Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.5.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.2.; 1.1.8.9.1.; 1.1.8.9.2.; 1.1.10.1.; 1.1.11.10.; 1.1.11.11.; 1.2.23.2.1.; 1.2.23.2.2.2.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.2

2023 m. sausio 16 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Agatai Minkel,

nuteistųjų gynėjams advokatams Bogdanui Chranovskiui, Ramūnui Gargasui, Tomui Kaminskui, Vytautui Polikaičiui, Sigitui Štaraičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. E. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio, nuteistojo A. J. gynėjo advokato Sigito Štaraičio, nuteistojo A. M., nuteistojo I. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Polikaičio bei nuteistojo T. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. E. pripažintas kaltu padariusiu nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimas;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – dviejų metų laisvės atėmimas;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, penkerių metų laisvės atėmimas;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir M. E. paskirta galutinė penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. E. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. išbūtas laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. E. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

A. J. pripažintas kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vienerių metų dalis ir jam paskirta galutinė trylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, A. J. atlikta (įskaityta) pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį.

A. M. pripažintas kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. liepos 14 d. išbūtas laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

I. M. pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – dešimties parų areštas;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – penkerių metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir I. M. paskirta galutinė penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas I. M. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. išbūtas laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo I. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

T. K. pripažintas kaltu padariusiu nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimas;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, šešerių metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir T. K. paskirta galutinė šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas T. K. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. birželio 6 d. išbūtas laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo T. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas G. J.; dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. J. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas organizuotos grupės organizatoriumi ir vadovu, kurios sudėtyje dar buvo vykdytojai Š. I. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu), T. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų, o būtent:

Tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. pabaigoje, parengė nusikalstamos veikos – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo (duomenys neskelbtini) mieste – planą ir šiam planui įgyvendinti subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo patikėtinių Š. I., T. K. ir psichotropinių medžiagų tiekėjo – asmens, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, ir vadovavo šiai grupei perduodamas patikėtiniams platinti iš nenustatytų asmenų įsigytas narkotines ir iš asmens, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, – psichotropines medžiagas, kontroliuodamas ir koordinuodamas patikėtinių veiksmus.

Veikdamas pagal aukščiau nurodytą planą, A. J. laikotarpiu nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m. gegužės pradžios, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš asmens, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, įgijo keturias plastikines pakuotes su baltos spalvos milteliais ir jas per kelis kartus (duomenys neskelbtini) mieste perdavė Š. I., kurias pastarojo nurodymu, T. K. ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 17 d. per kelis kartus nugabeno į Š. I. išsinuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, aukščiau nurodytu laikotarpiu Š. I. prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), A. J. nurodymu tiesiogiai iš asmens, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, įgijo dar vieną plastikinę pakuotę su gelsvos spalvos milteliais ir pats ją nugabeno į aukščiau nurodytą butą, kur visas minėtas penkias pakuotes su milteliais, kuriuose iš viso buvo labai didelis kiekis (1 456,18 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikė iki 2017 m. gegužės 17 d. 17.30 val., kai kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. J. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, per nenustatytą kiekį kartų perdavė Š. I. ne mažiau kaip 12,699 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 0,230 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir ne mažiau kaip 0,144 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuris šias medžiagas perdavė platinti organizuotai grupei nepriklausantiems A. M., I. M. ir M. E., aukščiau nurodytu laikotarpiu šias narkotines ir psichotropines medžiagas pardavusiems liudytojui Nr. 1, kuriam įstatymų nustatyta tvarka buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, A. J. 2017 m. gegužės 14-15 dienomis, tiksliai nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini) perdavė Š. I. nenustatytu laiku iš asmens, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, įgytus du folijos paketus su baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo didelis kiekis (59,65 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taip pat iš nenustatytų asmenų įgytus 189,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuris visas šias medžiagas ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 17 d. perdavė pasaugoti T. K. šio gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur T. K. jas, 5,092 g kanapių, pasiėmęs savo reikmėms, laikė. Š. I. 2017 m. gegužės 17 d., 13.30 val. sulaikius policijos pareigūnams, A. J. telefonu nurodė T. K. 184,85 g kanapių ir miltelius su 59,65 g metamfetamino paslėpti saugesnėje vietoje, ką šis ir padarė – pergabeno šias medžiagas į sandėliuką, priklausantį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kur 2017 m. gegužės 17 d., 21.10 val. kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, A. J., tiksliai nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 17 d., tiksliai nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini) perdavė Š. I. didelį kiekį (120,405 g) narkotinės medžiagos - kanapių dervos bei iš asmens, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, įsigytus miltelius, kuriuose buvo 14,905 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o Š. I. šias medžiagas tiksliai nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 17 d. atgabeno į organizuotai grupei nepriklausančio M. E. gyvenamąjį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur organizuotai grupei nepriklausantis G. J. šiuos miltelius supakavo į 236 vnt. folijos lankstinukų, taip paruošdamas šią psichotropinę medžiagą platinti, o M. E. ir organizuotai grupei nepriklausantis I. M. minėtus lankstinukus ir 120,405 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, tą pačią dieną išgabeno bei 2017 m. gegužės 17 d., 15.10 val. su šiomis medžiagomis policijos pareigūnų buvo sulaikyti prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, A. J., tiksliai nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 17 d., tiksliai nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini) perdavė Š. I. 144,209 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) bei perdavė iš asmens, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, įgytus ne mažiau kaip 0,343 g gelsvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,059 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. o Š. I. šias medžiagas, tiksliai nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 17 d., nugabeno į V. K. vardu registruotą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, turėdamas tikslą platinti, jas ten laikė iki 2017 m. gegužės 17 d., 15.30 val., kai kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. T. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas kaip vykdytojas organizuotoje grupėje, kurios sudėtyje dar buvo organizatorius A. J., vykdytojas Š. I. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu) bei vykdytojas – asmuo, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei narkotinėmis medžiagomis, o būtent:

Tiksliai nenustatytu laiku 2016 m. pabaigoje, A. J. pasiūlius Š. I. dalyvauti A. J. parengtoje nusikalstamoje veikloje neteisėtai platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, Š. I. sutikus joje dalyvauti bei sutikus su A. J. parengtu nusikalstamos veikos planu, pagal kurį Š. I. turėjo atlikti A. J. patikėtinio vaidmenį – (duomenys neskelbtini) mieste platinant asmens, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, A. J. tiekiamą psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, taip pat platinant A. J. iš nenustatytų asmenų įgyjamas įvairias narkotines medžiagas, Š. I. į organizuotos grupės veiklą įtraukė savo pažįstamą T. K., kuris atliko Š. I. patikėtinio vaidmenį santykiuose su psichotropinių ir narkotinių medžiagų tiesioginiais platintojais. Taip pat, 2017 m. gegužės 17 d., 13.30 val. policijos pareigūnams sulaikius Š. I., T. K. vykdė A. J. tiesiogiai jam duodamus nurodymus.

Veikdamas pagal aukščiau nurodytą planą, A. J. laikotarpiu nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m. gegužės pradžios, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš asmens, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, įgijo keturias plastikines pakuotes su baltos spalvos milteliais ir jas perdavė Š. I., kurio nurodymu T. K. jas ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 17 d. per kelis kartus nugabeno į Š. I. išsinuomotą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu nurodytu laikotarpiu, Š. I. prie prekybos centro „Maxima“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), A. J. nurodymu tiesiogiai iš asmens, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, įgijo dar vieną plastikinę pakuotę su gelsvos spalvos milteliais, kurią pats Š. I. nugabeno į aukščiau nurodytą butą, kur visas minėtas penkias pakuotes su milteliais, kuriuose iš viso buvo labai didelis kiekis (1456,18 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikė iki 2017 m. gegužės 17 d., 17.30 val., kai kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, A. J. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš asmens, kurio atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byla išskirta, įgijo du folijos paketus su baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo didelis kiekis (59,65 g) psichotropinės medžiagos metamfetamino, taip pat A. J. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo 189,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių) ir visas šias medžiagas 2017 m. gegužės 14 -15 dienų laikotarpiu, perdavė Š. I., kuris ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 17 d. šias medžiagas perdavė pasaugoti T. K. šio gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur T. K. jas ir laikė. Taip pat T. K. tame pačiame bute nuo nenustatytos dienos savo reikmėms laikė violetinės spalvos tabletę su įspaustu užrašu „Rolls RR Royce“, kurios sudėtyje yra 0,085 g psichotropinės medžiagos MDMA. 2017 m. gegužės 17 d., 13.30 val. policijos pareigūnams sulaikius Š. I., T. K. iš aukščiau nurodytų 189,942 g kanapių 5,092 g pasilikęs savo reikmėms, 184,85 g kanapių ir miltelius su 59,65 g metamfetamino, A. J. nurodymu pergabeno į sandėliuką, priklausantį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kur 2017 m. gegužės 17 d., 21.10 val. kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Likusias medžiagas – 5,092 g kanapių ir 0,085 g psichotropinės medžiagos MDMA – 2017 m. gegužės 17 d., 15.00 val., kratos T. K. gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Be to, T. K. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė šaudmenis bei juos gabeno, o būtent: savo gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. tiksliau nenustatyto laiko laikė Š. I. (kuris Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį) priklausančius 50 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinių „Makarov“, skirtų šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių A, B ir C kategorijos šaunamųjų ginklų, bei juos, ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 17 d., Š. I. nurodymu pergabeno į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

4. I. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti, gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas bei jas pardavė, o būtent:

2017 m. balandžio 10 d., 16.25 val. prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,478 g narkotinės medžiagos - kanapių (jų antžeminių dalių) ir 0,230 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, kurias už 10 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, I. M. 2017 m. balandžio 14 d., 10.55 val. prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,144 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir 0,694 g narkotinės medžiagos - kanapių (jų antžeminių dalių), kurias už 20 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.

5. Be to, I. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, o būtent:

Nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuke kartu su bendrininku M. E. laikė 244 vnt. geltonos spalvos stačiakampio formos tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis (24,558 g) psichotropinės medžiagos MDMA, iki 2017 m. gegužės 17 d., 18.00 val. kai šias tabletes kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, I. M. kartu su bendrininku M. E., 2017 m. gegužės 17 d. tiksliau nenustatytu laiku, iš pastarojo gyvenamojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą platinti, išgabeno bendrininko G. J. tame bute paruoštus 236 vnt. folijos lankstinukų su milteliais, kuriuose iš viso buvo 14,905 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taip pat didelį kiekį (120,405 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias į minėtą butą tiksliau nenustatytu laiku buvo atgabenęs bendrininkas Š. I., ir 37 vnt. geltonos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 3,895 g psichotropinės medžiagos – MDMA, bei tą pačią dieną 15.10 val. I. M. ir M. E. su visu aukščiau nurodytu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – metamfetamino (14,905 g), MDMA (3,895 g) ir narkotinių medžiagų – kanapių dervos (120,405 g) policijos pareigūnų buvo sulaikyti netoli gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

6. Be to, I. M. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), savo reikmėms laikė vieną rausvos spalvos tabletę ir dvi tokios pačios tabletės dalis, kuriuose iš viso buvo nedidelis kiekis (0,162 g) psichotropinės medžiagos – MDMA, iki 2017 m. gegužės 17 d., 18.20 val., kai šią psichotropinę medžiagą kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

7. A. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, gabeno narkotines medžiagas bei jas pardavė, o būtent:

2017 m. kovo 22 d., 11.54 val. prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,799 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių), kurias už 10 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam įstatymų nustatyta tvarka buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, A. M. 2017 m. balandžio 20 d., 10.47 val. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės neteisėtai atgabeno 0,794 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių), kurias už 10 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.

8. M. E. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė psichotropines medžiagas, taip pat, turėdamas tikslą platinti, laikė, gabeno ir pardavė narkotines medžiagas, o būtent:

2017 m. kovo 22 d., 11.54 val. prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,797 g narkotinės medžiagos - kanapių (jų antžeminių dalių), kurias už 10 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam įstatymų nustatyta tvarka buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, M. E. 2017 m. balandžio 20 d., 12.15 val. prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,829 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių), kurias už 10 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, M. E. 2017 m. gegužės 16 d., 15.58 val. prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės neteisėtai atgabeno 8,308 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių), kurias už 100 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.

9. Be to, M. E. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, o būtent:

nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuke kartu su bendrininku I. M. laikė 244 vnt. geltonos spalvos stačiakampio formos tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis (24,558 g) psichotropinės medžiagos – MDMA, iki 2017 m. gegužės 17 d., 18.00 val. kai šias tabletes kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, M. E. kartu su bendrininku I. M. 2017 m. gegužės 17 d. tiksliau nenustatytu laiku, iš savo gyvenamojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą platinti, išgabeno bendrininko G. J. tame bute paruoštus 236 vnt. folijos lankstinukų su milteliais, kuriuose iš viso buvo 14,905 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taip pat didelį kiekį (120,405 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias į minėtą butą tiksliau nenustatytu laiku buvo atgabenęs bendrininkas Š. I.), ir 37 vnt. geltonos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 3,895 g psichotropinės medžiagos – MDMA, bei tą pačią dieną 15.10 val. M. E. ir I. M. su visu aukščiau nurodytu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – metamfetamino (14,905 g), MDMA (3,895 g) ir narkotinių medžiagų – kanapių dervos (120,405 g), policijos pareigūnų buvo sulaikyti netoli gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

10. Be to, M. E. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė šaudmenis bei juos gabeno, o būtent: savo gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 50 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinių „Makarov“, skirtų šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių A, B ir C kategorijos šaunamųjų ginklų, kuriuos 2017 m. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku jam atgabeno T. K., ir kuriuos M. E. 2017 m. gegužės 17 d., tiksliau nenustatytu laiku pergabeno į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuką, kur juos toliau neteisėtai laikė iki 2017 m. gegužės 17 d., 18.00 val., kai kratos metu šiuos šovinius surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

11. Nuteistojo M. E. gynėjas advokatas B. Chranovskis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį dalyje dėl M. E. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti nuosprendį ir M. E. padarytą nusikaltimą perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį arba maksimaliai sumažinti M. E. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad įrodymų, pagrindžiančių M. E. bendrininkavimą neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, byloje nėra. M. E. iš susijusių asmenų pažįsta tik kelis, dėl neteisėto disponavimo labai dideliu šių medžiagų kiekiu su niekuo nesitarė, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos laikomos sandėliuke ir į jo butą Š. I. atgabentoje kuprinėje, ir, pabrėžta, – jų rūšies ir kiekio. Š. I. apie tai nepranešė. Nustatyta, kad M. E. bute buvo fasuojamos tik kanapės ir metamfetaminas, tai tęsėsi labai trumpai ir kartais jam nežinant, M. E. platino tik kanapes ir metamfetaminą, tuo tarpu duomenų apie jo neteisėtą disponavimą kanapių derva ir MDMA byloje nėra. Tokie M. E. parodymai yra nepaneigti, priešingai, juos patvirtina nuteistųjų G. J., I. M. ir T. K., liudytojų Š. I. ir A. B. parodymai, ir kita bylos medžiaga, pagrindžianti, kad kanapių ir metamfetamino prekyba M. E. užsiėmė ne daugiau kaip tris mėnesius, o tai patvirtina jo atsitiktinį dalyvavimą ir paneigia neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu bendrininkų grupe. Teismas nustatė, kad M. E. bendrininkavo su I. M. ir G. J., tačiau pastarajam pareikštame kaltinime nenurodyta, jog psichotropines medžiagas jis laikė bendrininkaudamas su M. E. ir I. M., be to, G. J. nėra nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu šių medžiagų kiekiu, nors jos visos buvo laikomos vienoje kuprinėje ir gabenamos iki jų sulaikymo. Pažymėta, kad M. E. veikoje bendrininkavimo požymiai liko nenustatyti. Jo santykiai su I. M., G. J. ir kitais susijusiais asmenimis buvo tik pažinties lygmenyje, o bendravimas apsiribojo reikalais, nors ir susijusiais su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nes M. E. žinojo, kad kai kurie iš jų platina šias medžiagas, su kai kuriais iš jų kartu vartojo. Taip pat pastebėta, kad sandėliuke ir kuprinėje buvo rastas didelis, o ne labai didelis atskirų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, todėl veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nurodyta ir tai, kad M. E. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Teismas neįvertino to, kad jis yra labai jauno amžiaus, dirbantis, saistomas tampriais socialiniais ryšiais, charakterizuojamas teigiamai, nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti M. E. asmenybę ir socialinius ryšius. Nors teismas pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nepakankamai sumažino jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Ikiteisminis tyrimas tęsėsi beveik dvejus metus, nors beveik visi proceso veiksmai, susiję su M. E., buvo atlikti per kelis pirmuosius mėnesius. Tokia ikiteisminio tyrimo trukmė yra pernelyg ilga, nes byla nėra sudėtinga, pradėjus ikiteisminį tyrimą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas buvo aiškus, asmenys sulaikyti ir nereikėjo atlikti sudėtingų proceso veiksmų. Tuo tarpu teisminis nagrinėjimas truko daugiau nei trejus metus. Tai rodo proceso organizavimo trūkumus, kurie nepriklauso nuo M. E.. Pažymėta, kad jam buvo paskirti suėmimas ir kitos kardomosios priemonės, kurios nors ir švelnesnės, tačiau suvaržė jo judėjimo laisvę. Visa tai sudaro pagrindą dar labiau sumažinti M. E. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

12. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas S. Štaraitis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad A. J. kaltė padarius nusikaltimą yra pagrįsta išimtinai Š. I. parodymais, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga. Priešingai, Š. I. parodymus apie tai, kad A. J. narkotines ir psichotropines medžiagas jam perdavė šiukšlių konteineryje, paneigia liudytojos M. P. parodymai apie konteinerio spalvą, vartelių rakinimą ir kt., taip pat UAB „VSA Vilnius“ 2020 m. spalio 6 d. raštas. Be to, nepaisant Š. I. parodymų, šių medžiagų perdavimo laikas ir vieta liko tiksliai nenustatyti. Dar daugiau, A. J. pėdsakų ant tyrimo objektų nerasta, tuo tarpu jo pokalbio telefonu turinys nepagrindžia jo kaltės padarius nusikaltimą. Pažymėta, kad Š. I. yra teistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, todėl pareigūnai juo pasinaudojo mainais atleisdami jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį. Dėl to Š. I. parodymus būtina vertinti itin atsargiai, laikantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinės instancijos teismo praktikos. Nurodyta ir tai, kad liko nenustatyta, kur, kada, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį ir iš kokių asmenų A. J. tariamai įgijo ir perleido Š. I.. Todėl teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus ir buvo šališkas. Pagaliau, teismas netinkamai įvertino tai, kad A. J. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu yra nuteistas iš esmės už analogiško nusikaltimo padarymą.

13. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį, sumažinti jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį ir atidėti jos vykdymą arba jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Nusikaltimo padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme buvo numatyta galimybė atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą arba jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, jis nusikaltimą padarė ne savo iniciatyva, o priverstas dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių ir baimės (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Jis Lietuvoje paskutinį kartą teistas prieš dešimt metų ir teistumas yra išnykęs, tuo tarpu duomenų, kad jo teistumas po nuteisimo Danijoje neišnyko, byloje nėra. Nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo penkeri metai, per kuriuos jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Pareigūnai suorganizavo narkotinių medžiagų perdavimą jam ir pirkimą iš jo, nes asmuo, kuris jam perdavė narkotines medžiagas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o liudytojui Nr. 1, kuriam jis pardavė šias medžiagas, buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir jis jį provokavo. Nurodyta ir tai, kad jam gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė taikant BK 62 straipsnio nuostatas.

14. Nuteistasis I. M. ir jo gynėjas advokatas V. Polikaitis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį dalyje dėl I. M. paskirtos bausmės, sumažinti jam paskirtą bausmę, skirti švelnesnę bausmę ir atidėti bausmės vykdymą. Skunde pirmiausia pažymima, kad I. M. sutinka su jam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta bausme. Antra, I. M. iš dalies nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad jis narkotines ir psichotropines medžiagas atgabeno ir laikė sandėliuke. Apklausiamas A. B. patvirtino I. M. parodymus, kad vieną kartą davė jam raktus nuo sandėliuko pasidėti dviratį. Be to, A. B. parodė, kad M. E. vieną kartą prašė jo sandėliuke pasidėti juodą kuprinę. Apklausiamas M. E. patvirtino, kad šią kuprinę į A. B. sandėliuką jis atsinešė vienas. Nors I. M. neneigė, kad iš M. E. buto išnešė juodą kuprinę, tačiau tai neįrodo, kad jis narkotines ir psichotropines medžiagas nenustatytu laiku atgabeno ir laikė A. B. sandėliuke. Teismas dėl to padarė prielaidą, todėl prašoma šį epizodą pašalinti iš įrodytu pripažinto nusikaltimo aplinkybių. Tuo tarpu dėl antrojo epizodo – kuprinės su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis išgabenimo iš buto – I. M. prisipažino iš dalies nurodydamas, kad kuprinę paėmė M. E. prašymu paduoti A. B., nors suprato, kad joje gali būti šios medžiagos, tačiau nežinojo nei jų rūšies, nei kiekio, taip pat jog tai yra nusikalstama ir griežtai baudžiama. I. M. dėl to nuoširdžiai gailisi ir prašo sušvelninti jam už šio nusikaltimo padarymą paskirtą bausmę. Trečia, nors teismas nustatė, kad I. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, tačiau jam paskyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri taip pat yra aiškiai per griežta. Pažymėta, kad I. M. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis. Platinti narkotines medžiagas jam pasiūlė Š. I.. I. M. buvo jaunas, naivus, turėjo menką gyvenimišką patirtį, nesuprato, kuo tai gali baigtis, todėl sutiko norėdamas užsidirbti pinigų. Nors teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad I. M. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, tačiau neįvertino to, jog jis tuo metu mokėsi aštuntoje klasėje, todėl dirbti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu I. M. tęsė mokslus, įgijo vidurinį išsilavinimą ir apdailininko kvalifikaciją bei dirbo. Jis prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų, kurias padarė, nuoširdžiai gailisi ir padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio – tai lengvina jo atsakomybę. I. M. teisiamas pirmą kartą, nusikalstamų veikų padaryme atliko antraeilį vaidmenį. Nurodyta ir tai, kad I. M. už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymą gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė pagal BK 62 straipsnį. Be to, jam gali būti paskirta švelnesnė bausmė ir pagal BK 54 straipsnio 3 dalį dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Teismo atsisakymas tai daryti, argumentuojant šalyje paskelbtu karantinu, yra nepagrįstas, nes COVID-19 liga ir susiję apribojimai buvo taikomi nuo 2020 m. kovo mėnesio, kai baudžiamasis procesas truko jau trejus metus, be to, bylos nagrinėjimas tęsėsi, nepaisant paskelbto šalyje karantino.

15. Nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį dalyje, kuria jis yra pripažintas kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, pripažinti, kad jis neveikė organizuota grupe ir panaikinti atitinkamą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir veiką padarė dėl psichinės ir fizinės prievartos (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ir jam skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad jo veikimą organizuota grupe paneigia tai, jog jo bendravimas su Š. I. ir A. J. niekuo neišsiskyrė, buvo tik epizodiškas, tuo tarpu duomenų apie jo bendravimą su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, nėra. Jis nesuvokė priklausantis organizuotai grupei, nes būdamas neteistas neturėjo tam reikalingų teisinių žinių, be to, Š. I. ir kiti nebuvo pripažinti nusikaltimo organizatoriais, kaip to reikalaujama kasacinės instancijos teismo praktikoje, todėl bendravimas su jais negalėtų lemti jo veikimo organizuota grupe. Teismas jo veikimą organizuota grupe nepagrįstai argumentavo tuo, kad Š. I. parodymus patvirtina Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendis, nes šis su juo (T. K.) yra nesusijęs. Be to, I. M. ir A. M. parodymai leidžia manyti, kad nusikaltimo organizatoriumi buvo ne A. J., o Š. I., tačiau pastarasis siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį sumenkino savo vaidmenį. Pažymėta, kad tokio asmens parodymai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinės instancijos teismo praktiką turi būti vertinami itin atsargiai. Tuo tarpu Š. I. parodymai prieštarauja kaltinamųjų A. J., A. M. ir G. J., liudytojo V. S. parodymams. Be to, Š. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamas baudžiamuoju įsakymu apie jį iš vis nenurodė. Š. I. buvo ne kartą jį sumušęs, taikė psichologinę prievartą, pats pripažino, kad įtraukė jį į nusikaltimus, tai patvirtina ir minėtų asmenų parodymai. Tai pagal BK 2 straipsnio 3 dalį šalina jo atsakomybę ar bent jau pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Be to, jis prisipažino padaręs nusikaltimą. Pažymėta, kad prisipažinimas nereiškia, jog jis turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi ir veikos teisiniu vertinimu. Todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau nepagrįstai skyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę. Jis yra jauno amžiaus, neteistas, į nusikaltimus jį įtraukė Š. I., vos tik jam sulaukus pilnametystes, su kuriuo apie tai bendravo dar 2015 m. gruodį būdamas nepilnametis, todėl, atsižvelgiant į jo socialinę brandą, jam taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Be to, teismas pagrįstai pripažino, kad baudžiamojo proceso trukmė yra pernelyg ilga. Atsižvelgiant į jo antraeilį vaidmenį nusikaltimo padaryme, jam gali būti paskirta švelnesnė, nei įstatymo nustatyta, bausmė pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

16. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

17. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras –atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato S. Štaraičio, nuteistojo A. M. ir nuteistojo T. K. apeliaciniai skundai atmetami. Nuteistojo I. M. ir jo gynėjo advokato V. Polikaičio bei nuteistojo M. E. gynėjo advokato B. Chranovskio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji buvo pagrįstai pripažinti kaltais už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau teismas nuteistiesiems I. M. ir M. E. paskyrė per griežtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 punktu, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas sušvelninant nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

Dėl nuteistojo A. J. atsakomybės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį

19. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pasak apelianto, teismas išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė samprotavimais, kurie nėra pagrįsti konkrečiais ir abejonių nekeliančiais duomenimis. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl A. J. kaltės jam būnant organizuotos grupės organizatoriumi ir vadovu disponavus labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

20. Nuteistasis A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kartu su liudytoju Š. I. ir kitais asmenimis narkotinių medžiagų neplatino, Š. I. jį apkalba, kadangi vengia atiduoti skolas. T. K. pažįsta, yra lankęsis pas jį bute, kuriame bendravo su Š. I., tačiau apie T. K. veiklą nieko nežino. A. M. žino kaip Š. I. draugą, kitų asmenų nepažįsta. Su I. D. buvo pažįstami, tačiau narkotinėmis medžiagomis neužsiėmė. Sulaikius Š. I. skambino T. K., kad pastarasis informuotų Š. I. žmoną; apie kratas užsiminė tik dėl to, kad manė, jog pas T. K. Š. I. gali saugoti pistoletą, kuriuo anksčiau yra peršovęs žmogų „X“ klube. Šiukšlių konteinerio prie savo namų neturi (t. 13, b. l. 138-144; 145-149). Tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto liudytojo Š. I. parodymai, kita bylos medžiaga. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teisingai atkreipiamas dėmesys, kad tokio liudytojo parodymus dėl jo galimo suinteresuotumo palankia bylos baigtimi reikia vertinti ypač atsargiai, be to, jie turi būti patvirtinti kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose N. 2K-177/2008, Nr. 2K- 153-693/2017, Nr. 2K-152-699/2018, Nr. 2K-171-1073/2018 ir kt.). Tačiau kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad liudytojas Š. I. nuteistąjį A. J. apkalbėjo, taipogi pastarojo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga.

21. Iš liudytojo Š. I. parodymų viso bylos proceso metu, matyti, kad jo parodymai apie esmines bylos aplinkybes – organizuotos grupės buvimą, jos organizatorių ir vadovą (A. J.), narius (T. K. bei asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta), kitus organizuotai grupei nepriklaususius asmenis (A. M., M. E., I. M., G. J.) ir šių bei paties liudytojo vaidmenis bendrai daromose nusikalstamose veikose, susijusiose su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, iš esmės buvo nuoseklūs. Liudytojas Š. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad narkotines medžiagas gaudavo iš A. J., iš pastarojo žinojo, kad amfetaminą jis (A. J.) gauna iš I. D.. Anksčiau apie A. J., I. D. ir T. K. parodymų nedavė, nes tuo metu dar nebendradarbiavo su pareigūnais, parodymus prieš kitus kaltinamuosius pradėjo duoti savo iniciatyva. Visą nusikalstamą schemą įsivaizdavo kaip gaujos veiklą, save laikė tos gaujos nariu, patikėtiniu, vadovavusiu prekybai ir mokėdavusiu atlyginimą narkotines ir psichotropines medžiagas platinusiems asmenims. Narkotines ir psichotropines medžiagas gaudavo iš A. J. – kas mėnesį po 1,5 kg amfetamino ir po beveik 2 kg „žolės“, kartą buvo gavęs ir hašišo. Dažniausiai šias medžiagas A. J., sudėjęs į šiukšlių maišą, palikdavo prie savo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, žalios spalvos plastikiniame šiukšlių konteineryje. Hašišas taip pat buvo paliktas konteineryje – trys pakuotės kažkur po 100 g, viena surasta, o dvi jau buvo parduotos. Konteineris buvo pastatytas kieme prie seno namo verandos, apie 10 - 15 metrų atstumu nuo A. J. namo tvoros, iš gatvės nesimatė. Tame name niekas negyveno. Iš konteinerio medžiagas paimdavo jis (Š. I.), kartą ėmė T. K.. Yra buvę, kad virš kilogramo ,,žolės“ A. J. atvežė ir į T. K. butą, nes jis (Š. I.) buvo išvažiavęs. Liudytojo žiniomis, bute (duomenys neskelbtini) turėjo būti apie penkis kilogramus amfetamino, kurį jis gavo iš A. J. 2016 metų gale – 2017 metais. Kiekvienas atskiras kilogramas buvo saugomas maišuose. Liudytojo teigimu, iš A. J. yra tiesiogiai gavęs medžiagas du kartus po 1,5 kg, du kartus taip pat ėjo paimti tiek A. M., tiek T. K.. Be to, vienas paketas buvo gautas (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš I. D., A. J. nurodžius nuvažiuoti ir paimti. Liudytojas taip pat parodė, jog T. K. į veiklą įsitraukė dėl pinigų, jam (Š. I.) pasiūlius užsidirbti. T. K. jam buvo reikalingas ,,medžiagų“ laikymui jo bute, kurios T. K. buvo įvardintos kaip amfetaminas arba „žolė“. T. K. bute taip pat buvo ruošiamos medžiagos pardavimui, kurias pakuodavo G. J. į folijos lankstinukus. T. K. juos nunešdavo M. E., surinkdavo ir atveždavo pinigus. Liudytojas neprisiminė, ar T. K. sakė, kad narkotines ar psichotropines medžiagas ima iš A. J., kiekvieną dieną leisdavo laiką T. K. namuose, būdavo, kad ir nakvojo. Pasak liudytojo, T. K. su A. J. susipažino vėliau, I. D. pavardės T. K. niekada neminėjo. Liudytojas taip pat parodė, jog su A. J. tuo metu santykiai buvo draugiški, nors jis nuolat jį (Š. I.) apgaudinėdavo (dėl skolų, buto įkeitimo, automobilio „BMW“, išlaidų advokatams). Apie tai, kada paimti narkotines medžiagas iš žalio konteinerio netoli A. J. namų, pranešdavo A. J. telefonu ar SMS žinute, kad važiuojam arbatos atsigerti. Telefonu jokios kalbos apie prekybą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymą, nebuvo. Už narkotikus jis (Š. I.) A. J. atsiskaitydavo surinkęs didesnę sumą pinigų. Liudytojo tvirtinimu, A. J. šioje veikloje buvo vyresnio amžiaus, pats ,,kiečiausias“, pasakydavo kiek jam reikia paduoti pinigų už perduotas platinimui medžiagas, duodavo jam (Š. I.) nurodymus. Be to, liudytojas nurodė, jog A. M. buvo žinoma, iš kur jis (Š. I.) gaudavo platinimui skirtas medžiagas, pats A. M. matė, kad liudytojas bendrauja su A. J., o su pastaruoju būdavo ir I. D., kurį A. M. pažinojo seniau nei jis (Š. I.), apie tai pasakojo grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Taip pat būdavo atvejų, kai liudytojui būnant su A. M., atsitiktinai susitikdavo su A. J., tačiau kalbų apie prekybą ar platinimą nebuvo. Įtraukti į platinimo veiklą daugiau asmenų buvo A. M. iniciatyva. A. J. tik sakė, kad „susirask žmonių, pritrauk, tegul „stumdo“. Platinimui skirtas medžiagas pakuodavo G. J., o A. M., M. E. ir I. M. pardavinėjo. Juos (G. J., M. E., I. M.) 2016 metų gale – 2017 metų pradžioje surado A. M., apmokė kaip reikia elgtis, kaip pardavinėti. Pinigus T. K. atnešdavo ir jo bute palikdavo A. M., taip pat atnešdavo I. M. ir M. E.. Dažniausiai visi susitikdavo T. K. arba M. E. gyvenamosiose vietose. Liudytojas Š. I. taip pat parodė, kad bute Ilgojoje gatvėje (duomenys neskelbtini) lankėsi T. K. ir A. M.. Pastarasis A. gatvėje laikė paslėpęs medžiagas iki 2017 m. gegužė mėnesio. 2017 m. gegužės mėnesio viduryje T. K. jas pervežė į (duomenys neskelbtini), kur turėjo būti 5 paketai amfetamino – vienas atvežtas jo (Š. I.), kurį gavo iš I. D., ir 4 paketai, kuriuos liudytojas perdavė nugabenti T. K.. Pasak liudytojo, likus savaitei iki atliktų kratų, jis (Š. I.) paėmė iš šaldytuvo kameros maišą su 4 paketais, kurių kiekvieno svoris buvo po 1 kg, ir padavė T. K.. Prie tų maišų galėjo liestis jis (Š. I.), A. M. ir T. K. (t. 11, b. l. 124-135, 159-177; t. 12, b. l. 2-13).

22. Įvertinus liudytojo Š. I., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, parodymus viso bylos proceso metu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šio asmens parodymų pagrindu padarytomis išvadomis dėl byloje nustatytų nusikalstamos veikos – disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis organizuotoje grupėje veikos požymių. Liudytojas, duodamas parodymus apie organizuotos grupės veiklą, nuosekliai paaiškino apie savo paties vaidmenį grupėje, taip pat kitų grupės narių užduotis ir jų atliekamas užduotis. Taip pat pastebėtina, kad nuo byloje nagrinėjamų įvykių iki teisminio nagrinėjimo praėjo nemažai laiko, todėl akivaizdu, jog liudytojas negalėjo nurodyti, kada tiksliai ir kurioje vietoje jam buvo perduotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tačiau šie netikslumai nėra pagrindas abejoti jo parodymų teisingumu. Nors iš paties liudytojo Š. I. parodymų matyti, kad jo santykiai su A. J. buvo sudėtingi, pakankamai konfliktiški, dėl, kaip nurodė liudytojas, A. J. „apgaudinėjimo“ bei ginčų dėl „skolų“, visgi sugretinus Š. I. parodymus su byloje esančiais duomenimis, teisėjų kolegija laiko, kad jo parodymais galima vadovautis. Esminių prieštaravimų Š. I. parodymuose nenustatyta, be to, šie liudytojo parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus, visų pirma nuteistųjų A. M. ir G. J. parodymus, taip pat ir nuteistųjų T. K., I. M., M. E. parodymus.

23. Nuteistasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog yra girdėjęs, kad Š. I. platinimui skirtas medžiagas gaudavo iš (duomenys neskelbtini) gyventojo A. J., yra ne kartą vežęs Š. I. prie pastarojo namo, kur jie susitikdavo ir kalbėdavosi. Š. I. nurodymu jis taip pat važiavo paimti psichotropines ar narkotines medžiagas, paslėptas šiukšlių konteineryje, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 186-189; 6, b. l. 1-2). Tačiau teisiamojo posėdžio metu nuteistasis jau nurodė, kad tokios aplinkybės jam buvo žinomos iš Š. I., su kuriuo teko susitikti, kai buvo sulaikytas, ir kad tai Š. I. nurodė sakyti, jog ėmė kažkokias narkotines medžiagas iš konteinerio (t. 13, b. l. 89-94; t. 12, b. l. 144-147). Atkreiptinas dėmesys, kad šie A. M. parodymai jau to paties teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoseklūs: pradžioje nuteistasis nurodė, kad A. J. jam apskritai nėra pažįstamas, jo niekada nematė; tačiau perskaičius ikiteisminio tyrimo parodymus visgi pripažino, jog yra vežęs Š. I. pas A. J., tik, kitaip negu ikiteisminio tyrimo metu, jau nurodė girdėjęs, apie ką jiedu kalbėjosi (dėl advokato ir futbolo), taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad paleistas iš kardomojo kalinimo visgi buvo susitikęs su A. J., nors teigė sunkiai pamenąs ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog pastarasis būgštavo, „ar Š. nepradės kalbėti“. Pastebėtina ir tai, kad toje pačioje apklausoje A. M. nurodė, kad įkalinimo įstaigoje duoti A. J. įkaltinančius parodymus jam liepė nežinomi asmenys, „pasigavę kažkokie tikrai ne iš (duomenys neskelbtini)“, o sekančiame posėdyje – kad tai buvo Š. I.. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasak A. M., sakyti apie tai, kad narkotines medžiagas ėmė iš šiukšlių konteinerio, Š. I. jam esą nurodė kone iškart po sulaikymo, tuo tarpu apklaustas kaip įtariamasis Š. I. iškart po sulaikymo tokių aplinkybių dar nebuvo nurodęs, todėl akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė jam žinomas, o ne Š. I. nurodytas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie dėl minėtų aplinkybių patvirtina liudytojo Š. I. parodymus.

24. Nuteistųjų T. K., I. M., A. M., M. E. parodymai iš esmės atitinka liudytojo Š. I. nurodytas aplinkybes apie nuteistųjų veiklą platinant, pakuojant narkotines ir psichotropines medžiagas, tarpusavio ryšius ir pažintis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors kiti nuteistieji (išskyrus A. M.) nenurodė aplinkybės, kad Š. I. draudžiamas medžiagas tiekė A. J., tačiau atsižvelgiat į narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo veiklos specifiką, akivaizdu, jog tiesiogiai šias medžiagas platinusiems asmenims paprastai nėra žinomi šių medžiagų tiekėjai.

25. Liudytojo Š. I. parodymų nepaneigia ir apeliaciniame skunde akcentuojami liudytojos M. P. parodymai bei UAB ,,VSA Vilnius” rašte pateikta informacija, tokiu būdu, pasak skundo, patvirtinant, kad šiukšlių konteinerio Š. I. nurodytoje vietoje nebuvo. Tačiau iš liudytojos M. P. parodymų matyti, kad ji nuo 2015 metų name (duomenys neskelbtini) gatvėje lankėsi retai, lankydamasi neatkreipė dėmesio, ar konteineris buvo, kada jis buvo išvežtas taip pat nematė (t. 12, b. l. 28-30). UAB ,,VSA Vilnius” rašte nurodyta, jog konteineris nurodytu adresu nėra aptarnaujamas, nes nėra išstumiamas. Bendrovė duomenų apie paslaugos sutarties nutraukimą ir konteinerio grąžinimą paslaugos davėjui neturi, taip pat pažymėta, jog prie aptariamo adreso šiai dienai nerastas joks išstumtas konteineris (t. 12, b. l. 42). Pažymėtina, kad liudytojas A. M. buvo nurodęs ir kitą šiukšlių konteinerio buvimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, taigi esančioje netoli A. J. namų (t. 6, b. l. 2). Tai suteikia pagrindą manyti, jog liudytojai tikslios konteinerio buvimo vietos arba nebeprisimena, arba jų buvo ne vienas, tačiau tai bet kokiu atveju nepaneigia esminės aplinkybės, kad narkotinės medžiagos buvo tokiu būdu perduodamos. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad gynybos nurodyti duomenys nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad konteineriu buvo naudojamasi, taip pat nesumažina liudytojo Š. I. parodymų patikimumo.

26. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino telefoninį A. J. ir T. K. pokalbį, kurio turinys neatskleidžia kokį nors A. J. prisidėjimą platinus narkotines ar psichotropines medžiagas. Visgi, teisėjų kolegija su tokiais gynybos teiginiais nesutinka. Iš užfiksuotų 2017 m. gegužės 17 d. A. J. skambučių T. K. matyti, kad jų metu A. J. T. K. pranešė, kad ką tik autostradoje buvo sulaikytas Š. I., paprašė T. K., kad pastarasis susisiektų su I. (I.), po ko antrą kartą skambindamas A. J. paklausė, ar T. K. jau skambino, pasakė, kad policija gali tuoj daryti kratas (t. 2, b. l. 78-80). Nors T. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė nesupratęs, kokiu konkrečiu tikslu A. J. nurodė jam apie kratas, įvertinus tai, kad iškart po šio skambučio T. K. iš buto išnešė narkotines medžiagas į sandėliuką, nuėjo įspėti kitą nuteistąjį M. E., taip pat ir Š. I. parodymus, kad A. J. po įvykių jam buvo minėjęs, jog telefonu įspėjo T. K. dėl kratų (t. 11, b. l. 161), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog A. J. užmaskuotai nurodė T. K. perkelti narkotines ir psichotropines medžiagas iš vienos vietos į kitą (saugesnę) vietą. Be to, T. K. parodymai vertintini kritiškai, kadangi pastarasis ikiteisminio tyrimo metu, kitaip negu pirmosios instancijos teisme, dar teigė, jog jam skambinusio asmens, kuris į nuteistojo telefoną buvo įvestas vardu „V.“, nepažinojo ir jo niekada nebuvo matęs (t. 7, b. l. 175). Papildomai pastebėtina, kad nuteistasis G. J. nors ir parodė nežinojęs, kuo užsiima A. J., tačiau teigė vieną ar kelis kartus matęs A. J. T. K. bute (t. 12, b. l. 139). Nuteistasis A. J. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino ten lankęsis, tačiau tik su tikslu pabendrauti su Š. I..

27. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ant rastų narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo aptikta jokių nuteistojo A. J. pėdsakų, nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo fakto. A. J. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė bausmę, neatsižvelgęs į tai, kad A. J. už iš esmės analogišką veiką jau buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. N1-61-966/2019, t. 14, b. l. 1-37). Teisėjų kolegija pastebi, kad nors veikos yra panašios, nes yra susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau jos negali būti vertinamos kaip ta pati veika, kadangi skyrėsi tiek jos padarymo laikotarpiai (iki 2017 m. gegužės mėn. 17 d. šioje byloje; nuo gegužės mėn. 19 d. iki spalio 2 d. 2019 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu išspręstoje byloje), tiek padarymo aplinkybės: kita veika buvo padaryta liudytojui Š. I. jau esant įkalinimo įstaigoje, ikiteisminio tyrimo pareigūnams išardžius organizuotą grupę; veikos tikslas jau buvo ne vykdyti sistemingą narkotinių medžiagų platinimą, tačiau naudingomis sąlygomis išmainyti narkotines medžiagas į Š. I., veikusio pagal sankcionuotą leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, naudojamą automobilį. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiui, kad skiriant bausmę A. J. nebuvo atsižvelgta į tai, kad šis jau buvo nubaustas už analogišką veiką. Kolegija papildomai pastebi, kad subendrindamas bausmes pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis pirmosios instancijos teismas nuteistajam pridėjo santykinai nedidelę – 1 (vienerių) metų – neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog organizuotos grupės veikloje dalyvavo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Š. I. bei asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, taip pat nuteistasis T. K.. Kaip seka iš liudytojo Š. I. parodymų, tiek T. K., tiek nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Š. I. bei asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, užėmė patikėtinių pozicijas, kuriems A. J. perduodavo platinti iš nenustatytų asmenų įsigytas narkotines medžiagas, nurodydavo Š. I., kur ir kada paimti narkotines medžiagas, kokiais terminais ir kokį pelną tikisi gauti. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. J. vaidmuo, jo atliekamų funkcijų pobūdis vertintinas kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo.

29. Nuteistojo A. J. gynėjas apeliaciniu skundu prašydamas A. J. išteisinti argumentų dėl jam paskirtos bausmės dydžio nenurodė. A. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas A. J. bausmę vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė veikdamas organizuota grupe, kuriai vadovavo. Nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už praeityje padarytą apysunkį nusikaltimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka iš esmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vedęs, dirbo, taip pat ir užsienio valstybėse (t. 8, b. l. 133; t. 14, b. l. 104-155). Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Atsižvelgdama į nurodytus A. J. charakterizuojančius duomenis, jo vaidmenį nusikalstamoje veikoje, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė teisingą bausmę.

Dėl nuteistųjų I. M. ir M. E. atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog I. M. kartu su bendrininku M. E. neteisėtai, turint tikslą platinti, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuke, laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 24,5588 g (31,8 proc.) (specialisto išvada Nr. 140-(3161)-IS1-3442 (t. 4, b. l. 102-105)). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, M. E. kartu su bendrininku I. M., iš gyvenamojo namo išgabeno G. J. tame bute paruoštus 236 vnt. folijos lankstinukus su milteliais, kuriuose iš viso buvo 14,905 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taip pat didelį kiekį (120,405 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias į minėtą butą tiksliau nenustatytu laiku buvo atgabenęs bendrininkas Š. I., ir 37 vnt. geltonos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 3,895 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

31. Nuteistojo M. E. gynėjas skunde nesutinka su byloje atliktu įrodymu vertinimu. Pasak gynėjo, priešingai nei konstatavo teismas, nuteistųjų G. J., I. M., T. K., liudytojų Š. I. ir A. B. parodymai visiškai paneigia M. E. dalyvavimą aptariamoje nusikalstamoje veikoje. Nurodo, kad byloje nebuvo patvirtinti visi M. E. inkriminuotos veikos sudėties elementai – susitarimas veikti bendrai, realus žinojimas apie gabenamų medžiagų kiekį ir rūšį, kas lėmė neteisingą teismo išvadą dėl M. E. kaltės įrodytumo. Nuteistojo I. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde prašant pašalinti įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes dėl psichotropinės medžiagos laikymo sandėliuke, teigiama, jog ši kaltinimo dalis neparemta jokiais bylos nagrinėjimo teisme surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina I. M. ir M. E. inkriminuotus kaltinimus.

32. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl ši nusikalstama veika laikoma baigta, padarius bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Kaip matyti iš šioje byloje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo, taip pat iš kaltinamojo akto turinio, I. M. ir M. E. aptariamu atveju nebuvo inkriminuojami sandėliuke surastų psichotropinių medžiagų įgijimas ir gabenimas bei išgabentų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas, todėl dėl šių I. M. ir jo gynėjo bei M. E. gynėjo nurodytų požymių toliau nepasisakytina.

33. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atlikusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų analizę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų I. M. ir M. E. padarytų veiksmų ir jų kvalifikacijos yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo A. B., pačių nuteistųjų parodymais, kitų procesinių veiksmų atlikimo metu (apžiūros, kratos, slapto sekimo, objektų tyrimų ir kt.) užfiksuotais duomenimis. Visi jie išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl kartojami tik tiek, kiek tai yra būtina atsakant į apeliacinių skundų argumentus. Šių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą, sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę.

34. Dėl kaltinimo dalies susijusios su psichotropinės medžiagos laikymu sandėliuke, nuteistasis M. E. parodė, kad jam užsiimant narkotikų prekyba, A. B. sandėliuke būdavo numesta kuprinė ir jis dažnai turėdavo to rūsio raktą. Pasak nuteistojo, jis nebuvo įsitikinęs, ar A. B. buvo žinoma, kad sandėliuke yra laikomos narkotinės medžiagos (t. 12, b. l. 91). Taigi nuteistasis M. E. neneigė bylai reikšmingu laiku laikęs A. B. buto sandėliuke draudžiamas medžiagas, skirtas platinimui, todėl nuteistojo gynėjo pozicija, kad byloje nėra duomenų, kad M. E. laikė A. B. buto sandėliuke draudžiamas medžiagas, šiuo atveju prieštarauja paties nuteistojo pozicijai. Tuo tarpu nuteistasis I. M. su kaltinimu dėl psichotropinės medžiagos laikymo A. B. buto sandėliuke nesutiko, nurodė, jog apie jų laikymą nežinojo (t. 12, b. l. 82). Tačiau šiuos nuteistojo I. M. parodymus paneigia liudytojo A. B. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame jis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo parodymų teisingumą, jog M. E. paprašius padėti kuprinę jo buto sandėliuke, vėliau M. E. ir I. M. jam sakė, kad kuprinėje yra narkotinės medžiagos, po to jis I. M. ir M. E. liepė šias medžiagas išsinešti, bet jie to nepadarė (t. 1, b. l. 148-150; t. 10, b. l. 123-124). Šie parodymai patvirtina, jog abiem nuteistiesiems buvo žinoma, kad A. B. buto sandėliuke yra laikomos su jų vykdytu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu susijusios medžiagos. Šią išvadą sustiprina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad I. M. kartu su M. E. po to, kai T. K. juos informavo apie Š. I. suėmimą, išgabeno iš pastarojo gyvenamojo buto narkotines medžiagas, kurias I. M. perdavė būtent A. B., taigi bendrininkai žinojo, jog pastarojo sandėliuke yra narkotinių medžiagų slėptuvė. Kitaip negu nurodoma I. M. ir jo gynėjo skunde, šių nustatytų aplinkybių nepaneigia ir liudytojo A. B. parodymai teisme, jog sandėlio raktus jis neva kartą buvo davęs nuteistajam dviračiui pasidėti (pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas dar kalbėjo apie rūkymo reikmenis) – fakto, kad sandėliukas buvo naudojamas slėpti narkotinėms medžiagoms, nekeičia aplinkybė, kas ir kokiu metu disponavo jo raktais.

35. Iš slapto sekimo, apžiūros protokolų, specialistų išvadų Nr. 140-(3146)-IS1-361, 140-(3147)-IS1-3409 (t. 2, b. l. 130-133; t. 4, b. l. 56-58; t. 5, b. l. 100-109, 114-119) matyti, kad 2017 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini), atliekant M. E. ir I. M. slaptą sekimą, pastarasis prie (duomenys neskelbtini) namo susitiko su A. B., kuriam perdavė juodos spalvos kuprinę. Tuomet sekamieji buvo sulaikomi. Sulaikymo metu A. B. bėgdamas pro (duomenys neskelbtini) namą numetė juodos spalvos kuprinę. Nuteistojo M. E. gynėjas neginčija objektyviųjų veikos aplinkybių, tačiau nurodo, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kad M. E. žinojo ar turėjo žinoti apie kuprinėje esančių medžiagų kiekį ir rūšį, kaip ir nenustatytas nuteistųjų susitarimas veikti bendrai. Tačiau šie nuteistojo gynėjo teiginiai prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetui.

36. Pirmiausia, apelianto teiginius, kad M. E. nežinojo kuprinėje esančių medžiagų rūšies ir kiekio, paneigia paties nuteistojo M. E. parodymai, kuriuose jis nurodė dalyvavęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo veikloje, matė, kaip šios medžiagos buvo pakuojamos, be kita ko, ir jo (M. E.) bute, žinojo, kad medžiagas fasuoja (ruošia platinimui) G. J. (t. 12, b. l. 137-143). Taigi nuteistasis žinojo, kad jo namuose buvo fasuojamos (ruošiamos platinimui) draudžiamos medžiagos, todėl net galimai ir nežinant tikslių jų pavadinimų tai nereiškia, kad M. E. nebuvo žinomas visų kuprinėje esančių medžiagų pobūdis. Juo labiau, kad, kaip nustatyta byloje, ant elektroninių svarstyklių, rastų ir paimtų kratos metu M. E. gyvenamojoje vietoje paviršių, be rastų psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakų ir narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), rasti ir kanapių dervos pėdsakai. Taigi nuteistojo gynėjo argumentas, jog nuteistasis M. E. gali būti susijęs tik su jam priklausančiame bute fasuojamomis kanapėmis ir metamfetaminu, neatitinka bylos duomenų ir yra nepagrįstas. Apie tai, kad M. E. suprato savo daromos veikos pavojingumą, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo tinkamai išanalizuotos aplinkybės, jog įvertinus byloje užfiksuotą A. J. ir T. K. telefoninį pokalbį, kuriuo T. K. buvo informuotas apie Š. I. sulaikymą ir galima kratas, T. K. neva atsitiktinį atėjimą pas M. E. bei tai, kad kuprinėje buvo rastos ne tik platinimui paruoštos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir neparuoštos (nesufasuotos), bei daiktai skirti jų fasavimui bei laikymui, nekyla abejonių, kad kuprinė su joje esančiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iš M. E. buto buvo išnešta ne tik turint tikslą platinti, bet ir tam, kad atliekant kratą šios medžiagos nebūtų surastos. Šių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistajam M. E. buvo žinomos kuprinėje esančių medžiagų pobūdis.

37. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad M. E. negalėjo žinoti apie kuprinėje sudėtų medžiagų kiekį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad liudytojui A. B. perduotoje kuprinėje buvo surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Kaip minėta, ant elektroninių svarstyklių, 2017 m. gegužės 17 d. rastų ir paimtų kratos metu M. E. gyvenamojoje vietoje paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai ir narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (t. 4, b. l. 56-58). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pats M. E. yra vartojęs narkotines medžiagas (,,žolę”) bei ant jo namuose buvusių svarstyklių rasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai, leidžia daryti išvadą, jog jis turėjo bendro pobūdžio supratimą apie išgabentų medžiagų svorio ir tūrio lyginamąjį santykį. Jis suprato, jog tai yra labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis ir nors gramų tikslumu nuteistasis galėjo ir nežinoti medžiagų, kuriomis disponavo, kiekio, kai ir galėjo nežinoti, kaip teisiškai bus įvertintas disponavimas skirtingomis medžiagomis, tačiau tai nekeičia jo veiksmų teisinio vertinimo.

38. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad teismas nenustatė nusikaltimo sudėties požymio – subjektyviosios pusės, t. y. tyčinio M. E. veikimo su I. M. bendrininkų grupe. Kaip matyti iš paties nuteistojo M. E. gynėjo pozicijos, iš esmės jis pripažįsta, jog nuteistieji vieni kitus pažinojo, vienaip ar kitaip bendravo, taip pat ir dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau neigia nuteistojo M. E. dalyvavimą bendrininkų grupe.

39. Nuteistųjų I. M. ir M. E. bendrininkavimą darant jiems inkriminuotą veiką patvirtina pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintos aplinkybės, jog abu nuteistieji patvirtino dalyvavę narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo veikloje, matė, kaip jos buvo fasuojamos, kad tai darė G. J., be kita ko, ir M. E. gyvenamojoje vietoje, kad abu nuteistieji naudojosi A. B. sandėliuku bei žinojo, kad jame laikomos psichotropinės medžiagos ir apie tai buvo informavę ir A. B., ką jie patys pripažino, be to, abu išnešė M. E. bute buvusias narkotines ir psichotropines medžiagas, kas patvirtina su psichotropinės medžiagos laikymu ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimu susijusias aplinkybes. Iš viso to darytina išvada, kad tarp nuteistųjų buvo aiškus susitarimas veikti neteisėtai, t. y. kartu daryti nusikalstamą veiką, t. y. laikyti A. B. sandėliuke psichotropinę medžiagą bei gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas. Dėl to skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažinta, kad jie minėtą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad inkriminuojant labai didelio kiekio požymį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį ir koncentraciją – nuteistajam M. E. buvo žinoma, kad jis iš savo buto vykdo sistemingą narkotinių medžiagų platinimą, taigi veikė neapibrėžta tyčia, kuri apėmė bet kokį jo ir kito bendrininko disponuojamą kiekį, tad konstatuoti galimą klaidą nėra jokio pagrindo.

40. Nuteistojo M. E. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su šios veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teigdamas, kad tiek sandėliuke laikytos psichotropinės medžiagos – MDMA, tiek gabentos narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekis nėra laikytinas labai dideliu. Pasak apelianto, nuteistojo M. E. veika turi būti perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

41. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikoma tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalies nuostatas, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo platinimo tikslais disponuoja skirtingomis narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis ir nė vienos iš jų kiekis nėra didelis, sprendžiant klausimą, ar bendras tokių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas dideliu, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu dideliu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys. Jeigu gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) viršija santykinio didelio kiekio ribas, konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja dideliu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2012).

42. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi pirmiau nurodytos kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos. Byloje nustatyta, kad M. E., kartu su I. M., turėdami tikslą platinti, laikė 24,558 g psichotropinės medžiagos – MDMA, taip pat gabeno 14,905 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 3,895 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 120,405 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. liepos 12 d.), labai dideliu kiekiu laikoma daugiau kaip: 125 g kanapių dervos, 100 g metamfetamino ir 100 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, nė vienos iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo M. E., kiekis, atskirai paėmus, neviršija rekomendacijose nurodytų labai didelių kiekių, tačiau apskaičiavus kiekvienos iš šių medžiagų kiekio procentinį santykį su rekomendacijose nurodytu dideliu kiekiu (kanapių dervos – 96 proc., metamfetamino – 14,9 proc., MDMA – 24,5 proc. ir 3,9 proc.) ir sudėjus visas šias procentines dalis gaunama 139,3 proc. santykinio didelio kiekio, kuris gerokai viršija 100 proc. santykinio labai didelio kiekio ribą.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog I. M. ir M. E., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą platinti, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, todėl baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis – pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jų padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantų nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam T. K. paskirtos bausmės

44. Nuteistasis T. K., neginčydamas jam inkriminuoto neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis fakto, apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme ir teigia, kad nagrinėjamoje byloje nesustatyta jo tyčia priklausius organizuotai grupei.

45. Nuteistiesiems A. J. ir T. K. inkriminuoti bendrai atlikti veiksmai nagrinėjamoje byloje buvo kvalifikuoti kaip padaryti organizuotoje grupėje, kurios sudėtyje dar buvo vykdytojai Š. I., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta. Organizuota grupė – tai bendrininkavimo forma, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, jis turi pasižymėti pastovumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, o paprasto bendrininkavimo atveju susitarimas gali įvykti bet kuriuo metu. Sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, būtina atsižvelgti į rengto ar padaryto nusikaltimo pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-159-746/2015, 2K-297-942/2017). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, svarbus aspektas yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017, 2K-178-303/2019).

46. Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-1073/2019, Nr. 2K-90-895/2020). Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai nepriklausomai nuo jų vaidmens laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, 2K-257-719/2019).

47. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką bei byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad T. K. ir kitus kartu veikusius bendrininkus, inkriminuojamu laiku siejo išankstinis susitarimas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, tarp jų buvo susiklostę nevienalaikiai ir pakankamai tvirti ryšiai, šie asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis (užduotimis) ir juos vienijo bendras nusikalstamas tikslas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. J. buvo aukščiausioje šios grupės grandyje, tuo tarpu T. K., Š. I., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, bei asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, buvo A. J. patikėtiniai, kuriems jis (A. J.) perduodavo platinti iš nenustatytų asmenų įgytas narkotines ir iš asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, psichotropines medžiagas. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis T. K. pats asmeniškai šių medžiagų neplatino, kas akivaizdžiai patvirtina, jog T. K. vaidmuo buvo reikšmingesnis nei tiesiogiai draudžiamas medžiagas platinusių asmenų (I. M., A. M., M. E.), nepriklausiusių organizuotai grupei. Remiantis liudytojo Š. I. parodymais, liudytojas veikė kartu su A. J., kuris parūpindavo platinimui reikalingas draudžiamas medžiagas. T. K. gyvenamojoje vietoje G. J. ruošdavo (pakuodavo) platinimui skirtas draudžiamas medžiagas, šiame bute dažnai būdavo ir pats liudytojas. Liudytojo teigimu, T. K. vykdė ir daugiau jo (Š. I.) pavedimų – paduodavo reikiamą kiekį draudžiamų medžiagų jas platinusiems asmenims, rinko už išplatintas medžiagas gautus pinigus, t. y. atliko Š. I. patikėtinio vaidmenį santykiuose su narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiesioginiais platintojais. Nuteistasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. K. buvo Š. I. „dešinioji ranka“, surasdavo Š. I. vaikinus gatvėje platinti narkotines medžiagas (t. 5, b. l. 188), ir nors nuteistasis teisiamojo posėdžio metu šių savo parodymų nepatvirtino, tačiau įtikinamų argumentų dėl savo parodymų keitimo nepateikė. Teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir nuteistojo I. M. parodymai, kad jam lankantis Š. I. bute paimti narkotinių medžiagų, jame dažniausiai būdavo T. K. (t. 12, b. l. 84). Apeliaciniame skunde akcentuojamas epizodinis ir neva teisiškai nereikšmingas T. K. ir A. J. bendravimas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paprastai nusikalstamos veikos organizatoriai ir pagrindiniai jų vadovai siekia atsiriboti nuo tiesioginių nusikalstamos veikos vykdytojų tikslu sumažinti tikimybę nustatyti jų nusikalstamus veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis T. K. ikiteisminio tyrimo metu neigė asmeniškai pažinojęs A. J., tačiau turėjo A. J. mobilaus telefono numerį, pavadinęs jį „Vilku“, be to, būtent jam A. J. skambino po to, kai buvo sulaikytas Š. I., ir įspėjo apie galimas kratas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės patikimai patvirtina, kad nuteistasis T. K. suprato atliekantis tam tikrą vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, bei kad kiti asmenys turėjo jiems priskirtas funkcijas ir vaidmenis, suvokė šią asmenų grupės ypatybę. Pats nuteistasis T. K. parodė, kad su G. J. susipažino pastarajam prisijungus prie Š. I. „pardavimo schemos“, kuris jo bute darydavo lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, matė prekybą jomis, taip pat neneigė, jog M. E. ir I. M. informavo apie Š. I. sulaikymą, po ko pastarieji išgabeno M. E. bute buvusias narkotines ir psichotropines medžiagas (t. 13, b. l. 95, 96). Todėl ir iš nuteistojo T. K. parodymų seka, kad jis ne tik suprato tarpusavio organizuotumo lygį, bet ir suvokė joje pats atliekantis reikšmingą vaidmenį. Atsižvelgiant į nuteistojo A. J. vaidmenį, su kuriuo, pasak T. K., pastarasis bendravo tik epizodiškai, teisėjų kolegija pastebi, kad kiekvienas organizuotos grupės narys neprivalo apžvelgti visos grupės struktūros ir visų jos daromų nusikalstamų veiksmų – kaip jau aptarta aukščiau, duomenų, kurie pagrindžia T. K. tyčią, kad tokia grupė egzistuoja ir kad nuteistasis joje atliko reikšmingą vaidmenį, pakanka. Nors apeliaciniame skunde teisingai atkreipiamas dėmesys, kad T. K. nėra susijęs su Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis (baudžiamojoje byloje Nr. N1-61-966/2019, t. 14, b. l. 1-37; šioje byloje T. K. buvo apklaustas kaip liudytojas), tačiau pirmosios instancijos teismas šią bylą citavo ne tikslu pagrįsti tam tikrą T. K. vaidmenį, tačiau tam, kad atskleisti subordinaciją tarp nuteistojo A. J. ir liudytojo Š. I.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis T. K. veikė organizuota grupe.

48. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Anot apelianto, apygardos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nuteistojo T. K. duoti parodymai bei prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo buvo nenuoširdus.

49. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

50. T. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, buvo apklaustas keletą kartų. Šių apklausų metu jis dėl jam pareikštų įtarimų nesutiko ir savo kaltės nepripažino (t. 7, b. l. 187-188, 191-192, 195-196). Apklaustas teisiamajame posėdyje T. K. pripažino esmines aplinkybes dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (išskyrus psichotropinės medžiagos gabenimą į Š. I. išsinuomotą butą (duomenys neskelbtini)), teigė dėl jų nuoširdžiai besigailintis (t. 13, b. l. 104). Tačiau vertinant pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstytą nuteistojo poziciją pirmiau aptartos teismų praktikos kontekste, nėra pagrindo spręsti dėl jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kadangi, kaip matyti, iš apklausų protokolų, nuteistasis esmines aptariamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pripažino ne savanoriškai, o dėl byloje surinktų įrodymų, neatskleidė kitų bendrininkų padarytų veiksmų, taip pat nebuvo nuoširdus, tvirtindamas, kad Š. I. į jo namus atnešus dėžę su paketais nežinojo jų turinio, kad iš savo namų į sandėliuką jis pergabeno kanapes, kad apie metamfetaminą jam nebuvo žinoma. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad kaltininkas neprivalo sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, kaltinamasis taip pat neturi sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu. Tačiau tokiu atveju būtina įvertinti, ar teisiamajame posėdyje duoti kaltininko parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Įvertinusi nuteistojo T. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jų turinį byloje surinktų duomenų kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad šiais savo parodymais nuteistasis prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. T. K. teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės buvo derinamos prie jam jau žinomų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, nenurodant ir nepadedant teismui nustatyti naujų bylai reikšmingų aplinkybių. Nors T. K. savo kaltę dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pripažino, tačiau savo parodymais jis siekė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitam šioje byloje nuteistam bendrininkui, taip pat menkino savo paties vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nematė pagrindo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, pripažinti nuteistojo T. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

51. Nėra pagrindo pripažinti ir T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ši aplinkybė paprastai nustatoma tada, kai kaltininkui dėl išorinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo sumažinta galimybė pasirinkti teisėto elgesio variantą, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs teisiamąjį atlikti neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-303/2020). Byloje iš tiesų esama duomenų, kad liudytojas Š. I. organizuotoje grupėje galėjo palaikyti bauginančią atmosferą, tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atitinkami nuteistųjų parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu nei pats nuteistasis T. K., nei A. M., nei I. M., nei M. E. nenurodė, kad prieš juos buvo vartojamas smurtas, tik A. M. ir M. E. – taip pat ir pirmosios instancijos teisme – parodė buvus psichologinį spaudimą (t. 5, b. l. 187; t. 6, b. l. 163). Ikiteisminio tyrimo parodymuose, kuriuos patvirtino pirmosios instancijos teisme, apie smurtavimą nurodė tik žemiausioje grandyje buvęs nuteistasis G. J., kad Š. I. kartais mušdavo tuos, kurie iš prekybos atnešdavo per mažai pinigų, keletą kartų yra sumušęs ir nuteistąjį. Tačiau toje pačioje apklausoje G. J. taip pat nurodė žinojęs, „kad su tais, kas nedaro to, ką liepia Š. I., A. M., T. K., būna susidorota fiziškai“, taip pat apie pastarųjų kalbas susidoroti su ankstesniu pabėgusiu bendrininku (t. 6, b. l. 117). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nusikalstama veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad smurtu ir grasinimais grįsti santykiai savaime yra būdingi nusikalstamoms struktūroms, tad minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės automatiškai nepagrindžia. Be to, kaip matyti iš čia minėtų G. J. parodymų, kaip ir iš aukščiau aptartų duomenų dėl T. K. baudžiamosios atsakomybės, pastarojo vaidmuo grupėje buvo reikšmingas, todėl nuteistojo versija, kad jis dėl Š. I. veiksmų kitaip elgtis negalėjo, neįtikina. Kaip nustatyta iš Š. I. parodymų, T. K. sutiko dalyvauti aptariamoje nusikalstamoje veikoje, Š. I. pasiūlius užsidirbti. Tiek Š. I., tiek nuteistųjų I. M. bei G. J. parodymais taip pat nustatyta, jog būtent T. K. gyvenamojo vietoje buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurias G. J. paruošdavo pardavimui (susverdavo nedideliais kiekiais kanapes ir metamfetaminą ir juos suvyniodavo į folijos lankstinukus). Teisėjų kolegijos vertinimu, T. K. galėjo pasirinkti kitą elgesio variantą, pvz., pranešti apie susidariusią situaciją policijai, tačiau pats pasirinko daryti ir tęsti nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti nuteistojo T. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir šiuo pagrindu sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

52. Kitaip negu teigiama skunde, byloje nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų. Šioje nuostatoje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7–287/2009, 2K-650/2012). Dėl veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, nenustatyta T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, T. K. vaidmuo padarant nusikalstamą veiką nebuvo antraeilis – pastarasis buvo aktyvus vykdant nusikalstamą veiką, jo gyvenamojo vietoje buvo laikomos ir ruošiamos platinimui narkotinės ir psichotropinės medžiagos, paimamos šias medžiagas platinusių asmenų, taip pat atnešami už išplatintas medžiagas gauti pinigai. T. K. vaidmens reikšmingumą parodo ir tai, kad pats jis narkotinių ir psichotropinių medžiagų neplatino. Be to, apie Š. I. sulaikymą A. J. pranešė būtent T. K., kad dar kartą patvirtina jo vaidmens reikšmingumą organizuotoje grupėje. Todėl dėl aptariamos nusikalstamos veikos nenustačius nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nėra pagrindo.

53. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad T. K. buvo įtrauktas į nusikalstamus veiksmus vos tik suėjus 18 metų, tačiau teismas nepakankamai įvertino jo socialinę brandą ir nesvarstė BK XI skyriaus nuostatų taikymo, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. BK 81 straipsnio 2 dalis numato, kad XI skyriaus nuostatos gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję 18 metų, tačiau nebuvo suėję 21 metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui. Šiuo atveju jokių aplinkybių, dėl kurių T. K. reiktų taikyti BK XI skyriaus nuostatas, nėra nustatyta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, dydžio klausimą, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo vaidmenį organizuotos grupės veikloje, nuteistojo asmenybę ir jo jauną amžių, o taip pat ilgą proceso trukmę, konstatavo, kad minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštaraus teisingumo principui. Todėl teismas pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir T. K. paskyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nors apeliantas teigia, kad ir tokia jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra neteisinga, teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pagrindų dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nenustatyta. Keisti skundžiamu nuosprendžiu T. K. paskirtos bausmės rūšį ir dar labiau švelninti paskirtą bausmę, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir į nuteistojo jauną amžių bei ilgą proceso trukmę, jau buvo atsižvelgta.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą minėtų aplinkybių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta švelnesnė, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė, nėra aiškiai per griežta, neprieštarauja teisingumo principui, atitinka tiek nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo T. K. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam A. M. paskirtos bausmės

55. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat prašo pripažinti dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 punkte. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jo atžvilgiu buvo daromos provokacijos.

56. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su A. M. argumentais, kad jis buvo išprovokuotas liudytojo Nr. 1 padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Baudžiamojo proceso įstatymas tiek asmenims, atliekantiems tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, tiek asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – NVIV), draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 158 straipsnio 4 dalis, 159 straipsnio 3 dalis). Be to, ir teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVIV pagal baudžiamojo proceso (ar Kriminalinės žvalgybos) įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai remiantis bylos aplinkybėmis galima padaryti išvadą, kad atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tuomet, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tuomet, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2010, 2K-7-86/2011, 2K-238-139/2015).

57. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ne dėl provokuojančio liudytojo Nr. 1 veiksmų, bet dėl savo paties dar prieš neviešo pobūdžio tyrimo metodų sankcionavimą susiformavusio ketinimo – tyčios – parduoti narkotinę medžiagą – kanapes (jų antžemines dalis). Liudytojo Nr. 1 veiksmai jokios įtakos nuteistojo neteisėtiems veiksmams neturėjo. Šią išvadą visų pirma patvirtina paties nuteistojo A. M. parodymai, kuriuose jis papasakojo apie narkotinių medžiagų platinimo detales, t. y., kad platinti narkotines medžiagas jis sutiko įkalbėtas Š. I.; kad iš pastarojo gaudavo narkotines medžiagas pardavimui; kad bute, kuriame buvo pakuojamos medžiagos, būdavo viskas paruoštą – ir telefonas, ir paketėliai su narkotinėmis medžiagomis; kad medžiagas platinimui ruošdavo G. J.; kad I. M. ir M. E. į draudžiamų medžiagų platinimo veiklą įsitraukė vėliau. Nuteistajam A. M. taip pat buvo žinoma, kad Š. I. (duomenys neskelbtini) augino kanapes, kurias jam (A. M.) liepdavo palaistyti, be to, jis (A. M.) važiuodavo nuimti derlių – per 8-9 mėnesius derlių pas Š. I. į namus pervežė du kartus (t. 12, b. l. 145, 146; t. 13, b. l. 93)). Taigi nuteistasis A. M. pripažino, jog narkotinių medžiagų platinimas jam buvo gerai žinomas, ne vienkartinio pobūdžio ir akivaizdžiai nebuvo susijęs vien tik su narkotinių medžiagų pardavimu liudytojui Nr. 1. Aplinkybę, kad liudytojo Nr. 1 veiksmai neturėjo įtakos nuteistojo veiksmams, patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotos liudytojo Nr. 1 ir A. M. pokalbių metu pastarojo išsakytos tokios frazės kaip: „<...> ką tau reikia?; liudytojui Nr. 1 atsakius, kad parūkyti, paklausė: <...> Vieną tiktais?; Už červą (dešimt – teisėjų kolegijos pastaba) duot? <...> Už červą tau reikia? (t. 1, b. l. 59); ką reikia? Vieną? <...>; <...> už červą? (t. 1, b. l. 108) bei šiuose protokoluose užfiksuoti A. M. veiksmai, kurių metu nuteistasis liudytojui Nr. 1 atvykus į sutartas vietas du kartus už 10 eurų pardavė 3 iš folijos pagamintas pakuotes su viduje esančia narkotine medžiaga (t. 2, b. l. 58, 107). Šie duomenys patvirtina, kad A. M. visa įvykio situacija buvo pažįstama ir jis nebuvo provokuojamas, o pats savanoriškai vykdė nusikalstamą veiką – žinojo kokią medžiagą reikia atvežti, nurodžius, kad reikia parūkyti, kad tai kainuoja 10 eurų ir galiausiai šią medžiagą du kartus pardavė.

58. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad I. M., A. M. ir M. E. jam yra žinomi. Su pastaraisiais susipažino 2017 m. pradžioje leidžiant laiką pažįstamų rate. Bendraujant jie pasakė, kad gali parūpinti narkotinių medžiagų – „žolės“ ir amfetamino, davė jam telefono numerį susisiekimui. Taip pat pridūrė, kad šiuo numeriu be jų gali bendrauti dar keli asmenys, kad gali atsiliepti T. (T. K.) ar I. (I. M.). 2017 m. pavasario pradžioje – kovo ar balandžio mėnesį, susitiko su M. E. ir, kiek pamena, tada pirmą kartą įsigijo kanapių už 10 eurų. Iš M. E. teko įsigyti narkotines medžiagas tris kartus. Vėliau, už poros dienų, susitiko su A. M. ir taip pat įsigijo kanapių už panašią sumą (t. 12, b. l. 69-71). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Nr. 1 parodė, kad 2017 m. kovo 22 d. iš A. M. nusipirko tris folijos lankstinukus su kanapėmis (t. 1, b. l. 65). Taip pat parodė, kad 2017 m. balandžio 20 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų vykdymui iš policijos pareigūno gavęs 20 eurų, tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir apie 10.30 val. paskambino į mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš balso pažino, kad atsiliepė A. M.. Susitikus sutartoje vietoje, jis A. M. padavė 10 eurų, o A. M. jam perdavė tris folijos lankstinukus, kuriuose turėjo būti narkotinė medžiaga – kanapės (t. 1, b. l. 126-127).

59. Aukščiau aptarti byloje surinkti įrodymai paneigia A. M. tvirtinimą, jog jis buvo išprovokuotas nusikalsti, ir leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis A. M., kartu su kitais baudžiamojoje byloje nustatytais asmenimis, vertėsi narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimu, o liudytojas Nr. 1 tik prisijungė prie jo jau vykdytos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojo Nr. 1 veiksmai nevaržė nuteistojo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą, jis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti, apie, A. M. nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apeliantas nėra nuoseklus – tvirtindamas, jog buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, tuo pačiu teigia, jog nusikalto dėl susiklosčiusių jam nepalankių aplinkybių, baimės, t. y. nusikalto bijodamas ir verčiamas Š. I.. Tokia prieštaringa apelianto pozicija vertinama kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę.

60. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo A. M. paaiškinimų matyti, jog apie 2015 m. vėl pradėjęs užsiiminėti narkotinių medžiagų platinimu, pradėjo bendradarbiauti su Š. I., kuris taip pat pardavinėjo narkotines medžiagas. Vėliau, Š. I. pradėjus burti aplink save asmenų ratą, kuriems tiekė platinimui narkotines ir psichotropines medžiagas, į šią veiklą buvo įtraukti M. E. ir I. M.. Ar šia veikla juos užsiimti įkalbėjo Š. I. – A. M. nežino (t. 5, b. l. 186-189, 190-192, 199-200; t. 6, b. l. 1-2, 10-12). Aplinkybę, kad prieš A. M. esą buvo smurtaujama, pastarasis ir nuteistasis G. J. nurodė tik pirmosios instancijos teisme. Nors iš A. M. bei G. J. parodymų lieka neatmestina, kad Š. I. baugino nuteistąjį, kita vertus, kaip matyti iš aukščiau cituotų G. J. parodymų, paties A. M. vaidmuo narkotinių medžiagų platinime nebuvo vienareikšmis, jis užėmė aktyvų vaidmenį, pasak G. J., kartais netgi duodavo nurodymus už Š. I.. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis A. M., veikos padarymo metu būdamas brandaus amžiaus, galėjo pasirinkti kitą elgesio variantą, pvz., pranešti apie susidariusią situaciją policijai, tačiau pats pasirinko daryti nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir šiuo pagrindu sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

61. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, pritaikius BK 62 bei 75 straipsnių nuostatas, t. y. neskirti realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šis apelianto prašymas atmetamas.

62. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7–287/2009, 2K-650/2012). Priešingai, nei nurodoma nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos nenustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

63. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog A. M. padarė sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nusikaltimas yra baigtas, nuteistojo vaidmuo jame buvo aktyvus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, nuteistasis, turėdamas tikslą parduoti, gabeno narkotines medžiagas ir jas pardavė. Apeliantas, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas (t. 14, b. l. 59-62), baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 162-165). Byloje nustatyta A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat ir į proceso trukmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė artimą sankcijos minimumui bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

64. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos numatytos BK 75 straipsnyje. Nuteistojo A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į A. M. veiksmų pobūdį, sistemiškumą, tokiai išvadai nėra pagrindo. Be to, nors A. M. ir laikytinas neteistu, tačiau anksčiau buvo nusikaltęs, paskutinį kartą teistas 2016 m. rugpjūčio 4 d. Danijos Karalystėje už prekybą vogtomis prekėmis (pagal BK 189 straipsnį baudžiama ir Lietuvoje), ir po gero pusmečio vėl nusikalto Lietuvoje. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog ši aplinkybę negali pagrįsti teistumo Lietuvoje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skiriant bausmę pagal BK 97 straipsnio 9 dalį į užsienio valstybės apkaltinamąjį nuosprendį galima atsižvelgti. Nors byloje nėra pakankamų duomenų, ar Danijos Karalystėje padarytos veikos faktinės aplinkybės formaliai pagrįstų teistumą pagal Lietuvos Respublikos teisę, vis dėlto ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja A. M., rodo, kad jis linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taikyti A. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.

65. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. M. už sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė teisingą bausmę, artimą įstatymo sankcijos minimaliai ribai, ir ją švelninti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Dėl nuteistiesiems M. E. ir I. M. paskirtų bausmių

66. Nuteistojo M. E. gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė pernelyg griežtą laisvės atėmimo bausmę, prašo ją sumažinti. Nuteistasis I. M. ir jo gynėjas apeliaciniame prašo paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį arba 62 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nors ir atsižvelgė į esmines bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau nuteistiesiems I. M. ir M. E. paskyrė pernelyg griežtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

67. I. M. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų bei baudžiamojo nusižengimo padarymą. Pagal pavojingumo pobūdį, viena iš jo padarytų nusikalstamų veikų priskiriama labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir viena sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Už minėtų labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato vieninteles terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kurios, atsižvelgiant į BK 90 ir 91 straipsnių nuostatas, nepilnamečiui gali būti skiriamos atitinkamai nuo 5 iki 10 metų ir nuo 1 iki 8 metų. Skirdamas bausmes ir nustatydamas jų trukmę, pirmosios instancijos teismas vertino, kad I. M. nusikalstamų veikų padarymo metu teistas nebuvo, nedirbo, baustas administracine tvarka, taip pat tai, kad dėl veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu I. M. buvo nepilnametis. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, turi būti skiriamas sankcijoje numatytas nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumas (BK 91 straipsnio 3 dalis), o už jo padarytą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, turi būti skiriama bausmė artima sankcijoje numatytam nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumui (BK 91 straipsnio 3 dalis).

68. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė kad I. M. netaikytina atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis neigė savo sąsajas su sandėliuke laikomomis narkotinėmis medžiagomis, nurodė nežinojęs apie kuprinėje gabenamas medžiagas (t. 12, b. l. 81-89), nors, kaip aptarta aukščiau, šios aplinkybės yra įrodytos. Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo atžvilgiu nėra taip pat pagrindo švelninti bausmę pagal BK 62 straipsnį, nes nuteistasis apie daromą nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms nepranešė, kaip ir nėra nustatyta lengvinančių aplinkybių (išskyrus pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį).

69. Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad I. M. paskirta bausmė švelnintina pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Bylos duomenimis, I. M. nusikalstamų veikų padarymo metu teistas nebuvo, 2017 – 2020 metais mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, įgijo apdailininko kvalifikaciją, charakterizuojamas labai gerai (t. 13, b. l. 120, 129, 130), 2019 m. atliko praktiką, įvertintas puikiai (t. 13, b. l. 127, 128), dirbo, UAB ,,XX“ direktoriaus charakterizuojamas gerai (t. 13, b. l. 119, 121). Byloje nustatyta, kad nors I. M. atliko narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojo vaidmenį, be to, narkotines ir psichotropines medžiagas kartu su M. E. išgabeno iš pastarojo gyvenamosios vietos T. K. nurodymu, pastarajam pranešus apie Š. I. sulaikymą, tačiau byloje nenustatyta, kad jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos neteisėtai platinant narkotines ir psichotropines medžiagas planavimo (pavyzdžiui, iš kur, kokiais kiekiais ir kokios medžiagos bus platinamos), pagal nusikalstamą susitarimą tik turėjo gauti atlygį už draudžiamų medžiagų išplatinimą. Visa tai rodo, jog I. M. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad I. M. nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina ir į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, kuri, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikytina bausmės skyrimui teisiškai reikšminga aplinkybe. Nurodyta aplinkybė, ją vertinant kartu su kitomis pirmiau išdėstytomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą švelninti I. M. paskirtą bausmę. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam I. M. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė mažintina iki trejų metų.

70. Sprendžiant dėl nuteistajam I. M. paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y., kad I. M. veikdamas tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat įvertinusi pirmiau paminėtus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam I. M. paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra artima BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumui (BK 91 straipsnio 3 dalis), nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga ir atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek jo asmenybę.

71. Vadovaujantis BK 92 straipsniu (veikos padarymo metu galiojusi 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), bausmės vykdymas nepilnamečiams asmenims gali būti atidėtas, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad nors nuteistojo I. M. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvus, platinimo tikslais jis, be kita ko, disponavo labai dideliu ir dideliu kiekiais metamfetamino ir MDMA, pasižyminčiais pavojingu neurotoksiniu poveikiu. Be to, dar proceso metu I. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, už kurį Kauno apylinkės teismo buvo nuteistas 2020 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu. Todėl esant šių aplinkybių visumai, nepaisant teigiamo I. M. darbo veiklos charakterizavimo, nuteistajam atidėti bausmės vykdymą teisėjų kolegija nemato pagrindo.

72. Skirdamas nuteistajam M. E. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas įvertino jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vaidmenį darant šią nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgęs į jauną jo amžių bei ilgą proceso trukmę, konstatavo, kad M. E. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, minimalios šio straipsnio dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštaraus teisingumo principui. Tiek už sunkaus, tiek už labai sunkaus nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, nustatyta viena M. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi. Dėl nusikalstamos veikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta M. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. M. E. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, nuo 2017 m. sausio 10 d. vykdė individualią veiklą (t. 8, b. l. 191; t. 14, b. l. 65-68). Papildomai pastebėtina, kad po veikos padarymo M. E. įsidarbino AB „Krekenavos agrofirma“ (t. 7, b. l 12-15), 2019-2021 m. dirbo UAB „X“, bendrovės apibūdintas teigiamai (t. 13, b. l. 132, 170), nuo 2022 m. balandžio 4 d. vykdo individualią veiklą, mokėsi poliruotojo amato (t. 15, b. l. 215-216); nei prieš, nei po veikos padarymo nenusikalto. Be to, būdamas jauno amžiaus, į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas kitų asmenų, kurių nurodymus vykdė; tiesioginio pelno, išskyrus jam mokamą atlygį, negavo. Kita vertus, nepaisant jauno amžiaus ir aplinkybės, kad M. E. būdamas jaunas pirmą kartą pakliuvo į teisėsaugos akiratį, teisėjų kolegija nemato pagrindo ženkliai sušvelninti teismo paskirtą bausmę, kaip to prašoma skunde: nuteistojo vaidmuo veikos padaryme buvo aktyvus, be to, jis platinimo tikslais disponavo ir vartotojo sveikatai pavojingomis psichotropinėmis medžiagomis metamfetaminu ir MDMA. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam M. E. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė mažintina iki ketverių metų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti:

Nuteistajam I. M. pagal BK 91 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrinti su Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu I. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, ir I. M. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 19 d.

Nuteistajam M. E. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant 54 straipsnio 3 dalį, paskirtą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, sumažinti iki 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrinti su Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu M. E. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, ir M. E. paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 26 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Sigito Štaraičio, nuteistojo A. M. ir nuteistojo T. K. apeliacinius skundus atmesti.