Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. M. gynėjo advokato P. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam I. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka I. M., gimęs 2000 m. vasario 13 d., nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta galutinė bausmė 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 91 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 3 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 31 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 29 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 3 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam I. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Nuteistasis ir struktūrizuotoje aplinkoje nėra itin pavyzdingas, rekomendacijų laikotarpiu buvo baustas drausmine tvarka dėl psichotropinių medžiagų vartojimo ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Atsižvelgiant į tai, Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis nedaro pažangos koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

Nuteistojo I. M. gynėjas advokatas P. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuojamas tuo, kad Komisija savo išvadas grindė tik vienu, kad ir svarbiu, argumentu, o būtent tuo, kad nuteistasis I. M. padarė šiurkščią pražangą – vieną kartą, tai yra 2024 m. vasario 22 d., pavartojo psichotropines medžiagas. Taip pat, gynėjo nuomone, neanalizuota tai, ar dabartiniu metu Komisijos nutarime įvardinta aplinkybė, jog nuteistasis augo pilnoje šeimoje tebėra reikšminga, vertinant ją šeimos galimo teigiamo poveikio nuteistajam aspektu, kadangi nuteistąjį ir jo šeimą iki šiol sieja pakankamai tamprūs ryšiai, nuteistasis trejetą metų palaiko artimus santykius su savo antra puse. Skunde akcentuojama ir tai, kad nuteistasis mokėsi specializuotame Kėdainių profesinio rengimo centre, kur įgijo statybininko – apdailininko specialybę, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nuteistasis turi konkrečius ateities planus ir tai gali turėti reikšmės nuteistojo I. M. vertybinei orientacijai, kuri iš esmės pakeistų jo motyvacinę bazę. Be to, nuteistasis yra davęs sutikimą, kad jam būtų taikyta intensyvi priežiūra jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad I. M. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Iš skundžiamo Komisijos nutarimo matyti, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, tokia rizika vertinama kaip vidutinė. Taigi, toks rizikos vertinimas BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme, nenustačius akivaizdžios nuteistojo pažangos ją mažinant, negali būti pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo elgesyje vis dar stebimi devyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi nestabilią darbo patirtį; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, tačiau ir privalo būti koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą struktūruotoje įstaigoje. Vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio raišką, kas jokia prasme, įvertinus vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistojo atžvilgiu jau galima taikyti lygtinį paleidimą.

Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas nepagrįstas, nes jis buvo priimtas iš esmės įvertinus tik vieną aplinkybę, tai yra nuteistojo padarytą vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, kuris negali būti lemiamas, teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis 2024 m. vasario 22 d. įkalinimo įstaigoje buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, ir šis pažeidimas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį dviem aspektais. Visų pirma pažymėtina tai, kad psichotropinių medžiagų vartojimas draudžiamas ne tik įkalinimo įstaigoje, tačiau apskritai yra nelegalus visoje Lietuvos Respublikoje, kas atskleidžia tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis galiojančių įstatymų ir tai tik patvirtina, jog nuteistasis neatsisako savo priešingo teisei elgesio net ir būdamas įkalinimo įstaigoje. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimus, kurie būtent ir buvo susiję su nelegaliomis psichoaktyviomis medžiagomis, o tai reiškia, jog ir būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis negeba mokytis iš savo ankstesnio patyrimo. Aptariamas vidaus taisyklių pažeidimas ne tik bendrąją prasme neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau ir leidžia spręsti, kad šiuo metu, jau atlikta laisvės atėmimo bausmė, kol kas jokios teigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai neturėjo, jis ir toliau elgiasi nepaisydamas įstatymų, kas neleidžia daryti išvados, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Juo labiau vienas iš bausmės tikslų yra paveikti asmenį, kad ateityje jis nebenusikalstų, o kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, šis tikslas jokia prasme dar nėra pasiektas. Be to, nuteistasis šį itin šiurkštų pažeidimą padarė po teigiamai įstaigos administracijos įvertinto jo elgesio, kuomet tęsti bausmės atlikimo nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Tokiu būdu, nuteistojo elgesyje vyraujanti probleminė sritis susijusi su psichotropinių medžiagų vartojimu, mąstymu ir elgesiu, akivaizdu, kad vis dar yra aktuali ir turi būti koreguojama.

Kartu pasisakytina, jog nors skunde nurodyta, kad nuteistasis augo pilnoje šeimoje ir ši aplinkybė, gynėjo nuomone, tebėra reikšminga, vertinant ją šeimos galimo teigiamo poveikio nuteistajam aspektu, kadangi nuteistąjį ir jo šeimą iki šiol sieja pakankamai tamprūs ryšiai, nuteistasis trejetą metų palaiko artimus santykius su savo antra puse, tačiau teismas nurodytų aplinkybių nelaiko itin išskirtinėmis ir išimtinai saugančiomis nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad nuteistasis ir būdamas laisvėje nesusidūrė nei su specifiniais gyvenamosios vietos sunkumais, nei su artimųjų ryšio stoka. Priešingai, šios aplinkybės nuteistojo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl ir šiuo atveju jos nėra laikytinos išskirtinėmis ir išimtinai saugančiomis nuo pakartotinio nusikalstamumo. Ir nors skunde nurodyta, kad nuteistasis mokėsi specializuotame Kėdainių profesinio rengimo centre, kur įgijo statybininko – apdailininko specialybę, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nuteistasis turi konkrečius ateities planus ir tai gali turėti reikšmės nuteistojo I. M. vertybinei orientacijai, kuri iš esmės pakeistų jo motyvacinę bazę, tačiau vien patvirtintos darbo vietos turėjimas galimo lygtinio paleidimo atveju taip pat nėra laikytinas aplinkybe, leidžiančia taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo siejamos su greita finansine nauda nusikalstamu būdu, nors ir buvo dirbantis, bei to paties buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau akivaizdu, kad tai jo neapsaugojo nuo nusikalstamo veikimo. Todėl ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad darbinė motyvacija yra realus veiksnys, galintis apsaugoti nuo pakartotinio nusikalstamumo.

Kaip jau aptarta aukščiau, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nuteistasis įkalinimo įstaigoje nesielgia išimtinai teigiamai, priešingai, jo elgesys yra negatyvus, todėl teismas pritaria skundžiamo Komisijos nutarimo išvadoms, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo taikymui dar nėra pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, I. M. neatliktos bausmės dalis (2 metai 1 mėnesis 29 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir praeityje buvo teistas, kas atskleidžia jo negebėjimą mokytis iš ankstesnio patyrimo, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo I. M. gynėjo P. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. M. gynėjo P. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam I. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.