Kauno apygardos teismo nutartis

2023-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-367-397/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-14-594/2022Nuosprendis · 2022-05-19Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2023-01-16Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-29-1049/2023Nutartis · 2023-03-09Kauno apygardos teismas
  4. TS-76-753/2023Nutartis · 2023-06-19Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2023-07-25Kauno apygardos teismas
  6. TS-145-548/2023Nutartis · 2023-11-30Kauno apylinkės teismas
  7. TS-167-548/2023Nutartis · 2023-12-15Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2023-12-28Kauno apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2024-01-18Kauno apygardos teismas
  10. TS-76-1189/2024Nutartis · 2024-06-11Kauno apylinkės teismas
  11. TS-90-1189/2024Nutartis · 2024-07-10Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2024-07-17Kauno apygardos teismas
  13. T-621-1223/2025Nutartis · 2025-05-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-25
Bylos Nr.
1S-367-397/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15187-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-367-397/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15187-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19(S)Kauno apygardos teismasNuTARTiS

2023 m. liepos 25 d.

KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžiu nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas ir jam palikta Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2023 m. sausio 31 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 3 d.

3. Komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarime padaryta išvada, kad atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, buvo nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2023 m. vasario 10 d., šiuo metu jo atžvilgiu yra taikoma „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ankščiau jau buvo teistas keturis kartus, šiuo metu atlieka antrąja su laisvės atėmimu susijusią bausmę, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, iš turėto patyrimo nepasimokė. Atsižvelgus į visas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo A. M. pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisves atėmimo vietų įstaigoje.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi skundas atmestas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, pritardamas Komisijos nutarimo argumentams, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Nuteistasis A. M. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį bei Komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, esant poreikiui paskiriant papildomus įpareigojimus.

5.1. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis nurodo, jog sprendžiant iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo jo pateiktos charakteristikos bei įkalinimo įstaigos įvertintų nuteistojo rizikos faktorių, yra galimybė taikyti jam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos su intensyvia priežiūra. A. M. pažymi, jog išėjęs į laisvę, dirbs pagal specialybę bei prisidės prie šeimos gerovės ir nedarys naujų nusikaltimų.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdami sprendimus netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

9. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus nuteistąjį A. M. charakterizuojančius duomenis, 2023 m. balandžio 5 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodytus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam A. M. 2023 m. balandžio 5 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, vertinant pagal OASys metodiką, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

10. Įvertinus A. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamomis nuteistojo asmenybės savybėmis, teismui nekyla. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors skunde A. M. ir akcentuoja, jog laisvės atėmimo vietos įstaigos yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadai, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad šiuo metu A. M. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nepažeidė įstaigos tvarkos taisyklių, nebaustas drausmine tvarka, neskatintas. Nuteistasis A. M. atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, vertinimo metu nurodė, jog norėtų dirbti pagal darbo patirtį – vidaus apdaila, statybų sektorius. Dėl įsidarbinimo nurodė, jog kreipėsi raštiškai, tačiau dar nėra gavęs atsakymo (oficialios, šį faktą patvirtinančios informacijos negauta). Nuteistasis įkalinimo įstaigoje nedirba. A. M. taip pat nėra pateikęs oficialių dokumentų dėl galimybės įsidarbinti po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo, jis nurodo, jog planuoja kurti verslą – stogų plovimo paslaugos. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, jog nuteistasis dalyvavo viename pozityvaus užimtumo užsiėmime, taip pat adresu Respublikos g. 46-53, Kėdainiai, yra galimybės A. M. taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistasis santykius šeimoje apibūdina kaip šiltus bei palaikančius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo A. M. laisvės atėmimo vietoje elgiasi tinkamai, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

11. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų teigiamai nuteistąjį A. M. apibūdinančių aplinkybių (negauta duomenų, jog nuteistasis šiuo metu įsitrauktų į rizikingas situacijas ar kriminalinį elgesį skatinančių ryšių palaikymą, stengiasi elgtis pagal nustatytus reikalavimus, nesusiduria su problemomis dėl piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis ar alkoholiu, sugeba išsikelti ateities planus, nuostatos į priežiūrą bausmės atlikimo metu yra teigiamos) nurodyta, jog nuteistajam išskiriami ne tik statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, bet ir net trylika dinaminių kriminogeninių veiksnių – turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamos asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pritartina, Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties išvadoms, jog laikas, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, yra sąlyginai trumpas, todėl negalima daryti išvadų apie A. M. dedamas pastangas mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamumo vertinimui.

12. Pažymėtina, jog A. M. teistas ir ankščiau, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nusikaltimų istorijoje yra fiksuota smurto atvejų. Dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, gailisi, tačiau linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, iš kurių nepasimoko ir neįvertina ankstesnio patyrimo. A. M. stokoja problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių, nesupranta, jog bet kokiomis esamomis aplinkybėmis yra daugiau nei viena veiksmų eiga, taip pat nenumato savo veiksmų pasekmių, atsižvelgia tik į savo poreikius. A. M. po 2008 m. jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio, 3,5 metų (iki kol buvo išduotas Europos arešto orderis) siekiant išvengti bausmės slėpėsi Jungtinėje Karalystėje, dėl ko 2012 m. buvo nuteistas už vengimą atlikti paskirtą bausmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks A. M. elgesys, nors ir buvęs prieš gana daug metų, tačiau rodo, jog asmuo stokoja valios visuotinai priimtų moralinių normų bei įstatymų laikymuisi. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, jog nuteistasis iki pastarosios laisvės atėmimo bausmės stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už finansinės naudos siekimą neteisėtais būdais, 2016 m. teistas už prekybą vogtomis prekėmis. Nors A. M. savo skunde pabrėžia, jog palaiko stiprius socialinius ryšius su šeima, nori prisidėti prie šeimos gerbūvio, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis glaudžius santykius palaikė ir prieš įvykdant nusikalstamą veiką, tad šių ryšių negalima vertinti kaip apsauginio veiksnio.

13. Be to, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų bylas, yra nurodęs, kad kuo sunkesnis nusikaltimas, už kurį asmuo yra nuteistas, tuo didesnė bausmės dalis turi būti atlikta. Aukštesniojo teismo nuomone, atliktos bausmės dalis kol kas nėra proporcingas nuteistojo A. M. padaryto nusikaltimo (260 str. 2 d.) pavojingumui (sunkumui), nes sąlyginai trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali A. M. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas