Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-60-290/2022, kurioje A. G. kaltinamas tuo, kad 2020 metų spalio 25 dieną apie 06.30 val. kartu su A. K. ir Z. T. Jonavos rajone, Žeimių seniūnijoje, Blauzdžių kaimo prieigose Nartautų miško masyve pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes – pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 11 dalį – cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 punkto, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, nuostatas, 3.4 punkto, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nuostatas, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio – 12 500 eurų sumą, jis – A. G. atgabeno išregistruotu, nenustatyto savininko automobiliu „VOLKSWAGEN PASSAT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. ir Z. T. į Jonavos rajoną, Žeimių seniūniją, Blauzdžių kaimo prieigose esantį Nartautų miško masyvą, kur ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų buvo atgabentos akcizais apmokestinamomis prekės – 9 500 vnt. pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 33 336 Eur, su tikslu šias cigaretes nugabenti į kitą tyrimo metu nenustatytą vietą, tačiau šios veikos nebaigė, nes 2020 m. spalio 25 dieną apie 06.30 val. A. K., A. G. ir automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, kuriuo turėjo būti išgabentos cigaretės, sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai. Savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.2. Skunde nurodoma, jog teismas neįvertino to, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, jo sugyventinė laukiasi kūdikio, ji turi dar dvi mažametes dukras, kuriomis taip pat reikia rūpintis. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog A. G. yra tris kartus teistas. BK 97 straipsnio 1 dalis draudžia atsižvelgti į asmens teistumą sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą. Nagrinėjamu atveju, anot kaltinamojo, kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones.

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kardomoji priemonė – sėmimas pratęsta pagrįstai ir teisėtai.

7. Būtina bet kokios kardomosios priemonės taikymo sąlyga – duomenys, leidžiantys manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, pažymėjo, jog tokiais duomenimis laikytini kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kaltinamasis A. G. skunde nekelia klausimo dėl duomenų pakankamumo, todėl teisėjų kolegija šios sąlygos egzistavimo plačiau neaptaria.

8. A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BK 199² straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų), taigi tenkinama suėmimo taikymo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje. Esant nustatytai BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytai suėmimo taikymo sąlygai, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nors skunde šis suėmimo taikymo pagrindas tiesiogiai neginčijamas (skundo argumentai labiau susiję su švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybe), teisėjų kolegija, vertindama šį suėmimo taikymo pagrindą, taip pat aptars ir švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo A. G. galimybę.

9. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimo apygardos teismas pagrįstai vertino kaltinamojo A. G. asmenybę – anksčiau teistas tris kartus, teistumai neišnykę, paskirtos bausmės neatliktos, nevedęs, oficialiai niekur nedirba. Ankstesni A. G. teistumai, priešingai nei teigiama skunde, yra viena iš jo asmenybę – elgesį, gyvenimo būdą, nuostatą laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių apibūdinančių aplinkybių, todėl gali ir turi būti vertinami sprendžiant dėl jo pasislėpimo galimybės. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, vienas iš ankstesnių A. G. teistumų yra susijęs su panašaus pobūdžio nusikalstama veika, kaip ir nagrinėjama šioje byloje – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu A. G. nuteistas už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, taigi kaltinamasis, akivaizdu, supranta gresiančios atsakomybės griežtumą. Nors skunde A. G. akcentuoja tvirtus savo šeiminius ryšius (jog jis turi besilaukiančią kūdikio sugyventinę, kuri taip pat augina dar dvi mažametes dukras), šie ryšiai, visų pirma, nesulaikė kaltinamojo nuo galimai nusikalstamo elgesio, antra, tokių skundo argumentų nepagrindžia jokia bylos medžiaga. Kaip matyti, A. G., būdamas pakankamai brandaus amžiaus, nėra sukūręs šeimos, niekada oficialiai nedirbo (4 t., b. l. 20, 21), nors teigia turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, joje teisminio bylos nagrinėjimo metu nei vieną kartą nebuvo rastas (šias aplinkybes teisėjų kolegija įvertins vėliau). Taigi faktiškai A. G. nesaisto jokie darbiniai, socialiniai ar šeiminiai ryšiai, kurie galėtų sulaikyti jį nuo pabėgimo (pasislėpimo).

10. Nors anksčiau aptartos aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl A. G. bėgimo (slėpimosi) tikimybės, lemiamą reikšmę konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, teisėjų kolegijos vertinimu, visgi turi kaltinamojo elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Į pirmąjį teisiamąjį posėdį Kauno apygardos teisme A. G. neatvyko, šaukimo į šį posėdį, kuris buvo siųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pašte neatsiėmė (4 t., b. l. 118). Šaukimas į antrąjį teisiamąjį posėdį kaltinamajam įteiktas asmeniškai – tiek siųstas teismo, tiek ir Kauno apygardos prokuratūros (4 t., b. l. 129, 136), tačiau į šį posėdį A. G. neatvyko (pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratūros iniciatyva kaltinamajam A. G. įteiktame šaukime jis buvo informuotas apie tris suplanuotus teismo posėdžius). Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarta atvesdinti A. G. į kitą teisiamąjį posėdį, tačiau atvesdinti kaltinamojo taip pat nepavyko – savo gyvenamosios vietos adresu jis nerastas, telefonu neatsiliepė, į siųstas SMS žinutes neatsakė (4 t., b. l. 159). Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi nutarta dar kartą atvesdinti kaltinamąjį į teisiamąjį posėdį, tačiau ir šios nutarties įvykdyti nepavyko – nuvykus kaltinamojo A. G. gyvenamosios vietos adresu jis nerastas, paskambinus jo nurodytu telefonu numeriu atsiliepė asmuo, kuris prisistatė A. G. ir nurodė žinantis apie teisiamąjį posėdį, paaiškino, kad į posėdį atvyks pats (4 t., b. l. 173). Tačiau į numatytąjį posėdį, apie kurį A. G. telefonu nurodė žinantis, kaltinamasis neatvyko. Trečioji Kauno apygardos teismo nutartis dėl A. G. atvesdinimo, priimta 2021 m. lapkričio 11 d., taip pat nebuvo įvykdyta – nors telefonu pareigūnams kaltinamasis pažadėjo posėdžio dieną jų laukti namuose ir kartu vykti į teisiamąjį posėdį, minėtą dieną savo gyvenamojoje vietoje jis nerastas, telefonu nebeatsiliepė (5 t., b. l. 1, 8). Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi pakeitė A. G. kardomąją priemonę (įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje) į suėmimą, o 2022 m. sausio 12 d. nutartimi nustatė šios kardomosios priemonės terminą – tris mėnesius. Sprendžiant dėl suėmimo termino nustatymo kaltinamasis nurodė kelis kartus vykęs į teismą, tačiau jo automobilis buvo sugedęs, todėl neatvyko, ne visada turėjo telefoną, todėl negalėjo atsiliepti (2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio protokolas), tačiau duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikė. Tokios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog kaltinamasis A. G., žinodamas apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir paskirtus teisiamuosius posėdžius, sąmoningai ir piktybiškai vengė atvykti į teismą, tai yra jam įteikus šaukimus į konkrečius teisiamuosius posėdžius, nurodytomis dienomis namie nebuvo, taip išvengdamas jo atvesdinimo, telefonu tomis dienomis, kuriomis turėjo vykti posėdžiai, pareigūnams neatsiliepė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsainus požiūris į teismo ir policijos pareigūnų dedamas nuolatines pastangas užtikrinti jo dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme patvirtina, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas A. G. nustatytas pagrįstai.

11. BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog procesiniame sprendime, kuriuo skiriamas suėmimas, būtina nurodyti ne tik suėmimo skyrimo pagrindus ir motyvus, tačiau ir faktines aplinkybes bei motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Šiame kontekste pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės apskritai nebuvo konkretizuotos – teismas pažymėjo, jog A. G., taikant jam švelnesnę kardomąją priemonę (įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje), į teisiamuosius posėdžius neatvyko, jo atvesdinti nepavyko, todėl, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, šios kardomosios priemonės terminas A. G. pratęsiamas. Visgi šis skundžiamos nutarties trūkumas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti ir skirti kaltinamajam A. G. švelnesnes kardomąsias priemones. Anksčiau išdėstytos aplinkybės dėl A. G. neatvykimo į teisiamuosius posėdžius, apie kuriuos kaltinamasis žinojo, nepateikiant jokių tokį neatvykimą pateisinančių priežasčių, neabejotinai leidžia teigti, kad kaltinamajam A. G. taikomos švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo, A. G.vengia atvykti į teismą, kuo pažeidžia ne tik savo, kaip kaltinamojo pareigas, bet ir rodo nepagarbą teismui bei kitiems proceso dalyviams, vilkina baudžiamąjį procesą. Deklaratyvūs skundo teiginiai apie galimybę taikyti užstatą (į teismo sąskaitą neįmokėjus jokios galimos užstato sumos), intensyvią priežiūrą ar namų areštą (kuomet kaltinamasis, net ir žinodamas apie pareigą atvykti į teisiamuosius posėdžius ir jo atžvilgiu vykdomus atvesdinimus iš savo gyvenamosios vietos išvykdavo), teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrintų A. G. dalyvavimo bylos nagrinėjime, todėl pagrindo skirti šias švelnesnes kardomąsias priemones nėra.

12. Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad A. G. būtų pažeidęs švelnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje – taikymo sąlygas (apygardos teismo teiginys, neva šios kardomosios priemonės taikymo sąlygos buvo pažeistos, nepagrįstas jokiais duomenimis), ši aplinkybė pati savaime nereiškia kaltinamajam taikomo suėmimo neteisėtumo. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Iš šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje, nors A. G. šios priemonės ir laikėsi, kardomajai priemonei keliamų tikslų nepasiekė. Ši kardomoji priemonė neužkardė jo veiksmų vengiant dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose Kauno apygardos teisme, todėl negali būti pagrindu naikinti šiuo metu taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. G. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.