- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-02
- Bylos Nr.
- e2-460-1150/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01785-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- G. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui G. L. (G. L.) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, tretieji asmenys byloje, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. L. (toliau – ieškovė) padavė ieškinį, kuriame prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo G. L. (toliau – atsakovas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukters M. L. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą, po 327,50 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka; 4) prievoles kreditoriams palikti atsakovo asmenine atsakomybe; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Šalys kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė apie 3 metus. Vėliau prasidėjus nesutarimams, atsakovas 2024 m. išsikėlė gyventi kitur.
1.2. Atsakovas nepalieka ieškovės ramybėje, terorizuoja SMS žinutėmis nakties metu, o ieškovei neatsakant į SMS žinutes, atsakovas beldžiasi į langus, laužia duris.
1.3. Ieškovė nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. dėl atsakovo netinkamo elgesio kvietė 11 kartų policiją.
1.4. 2025 m. rugpjūčio 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, t. y. atsakovas sumušė ieškovę.
1.5. Atsakovas savo sutuoktinio pareigų nevykdo, šeimos moraliai ir materialiai neremia, vaikui išlaikymo neteikia, palikęs šeimą, ja nesurūpina.
1.6. Šalims santuokos metu, (duomenys neskelbtini), gimė dukra – M. L..
1.7. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Povedybinę sutartį, kurioje susitarė turto teisinį rėžimą.
1.8. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus. Tuo tarpu ieškovė be šalių bendro vaiko augina dar 2 vaikus, kuriems nustatytas neįgulamas, tad ieškovės galimybės įsidarbinti ribotos.
2. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
3. Trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Valstybinis socialinio draudimo Fondas, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą, nepateikė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“, atsiliepimu ieškinio tenkinimui neprieštarauja.
5. Trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimu teismo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
6. Institucija teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba), pateiktoje išvadoje nurodė, kad įvertinęs bylos aplinkybes, nusistovėjusią nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, kad ieškovė nuo gimimo rūpinasi dukra, jos išlaikymu, turi su ja glaudų ryšį, teikia išvadą, kad nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove A. L. neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 327,50 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
Šalies argumentai
7. Ieškovė A. L. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
8. Atsakovas G. L. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).
9. Trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir UAB „Julianus Inkaso“ į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
10. Tarnyba pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad palaiko išvadoje nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
11. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Teismas nustatė, kad:
12.1. Šalys (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
12.2. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. L. (Trakų rajono civilinės metrikacijos skyrius (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini))).
12.3. Ieškovė, be bendro šalių vaiko, taip pat turi dar 2 išlaikytinius.
12.4. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė Povedybinę sutartį.
12.5. Ieškovė nuo 2025 m. sausio mėnesio iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio gavo 778,40 Eur kas mėnesines išmokas vaikui.
12.6. Ieškovė nuo 2025 m. sausio mėnesio iki 2025 m. balandžio mėnesio gavo 457,60 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.
12.7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato duomenimis, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. Policijos registruojamų įvykių registre ieškovės gyvenamosios vietos adresu registruota 11 pranešimų.
12.8. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys nekilnojamojo turto neturi.
12.9. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė – „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
12.10. AB „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota.
12.11. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai, kurių bendra įsiskolinimo suma apie 4 741,63 Eur
12.12. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 17 d., baudžiamojoje byloje Nr. e1-1638-604/2025, atsakovo atžvilgiu priimė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismo baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad G. L. smurtaudamas artimoje aplinkoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei A. L., o būtent 2025 m. rugpjūčio 24 d. apie 12.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine A. L. metu, tyčia smurtaudamas A. L. atžvilgiu koja du kartus spyręs A. L. į dešinį šoną, išbėgo į lauką, po to grįžęs atgal į butą griebė nukentėjusiąją už plaukų ir dešinės rankos delnu tris kartus sudavė į kairį smilkinį, o dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę galvos pusę bei vieną kartą sudavė į sprando sritį, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. L. fizinį skausmą bei padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame krūtinės ląstos šone, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Dėl santuokos nutraukimo
13. Ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą. Atsakovas pozicijos šiuo klausimu nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymi, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
15. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
16. Ieškovė savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės grindžia CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Atitinkamai, ieškovė įrodinėja, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą.
17. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 17 d., baudžiamojoje byloje Nr. e1-1638-604/2025, priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo konstatavo, kad atsakovas smurtaudamas artimoje aplinkoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei A. L., o būtent 2025 m. rugpjūčio 24 d. apie 12.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine A. L. metu, tyčia smurtaudamas A. L. atžvilgiu koja du kartus spyręs A. L. į dešinį šoną, išbėgo į lauką, po to grįžęs atgal į butą griebė nukentėjusiąją už plaukų ir dešinės rankos delnu tris kartus sudavė į kairį smilkinį, o dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę galvos pusę bei vieną kartą sudavė į sprando sritį, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. L. fizinį skausmą bei padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame krūtinės ląstos šone, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
18. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovo kaltė naudojant smurtą ieškovės atžvilgiu yra neginčytina. Teismo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas atsakovo atžvilgiu patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas santuokos metu vartojo alkoholį, dėl ko jo elgesys tapdavo nekontroliuojamas. Teismo baudžiamasis įsakymas patvirtina ir tai, kad atsakovas santuokos metu naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu.
19. Įvertinęs aukščiau aprašytas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuokinių ryšių išsaugoti nėra galimybių. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis liko nenuginčyti, o atsakovas nepateikė objektyviai pagrįstų ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, leidžiančių spręsti apie ieškovės nepagarbą sutuoktiniui ir (ar) patvirtinančių kitokią jos kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės (CPK 185 straipsnis).
20. Tad teismas daro išvadą, kad šalių santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis nedėjo pastangų pakeisti su šeimyniniu gyvenimu nesuderinamų įpročių ir gyvenimo būdo, vartojo alkoholį, po ko, naudojo smurtą prieš sutuoktinę (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai bendro gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, todėl dėl pirmiau nustatytų priežasčių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.26, 3.27 straipsniai, CPK 185 straipsnis).
21. Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, jai po santuokos nutraukimo paliktina „L.“ pavardė, o atsakovui – „L.“ (CK 3.69 straipsnis).
22. Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
23. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje
24. CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
26. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenimis bei Tarnybos pateiktą poziciją, teismas sprendžia, jog šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka jo interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Šias išvadas teismas daro žemiau nurodytų motyvų pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove. Duomenų, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų nepilnametį vaiką, nėra.
26.2. Tarnyba nurodė, kad palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.
26.3. Atsakovas prieštaravimų nepateikė.
27. Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, tenkinamas.
Dėl išlaikymo priteisimo.
28. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymui po 327,50 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
29. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
30. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
31. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
32. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2025 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius siekė 777 Eur, tuo tarpu sprendimo priėmimo metu, 2026 m., – 846 Eur
34. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu pateiktus argumentus, konstatuoja, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – 327,50 Eur per mėnesį – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių dukters interesus, bei teismų formuojamą praktiką. Teismas tokias išvadas daro žemiau nurodytų motyvų pagrindu.
34.1. Šalių nepilnametis vaikas sprendimo priėmimo momentu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams yra aktualesni jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, ir etc.
34.2. Ieškovė prašo priteisti mažesnį nei minimalų išlaikymą ((846 Eur – 129,50 Eur (išmoka vaikui)) / 2 = 358,25 Eur).
34.3. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, kuriam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-13385-1151/2025, priteistas 327,50 Eur dydžio išlaikymas.
34.4. Viena vertus, atsakovui teikti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, gali būti pernelyg didelė finansinė našta. Kita vertus, atsakovas jauno ir darbingo amžiaus. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ir (ar) jam būtų nustatytas dalyvumo lygis, dėl ko negalėtų susirasti geriau apmokamo ir (ar) antro darbo, nėra.
34.5. Nors atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, tačiau tai neeliminuoja jo prievolės išlaikyti mažametį vaiką.
34.6. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas civilinėje byloje buvo pasyvus, neteikė teismui atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvavo teismo posėdyje, t. y. savo pozicijos ieškinyje nurodytais klausimais neteikė, nors tokią galimybę turėjo.
34.7. Tarnyba, vertindama prašomo priteisti išlaikymo dydį, išvadoje nurodė, kad išlaikymui prašoma priteisti suma neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
35. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo dukters išlaikymui 327,50 Eur periodinių išmokų per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
36. Nustatytina, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl šalims priklausančio ir santuokos nutraukimo byloje dalintino turto (ne)nustatymo
37. Sprendžiant santuokos pabaigos (nutraukimo) klausimą teismui būtina padalinti ir sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą (mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CK 3.61 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog nutraukiant santuoką turi būti dalijamas visas sutuoktinių turtas, t. y. tiek turtinis aktyvas, tiek turtinis pasyvas. Siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma, reikia sudaryti turto balansą. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas.
38. Teismas, įgyvendindamas įstatyminį reikalavimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, nustatė, jog šio sprendimo priėmimo momentu:
38.1. Šalys dalintino nekilnojamojo turto neturi.
38.2. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį (pasirinko atskirą turtinį režimą).
38.3. Nors ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė, tačiau pastaroji registruota po Povedybinės sutarties, todėl ieškovės vardu registruota transporto priemonė santuokos nutraukimo byloje nedalintina.
38.4. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
38.5. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų ir kreditorei UAB „Julianus Inkaso“.
38.6. Suinteresuoti asmenys atsiliepimu neprieštarauja, kad atsakovo prievolė suinteresuotiems asmenims būtų pripažintos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.
38.7. Kasacinio teismo išaiškinta, jog baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat mokestinės prievolės laikytinos asmeninėmis turtinėmis prievolėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2013). Tad nesant nei šalių, nei kreditorių ginčo, nesant akivaizdžių prieštaravimų teisiniam reguliavimui bei kreditorių interesams, teismas sprendžia, jog atsakovo piniginės prievolės valstybei laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
39. Teismas nenustatė, jog šalys turėtų kitų bendrų kreditorių (kiti kreditoriai, jei tokių ir būtų buvę, nenurodė, jog atsakovas ir ieškovė būtų prisiėmę finansinių prievolių laikotarpiu, kai sutuoktiniai dar nebuvo sudarę povedybinės sutarties). Tai reiškia, jog net ir nutraukus santuoka kreditoriams galioja povedybinėje sutartyje numatytas sutuoktinių turtinių prievolių atskirumo režimas (prievolės laikomos asmeninėmis to sutuoktinio prievolėmis, kurio vardu prievolė buvo prisiimta).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2025 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų 100 proc.
42. VGTPT pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 500,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
43. Tad atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes, bei ieškinį patenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 204 Eur žyminio mokesčio bei 500,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
44. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur) bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 9,84 Eur, ši suma iš atsakovo priteisiama valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką, sudarytą tarp A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. L. (G. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. L. palikti santuokinę pavardę – „L.“, o G. L. (G. L.) – „L.“.
Priteisti iš atsakovo G. L. (G. L.) nepilnamečiam vaikui M. L. 327,50 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų 50 ct) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, 2025 m. rugsėjo 11 d., iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. L. jos gyvenamojoje vietoje.
Pripažinti (laikyti) atsakovo G. L. (G. L.) pinigines prievoles trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų (kreditorei), BĮ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos asmeninėmis atsakovo G. L. (G. L.) piniginėmis prievolėmis.
Pripažinti (laikyti) atsakovo G. L. (G. L.) pinigines prievoles trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų (kreditorei), BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui asmeninėmis atsakovo G. L. (G. L.) piniginėmis prievolėmis.
Pripažinti (laikyti) atsakovo G. L. (G. L.) pinigines prievoles trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų (kreditorei), uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ asmeninėmis atsakovo G. L. (G. L.) piniginėmis prievolėmis.
Priteisti iš atsakovo G. L. (G. L.) 204 Eur (du šimtus keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo G. L. (G. L.) 500,83 Eur (penkis šimtus eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidų (antrinės teisinės pagalbos išlaidų), valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo G. L. (G. L.) 9,84 Eur (devynis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidas), valstybės naudai.
Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pervedant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nurodant įmokos kodą 5630, pašto išlaidas – 5662, žyminį mokestį – 5660.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Nukreipti skubiam vykdymui sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiam vaikui nuolatinio periodinio išlaikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Įteikti atsakovui G. L. (G. L.) skirtus procesinius dokumentus – 2026 m. kovo 2 d. sprendimo kopiją, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant tokį pranešimą specialiame interneto tinklalapyje:
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2026 m. kovo 2 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui G. L. (G. L.) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, tretieji asmenys byloje, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (bylos Nr. e2-460-1150/2026), kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Atsakovui procesiniai dokumentai (2026 m. kovo 2 d. sprendimas) laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.“.