Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. RV-23-4268 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 . gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 31 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 3 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-4268 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos ir pastangos, siekiant minėtą riziką valdyti. Pakartotinio vertinimo metu nustatytas teigiamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, stebima asmens motyvacija įsitraukti į įstaigos psichologų organizuojamus užsiėmimus bei renginius, nuteistasis nuo 2023 m. balandžio 25 d. lanko elgesio keitimo terapiją, demonstruoja poreikį savo tikslų siekti nenusikalstant, laisvės atėmimo vietoje yra disciplinuotas ir ramus, stebimas poreikis save realizuoti priimtinais būdais bei pozityviose veiklose. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama jį panaikinti ir nuteistojo A. M. nepaleisti lygtinai. Skundas grindžiamas tuo, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė, kuri nesikeičia nuo pirmojo jos vertinimo. Nuteistojo elgesyje vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie dar turi būti koreguojami laisvės atėmimo vietoje, o nustatytas apsauginis veiksnys atlikto vertinimo metu egzistavo ir nusikalstamo veikos darymo metu, bet jo nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Prokurorė savo skunde pažymi ir tai, jog nors nuteistojo elgesyje neabejotinai yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo A. M. neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, dar laikytina neproporcingai didele. Atsižvelgiant į tai skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir lygtinio paleidimo A. M. atžvilgiu netaikyti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės skundas tenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. M. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik, sutinkamai su prokurorės skundo argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, A. M. atžvilgiu, pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika su vyraujančiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nustatyta rizika, kaip ir nurodė prokurorė savo skunde, nesikeičia nuo pirminio jos vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. balandžio 5 d. ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Sutinkama su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, jog nuteistojo A. M. elgesyje vis dar yra vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo elgesyje vyrauja net trylika dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad gali, tačiau dar ir privalo būti koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą struktūruotoje įstaigoje. Atkreiptinas dėmesį į tai, jog nuteistojo elgesyje yra nustatytas vos vienas riziką pakartotinai nusikalsti mažinantis veiksnys, tai yra šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais. Tačiau šis veiksnys nesudaro neabejotino pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi ir būdamas laisvėje turėjo visas galimybes save realizuoti ne teisei priešingu elgesiu, tačiau to nedarė. Pritartina ir prokurorės skunde nurodytoms aplinkybėms, kad tai, jog Komisija savo nutarime kaip išskirtinai teigiamas ir lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, išskyrė nuteistąjį charakterizuojančius veiksnius – tai, jog nuteistojo elgesyje nustatytas teigiamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, stebima asmens motyvacija įsitraukti į įstaigos psichologų organizuojamus užsiėmimus bei renginius, nuteistasis nuo 2023 m. balandžio 25 d. lanko elgesio keitimo terapiją, demonstruoja poreikį savo tikslų siekti nenusikalstant, laisvės atėmimo vietoje yra disciplinuotas ir ramus, stebimas poreikis save realizuoti priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, niekaip išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, o tik atskleidžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, be to per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis skatintas vos vieną kartą. Tuo tarpu paskatinimas gautas tik 2024 m. kovo 22 d., kas atskleidžia, jog teigiama nuteistojo elgesio dinamika, dar stebima itin trumpai ir dar negali būti vertinama kaip neabejotina.

Byloje nėra duomenų apie patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo metu, o tai, jog nuteistasis nurodė, kad sieks įkurti savo verslą, dar nesukuria prielaidų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis turės aiškią ir stabilia darbo vietą. Tokia aplinkybė nesuteikia pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje bausmės atlikimo stadijoje, jau yra galimas, nes teismas įvertina ir tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka dėl nusikaltimo, kuriuo siekė finansinės naudos, o neužtikrinta įsidarbinimo galimybė laisvėje, gali paskatinti vėl nusikalsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog dalis nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių yra sietini su lėšų valdymu, nestabilia ir maža darbo patirtimi, todėl šie itin pasyviai valdomi rizikos veiksniai, kaip jau minėta aukščiau, gali didinti riziką pakartotinai nusikalsti.

Iš asmens bylos duomenų nustatyta, kad, anksčiau, po 2008 m. nuteistojo atžvilgiu priimto nuosprendžio, A. M. nuo teisingumo slapstėsi 3,5 metų Jungtinėje Karalystėje iki kol buvo išduotas Europos arešto orderis, ir tokiu savo elgesiu nuteistasis parodė akivaizdų abejingumą savo nusikalstamo elgesio sukeltoms pasekmėms bei prieštaravimą visuomenėje priimtinoms elgesio normoms. Pažymėtina, kad ši aplinkybė svarbi sprendžiant dėl galimo lygtinio paleidimo, o šiuo atveju įvertinus, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertintina kaip vidutinė, spręstina, kad galima probacija dar būtų neefektyvi.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. M. neatliktos bausmės dalis (1 metai 24 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje maksimaliai koreguojant savo elgesį teigiamos dinamikos link.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. RV-23-4268 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam A. M. netaikomas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. RV-23-4268 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.