Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmestas A. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 10 d. priimto nutarimo Nr. RV-23-9568 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. nuteistas 2022 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 31 d., pabaiga – 2025 m. birželio 3 d.

3. Komisija 2023 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-9568 netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad 2023 m. spalio 27 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Asmuo laisvės atėmimo vietoje yra disciplinuotas, stebimas poreikis save realizuoti priimtinais būdais, bei pozityviose veiklose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, tačiau Komisija nutarė, kad vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Pažymėjo, kad vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertint savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis ankščiau jau buvo teistas, dabartinis teisės pažeidėjo nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimo modelio dalis – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, tačiau nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą, bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Dalis nusikalstamų veikų nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Atsižvelgus į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis A. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kuris jo skundą 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmetė motyvuojant tuo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Atkreipė dėmesį, kad A. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

5. Nesutikdamas su apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi, A. M. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismo priimta nutartis prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sprendė, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais. Su tokia pozicija nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios laisvės atėmimo vietų įstaigos būtent ir siekia, kad ten papuolę asmenys keistų savo kriminogeninę riziką, vykdytų jiems numatytą reabilitacijos planą, ką nuteistasis šiuo metu jau yra pasiekęs ir įgyvendinęs.

5.2. Atkreipė dėmesį, kad visi nuteistojo bylos duomenys patvirtina, kad jis charakterizuojamas teigiamai ir atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Pažymėjo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo, ką nuteistasis bausmės atlikimo metu turėtų padaryti, jog atitiktų BVK nuostatas, kurių pagrindu būtų galimas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Prašo išaiškinti ir įvardinti kokie veiksmai turi būti atlikti.

5.3. Pažymėjo, kad skundžiamos nutarties motyvai iš esmės analogiški ir kito nuteistojo atžvilgiu priimtoje byloje (bylos Nr. TS-165-1189/2023) 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis. Abi nutartys vienodos, tik pakeistos datos, vardai, pavardės ir nusikalstamo elgesio rizikos elementai.

5.4. Skunde taip pat nurodo, kad bausmės atlikimo vietos administracija jam laiku, kaip tai numato BVK 53 straipsnis, nepadarė individualaus resocializacijos plano, o kada jį padarė pagal įstatymą negalėjo atlikti antrą kartą vertinimo pagal OASys vertinimo metodiką. Tuo tarpu pirmo vertinimo sudarytą planą įgyvendino pilnai, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nebuvo nustatytas. Teigia, jog buvo atimta galimybė už užimtumą gauti paskatinimą.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant apylinkės teismo nutarties motyvams, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais A. M. asmenybės pokyčiais, kaip ir Komisijai bei pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui taip pat nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, nuostatos į priežiūrą bausmės atlikimo metu teigiamos, laisvės atėmimo vietoje yra disciplinuotas, stebimas poreikis save realizuoti priimtinais būdais, bei pozityviose veiklose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja A. M. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų, ką skunde iš esmės nurodo ir nuteistasis, yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju jam taikoma bausmė yra efektyvi.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš 2023 m. spalio 27 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-9236 matyti, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, iš kurių nepasimoko ir neįvertina ankstesnio patyrimo. Stokoja problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių, nesupranta, jog bet kokiomis esamomis aplinkybėmis yra daugiau nei viena veiksmų eiga. Asmuo nenumato savo veiksmų pasekmių, atsižvelgia tik į savo poreikius. Dėl ko su asmens nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimų įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, o taip pat sunkumai savo planų siekimo srityje. Be to, asmens savivaizdis neatitinka realios situacijos, o požiūris į save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis, stokoja savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių, trūksta moralinės brandos. Dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, gailisi, tačiau kaltina susiklosčiusias aplinkybes, nurodo, jog buvo priverstas tai padaryti, tokiu būdu nusikalstamą elgesį vertina iš subjektyvių pozicijų. Šie duomenys rodo, jog A. M. tikslinga bendrauti su psichologais, sprendžiant emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio klausimus, taip pat ugdant komunikacinius, problemų sprendimo įgūdžius, savęs pažinimo įgūdžių stiprinimą, didinant motyvaciją įsitraukti į Resocializacijos skyriaus psichologų rengiamus užsiėmimus. Išdėstytos aplinkybės šiuo atveju dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo A. M. mąstysena ir elgesys yra pakankamai pasikeitę teigiama linkme.

12. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, 5 statiniai (4 ir daugiau teistumų; pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimai). Nors apeliantas šių veiksnių pakeisti jau nebegali, tačiau be statinių yra nustatyti net 13 dinaminių, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti (turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymint ir tai, kad nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys – patvirtinta gyvenamoji vieta lygtinio paleidimo atveju, jokiu būdu neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių apimties, ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog būnant laisvėje, tai sulaikys nuteistąjį nuo priešingo teisei elgesio.

14. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad A. M. iš viso teistas 4 kartus. Šiuo metu 2 kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Pirmas susidūrimas su teisėsauga įvyko būnant 14 metų amžiaus, o būnant 17 metų asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju. Pirmą kartą nuteistas 21 metų už sunkų sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį už vengimą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, įvykdytos naujos nusikalstamos veikos, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Pritartina skunde nurodytam argumentui, kad apelianto elgesys laisvės atėmimo vietoje pasižymi teigiamais aspektais, visgi įvertinus aplinkybes apie anksčiau taikytas bausmes ir jų efektyvumo stoką, tai, kad prieš priimant nuosprendį asmuo pasišalino iš Lietuvos Respublikos ir ilgą laiką vengė atlikti bausmę, visa tai rodo, jog lygtinio paleidimo metu taikoma priežiūra šiuo atveju nuteistojo atžvilgiu būtų nepakankama, kad apribotų galimybę pakartotinai nusikalsti. Be to, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir likusią bausmės dalį, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

15. Spręsdami A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Komisija bei apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis stokoja gebėjimo ir motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas. Tačiau kaip matyti nuteistasis stokoja nuoseklios darbinės patirties, taip pat gebėjimo išlaikyti darbo santykius. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis nedirba, taip pat nėra patvirtinęs savo įsidarbinimo galimybių po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo atveju. Be to, nuteistojo paskutiniai nusikalstami veiksmai nukreipti būtent į finansinės naudos siekimą neteisėtais būdais (prekyba vogtomis prekėmis, narkotinių medžiagų pardavimas), o turima oficiali darbo patirtis yra itin trumpalaikė, kas aukštesnės instancijos teismo vertinimu, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis ir vėl gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

16. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, svarstant A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad nors jis ir nebuvo baustas drausmine tvarka už pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ar režimo reikalavimų nesilaikymą, tačiau nebuvo ir skatintas, nors bausmę pataisos namuose atlieka jau nuo 2023 m. sausio 31 d. BVK numatyta, kad nuteistiesiems paskatinimo priemonės yra skiriamos už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Priešingai, nuteistojo skunde dėstomai pozicijai, jokių duomenų, jog nuteistajam būtų užkirstas kelias gauti paskatinimą, bylos medžiagoje nėra. Taigi, tas faktas, kad nuteistasis nebuvo nė karto paskatintas, tik patvirtina tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo padarytą išvadą dėl nepakankamos A. M. pažangos. Be to, vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada, pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas dar 2023 m. balandžio 5 d., kuomet taikant OASys metodiką, nustatyta maža rizika. Tuo tarpu 2023 m. spalio 27 d. atliktu pakartotiniu vertinimu, taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei jo elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje. Tokiu būdu kalbėti apie nuteistojo nuosekliai daromą pažangą iš tiesų per anksti.

17. Svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta A. M. taikyti lygtinį paleidimą, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BPK, nei BVK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija ar Europos Tarybos ministrų rekomendacijos. Vien aplinkybė, kad A. M. nori likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti laisvėje, teismo neįpareigoja priimti skundo autoriui palankų sprendimą, kadangi teisę priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatymo leidėjas šiuo atveju yra suteikęs teismui.

18. Atsakant į skundo argumentą dėl nuteistojo noro žinoti konkrečius veiksmus, kuriuos jis turėtų atlikti, jog būtų paleistas lygtinai, pažymėtina, jog Komisijos 2023 m. lapkričio 11 d. nutarimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą rezoliucinės dalies 2 punkte aiškiai nustatytos nuteistojo resocializacijos ir jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos ir jų įgyvendinimo terminai, tai yra nedaryti teisės aktų pažeidimų, ieškoti galimybių įsidarbinti, vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.

19. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad nuteistojo nuomone, apylinkės teismo nutartyje išdėstyti pasikartojantys teismo motyvai, kurie sutampa ir su kitomis to teismo nutartimis, nesudaro savarankiško pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Natūralu, jog sprendžiant tapataus pobūdžio klausimą, kurį reglamentuoja analogiška įstatyminė bazė, jo sprendimo variacijos gali tam tikroje dalyje ir sutapti. Analizuojamu atveju tiek Komisijos vienbalsiai priimtas nutarimas, tiek žemesnės instancijos teismo nutartis yra priimti tinkamai įvertinus A. M. asmenybę, jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą, kuri leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.