Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-120-1029/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-15
Bylos Nr.: 2-120-1029/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-01037-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Kairienė
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: A. Š.
Advokatai: Egidija Vėbraitė, Drąsutis Narmontas, Irma Lisauskaitė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-120-1029/2022Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01037-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.1.1.2.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovui A. P., ieškovo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

atsakovei A. Š., atsakovės atstovėms advokatei Egidijai Vėbraitei, advokato padėjėjai Irmai Lisauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. Š. 10000 Eur skolą, 291,60 Eur palūkanų už sutartu laiku neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus bei 6 proc. procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2019-12-03 tarp ūkininko A. P. ir ūkininkės A. Š. buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis pagal kurią ieškovas paskolino, o atsakovė per vienerių metų laikotarpį įsipareigojo grąžinti 10000 Eur sumą, kuri 2019-12-23 buvo pervesta atsakovei į jos asmeninę banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant „be procentų skolinami pinigai“. Pažymi, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui ieškovas kreipėsi į atsakovę, tačiau išskyrus pažadus, jokių konkrečių atsakovės veiksmų nesulaukė. Atkreipia dėmesį, jog 2021-02-15 ieškovo atstovas advokatas pateikė atsakovei raštišką pretenziją dėl skolos grąžinimo, tačiau 2021-03-12 el. laišku atsakovė atsakė, jog nėra ieškovui skolinga. Papildomai ieškovas paaiškino (2021-10-27 prašymas (duomenys neskelbtini)), jog 2015 (duomenys neskelbtini) atsakovė įkūrė A. Š. ūkį. 2016-12-05 ieškovas atsakovei paskolino 10000 Eur traktoriaus įsigijimui, ši suma buvo grąžinta dviem bankiniais pavedimais po 5000 Eur – 2020-01-29 ir 2020-02-05. Teigia, kad 2018 m. balandžio mėn. buvo sudarytas trišalis susitarimas tarp ieškovo, atsakovės ir A. M., pagal kurį ieškovas įsipareigojo A. M. parduoti krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o A. M. įsipareigojo atsakovei perduoti teleskopinį krautuvą „(duomenys neskelbtini)“. Tarp šalių buvo sutarta, kad ieškovas parduos automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 5000 Eur pigiau, o A. M. tokia pačia suma sumažins teleskopinio krautuvo kainą, parduodant įrenginį atsakovei. Atsakovė įsipareigojo ieškovui pervesti 5000 Eur sumą, kurią būtų turėjusi sumokėti A. M., jei nebūtų įvykęs trišalis susitarimas. Ieškovas tvirtina, kad 2018-05-01 atsakovė pervedė į ieškovo sąskaitą 5000 Eur sumą remiantis minėtu trišaliu susitarimu. Akcentuoja, kad 2018-05-01 atsakovė paskolino ieškovui 5500 Eur, šią sumą ieškovas grąžino 2019-08-22 mokėjimo pavedimu. Be to, ieškovas atsakovės prašymu atliko teleskopinio krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus, už kuriuos atsakovė pagal susitarimą turėjo jam sumokėti 5000 Eur sumą, tačiau pervedė tik 3700, likdama skolinga 1300 Eur.

Teismo posėdžio metu A. P. paaiškino, kad 2016-12-05 atsakovei paskolino 10000 Eur sumą, kurią ji grąžino 2020-01-29 ir 2020-02-05 mokėjimo pavedimais. Pažymėjo, kad 2018-05-01 atsakovė paskolino ieškovui 5500 Eur sumą, nors tuo metu dar buvo jam skolinga 10000 Eur. 2019-08-22 ieškovas pasiskolintą sumą grąžino. 2018-05-01 atsakovė ieškovui pervedė pinigus pagal trišalį susitarimą tarp ieškovo, atsakovės ir A. M.. 2020-07-22 atsakovė pervedė 500 Eur už elektrą, nes jai buvo teikiama grūdų džiovinimo paslauga. Su atsakove buvo sutarę, jog už „(duomenys neskelbtini)“ remontą atsakovė sumokės 5000 Eur, tačiau ji pervedė tik 3700 Eur. Pavedimo paskirtyje atsakovė nenurodė, jog tie pinigai pervedami už transporto priemonės remontą, nors jai tai buvo žinoma. Mano, jog „(duomenys neskelbtini)“ krautuvo rinkos vertė yra 25000 Eur, todėl atsakovė negalėjo jo parduoti už 3500 Eur. Dėl paskolų sudarymo tarėsi žodžiu, atsakovė yra jo sesuo, dažnai bendraudavo. Rašytinės sutarties net negalvojo sudaryti. Į pavedimuose nurodytą mokėjimo paskirtį per daug nekreipdavo dėmesio, gal kartais ir suklysdavo ją nurodydami, netiksliai parašydavo. Buvo žodžiu sutarta, kad atsakovės 2020-01-29 ir 2020-02-05 pavedimai skirti padengti 2016 m. paskolą. Pinigus skolino ir skolinosi be procentų. Apie tai, kada bus grąžinami paskolinti pinigai, nekalbėjo, buvo sutarta, kad kai turės atliekamų pinigų, tuomet ir grąžins. Iš atsakovės skolinosi 5500 Eur 2018-05-01, šią sumą grąžino 2019-08-22. Tuo metu 2016 m. paskolos grąžinimas nebuvo skubus, todėl sudarė kitą paskolos sutartį. Trišalis susitarimas buvo toks, kad ieškovas perrašo A. M. krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, už kurį pinigų negavo, o A. Š. perveda ieškovui 5000 Eur, t. y. sumą, kuria buvo sumažinta jai A. M. parduoto „(duomenys neskelbtini)“ kaina. Atsakovė šią 5000 Eur sumą ieškovui pervedė iš anksto. 500 Eur atsakovė ieškovui pervedė už elektrą, nes atsakovės grūdai nuo 2015 m. buvo džiovinami ieškovo džiovykloje. Sumokėjo po 250 Eur už metus, viso - 500 Eur už 2015-2016 m., o už sekančius metus turėjo pervesti, kai turės pinigų. 3700 Eur atsakovė pervedė už „(duomenys neskelbtini)“ remontą, nes ieškovas užsakinėjo, pirko reikiamas remontui detales, pats atliko remonto darbus. Dėl remonto buvo sutarta dar prieš „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą, sesuo tuomet dar neturėjo pinigų ir laiko, todėl ieškovas pasakė, kad investuos savo pinigus, o atsakovė, kai turės, grąžins 5000 Eur už remontą. Mano, kad autoservise remontas būtų kainavęs 15000 Eur. Atsakovė sutiko, kad yra skolinga tuos 5000 Eur, tačiau pervedė tik 3700 Eur. Remonto darbams pirko dažus, filtrą, tepalus, stiklą, suvirinimo vielą, įvores, atraminius guolius ventiliatoriaus groteles ir kt. Sąskaitas faktūras išrašydavo A. P. vardu, tačiau dažniausiai mokėdavo jis, nes sąskaitose bei mokėjimo kvituose nurodytas jo telefono numeris, jo parašas. Teismui pateikė ne visas sąskaitas faktūras, tik dalį. Visi remonto darbai buvo suderinti su atsakove. Vėliau atsakovės vardu buvo pirktas naujas krautuvas, todėl nusprendė „(duomenys neskelbtini)“ parduoti. Ieškovas su broliu J. P. susirašinėjo, nes J. P. įdėjo skelbimą skelbiu.lt ir autoplius.lt, nurodydamas 24900 Eur krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo kainą, vėliau ją pamažino 2000 Eur. Mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ krautuvo rinkos vertė yra 25000 Eur, todėl pardavimo kaina – 3500 Eur yra netikra, dalis turėjo būti sumokėta grynais pinigais. Teigia, kad J. P. būtent A. Š. krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo, atpažino jį iš skelbime įdėtų nuotraukų. 2016 m. paskola buvo sudaryta ne ilgesniam nei 5 metų terminui, konkrečiai dėl to su atsakove nekalbėjo. 2018 m. atsakovė ieškovui paskolą suteikė taip pat be termino, sutarė, kad atiduos, kai turės. Šiuo metu atsakovė jam skolinga 10000 Eur už 2019 m. suteiktą paskolą, bei 1300 Eur už „(duomenys neskelbtini)“ remontą, bet šios sumos neprašo priteisti. Pažymėjo, kad pats yra ūkininkas, turi daug savo technikos. Yra baigęs mechanikos inžinerijos studijas, verslo liudijimo remontuoti transporto priemones neturi, atsakovei sąskaitos už remonto darbus nėra išrašęs. Notarinio įgaliojimo veikti atsakovės vardu neturi. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės jam pervesto mokėjimo paskirtis – už elektrą, yra konkrečiai nurodyta, o kai pavedime nurodyta – skolos grąžinimas, tai neaišku kokia tai skola. Elektrą naudojo ir „(duomenys neskelbtini)“ remontui, jo virinimui, ne tik grūdų džiovinimui. Grūdus džiovina vasaros metu – nuo liepos iki rugsėjo. Krautuvas „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojamas atsakovės ūkyje, savo laukams dirbti ieškovas naudojo savo techniką. Atsakovės krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ jis remontavo nuo 2018 m. birželio iki 2020 m., iki galo nesuremontavo, tuo laikotarpiu transporto priemonė buvo naudojama.

Atsiliepimas

Atsakovė A. Š. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skolą A. P. yra grąžinusi, todėl prašo skirti jam 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – žinomai nepagrįsto ieškinio pateikimą. Paaiškina, jog atsakovė 2020-01-29 mokėjimo pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalinis skolos grąžinimas“ atliko 5000 Eur mokėjimą į asmeninę ieškovo banko sąskaitą grąžinant pusę iš ieškovo gautų pinigų. 2020-02-05 atsakovė atliko antrą mokėjimo pavedimą 5000 Eur sumai į ieškovo asmeninę sąskaitą mokėjimo paskirtyje nurodant „galutinis skolos grąžinimas“ grąžinant likusią skolos dalį. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė yra fizinis asmuo, todėl ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 6 proc. procesinių palūkanų. Atsakovė papildomai paaiškino (2021-10-19 prašymas (duomenys neskelbtini)), kad ieškovas į jos sąskaitą 2016-12-05 atliko mokėjimo pavedimą 10000 Eur sumai, 2019-08-22 taip pat atliko mokėjimo pavedimą 5000 Eur sumai, tuo tarpu atsakovė ieškovui 2018-05-01 atliko du mokėjimus – 5000 Eur ir 5500 Eur, viso 10500 Eur, 2020-07-22 atliko 500 Eur mokėjimą, 2020-10-19 atliko 3700 Eur mokėjimą. Remiantis atliktais mokėjimo pavedimais, atsakovė tvirtina, jog ieškovas jai viso yra pervedęs 25500 Eur sumą, o atsakovė ieškovui pervedė 24700 Eur sumą, kas patvirtina, jog atsakovė galėtų būti skolinga ieškovui 800 Eur sumą. Atsakovė taip pat teigė (2021-11-04 atsiliepimas (duomenys neskelbtini)), kad nedalyvavo jokiuose A. P. ir A. M. susitarimuose, tokių susitarimų turinys atsakovei nėra žinomas. Atsakovė iš A. M. 2018-06-12 prikimo-pardavimo sutartimi už 3800 Eur įsigijo krautuvą „(duomenys neskelbtini) T3571“, už kurį pilnai atsiskaitė mokėjimo pavedimu. Nesutiko su ieškovo pozicija dėl krautuvo pirkimo-pardavimo kainos neatitikimo tuometinėms rinkos kainoms. Pabrėžia, kad 2018-05-01 mokėjimo pavedime A. P. ieškovė nurodė „be procentų skolinami pinigai“, be to šis pavedimas buvo atliktas likus daugiau nei mėnesiui iki krautuvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su A. M.. Atkreipė dėmesį, jog A. M. yra ieškovo sutuoktinės brolis. Teigia, kad ieškovas neatliko jokių remonto darbų A. Š. priklausantiems krautuvams, o 2020-10-19 mokėjimo pavedimo, kuriuo ieškovui pervesta 3700 Eur suma, paskirtyje nurodyta „skolos grąžinimas“.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. Š. teigė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2016 m. 10000 Eur suma ieškovui buvo pervesta iš dėdės J. P. ir ieškovas tą pačią dieną tokią pat sumą pervedė atsakovei. Dėdė J. P. negalėjo tiesiogiai pervesti pinigų atsakovei, kad ji pagal projektą nebūtų skolinga tretiesiems asmenims. Vėlesniais metais ieškovas ir atsakovė vienas kitam skolino pinigus ir jokių problemų nebuvo. Tvirtino, jog už krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ remontą nėra skolinga ieškovui, dėl jokio remonto su ieškovu nesitarė. Nežino, kodėl ieškovas išrašė sąskaitas jos vardu, ji už pirktas detales paduodavo jam pinigus arba kartais kartu važiuodavo ir sumokėdavo. Be to, ieškovas tuo pačiu ir sau pirkdavo dalis. Raštu paskolos sutarčių nesudarydavo, pasitikėdavo vienas kitu. Grąžindavo, pavedimo paskirtyje nurodydami skolos grąžinimas, niekas neįvardino, kuri skola grąžinama, žodžiu tik informuodavo vienas kitą, kad pervedė pinigus. 800 Eur gal ir nesumokėjo ieškovui, tačiau nebepamena už ką. Visos skolos yra grąžintos mokėjimo pavedimais. 2019 m. skola, kurią prašoma priteisti, buvo apmokėta 2020 m. Su A. M. net nekalbėjo, krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ jai pasiūlė pirkti ieškovas. Krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ naudojo nuo 2018 m., be jos jį dar naudodavo abu broliai - ieškovas A. P. ir J. P., ji leisdavo jiems naudotis technika. Ieškovas galėjo ir be jos žinios kažką paremontuoti, jei naudodamas sugadindavo. Paskolintus pinigus grąžindavo, kai turėdavo, apie jokius grąžinimo terminus nekalbėjo. 2016 m. dėdės pervestus pinigus grąžino ieškovui 2018 m. 5500 Eur sumą pervedė per klaidą, gal prieš tai buvo kažkoks pavedimas tokiai sumai. Klaidos nepastebėjo, nes dažnai vienas kitam pervesdavo pinigus. Už ką ieškovas 2019-08-22 jai pervedė 5500 Eur nepamena. 500 Eur taip pat buvo pervesti kaip skolos grąžinimas, kokios nepamena, tačiau pavedimo paskirtis – už elektrą yra klaidinga, už elektrą nėra nieko skolinga ieškovui. Galimai pažiūrėjo, kad dar yra skolinga pagal pavedimus ir pervedė. Pažymėjo, jog krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ A. M. pats buvo nebrangiai nupirkęs. Pradžioje ieškovas norėjo mainyti krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, bet apsigalvojo ir pasiūlė pirkti krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei. Pirkimo kainą jai pasakė ieškovas, kuris atvežė pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti, o tada ją nuvežė A. M.. Su A. M. atsakovė nebendravo, po sutarties pasirašymo pervedė jam pinigus. Teigia, kad J. P. neturėjo teisės dėti skelbimo dėl jos krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo. Ji pati pardavė krautuvą „(duomenys neskelbtini)“, kainuoti 25000 Eur jis negalėjo. Krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus atliko Mantas ir J. P. bei pati atsakovė. Ieškinio nepripažįsta visa apimtimi, likę 800 Eur buvo ieškovui grynaisiais paduoti, gal 2020 m., nepamena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skolos priteisimo

Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007, 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008).

Šioje byloje rašytinės formos paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad:

1) 2016-12-05 ieškovas pervedė atsakovei 10000 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Be procentų neterminuotai skolinami pinigai“;

2) 2018-05-01 atsakovė pervedė ieškovui 5000 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Be procentų skolinami pinigai“

3) 2018-05-01 atsakovė pervedė ieškovui 5500 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Be procentų skolinami pinigai“;

4) 2019-08-22 ieškovas pervedė atsakovei 5500 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Skolos grąžinimas“;

5) 2019-12-03 ieškovas pervedė atsakovei 10000 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Be procentų skolinami pinigai“

6) 2020-01-29 atsakovė pervedė ieškovui 5000 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Dalinis skolos grąžinimas“

7) 2020-02-05 atsakovė pervedė ieškovui 5000 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Galutinis skolos grąžinimas“;

8) 2020-07-22 atsakovė pervedė ieškovui 500 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Už elektrą“;

9) 2020-10-19 atsakovė pervedė ieškovui 3700 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtis „Skolos grąžinimas.

Pažymėtina, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. (Ž.) v. S. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, tiek ieškovas, tiek atsakovė aiškiai išreiškė valią perduoti pinigus vienas kitam kaip paskolos dalyką, o ieškovas neįrodė kitokio, o ne paskolinio lėšų pervedimo teisinio pagrindo. Ieškovas tvirtino, kad dalis atsakovės jam pervestų sumų buvo susiję ne su paskolos teisiniais santykiais – 3700 Eur suma pervesta už transporto priemonės remontą, kurį atliko ieškovas, 500 Eur pervesta už elektrą, 5000 Eur pervesta pagal trišalį susitarimą tarp ieškovo, atsakovės ir A. M.. Vertintina, jog atsakovei neigiant ieškovo nurodytas aplinkybes ir nesant jokių konkrečių jas patvirtinančių įrodymų, ieškovo argumentai, jog tarp šalių buvo sudarytos kitokios nei paskolų sutartys, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos atsakovės vardu, bet pasirašytos atsakovo, nepatvirtina fakto, kad ieškovas remontavo būtent atsakovei priklausančią transporto priemonę, juo labiau – kad tarp šalių buvo susitarimas, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieškovui sumokėti 5000 Eur sumą už remonto paslaugas. Nors ieškovas tvirtino, kad turi specialių žinių transporto priemonėms remontuoti, tačiau patvirtino, jog verslo liudijimo (individualios veiklos pažymos) šiai veiklai vykdyti neturįs, sąskaitos už atliktus remonto darbus atsakovei neišrašęs.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina ir aplinkybių dėl trišalio susitarimo tarp ieškovo, atsakovės ir A. M. sudarymo. Nors A. P. įrodinėjo, kad atsakovės pirkto krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertė 25000 Eur, todėl atsakovė negalėjo jo parduoti už 3500 Eur sumą, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pats ieškovas atvežė atsakovei pasirašyti minėto krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo sutartį, pagal kurią atsakovė šią transporto priemonę nupirko už 3800 Eur, t. y. panašią sumą už kurią ir pardavė. Be to, net ir pripažinus, kad krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ kaina neatitiko jo rinkos vertės, tai savaime neįrodo, jog atsakovė skolinga ieškovui 5000 Eur sumą. Kadangi jokia rašytinė trišalė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, ieškovas prisiėmė riziką dėl draudimo įrodinėti šias aplinkybes liudytojų parodymais kilus ginčui (CK 1.93 straipsnis).

Atsakovė teigė, jog 500 Eur pervesti nurodant mokėjimo paskirtį „už elektrą“ yra skirti paskolai padengi, o mokėjimo paskirtis buvo nurodyta klaidingai. Tuo tarpu ieškovas pradžioje tvirtino, kad 500 Eur suma, atsakovės pervesta nurodant pavedimo paskirtį už elektrą, yra skirta padengti ieškovo išlaidas už atsakovės grūdų džiovinimą 2015-2016 m. (po 250 Eur metams), teigdamas, kad grūdai yra džiovinami liepos-rugsėjo mėnesiais. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovas pateikė 5 sąskaitas faktūras, išrašytas AB „Energijos skirstymo operatorius“ ūkininkui A. P. 2018-12-15 – 2019-04-30 (b. l. 148-152). Kadangi pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos ne grūdų džiovinimo laikotarpiu, ieškovas parodymus pakeitė (patikslino) – teigė, kad elektra buvo naudota ir atsakovės krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ virinimui. Byloje nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas kaip ūkininkas teikė atsakovei paslaugas susijusias su elektros tiekimu, aplinkybė, kad atsakovė ieškovui buvo skolinga 500 Eur už elektrą vertintina kaip neįrodyta.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis) nenustatytas kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių.

Ieškiniu ieškovas prašo priteisti 2019-12-03 atsakovei paskolintą 10000 Eur sumą. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo šalys vienas kitam skolino pinigines lėšas ne vieną kartą. Remiantis CK 6.55 straipsnio 1 dalimi, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. Nagrinėjamu atveju iš ginčo šalių mokėjimo pavedimuose nurodytų mokėjimo paskirčių nėra galimybės nuspręsti, kuri skola grąžinama, todėl vertindamas atliktus mokėjimus, teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis CK 6.55 straipsnio nuostatomis, sprendžia, jog kiekvieną kartą buvo grąžinama seniausia skola. Remiantis ginčo šalių atliktų pavedimų eiliškumu nustatyta, kad 2016-12-05 ieškovas pervedė atsakovei 10000 Eur, 2018-05-01 atsakovė pervedė ieškovui 10500 Eur (du pavedimai) – ieškovas liko skolingas 500 Eur. Tuomet ieškovas 2019-08-22 pervedė atsakovei 5500 Eur. Spręstina, kad iki ginčo paskolos – 2019-12-03 sudarymo, atsakovė buvo ieškovui skolinga 5000 Eur, todėl laikytina, jog sekantis laiko prasme atsakovės pavedimas – 2020-01-29 5000 Eur sumai buvo skirtas būtent šiam įsiskolinimui padengti. 2019-12-03 ieškovas pervedė atsakovei 10000 Eur sumą, kurią ir prašo priteisti. Po šio pavedimo atsakovė ieškovui pervedė 9200 Eur sumą (5000 Eur – 2020-02-05, 500 Eur – 2020-07-22, 3700 Eur – 2020-10-19), t. y. 800 Eur mažiau nei ieškovo pervesta suma.

Aplinkybę, kad galėtų būti skolinga ieškovui 800 Eur atsakovė pripažino tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu ir tik baigdama savo pasisakymus pažymėjo, jog ir tuos 800 Eur yra padavusi grynaisiais pinigais, neprisimena kada, gal 2020 m. Tačiau teismo vertinimu atsakovė nepateikė įrodymų apie likusios paskolos sumos ieškovui sugrąžinimą, todėl 800 Eur negrąžintos paskolos priteistina iš atsakovės ieškovui (CK 6.38, 6.873 straipsniai).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, kurias ir prašė iš atsakovės priteisti ieškovas.

Atsižvelgiant į tai, kad 2019-12-03 ieškovo, kaip ūkininko, paskolinta 10000 Eur suma buvo pervesta ne į asmeninę, o į ūkininkės A. P. sąskaitą (b. l. 6), taikytina 6 procentų palūkanų norma. 2021-02-15 pretenzijoje ieškovas pasiūlė apmokėti įsiskolinimą iki 2021-03-15 (b. l. 4). Atsakovei likusios įsiskolinimo sumos negrąžinus, laikytina, jog piniginės prievolės įvykdymo terminas yra praleistas, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 17,88 Eur palūkanos laikotarpiu nuo 2021-03-16 iki 2021-07-29.

Iš atsakovės ieškovui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (817,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimu į ieškinį, be kita ko, prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovas pateikė žinomai nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovei. Nepaisant to, kad teismas pripažino ieškovo ieškinio reikalavimą pagrįstu tik iš dalies, atsakovės nurodomi ieškovo veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, jog nepagrįsto ieškinio pateikimas dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog atsakovė jam tebėra skolinga 10000 Eur. Nustatyta, jog tarp ginčo šalių nebuvo sudarytos rašytinės paskolos sutartys, tuo tarpu paskolos sutartims esant žodinės formos, visuomet kyla rizika dėl tokių sutarčių sąlygų neaiškumo, skirtingo ginčo šalių sutarties sąlygų vertinimo. Teismas, įvertinęs ieškovo teiktų procesinių dokumentų turinį ir jo paaiškinimus teismo posėdžių metu, nenustatė tyčinės ieškovo kaltės, reiškiant nepagrįstą ieškinį, požymių. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atitinkamas (konkrečiai įvardytas) advokato teisinių paslaugų rūšis. Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 6016,60 Eur atstovavimo išlaidas, kurias prašo priteisti. Ieškovo atstovas teigė, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės ir prašė sumažinti atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Remiantis Rekomendacijų 8.2. bei 8.16 punktais, vien už atsakovės atstovių rengtus procesinius dokumentus, maksimali priteistina suma sudarytų 6221,34 Eur (už atsiliepimą į ieškinį – 3793,50 Eur (1517,4 x 2,5), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 2427,84 (606,96 (1517,4 x 0,4) x 4) (2021-10-19 (duomenys neskelbtini); 2021-11-04 (duomenys neskelbtini); 2021-11-25 (duomenys neskelbtini); 2022-01-19 (duomenys neskelbtini))). Be to, už 1 valandą teisinių konsultacijų, atstovavimą teisme, pasirengimą posėdžiams maksimali priteistina suma - 151,74 Eur, kai šioje byloje vyko 7 teismo posėdžiai. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijoje įtvirtintų maksimalių dydžių, ieškovo atstovo prašymas mažinti atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams (laikytina, kad ieškinys tenkintas 8 proc., atmestas 92 proc.) iš ieškovo atsakovei priteistina 5535,27 Eur atstovavimo išlaidų suma. Iš atsakovės ieškovui priteistina 125,44 Eur (1568 Eur x 8 proc.) atstovavimo išlaidų suma.

Atitinkamai iš ieškovo proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams valstybei priteistina 14,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės šios išlaidos nepriteistinos, nes jų suma (1,23 Eur) mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) skolą, 17,88 Eur (septyniolikos eurų 88 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 817,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovės A. Š. 125,44 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei A. Š. iš ieškovo A. P. 5535,27 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. P. 14,19 Eur (keturiolikos eurų 19 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Giedrė Kairienė