ieškovui nenurodant, kad kokie nors kitokie įmokų paskirstymai įvyko, ir kaip apie tai buvo pranešta atsakovei, ieškovas negali teigti, kad kokie nors reikalavimai praeityje buvo įskaityti kitaip nei nurodyta atsakovės mokėjimo paskirtyse. Kadangi ieškovas niekada nepranešė apie tariamą įskaitymą pagal trišalį susitarimą, teisme ginčijimo reikalavimo įskaitymas yra negalimas, kas sąlygoja įskaitymo negalimumą net nevertinant kitų įskaitymo sąlygų.
11.4. Atsakovė neginčija fakto, kad 2018-06-12 sudarė traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas A. M., už 3 800 Eur pardavė, o atsakovė įsigijo krautuvą Bobcat T3571. Visi pinigai (t. y. 3 800 Eur suma) yra sumokėti A. M., todėl už krautuvą Bobcat T3571 atsiskaityta. Atsakovės visiško atsiskaitymo su A. M. faktą už įgytą krautuvą Bobcat T3571 patvirtina: 1) 2018-06-12 pirkimo - pardavimo sutartis (pateikė ieškovas) ir 2) asmeninės banko sąskaitos išrašas, kur matoma, kad atsakovė pervedė A. M. 3 800 Eur (atsakovės 2011-11-03 atsiliepimo priedas Nr. 1).Atsakovė pirko iš A. M. krautuvą Bobcat T3571 šio sandorio nesiejant su jokiais kitais sandoriais. Atsakovei nėra žinoma ieškovo turimos transporto priemonės, šių transporto priemonių įsigijimo aplinkybės (įskaitant kainą) ir/ar kiti ieškovo sudaryti nedeklaruoti bei neišviešinti susitarimai su trečiaisiais asmenimis (įskaitant artimai su ieškovu susijusį asmenį A. M.). Dėl šios priežasties, ieškovo ir kitų asmenų sutartys nėra susiję su šios bylos nagrinėjimu, niekaip nepatvirtina ir/ar nepaneigia aplinkybių dėl atsakovės skolos ieškovui, fakto ir dydžio.
11.5. 2018-06-12 pirkimo - pardavimo sutartis dėl krautuvo Bobcat T3571 niekada nebuvo ginčijama A. M. ar kitų asmenų dėl parduotos prekės kainos neatitikimo ar kitų aplinkybių, todėl sutartis yra galiojanti, pagal sutartį pilnai atsiskaityta. Ieškovas per visą bylos nagrinėjimo laiką nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės 2018-06-12 įsigytas Bobcat T3571 neatitiko tuometinės rinkos kainos. Ieškovas negali analizuoti privačių atsakovės sandorių, bei šiuos sandorius aiškinti remiantis susijusių ir palankių ieškovui liudytojų parodymais.
11.6. Apeliaciniame skunde prašomas kviesti liudytojas A. M. yra ieškovo žmonos brolis (t. y. svainis), todėl tiesiogiai ir artimai susijęs su ieškovu. Tikėtina, kad A. M. duotų parodymus taip kaip nurodytų ieškovas, tokie parodymai būtų išimtinai palankūs ieškovui. Dėl artimų šalių santykių, tokie parodymai negalėtų būti objektyvūs ir nešališki. Ieškovas prašydamas kviesti liudytojais R. P. ir A. P. net nenurodė kas šie asmenys yra, kaip jie susiję su nagrinėjamomis aplinkybėmis bei kokią informaciją jie galėtų patvirtinti. Per visą bylos nagrinėjimo laiką pirmoje instancijoje, ieškovas neprašė liudytojais kviesti R. P. ir A. P.. Ieškovo prašomų kviesti asmenų liudijimai negalėtų turėti jokios reikšmės bylos nagrinėjimui, kadangi nesudarius rašytinio susitarimo, galioja draudimas remtis liudytojų parodymais, kurio išimtys šiuo atveju nėra galimos.
11.7. Atsakovė pateikė įrodymus, kad suteikta paskola, kurios sumą reikalaujama priteisti ieškiniu, yra grąžinta. Jei ieškovas mano, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškovu pagal kokį nors trišalį ar kitokį susitarimą, ar už atliktus rangos darbus, ieškovas bet kada gali pareikšti ieškinį dėl šių sumų priteisimo CPK nustatyta tvarka, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovo atstovui 2021-10-19 teismo posėdžio metu nurodžius, kad A. M. yra bendraturtis pinigų, kuriuos neva atsakovė turėjo sumokėti trišalio susitarimo pagrindu, A. M. lygiai taip pat gali inicijuoti naujos bylos nagrinėjimą reiškiant turtinius reikalavimus atsakovei.
11.8. Atsakovė byloje yra pateikusi 2020-12-20 pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu Bobcat T3571 buvo perleistas dar už mažesnę kainą nei atsakovė 2018-06-12 pirko iš A. M. (iš A. M. pirko už 3 800 Eur, o pardavė už 3 500 Eur) (atsakovės 2021-11-25 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1). Kas visiškai paneigia ieškovo teiginius ir interpretacijas.
11.9. Ieškovas 2022-01-14 teismo posėdžio metu pateikė PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo-perdavimo kvitus, kurie tik patvirtina, kad krautuvo remonto darbai buvo atlikti būtent atsakovės sąskaita. Atsakovė nėra niekaip susijusi su ieškovui išrašomomis sąskaitomis ir ieškovo asmeniškai sau perkamomis prekėmis. Ieškovas pateikė sąskaitas bendrai 853,2 Eur sumai, todėl net ir šios sąskaitos nepatvirtina Ieškovo teiginių apie tariamus pirkimus 5 000 Eur sumai skirtus atsakovės krautuvo remontui. Visos ieškovui išrašytose sąskaitose nurodytos prekės net negalėtų būti susiję su atsakovei priklausiusiu krautuvu Bobcat. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad būtent ieškovas atliko remonto darbus krautuvui, per visą bylos nagrinėjimą taip ir nesugebėjo pagrįsti kas sudaro 5 000 Eur sumą, kuri neva turėtų būti susijusi su krautuvo remonto darbais ir kodėl dalis iš šios sumos t. y. 1 300 Eur nėra reikalaujama iš atsakovės. Be to, pats ieškovas patvirtino, kad ieškovas naudojosi atsakovei priklausančiu krautuvu, tręšė savo asmeninius laukus, tačiau už tai atsakovei nemokėjo nuomos.
11.10. Nėra aišku kaip atsakovė yra susijusi su ieškovo suvartota elektros energija ir patirtomis išlaidomis 2018-12-01 – 2019-04-30 laikotarpiu. Ieškovas neteikia elektros energijos atsakovei. Tarp atsakovės ir ieškovo nėra jokios susitarimo dėl elektros energijos tiekimo. Šioje byloje buvo paskirti 6 posėdžiai, faktiškai vyko 5 posėdžiai (kiekvieną kartą nagrinėjimas atidėtas dėl ieškovo kaltės) ir visą tą laiką ieškovas niekada nekėlė klausimų dėl atsakovės suvartotos elektros energijos.
11.11. Atsakovė darė ieškovo per kiekvieną teismo posėdį naujai atneštų dokumentų analizes ir juos sistemino, ko nedarė pats ieškovas. Ieškovas piktybiškai vilkino šios bylos nagrinėjimą su tikslu kuo ilgiau kelti nepatogumus atsakovei. Byloje vien dėl ieškovo kaltės daugybę kartų buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, ieškovo buvusiam atstovui advokatui A. J. dėl piktybiško bylos nagrinėjimo vilkinimo skirta 100 Eur bauda, remiantis bylos medžiaga, bauda iki šiol nėra sumokėta. Vien tai pagrindžia, jog atsakovė patyrė didesnes atstovavimo išlaidas. Atsakovės atstovai prieš kiekvieną posėdį ruošdavosi bylos nagrinėjimui, dalyvaudavo posėdžiuose, o ieškovo atstovas piktybiškai į juos nevykdavo. Logiška, jog dėl to ieškovas ir patyrė mažesnes atstovavimo išlaidas. Ieškovo atstovas per kiekvieną teismo posėdį atsinešdavo vis naujų dokumentų, kuriuos prašydavo prijungti prie bylos, bet nei karto šių dokumentų nepersiuntė iš anksto susipažinti atsakovės atstovams, iš anksto prieš teismo posėdį neteikė teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir prašymo apklausti liudytojus
14. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti apklausti liudytojais A. M., J. P., R. P. ir A. P..
15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje tiek ieškovas, tiek jo atstovas dalyvavo; jiems buvo suteiktos teisės pasisakyti; šalys teikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose; į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus; apeliacinės instancijos teismo neprašoma išreikalauti papildomus įrodymus.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas savo prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo, nenurodė, kokių aplinkybių tyrimui ir kodėl yra būtinas žodinis procesas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
18. Atmestinas ieškovo prašymas apklausti liudytojus apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su tokiu ieškovo prašymu nesutiko, tačiau nurodė, jei toks ieškovo prašymas būtų patenkintas atsakovė prašo apklausti liudytojais M. Š. ir J. P.. Pirmosios instancijos teisme ieškovas neprašė apklausti liudytojomis R. P. ir A. P., nenurodė, kokias aplinkybes šie asmenys gali patvirtinti, nenurodė, kodėl būtinybė apklausti šias liudytojas atsirado tik dabar. 2021-11-10 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl ieškovo prašomų apklausti liudytojų apklausos, motyvuojant, kad pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtino ieškovo teiginių dėl trišalio susitarimo ir teismas remiasi CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu draudimu remtis liudytojų parodymais, siekiant įrodyti sandorį, sudarytą nesilaikantį statymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka ir netenkintinas ieškovo prašymas dėl liudytojų apklausos apeliacinės instancijos teisme. Tais pačiais motyvais atmestinas ir atsakovės prašymas dėl liudytojų apklausos tuo atveju, jei būtų patenkintas toks ieškovo prašymas.
19. Byloje nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad: 2016-12-05 ieškovas pervedė atsakovei 10000 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Be procentų neterminuotai skolinami pinigai“; 2018-05-01 atsakovė pervedė ieškovui 5000 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Be procentų skolinami pinigai“; 2018-05-01 atsakovė pervedė ieškovui 5500 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Be procentų skolinami pinigai“; 2019-08-22 ieškovas pervedė atsakovei 5500 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Skolos grąžinimas“; 2019-12-03 ieškovas pervedė atsakovei 10000 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Be procentų skolinami pinigai“; 2020-01-29 atsakovė pervedė ieškovui 5000 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Dalinis skolos grąžinimas“; 2020-02-05 atsakovė pervedė ieškovui 5000 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Galutinis skolos grąžinimas“; 2020-07-22 atsakovė pervedė ieškovui 500 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Už elektrą“; 2020-10-19 atsakovė pervedė ieškovui 3700 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Skolos grąžinimas.
Dėl trišalio sandorio
20. Ieškovas teigia, kad iš atsakovės 2018 m. gegužės 1 d. gautus 5000 Eur užskaitė pagal trišalį ieškovo, atsakovės ir A. M. susitarimą ir pirmosios instancijos teismas, užkirsdamas ieškovui galimybę įrodinėti trišalės sutarties sudarymą liudytojų parodymais, pažeidė CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir CPK 185 straipsnio nuostatas.
21. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016; kt.).
22. Taigi teismui nesuteikta visiška diskrecijos teisė kiekvienu atveju savo nuožiūra spręsti dėl galimybės remtis liudytojų parodymais, tai gali būti daroma, jei byloje nustatoma, kad yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas).
23. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyme nustatyto aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų viršyti. Tokios ribos yra esminė įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės taikymo sąlyga: turi būti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokia teismo išvada visais atvejais turi būti atitinkamai motyvuota ir pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008).
24. Tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos šalies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau šie duomenys nepakankamai išsamūs, kad būtų galima daryti išvadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės šalims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sodo gidas“ v. L. S., bylos Nr. 3K-3-288-469/2015).
25. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo, konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. AB „Vilniaus pergalė“, bylos Nr. 3K-3-158/2008).
26. Pritartina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad nagrinėjamu atveju nėra kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytą trišalį susitarimą tarp ieškovo, atsakovės ir A. M., nėra duomenų, kad sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ar kad šalys objektyviai nebūtų galėjusiosios tokį sandorį įforminti raštu, ir trišalio sandorio įrodinėjimas vien tik liudytojų parodymais prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, tad konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise remtis ieškovui liudytojų parodymais ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė tarp ieškovo, atsakovės ir A. M. trišalio sandorio sudarymo, kurio pagrindu kurio pagrindu šalys susitartų, jog atsakovė įgyja 5 000 Eur mažesne kaina nei rinkos vertė krautuvą Bobcat T3571, o šią 5 000 Eur sumą atsakovė turėtų pervesti Ieškovui asmeniškai.
27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors A. P. įrodinėjo, kad atsakovės pirkto krautuvo „Bobcat“ rinkos vertė 25000 Eur, todėl atsakovė negalėjo jo parduoti už 3500 Eur sumą, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pats ieškovas atvežė atsakovei pasirašyti minėto krautuvo „Bobcat“ pirkimo sutartį, pagal kurią atsakovė šią transporto priemonę nupirko už 3800 Eur, t. y. panašią sumą už kurią ir pardavė. Pritartina teismo sprendime nurodytai išvadai, kad net ir pripažinus, kad krautuvo „Bobcat“ kaina neatitiko jo rinkos vertės, tai savaime neįrodo, jog atsakovė skolinga ieškovui 5000 Eur sumą. Papildomai pažymėtina, kad 2018-06-12 pirkimo - pardavimo sutartis dėl krautuvo Bobcat T3571 nebuvo ginčijama nei A. M. nei kitų asmenų dėl parduotos prekės kainos neatitikimo ar kitų aplinkybių, todėl sutartis yra galiojanti ir atsakovė pateikė įrodymus, kad pagal sutartį pilnai atsiskaityta, todėl ieškovo argumentai dėl trišalio sandorio pagrįstai atmesti kaip neįrodyti.
Dėl krautuvo remonto išlaidų
28. Ieškovo teigimu, jis pateikė eilę rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad atliko atsakovei teleskopinio krautuvo remonto darbus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovės ieškovui 2020 m. spalio 19 d. atliktas 3700 Eur pavedimas buvo paskolos gražinimas, o ne išlaidų už remonto darbus atlikimas. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad teleskopinį krautuvą būtų remontavusi savo sąskaita ir/ar perdavusi pingines lėšas įgyti detales krautuvo remontui.
29. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turi įrodyti, kad suteikė atsakovei teleskopinio krautuvo remonto darbų už nurodytą sumą, o ne atsakovė įrodinėti, kad ieškovas tokių darbų neatliko.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovo byloje pateiktos sąskaitos faktūros (141-147, 153-171 b.l.), kuriomis ieškovas įrodinėjo atsakovei atliktus krautuvo remonto darbus, niekaip nepatvirtina aplinkybių, kad būtent atsakovei ieškovas suteikė remonto paslaugas. Pateiktų sąskaitų bendra suma nesiekia 3700 Eur sumos, už kurią ieškovas nurodė atlikęs remonto darbų, sąskaitos nėra išrašytos už konkrečias remonto paslaugas, dalis sąskaitose nurodytų detalių (pvz. pakotė, verstuvės priekis, ilgai vartoma lauko lenta ir kt.) apskritai nėra teleskopinio krautuvo detalės ir vien tai, kad atsakovas nurodo turintis specialiųjų žinių atlikti remonto darbus, savaime nepatvirtina, kad jis atliko keltuvo remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė atlikęs atsakovei teleskopinio krautuvo remonto darbų už 3700 Eur ir tinkamai nustatė, kad 2020 m. spalio 19 d. mokėjimo pavedimas šiai sumai buvo susijęs su šalių paskoliniais santykiais.
Dėl skolos priteisimo
31. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
32. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
33. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai ignoravo kiekvieno atsakovės atlikto mokėjimo pavedimo paskirties turinį, dėl ko padarė klaidingas išvadas dėl to, kad atsakovė grąžino ieškovui 92000 Eur iš jai 2019 m. gruodžio 3 d. suteiktos paskolos. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas į bylą pateikė ESO ieškovui 2018-12-25, 2019-01-31, 2019-02-28, 219-03-31, 2019-04-30 išrašytas sąskaitas bendrai 291,26 Eur sumai už suvartotą elektros energiją. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos ne grūdų džiovinimo laikotarpiu, ieškovas nagrinėjimo eigoje parodymus pakeitė (patikslino) – teigė, kad elektra buvo naudota ir atsakovės krautuvo „Bobcat“ virinimui, nepateiktas jos susitarimas dėl paslaugų, kurios reikalingas elektros tiekimas, teikimo, sąskaitos išrašytos tik ieškovui ir jų bendra suma nesiekia atsakovės lėšų pavedimo sumos (500 Eur), todėl pagrįstai konstatuota, kad ieškovas neįrodė šių aplinkybių.
34. Ieškovo apeliacinio skundo motyvai apie atsakovės apdairumą atliekant pavedimus ir nurodant jų paskirtį taip pat atmestini. Ieškovas su atsakove yra sesuo ir brolis, byloje nustatyta, kad ilgą laiką šalys veikė pasitikėdami vienas kitu, skolinant lėšas ir atliekant vienas kitam mokėjimo pavedimus be rašytinio susitarimo, be jokių terminų. Pats ieškovas pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad į pavedimuose nurodytą paskirtį nekreipdavo dėmesio, gal kartais ir suklysdavo ją nurodydami, netiksliai parašydavo. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju mokėjimo paskirties skirtingas nurodymas atsakovės mokėjimo pavedimuose neturi esminės reikšmės, tinkamai vertinant pavedimą kaip susijusi su šalių paskoliniais santykiais, tad atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atsakovės 2018 m. gegužės 1 d. atliktą 500,00 Eur pavedimą „už elektrą“ vertino kaip paskolos dalies grąžinimą.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-12-05 iki 2020-10-19 ieškovas yra pervedęs atsakovei 25500 Eur sumą, o atsakovė parvedusi ieškovui 24 700 Eur sumą. Atsakovui neįrodžius tarp trišalio susitarimo, kurio pagrindu atsakovė turėjo pareigą ieškovui pervesti 5000 Eur, neįrodžius, kad atliko atsakovei teleskopinio krautuvo remonto darbų už 3700 Eur bei nepateikus įrodymų apie atsakovei teiktas paslaugas, kurioms reikalingas elektros tiekimas, nustačius, kad šalys viena kitai atlikdavo mokėjimo pavedimus nekreipdamos dėmesio į mokėjimo paskirtis, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių atliktų tarpusavio mokėjimo pavedimų balansą ir mokėjimo pavedimų eiliškumą ir teisėjų kolegija šioms išvadoms pritaria. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo sprendimo išvadų prieštaringumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl išlaidų už teisines paslaugas
36. Apeliantas nurodo, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra net 3 kartus mažesnės, atsakovę atstovavo keli atstovai, todėl teismas nepagrįstai visa apimtini tenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai į atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas įtraukė išlaidas už „rašytinių paaiškinimų rengimą ir derinimą. Visų teismo posėdžių perklausą, ieškovo atstovo A. J. pasisakymų stenogramos rengimą“. Taip pat teigia, kad pusę atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentų sudarė teiginiai apie ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau šis atsakovės prašymas buvo atmestas, tačiau skirstant bylinėjimosi išlaidas į tai neatsižvelgta.
37. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir – Rekomendacijos).
38. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 6016,60 Eur atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis Rekomendacijų 8.2. bei 8.16 punktais, vien už atsakovės atstovių rengtus procesinius dokumentus, maksimali priteistina suma sudarytų 6221,34 Eur (už atsiliepimą į ieškinį – 3793,50 Eur (1517,4 x 2,5), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 2427,84 (606,96 (1517,4 x 0,4) x 4) (2021-10-19 DOK-60980; 2021-11-04 DOK-64149; 2021-11-25 DOK-69232; 2022-01-19 DOK-3812)). Be to, už 1 valandą teisinių konsultacijų, atstovavimą teisme, pasirengimą posėdžiams maksimali priteistina suma - 151,74 Eur, kai byloje vyko 7 teismo posėdžiai.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, neturi reikšmės priešingų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pusiausvyra, tad atmestini ieškovo argumentai, kad vien aplinkybė, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos mažesnės nei atsakovės, savaime lemia bylinėjimosi išlaidų mažinimą. Taip pat įstatymuose nėra nustatyti ribojimai šalį atstovaujančių atstovų skaičiui. Šiuo atveju pritartina atsakovės argumentams, kad kiekvienas atliktas darbas siejamas su vienu atsakovės atstovu, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos vien dėl atstovų skaičiaus. Atsakovės nurodytos išlaidos už teismo posėdžių perklausą ir rašytinių paaiškinimų rengimą taip pat pagrįstai įtrauktos į bylinėjimosi išlaidas, nes, siekiant parengti atsikirtimus, paremtus teismo posėdyje išsakytu turiniu, svarbu tiksliai nurodyti tiek patį turinį, tiek teismo posėdžio konkretų laiką, ką sudėtinga sekti gyvai dalyvaujant pačiame teismo posėdyje.
40. Atsakovės atsiliepime į ieškinį reiškiamas prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis laikytinas procesinio pobūdžio reikalavimu, todėl, sprendžiant klausimą dėl ieškinio patenkinimo apimties, į tokio pobūdžio reikalavimų procesinį rezultatą nėra atsižvelgiama. Nustatant patenkintų reikalavimų proporciją svarbu šalių materialinio reikalavimo patenkinimo rezultatas ir pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškinys tenkintas 8 proc., o atmestas 92 proc.
41. Nagrinėjamu atveju atsakovė rašytiniais įrodymais detaliai pagrindė savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis neviršija rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos jo naudai nepriteistinos.
43. Atsakovė pateikė rašytinius duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 1210 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetus apeliacinį skundą atsakovei iš ieškovo priteistina 1742,40 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1742,40 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.