Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutarties, kuria Lygtinio paleidimo iš laivės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. RV-23-4268 (toliau ir – Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam pakeistas, netaikant A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. liepos 14 d., vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 31 d., pabaiga – 2025 m. birželio 3 d.

3. Komisijos 2024 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. RV-23-4268 nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime konstatuota, kad stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pakartotinio vertinimo metu stebima asmens motyvacija įsitraukti į įstaigos psichologų organizuojamus užsiėmimus bei renginius. Nuteistasis demonstruoja poreikį savo tikslų siekti nenusikalstant, laisvės atėmimo vietoje yra disciplinuotas ir ramus, stebimas poreikis save realizuoti priimtinais būdais bei pozityviose veiklose.

4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė pateikė skundą dėl Komisijos Nutarimo prašant nuteistajam A. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartimi, prokurorės skundas tenkintas ir Komisijos priimtas Nutarimas pakeistas, nuteistajam A. M. netaikytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.

5. Skunde apygardos teismui, nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos priimtą Nutarimą, kuriuo nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, jog Komisija įvertino tai, jog nuteistasis yra atlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos bei teisingai įvertino faktus, jog A. M. padarė pakankamą pažangą, jog galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.

5.2. Apeliantas nurodo, jog prokurorė pateikdama skundą dėl Komisijos Nutarimo savo prašymą grindė tik prielaidomis, remiantis tik resocializacijos byloje esančiais duomenimis. Skunde nurodoma, jog Komisija yra daugybę kartų svarstę tokias situacijas dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo, todėl jie turi neabejotiną kompetenciją ir patirtį teisingai nustatinėti situacijas, kuomet šie pareigūnai ir specialistai ilgiau nei metus laiko tiesiogiai dalyvauja nuteistųjų priežiūros ir resocializacijos procese.

5.3. Toliau nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas daro prielaidą, jog atlikta bausmės dalis yra per trumpa, jog būtų pasiruošęs tinkamai resocializacijai visuomenėje. Skunde teigiama, jog teismas netinkamai vertino nustatytus kriminogeninius veiksnius, kadangi nuteistasis yra pasiruošęs resocializacijai, domisi filosofija, aktyviai propoguoja jogą, suvokia gyvenimiškas tiesas, suvokia teisinės visuomenės veikimo principus. Nuteistasis nurodo, jog visus dinaminius kriminogeninius veiksnius, galės mažinti tik būdamas laisvėje. Pakartotinio nusikalstamumo rizika visada bus padidinta iki tol kol būdamas laisvėje neįrodys savo deklaracijų realiais poelgiais ir teisinga gyvensena.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes.

9. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis A. M. yra atlikęs laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, kaip ir teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, A. M. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą formalųjį pagrindą. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, jog vien šio formalaus pagrindo nepakanka taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Įstatymas įpareigoja nustatyti ir materialiąsias sąlygas, t. y. žemą nusikalstamo elgesio rizika arba tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas ją. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, mąstymo pokyčius, sprendė, jog A. M. neatitinka materialiosios sąlygos taikyti lygtinį paleidimą. Su šia apylinkės teismo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

10. Skunde akcentuojama tai, jog Komisija spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo A. M. nustatė, jog jo pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir jis yra pasiruošęs integruotis į visuomenę būdamas laisvėje. Aukštesnysis teismas neabejoja Komisijos Nutarime nustatytais teigiamais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis turi deklaravęs gyvenamąją vietą, po laisvės atėmimo bausmės ar galimo lygtinio paleidimo atveju planuoja grįžti gyventi pas žmoną, nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų negauta. Nuteistasis nuo 2023 m. balandžio 25 d. lanko „Elgesio keitimo terapiją“. Diskriminacinių nuostatų nuteistasis neišsako. Neigiamai vertina įvykdytą nusikaltimą, nuteistasis Komisijos rekomendacijų vykdymo laikotarpiu nepadarė teisės aktų pažeidimų. Dėl galimybės įsidarbinti raštu kreipėsi į įstaigos administraciją. Laikotarpyje nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2024 m. balandžio 7 d. dalyvavo 129 pozityvaus užimtumo užsiėmimuose bei renginiuose. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdu, kad šiuo metu pastebimas nuteistojo elgesio pozityvus pokytis, tačiau kaip ir nurodė apylinkės teismas, A. M. elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė. Ir nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę lygtinio paleidimo nuostatų kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Vien ta aplinkybė, jog Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai išties bus pasiekti nuteistajam taikius lygtinio paleidimo institutą. Neabejojama, jog Komisija spręsdama šio pobūdžio klausimus, kaip tą ir nurodo apeliantas savo skunde, puikiai susipažinę su nuteistojo asmenybę charakterizuojančiais duomenimis, tačiau apylinkės teismas, pakeisdamas Komisijos Nutarimą, vertino tiek jame išdėstytus argumentus, tiek ir byloje esančius duomenis, t. y. 2024 m. balandžio 23 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-3753 pateiktus vertinimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog net ir Komisija priimdama Nutarimą A. M. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, nebuvo vieninga šiuo klausimu. Iš Komisijos keturių balsavusių narių, vienas balsavo prieš, kas leidžia pagrįstai manyti, kad ir Komisijos nariams kilo abejonių, jog A. M. jau gali likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

11. Kaip jau minėta, esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas ją. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam 2023 m. balandžio 5 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė rizika, kuri išliko ir paskutinio (2024 m. balandžio 23 d.) vertinimo metu. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos, siekiant minėtą riziką valdyti. Visgi, kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju svarbu įvertinti tai, jog, net ir atlikus didžiąją bausmės dalį, vis dar egzistuoja ne vienas kriminogeninis veiksnys. Šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, jog vertinant nusikalstamo elgesio riziką, jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog išskirta net trylika dinaminių veiksnių: turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, elgesio problemos vaikystėje, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pasiteisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Apsauginis veiksnys išskirtas yra tik vienas, t. y. reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais. Nors skunde akcentuojama tai, jog tik būdamas laisvėje nuteistasis galės mažinti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimą, visgi aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. Šiuo metu nuteistajam nustatyta visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant nuteistojo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus.

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis A. M. aktyviai dalyvauja laisvės atėmimo vietų įstaigoje vykstančiuose užsiėmimuose, vykdo resocializacijos plane numatytas programas. Visgi, nors šiuo metu ir stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, tačiau tai tik patvirtina nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. M. viso teistas yra keturis kartus. Pirmą kartą nuteistasis buvo nuteistas už sunkaus sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimą. Jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kadangi A. M. slapstėsi Jungtinėje Karalystėje. Ankstesniais nuosprendžiais, nuteistajam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, tačiau nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo klaidų. Dalis nusikalstamų veikų nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Bylos duomenimis, nuteistasis šiuo metu stengiasi elgtis pagal nustatytus reikalavimus, stebimos asmens pastangos koreguoti savo elgesį, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms itin svarbu įvertinti nuteistojo mąstysenos ir elgesio pokyčius. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, jog nors nuteistasis dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažįsta ir gailisi, tačiau kaltina susiklosčiusias aplinkybes, stokoja problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog su asmens nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, o taip pat sunkumai savo planų siekimo srityje. Visgi, įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir vis dar nustatyta eilė reikšmingų dinaminių kriminogeninių veiksnių, šiuo metu negalima teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą. Neabejojama, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Todėl svarbu įvertinti tai, jog laisvės atėmimo bausmę A. M. atlieka nuo 2023 m. sausio 31 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 3 d., kas iš esmės leidžia spręsti, jog nuteistojo pozityvaus elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinami kaip ilgai besitęsiantys. Atliktos bausmės dalis, aukštesniojo teismo vertinimu, neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme būnant jam neizoliuotam nuo visuomenės.

13. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam A. M. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Dėl ko, nuteistojo A. M. skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti A. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.