- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-31
- Bylos Nr.
- e2-13385-1151/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01613-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- G. L.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovui G. L. (G. L.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir vaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovė A. P. teismui padavė ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuriame suformulavo toliau nurodomus reikalavimus: i) nustatyti nepilnamečio vaiko D. L. (L.) gyvenamąją vietą su ieškove A. P., jos gyvenamojoje vietoje; ii) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. L. išlaikymui po 327,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; iii) priteisti iš atsakovo teismo ir bylinėjimosi, tame tarpe antrinės teisinės pagalbos, išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. ieškovė su atsakovu gyveno neįregistravę santuokos apie 4 metus, t. y. nuo 2015 m. žiemos iki 2019 m. Gyvenant kartu šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. L.. Atsakovas sūnaus tėvystę pripažino notarine tvarka, vaikui suteikta tėvo pavardė. Ieškovė su atsakovu gyveno (duomenys neskelbtini). Bendras gyvenimas nesusiklostė, ieškovė su atsakovu išsiskyrė. Pagrindinės išsiskyrimo priežastys – atsakovo girtavimas, fizinis smurtas prieš ieškovę, tinginystė, neištikimybė. Neapsikentusi netinkamo atsakovo elgesio, ieškovė su vaikais jį paliko ir išėjo gyventi atskirai, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, jos šeimai skirtame socialiniame būste. Nuo faktinio išsiskyrimo praėjo 9 metai;
1.2. nustojus kartu gyventi, atsakovas prie vaiko išlaikymo pradžioje kiek prisidėdavo, atveždamas maisto, kelis kartus atveždavo maisto apie 100 Eur sumai. Po to jis ne kartą būdavo įkalinimo įstaigoje, išlaikymo neteikė. Prieš metus atsakovas lankė sūnų, ieškovė leido jam išsivežti sūnų su savimi, vaikas noriai bendravo su tėvu, tačiau išlaikymo vaikui gera valia atsakovas neteikia iki šiol;
1.3. šalių vaikas D. L. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kuri sprendžia visus klausimus, susijusius su vaiko ugdymu, mokymu, priežiūra, sveikatos palaikymu, jį išlaiko. Tarp ieškovės ir vaiko egzistuoja stiprus biologinis ir emocinis ryšys. Pastaruoju metu tėvas vaiko ugdymo procese nedalyvauja, atsižvelgiant į vaiko interesus, D. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje;
1.4. abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, o atsakovas šios pareigos visiškai nevykdo, todėl išlaikymas priteistinas teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gauna vaiko išmoką, kuri nuo 2025-01-01 sudaro 122,5 Eur, kuri yra skirta palengvinti tėvams vaikų išlaikymo naštą, iš ieškovo priteistina 327,5 Eur (777-122,5):2) dydžio išlaikymas kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.5. ieškovė neturi nuosavo būsto, šiuo metu ji gyvena socialiniame būste, nedirba, nes augina vaiką, kuriam nėra 1 m., ji yra motinystės atostogose. Ieškovė gauna 442 Eur socialinę pašalpą ir 1 167 Eur išmokas vaikams. Ieškovė turi septynis vaikus, iš kurių 5 yra nepilnamečiai. A. P. finansinė padėtis neleidžia užtikrinti visų vaiko poreikių, be to, nuolat atsiranda nenumatytų vienkartinių išlaidų;
1.6. ieškovės paskaičiavimais per mėnesį vaiko išlaikymo išlaidas sudaro: maistas (7 Eur dienai x 30 d.) - 210 Eur; drabužiai įvairiems sezonams (720 Eur metams : 12 mėn.) - 60 Eur; avalynė įvairiems sezonams (600 Eur metams : 12 mėn.) - 50 Eur; dienpinigiai (3 Eur x 30 d.) - 90 Eur; mokymo priemonės, knygos, kanceliarinės prekės - 30 Eur; vitaminai, vaistai, kitos med. Priemonės - 30 Eur; higienos priemonės, plaukų kirpimas - 30 Eur; šeimos šventės, gimtadieniai, išvykos - 60 Eur; nenumatytos vienkartinės išlaidos (telefonas, dviratis ir pan.) - 80 Eur; patalynė, rankšluosčiai, užklotai - 30 Eur. Visos išlaidos vaikui sudaro 670 Eur;
1.7. atsakovas turi pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas yra jaunas, jokio neįgalumo neturi, turi galimybes dirbti ir gauti normalias pajamas;
1.8. ieškovė nedaro kliūčių tėvo ir vaiko bendravimui, todėl nustatyti bendravimo tvarkos teismine tvarka nepageidauja. Atsakovas retai turi norą pabendrauti su vaiku.
2. Išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (el. b. f. 1, f. l. 20–24). Išvadoje nurodė, kad: i) įvertinus bylos aplinkybes, nusistovėjusią nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, į ieškovės paaiškinimus, kad vaiką augina nuo gimimo, rūpinasi jo ugdymu, lavinimu, į išsakytą vaiko nuomone, kad mama juo labai rūpinasi, o su tėvu nebendrauja ir neatsimena, kada paskutinį kartą jį yra matęs, nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove A. P. neprieštarauja geriausiems vaiko interesams; ii) nepilnamečiui vaikui D. L. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Skyriaus nuomone, remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį, darbingą amžių, galimybę dirbti ir užsidirbti, vaikų amžių, poreikius ir sveikatą, iš atsakovo išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti, o tikslesnio dydžio nustatymas yra Teismo prerogatyva, ištyrus visus pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės A. P. ieškininiame pareiškime (ieškinyje) atsakovui G. L. reiškiamų reikalavimų priteisti nuolatinį periodinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui, o taip pat dėl nepilnamečio sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnio 1 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui (iš)spręsti
4. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimo, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):
4.1. ieškovė ir atsakovas santuokos nesudarę;
4.2. šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. L. (el. b. f 1, f. l. 8);
4.3. atsakovas turi nepilnametę išlaikytinę (gim. 2022 m.), kuri nebendra su ieškove (el. b. f. 1, f. l. 31, 35);
4.4. ieškovė viena gyvena su 5 vaikais socialiniame būste.
Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo
5. Ieškovė nuolatinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja (ieškove), t. y. vaiko motina. Atsakovas pozicijos dėl aptarto reikalavimo neteikė. Kadangi tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl teismas laiko, jog nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (vaiko motina) ieškovės gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina ir, nesant teisminio ginčo tarp šalių, detalesnių motyvų teismo sprendime aptariamu klausimu nebenurodo. Pasisakytina tik tai, jog Tarnyba reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ieškovės gyvenamojoje vietoje neprieštarauja, o byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė neužtikrina (ar negali užtikrinti) tinkamų sąlygų nepilnamečiam vaikui augti ir vystytis (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
6. Ieškovė ieškinyje suformulavo prašymą priteisti iš atsakovo 327,50 Eur nuolatinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
7. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (vaikų) tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų (tėvų) nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
8. Atsakovas prieštaravimų ar argumentų (įrodymų), dėl kurių išlaikymo suma galėtų būti mažinama, nepateikė. Esant aptartai situacijai teismas plačiau dėl poreikio priteisti išlaikymą nebepasisako. Pasisakant dėl konkrečios išlaikymo sumos imama domėn, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (tėvų) turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
9. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo (vaiko) poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų bei socialinių įgūdžių lavinimui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti; ii) tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo (tėvo/motinos) turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis (tėvas/motina) ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams; iii) teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ir nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, visgi, ne visuomet lemiantis. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo (išlaikymo) dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai; iv) nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų (tėvų) turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų (pareigų) apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis, specialieji poreikiai ir pan.; v) pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo (vaiko) poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį (vaiką) auginantiems tėvams. Dėl to nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis; vi) nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiku, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nutarties 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, nutarties 20–26, 33 punktai).
10. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pastebėtina, jog šio procesinio sprendimo priėmimo momentu minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) Lietuvos Respublikoje yra 1 038 Eur/mėn neatskaičius mokesčių (it. bruto) arba apie 777 Eur išskaičius privalomuosius mokesčius (it. neto). Šio procesinio sprendimo priėmimo momentu Lietuvos Respublikoje išmokos vaikui dydis – 122,50 Eur (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas 1,75 bazinės socialinės išmokos koeficientas (toliau – BSI) X 70 Eur BSI (nuo 2025-01-01)). Aptarta aplinkybė aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste reiškia, jog orientacinė, be didesnio įrodinėjimo, suma, kuri turi būti skiriama vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra 325,75 Eur ((777 Eur – 125,50 Eur)) / 2).
11. Viena vertus, ieškovės nurodoma suma, reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui, kurią ieškovė pakankamai išsamiai grindė vaiko poreikius, nurodė atitinkamas išlaidas, teismo vidiniu įsitikinimu, yra pagrįsta. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį (2022 m.), kas reiškia, jog teikti pakankamai didelį išlaikymą atsakovui gali būti pernelyg didelė finansinė našta. Visgi, teismas vertina ir tai, jog atsakovas pakankamai jauno amžiaus, darbingas (atsakovas neįrodinėjo nedarbingumo lygio), turintis galimybę ateityje užsidirbti, vykdantis individualią veiklą. Atsakovas vertingo turto (nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo) neturi.
12. Teismas, nustatydamas konkrečią priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą, negali ignoruoti ir teisminės jurisprudencijos tendencijų. Aukštesnės grandies teismų praktika rodo, jog nepilnamečiams vaikams paprastai priteisiamas 250 Eur–350 Eur išlaikymo dydis (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2292-580/2022, nutarties 28 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2228-640/2022, nutarties 43 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2096-643/2022, nutarties 61, 67 punktus; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1926-936/2022, nutarties 32 punktą; Šiaulių apygardos teismo 2022-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246-372/2022, nutarties 51 punktą Panevėžio apygardos teismo 2022-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-280/2022, nutarties 59 punktą). Naujausia teisminės praktikos tendencija rodo, jog priteistino išlaikymo sumos netgi didėja (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2023-08-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-774-796/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023-07-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1393-577/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023-05-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1136-643/2023).
13. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, teisminės praktikos tendencijas, sprendžia, jog atsakovas turi teikti nepilnamečiam vaikui 327,50 Eur dydžio periodinį išlaikymą. Priteisdamas išlaikymą vaiko poreikiams tenkinti teismas atsižvelgia ir į pragyvenimo lygio šalyje tendencijas, taip pat į tai, jog vaiko motinai, su kuria lieka vaikas, tenka didesnė pareigų našta bei į tai, kad atsakovas pakankamai jauno amžiaus ir yra darbingas.
14. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kadangi nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos laikytinas pagrįstu. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvai uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad 327,50 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį prisidės prie A. P. (nepilnamečio vaiko D. L. motinos) teikiamo išlaikymo vaikui ir leis įgyvendinti bent jau minimalius vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms ir ugdymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam).
Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo
16. Ieškovė taip pat pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teismas, įgyvendindamas CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą pareigą, nustatė, kad:
16.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteikta antrinę teisinę pagalbą suma iš viso – 275 Eur (el. b. f 1, f. l. 66);
17. Ieškovė teismui pareiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kuris apmokestintinas 89 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (327,50 Eur x 12 mėnesių x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kitas reikalavimas – dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuris turėjo būti apmokestintas iš viso 114 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis)). Tai reiškia, jog ieškovė iš viso už reiškiamą ieškinį turėjo sumokėti 203 Eur žyminį mokestį (89 Eur + 114 Eur).
18. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Proceso įstatymas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiria: i) išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; ii) kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai).
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų (bylinėjimosi išlaidų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų (išlaidų) atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremta aptarta taisyklė yra ta, kad „pralaimėjęs moka“.
20. Nustatyta, kad ieškinys patenkintas visiškai: i) nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; ii) reikalautas 327,50 Eur išlaikymas vaikui priteistas.
21. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už ieškinio reikalavimus, minėta, būtų turėjusi sumokėti 203 Eur žyminį mokestį, o valstybė (Lietuvos Respublika) patyrė 275 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai (iš viso 478 Eur). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, nurodytos bylinėjimosi išlaidų sumos iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai priteistinos visa apimtimi.
22. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas neaktualus.
23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties
24. Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Tai reiškia, jog nors teismas turi pareigą motyvuoti sprendimo motyvus, tačiau motyvacija gali (ir turi) būti glausta (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.
25. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje nesant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, poreikio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimą nėra.
26. Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnamečio nuolatinę gyvenamąją vietą bei priteisti nuolatinį periodinį išlaikymą, priimamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai (CPK 260 straipsnis, 270 straipsnis ir 385 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 42 straipsniu, 79 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti ieškovės A. P. ieškinio reikalavimus atsakovui G. L. (G. L.);
nustatyti nepilnamečio D. L. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove (motina) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. P. gyvenamojoje vietoje;
priteisti iš atsakovo G. L. (G. L.) nuolatinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. L. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 327,50 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus ir 50 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. rugpjūčio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui D. L. (L.) išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja ieškovė (motina) A. P.;
nukreipti skubiam vykdymui sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiam vaikui nuolatinio periodinio išlaikymo;
priteisti iš atsakovo G. L. (G. L.) į valstybės biudžetą 203 Eur (dviejų šimtų trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį);
išaiškinti atsakovui, kad Lietuvos Respublikai (valstybei) priteistos išlaidos (žyminis mokestis) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, nurodant įmokos kodą – 5660;
priteisti iš atsakovo G. L. (G. L.) 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei;
išaiškinti atsakovui, kad Lietuvos Respublikai (valstybei) priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, nurodant įmokos kodą – 5630;
nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.