Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2022 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 31 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 3 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad 2023 m. spalio 27 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Asmuo laisvės atėmimo vietoje yra disciplinuotas, stebimas poreikis save realizuoti priimtinais būdais, bei pozityviose veiklose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, tačiau Komisija nutarė, kad vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Nors nuteistasis formalias lygtinio paleidimo sąlygas atitinka, tačiau nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes elgesio teigiami pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Pažymėjo, kad vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertint savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis ankščiau jau buvo teistas, dabartinis teisės pažeidėjo nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimo modelio dalis – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, tačiau nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą, bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Dalis nusikalstamų veikų nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Nuteistasis A. M. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad komisijos nutarimas neatitinka teisingumo, protingumo principų, taip pat komisija priimdama nutarimą netinkamai traktavo Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksą, bei nesivadovavo nustatytomis taisyklėmis. 2023 m. gegužės 15 d. Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), jam atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą ir nurodyta mažinti nusikalstamo elgesio riziką, ieškoti galimybės įsidarbinti ir vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Jis visas rekomendacijas įvykdė, bausmės atlikimo metu drausmės nuobaudų neturi, laikosi nustatytų įstatymų, teisės aktų nepažeidinėja. Per šešių mėnesių laikotarpį bandė įsidarbinti, tačiau darbo vietų nėra. Jei yra darbo vieta, jai reikalinga kvalifikacija. Per šešis mėnesius įgyvendino visas individualiame plane numatytas priemones. Komisija nutarime nurodo, jog jis nuo 2008 m. slapstėsi ir vengė atlikti bausmę, dėl ko jo elgesys stokoja valios visuotinai priimtinų normų bei įstatymų laikymuisi. Tačiau Komisija nenurodė, jog jis pats savo noru atvyko į policiją, kad gailėjosi padaręs įstatymo pažeidimą. Be to tiek 2023 m. gegužės 15 d., tiek 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimuose viskas surašyta beveik vienodai, šabloniškai. Nurodo, jog nesupranta, kiek jam reikia atlikti laisvės atėmimo bausmės, jog jam būtų taikytas lygtinis paleidimas. Nurodo, jog resocializacijos planas jam buvo duotas vėliau nei numato įstatymas, dėl ko dabar turi problemų dėl lygtinio paleidimo.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, neskatintas, nedirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų, 2023 m. gegužės 29 d. A. M. baigė AA/AN užsiėmimų programą paremtą 12 žingsnių programą, 2023 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl galimybės įsidarbinti po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nuo 2023 m. balandžio 25 d. lanko „Elgesio keitimo terapiją“. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Pažymėtina, kad A. M., nors ir per bausmės atlikimo laikotarpį įstaigoje dėl padarytų pažeidimų svarstytas nebuvo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką ne tik gali mažinti, bet ir privalo. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimai; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teismo teistas. Pagal IKNR duomenis pirmasis susidūrimas su policija įvyko 17 metų amžiaus, pirmą kartą nuteistas 21 metų amžiaus. Dabartiniai nuteistojo nusikaltimai nėra sunkesni palyginant su ankstesniais nusikaltimais, tačiau nuteistajam būdingas nusikaltimo modelis – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis laukdamas nuosprendžio 2008 m. liepos 15 d. išvyko iš Lietuvos ir iki 2011 m. balandžio 7 d. slapstėsi, bei vengė atlikti paskirtą bausmę. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog jis pats nuvyko į policiją ir prisipažino, gailėjosi, tačiau bylos duomenimis nuteistasis Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Šios aplinkybės parodo, jog asmuo vengė priimti atsakomybę ir atlikti paskirtą bausmę dėl padarytų nusikalstamų veikų, bėgo iš slapstėsi nuo teisėsaugos, savo poreikius kėlė aukščiau. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis stokoja darbinės patirties, gebėjimo išlaikyti darbo santykius. Įkalinimo įstaigoje nedirba, nėra patvirtinęs įsidarbinimo galimybių ir po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo. Visa tai gali apsunkinti asmens galimybę įsidarbinti ir tuo pačiu metu jo integraciją į visuomene. Nors nuteistasis du kartus teikė prašymą dėl įsidarbinimo įkalinimo įstaigoje, tačiau dėl darbų stokos jis įdarbintas nebuvo. Be to nuteistasis skunde nurodo, jog jei atsiranda laisva darbo vieta, tam reikia turėt atitinkamą kvalifikaciją, tačiau iš pateiktos bylos matyti, jog nuteistasis nesimoko ir nesiekia įgyti jokios kvalifikacijos siekiant įsidarbinti įkalinimo įstaigoje, o ir padidinti savo galimybę įsidarbinti po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistojo nusikaltimai yra susiję su finansinės naudos siekimu (vogtų prekių prekyba, prekyba narkotinėmis priemonėmis), tai parodo jog neturėjimas oficialaus darbo, gali turėti įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nors nuteistasis neturi įsiskolinimų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog iki laisvės atėmimo bausmės nuteistasis stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, finansinės naudos siekė neteisėtais būdais, kas taip pat gali didinti nusikalstamo elgesio riziką, nuteistajam svarbu užsitikrinti nuoseklų pragyvenimo šaltinį. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su artimaisiais gauna iš jų palaikymą, tačiau tai nelaikytina apsauginiu veiksniu, kadangi ir iki nusikalstamų veikų padarymo jis turėjo glaudžius šeimyninius ryšius. Nors nuteistasis 2022 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nuteistas už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, su tikslu jas platinti, tačiau nėra duomenų jog asmuo butų priklausomas, 2023 m. gegužės 29 d. A. M. baigė AA/AN užsiėmimų programą paremtą 12 žingsnių programą. Atsižvelgiant į nuteistojo emocinės gerovės ypatumus, galima kelti prielaidą, jog nuteistasis stokoja savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai, bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, sunkumai savo planų siekimo srityje, kas gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui. Nuteistasis neigiamai vertina įvykdytą nusikaltimą, tačiau yra linkęs kaltę projektuoti aplinkybėmis, kurios jo teigimu „jį privertė taip pasielgti“. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. M. neatliktos bausmės dalis (1 metai 6 mėnesiai 24 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog siekiant lygtinio paleidimo yra svarbu, ne atliktos bausmės dalis, o siekis savęs pakeitimo, integracijos į visuomenę, požiūrio į įstatymus pakeitimo, noro būti visuomenės dalimi ir gyventi pagal visuomenėje priimtinas taisykles, bei įstatymus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.