- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- TS-165-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08970-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. RV-23-9531 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia 2023 m. sausio 26 d., bausmės pabaiga 2024 m. lapkričio 26 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-9531 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisijos nutarime nurodyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis srityje „Piktnaudžiavimo narkotikais“, kadangi įkalinimo įstaigoje nefiksuota apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų, nuteistasis 2023 m. birželio 5 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą dvylikos žingsnių programa. Taip pat mažėjo aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai „Piktnaudžiavimo alkoholiu“ srityje, kadangi įkalinimo įstaigoje nefiksuota apsvaigimo nuo alkoholio ar jo surogatų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu rodo pastangas koreguoti savo elgesį, įkalinimo įstaigoje dirba, pagal galimybes įsitraukia į resocializacijos procesą, deda pastangas siekti savo tikslų nenusikalstant, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Bernatavičienė skundžia Komisijos nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam A. K.. Prokurorės skundas motyvuotas tuo, kad Komisija taikydama nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų. Prokurorė skunde akcentuoja, tai, kad Komisija išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims, tačiau šiuo atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog jo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, tai yra 12 677 Eur, kurių savanoriškai nemažina. Taip pat skunde nurodoma, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis lyginant su paskirta bausme yra pakankamai didelė (nuo 1 metų 10 mėnesių neatlikta bausmės dalis yra 1 metai 17 dienų), todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Komisijos padaryta išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, prokurorės vertinimu yra nepagrįsta. Prokurorė pažymi, jog Komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (bausmės sušvelninimas) pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Todėl prokurorės vertinimu, Komisija padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų bei nenusikals ir nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leidžia toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas bei bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą prokurorė prašo panaikinti Komisijos priimtą nutarimą ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam A. K.. .
Atsiliepimas
Nuteistasis A. K. teismui pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, kuriame nurodo, kad jo elgesys turi teigiamų pokyčių, kuriuos Komisijos nariai priimdami nutarimą ir įvertino, todėl prašo palikti galioti Komisijos priimtą nutarimą.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu rodo pastangas koreguoti savo elgesį, įkalinimo įstaigoje dirba, pagal galimybes įsitraukia į resocializacijos procesą, deda pastangas siekti savo tikslų nenusikalstant, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, kas bendrąja prasme teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismas šioms aplinkybėms išskirtinio prioriteto nesuteikia ir konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis ir jo elgesys nėra niekuo išskirtinis, ar leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Priešingai, teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, nustatyta kaip vidutinė. Tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant prokurorės skundo argumentams, daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys jau yra toks pozityvus, kad lygtinis paleidimas būtų efektyvus, nėra pagrindo, nes nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jos įvertinimo išliko nepakitusi.
Tuo tarpu bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistojo elgesyje vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, tai yra be septynių statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja net keturiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie pataisos procese ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami. Be to, toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine, kaip aukščiau paminėta, yra nepakitęs nuo praėjusio vertinimo, kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, nors Komisija skundžiamame nutarime akcentavo tokias aplinkybes, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje nevartoja narkotinių medžiagų ir alkoholio, šios aplinkybės apskritai negali būti vertinamos kaip nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios, nes paminėtųjų medžiagų vartojimas įkalinimo įstaigoje yra prieštaraujantis vidaus tvarkos taisyklėms ir bendrosioms nuteistų asmenų pareigoms.
Teismas pritaria prokuroro skundo argumentui, kad A. K. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 17 dienų ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas pažymi, kad bausmės tikslas – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą yra sietinas su tuo, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas tinkamai individualizuota bausme, užtikrinant visuomenės interesus, be to nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, kaip jau aukščiau nurodyta, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Todėl sutiktina su prokuroro skunde nurodytu argumentu ir konstatuojama, jog negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. K. nors ir daro pažangą koreguodamas savo elgesį išimtinai teigiamo pokyčio linkme, taip siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių yra net keturiolika, neleidžia teismui spręsti, kad nuteistojo pažanga yra vienareikšmiškai įtikinanti, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. RV-23-9531 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.