Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka I. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta galutinė bausmė 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 91 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 3 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 31 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 29 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. spalio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 2 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. atliktu pakartotiniu vertinimu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu demonstruoja savo pozityvų elgesį, t. y. dirba, tinkamai elgiasi, aktyviai dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose bei veiklose. Stebima nuteistojo motyvacija gyvenimo tikslų siekti visuotinai priimtais būdais ir priemonėmis, įkalinimo metu asmuo geba nesivelti į neigiamas pasekmes galinčias turėti situacijas, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka svarstytas nebuvo, neskatintas. Nuteistasis išreiškia norą grįžti į visuomenę ir kurti prasmingą ateitį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Gintautas Tamulionis skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog iš prokuratūrai pateiktos socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo I. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal OAS‘ys priskiriama vidutinei. Tuo tarpu BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam vienas iš keliamų reikalavimų – žemas nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis, todėl darytina išvada, kad pataisos procesas nuteistajam I. M. dar nedavė pakankamo rezultato. Nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už tris nusikalstamas veikas, susijusias su psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu, turint tikslą jas platinti, taip pat psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu, neturint tikslo jas platinti. Šiuo metu atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Pirmas oficialiai patvirtintas asmens susidūrimas su teisėsaugos atstovais įvyko jam esant 17 metų, pirmasis teistumas būnant 20 metų. I. M. šis teistumas yra antras. Nuteistasis anksčiau vartojo narkotines medžiagas, narkotinių medžiagų vartojimas tiesiogiai betarpiškai susijęs su jo nusikalstama veika. Nuteistasis šiuo metu iš paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atliko tik nepilnai 9 mėnesius, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis (labai sunkaus nusikaltimo padarymas veikiant bendrininkų grupėje) negali būti visiškai sumenkinami. Nuteistojo I. M. elgesys atliekant bausmę šiuo metu negali būti vertinamas kaip rodantis akivaizdžias pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Priešingai, nuteistasis nėra pasitaisęs tiek, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis daugiau nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu, turint tikslą jas platinti, taip pat psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu, neturint tikslo jas platinti, padarymą. Anksčiau nuteistasis vieną kartą teistas, jam skirta švelnesnio pobūdžio bausmė – 28 MGL, t. y. 1 400 Eur bauda, tačiau tai į takos nuteistojo elgesiu nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis pirmą kartą su teisėsauga susidūrė pakankamai jauname amžiuje - būdamas 17 metų amžiaus. Dabartinis teisės pažeidimas yra sunkesnis palyginti su ankstesniu nusikaltimu ir tai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Modelį sudaro priklausomybė psichiką veikiančiomis medžiagomis, teisės pažeidėjas linkęs į priklausomybę vartoti kvaišalus. Nuteistajam ankstesniu teistumu buvo paskirta bauda, kurią jis sumokėjo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis nesusidūrė su gyvenimo sunkumais praeityje. Tačiau nuteistasis savo gyvenamojoje vietoje laikė psichiką veikiančias medžiagas, kurias vartojo. Nusikalstama veika yra susijusi su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamos veikos metu, spręstina, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamos elgesio apraiškų. Vertinimo metu nuteistasis neneigia, kad jo laisvalaikio praleidimo būdai ne visada buvo pozityvūs, nurodo, kad šiuo metu atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę už nusikalstamą veiką, kuri įvykdyta organizuotoje grupėje, galima daryti prielaidą, jog teisės pažeidėjo laisvalaikio praleidimo būdai ir pažįstamieji/draugai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti. Pripažįsta, jog tam tikrose situacijose pasiduodavo kitų asmenų įtakai ar provokacijoms, o jo laisvalaikio praleidimo būdai sukurdavo situacijas, kurios turėjo įtakos nusikalsti (t. y. psichotropinių medžiagų vartojimas, bendravimas su netinkama kompanija). Nors šiuo metu nuteistasis aiškiai atpažįsta socialinius veiksnius kurie gali paskatinti jo nusikalstamą veiką ir kruopščiai šių veiksnių vengia, tačiau praeityje nuteistojo neskatino prosocialaus elgesio laisvėje ir gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, nors jis ir nesusiduria su piktnaudžiavimo alkoholiu problemomis, tačiau siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo sąmoningumo dėl galimų problemų susijusių su piktnaudžiavimu psichotropinėmis medžiagomis didinimas. Suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nusikalstamos veikos pobūdis suponuoja prielaidą apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Stebima, kad nuteistasis socialines situacijas daugiau vertina tik iš savo perspektyvos ir jam trūksta empatiškumo jausmo kitų asmenų atžvilgiu. Kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Esant psichotropinių medžiagų vartojimui, šių kriminogeninių poreikių įtaka destruktyviam elgesiui gali sustiprėti. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, pažymėtina, kad jis yra linkęs sumenkinti savo nusikalstamo elgesio pasekmes bei ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių ar dėl jų kaltinti aplinką.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. rugsėjo 28 d. atlikus pakartotinį vertinimą, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis, taip pat nustatyti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Nors nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai – asmuo turi darbo pasiūlymą laisvėje, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek I. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, I. M. neatliktos bausmės dalis (2 metai 9 mėnesiai 10 dienų), aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis I. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam I. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam I. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam I. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.