Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-870/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-04-12Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2022-09-01Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-12-22Kauno apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2023-04-04Lietuvos apeliacinis teismas
  6. I-a instancijaNutartis · 2023-07-05Kauno apygardos teismas
  8. TS-108-548/2023Nutartis · 2023-09-22Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2023-10-24Kauno apygardos teismas
  10. TS-64-1189/2024Nutartis · 2024-05-23Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2024-06-20Kauno apygardos teismas
  12. T-1696-753/2024Nutartis · 2024-12-03Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2025-01-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-04
Bylos Nr.
1A-173-870/2023
Teisminio proceso Nr.
1-06-5-00089-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Justas Namavičius, Aušra Bielskė
Nuteistasis
Z. T.
Advokatai
Marius Zabita
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-870/2023Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00089-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.17.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,nuteistojo Z. T. (Z. T.) gynėjui advokatui Mariui Zabitai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. T. (Z. T.) gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Z. T. (Z. T.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie griežtesnės Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės ir Z. T. (Z. T.) paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaityta atliktos bausmės dalis pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį su jame nurodytais įskaitymais.

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį kaltais taip pat pripažinti A. G. bei A. K., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nėra paduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. Z. T. (Z. T.) pripažintas kaltu dėl to, kad, veikdamas bendrai su A. K. ir A. G., 2020 m. spalio 25 d., apie 6.30 val., (duomenys neskelbtini) prieigose, (duomenys neskelbtini) miško masyve, pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes – pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 11 dalį – cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis, pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, bei 3.4 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio – 12 500 Eur sumą, kuomet A. G. atgabeno išregistruotu, nenustatyto savininko automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. ir Z. T. į (duomenys neskelbtini) prieigose esantį (duomenys neskelbtini) miško masyvą, kur ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų buvo atgabentos akcizais apmokestinamomis prekės – 9 500 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 33 336 Eur, tikslu šias cigaretes nugabenti į kitą tyrimo metu nenustatytą vietą, tačiau šios veikos nebaigė, nes 2020 m. spalio 25 d., apie 6.30 val., A. K., A. G. ir automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo turėjo būti išgabentos cigaretės, sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo Z. T. gynėjas advokatas Marius Zabita apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba nesurinkta pakankamai duomenų, jog Z. T. dalyvavo darant nusikalstamą veiką; kitu atveju – pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir paskirti Z. T. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė baudžiamojo proceso pažeidimus, pažeidė objektyvumo ir teisingumo principus, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, nepašalino abejonių ir prieštaravimų. Z. T. yra inkriminuotas pasikėsinimas gabenti akcizais apmokestinamas prekes, tačiau jo kaltė grindžiama tik netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais laikomas sudėtingesniu procesu, jais grindžiant kaltę turi būti padaryta vienareikšmiška, nekelianti abejonių išvada, jog asmuo padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu šioje byloje pirmosios instancijos teismas kaltę grindė prielaidomis, nepanaikinęs kilusių prieštaravimų.

4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Z. T. su A. G. ir A. K. kartu atvyko į nusikaltimo vietą. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nenurodyta, kokie duomenys patvirtina šias aplinkybes. Taip pat nėra aptartas ir atvykimo laikas. Tai, kad teismas padarė išvadą, jog asmenys buvo tų pačių mobiliojo ryšio bokštų veikimo zonoje, nepatvirtina fakto, kad jie kartu atvyko į nusikaltimo vietą VW „Passat“ automobiliu. Šią aplinkybę nuteistieji neigė. A. G. parodė, kad jis dieną iki sulaikymo su nepažįstamu vyriškiu buvo nuvykęs į vietą, „kur reikės paimti du žmones“, tai buvo nuo 18.00 val. iki 24.00 val., po to, jis grįžo namo ir 2020 m. spalio 25 d. vienas automobiliu VW „Passat“, universalo tipo kėbulu, tik dviem priekinėmis sėdynėmis, atvažiavo į parodytą vietą apie 6.00–7.00 val., kur buvo sulaikytas. A. K. parodė, kad 2020 m. spalio 24 d., apie 16.00 val., jis buvo užkalbintas ir sutiko už atlygį pernešti nešulius, tikslaus laiko, kada nuvyko į nusikaltimo vietą, nenurodė, tačiau vyko automobiliu „BMW“, sedano tipo kėbulu, po ko jis ir kitas jam nepažįstamas asmuo vardu A. nuėjo prie dėžių, o „BMW“ vairavęs vyriškis liko automobilyje. Z. T. parodė, kad jis su A. G. ir/arba A. K. niekur kartu nevažiavo, tai buvo eilinė diena, kai jis vykdė užsakymus dėl automobilių dalių, todėl gali būti, kad minėtu laikotarpiu tiesiog važiavo savo įprastu maršrutu, buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šie nuteistųjų parodymai baudžiamojoje byloje nėra paneigti ir kad jie į nusikaltimo vietą vyko vienu automobiliu, kuris turi tik dvi sėdimas vietas, nėra įrodyta.

5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno 2021 m. kovo 4 d. tarnybinį pranešimą nuteistųjų mobiliojo ryšio priemonių prisijungimai prie mobiliojo ryšio bokštų sutampa pagal vietoves, tačiau neatsižvelgta į tai, kad prisijungimų laikas nesutampa. Pirmosios instancijos teismas šiuos nesutapimus paaiškino tuo, jog mobiliojo ryšio aparatai prie bokštų galėjo jungtis ne vienu metu, tačiau tai yra abejonė, kuriai pašalinti nėra jokių objektyvių duomenų. Turimi duomenys tik parodo kiekvieno iš abonentų prisijungimo laiką ir vietą, tačiau vertinant juos kartu akivaizdu, kad tam tikrose vietose abonentų prisijungimo laikas yra skirtingas. 2020 m. spalio 24 d. 22:52:10 Z. T. buvo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu A. K. (duomenys neskelbtini) buvo 19:41:53 val. A. G. (duomenys neskelbtini) iš viso nebuvo, tačiau 19:21:28 val buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. Apie tai, kur apie 19.00 val. buvo Z. T., duomenų nėra. Taigi, nuteistojo gynėjo teigimu, negalima išvada, kad nuteistieji apie 19.00 val. buvo vienoje vietoje. Taip pat matyti tai, kad 2020 m. spalio 24 d. 22:52:10 val. fiksuotas Z. T. naudoto abonento prisijungimas prie (duomenys neskelbtini) bokšto (veikimo spindulys 1–1,5 km), o 22:53:23 val. – prie (duomenys neskelbtini) bokšto, (duomenys neskelbtini) rajone (veikimo spindulys 10–15 km), dėl to galima daryti išvadą, kad minėtu metu Z. T. buvo prie (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) mieste ir vyko keliu (duomenys neskelbtini). Vienintelis panašus prisijungimo laikas prie 10–15 km spinduliu veikiančio bokšto (duomenys neskelbtini) yra Z. T. ir A. K., atitinkamai 22:52:10 val. ir 22:55:38 val., kas leidžia daryti išvadą, kad asmenys buvo tame regione vienu metu, tačiau kokiomis aplinkybėmis ir ar kartu nustatyti nėra galimybės. Nusikalstama veika padaryta 2020 m. spalio 25 d., apie 6.30 val. A. G. 2020 m. spalio 24 d. 23:26:06 val. fiksuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, 23:39:13 val. ten fiksuotas ir A. K.. Duomenų, kur nuo 2020 m. spalio 24 d. 22:52:10 val. iki 2020 m. spalio 25 d. 05:43:05 val. buvo Z. T., duomenų nėra, o nurodytu laiku jis buvo fiksuotas (duomenys neskelbtini). Tuo laiku kiti nuteistieji ten nefiksuoti ir buvo sulaikyti.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmenų atvykimą vienu automobiliu patvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, buvę pasaloje ir per turėtą termovizorių nematę jokio kito automobilio. Nė vienas pareigūnas neparodė, kad jie nuolat stebėjo aplinką naudodamiesi termovizoriumi, taip pat, kad buvo užfiksuotas vienas automobilis. Pareigūnai per termovizorių nematė ateinančių A. K. ir nenustatyto asmens, vardu A., o juos pastebėjo tik įvykio vietoje ir iš karto vykdė sulaikymą.

7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad šioje byloje bendrininkavimas yra grindžiamas susijungimais tarp mobiliojo ryšio abonentų, kai Z. T. naudotas abonentas 2020 m. spalio 2 d., tai yra likus 23 dienoms iki nusikalstamos veikos padarymo, vieną kartą susijungė su A. G. naudotu abonentu. Su A. K. galimai naudotu abonentu Z. T. buvo susijungęs 2020 m. spalio 23 d. ir 2020 m. spalio 24 d., bet ne nusikaltimo padarymo dieną. A. K. priskiriamas abonentas su A. G. abonentu niekada nekontaktavo. Z. T. kaltė ir bendrininkavimas grindžiamas ir tuo, kad ant medicininės kaukės vidinės pusės, buvusios automobilio VW „Passat“ daiktadėžėje, buvo rastas Z. T. priklausantis DNR. Kam priklauso šis automobilis, nėra nustatyta, o Z. T. užsiiminėjo automobilių ir jų dalių prekyba. Vien tik medicininės veido kaukės radimo automobilyje faktas savaime nėra kaltės įrodymas ir ši aplinkybė įrodo tik tai, kad su minėta kauke Z. T. galėjo kontaktuoti. Gynėjo teigimu, pandemijos metu medicininių veido kaukių dėvėjimas buvo privalomas, todėl ji automobilyje galėjo atsirasti įvairiomis aplinkybėmis, juo labiau, kad Z. T. nurodė, kad A. G. yra matęs. Ant tos pačios veido kaukės buvo rastas ir A. G. DNR, todėl A. G. galėjo minėtą kaukę tiesiog užsidėti, kai prieš tai ją buvo panaudojęs Z. T.. Be to, veido kaukė rasta ne prie nusikaltimo objekto, o automobilyje, kuris nusikaltimo vietoje dar nebuvo. Nuosprendyje prielaidos negalimos ir visi neaiškumai turi būti aiškinami kaltininko naudai. Tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių Z. T. dalyvavimą inkriminuotoje veikoje, nėra, asmuo neigia bet kokį ryšį su nusikalstama veika, todėl netiesioginiai įrodymai turi būti kruopščiai patikrinti.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Z. T. bausmę, pažeidė teisingumo principo reikalavimus. Baudžiamasis procesas šioje byloje užsitęsė pernelyg ilgą laiką ne dėl Z. T. kaltės, Z. T. ir jo gynėjas neprieštaravo skiriamoms procesinės prievartos priemonėms bei skiriant griežtesnes kardomąsias priemones (suėmimą), siekdami, kad procesas vyktų greičiau. Viso šio proceso metu Z. T. atlikinėjo (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgėsi nepriekaištingai ir buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Taigi, šiuo atveju susidarė prieštaringa situacija, kai asmuo dėl pavyzdingo elgesio valstybės interesus atstovaujančių institucijų ir teismo pripažįstamas nebepavojingu visuomenei ir yra lygtinai paleidžiamas į laisvę, tačiau nepraėjus mėnesiui jam vėl yra skiriama laisvės atėmimo bausmė. Ši teisinė situacija neatitinka bausmės paskirties. Jeigu laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo paskirta už analogišką nusikalstamą veiką, buvo skirta asmeniui pasitaisyti ir valstybė laiko, kad jis jau nėra pavojingas, tai nelogiška jam vėl skirti laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta (jei taip bus nustatyta) iki ankstesnės bausmės atlikimo pradžios. Tokiu atveju asmeniui gali būti skiriama kita bausmės rūšis – bauda.

9. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Sprendžiant, ar asmens padarytoje veikoje yra baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymiai, teismas vadovaujasi byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK nuostatas, teismas asmens kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-697/2019). Taigi, tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo Z. T. kaltė yra įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ydingumo. Šiuo atveju visuma baudžiamojoje byloje surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu išnagrinėtų ir teismo įvertintų įstatymo reikalavimus atitinkančių įrodymų sudaro nuoseklų pagrindą pripažinti, kad Z. T., veikdamas bendrai su kitais asmenimis, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo teiginys, jog byloje turi būti abejonių nekelianti išvada, kad asmuo padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra aktualus visais atvejais priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o ne tik tuomet, kai asmens kaltė įrodinėjama netiesioginiais įrodymais.

10. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos, nuteistasis Z. T. neigia bet kokias sąsajas su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, tuo tarpu nuteistieji A. G. ir A. K. pripažino, kad buvo nusikaltimo padarymo vietoje, tačiau abu pateikė neįtikėtinas versijas, jog tą pačią dieną (2020 m. spalio 24 d.) tiek vienas, tiek kitas skirtingose vietose buvo užkalbinti skirtingų nepažįstamų asmenų, pateikusių abstrakčius pasiūlymus užsidirbti, o, galiausiai, sutapo tiek laikas, tiek ir vieta, kurioje abu atsidūrė ir buvo sulaikyti. Pirmosios instancijos teismo tokios nuteistųjų gynybinės versijos neįtikino ir teismas pagrįstai konstatavo, kad visi trys nuteistieji įvykio vietoje buvo kartu, turėdami bendrą tikslą gabenti akcizais apmokestinamas prekes.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nustatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Todėl akivaizdu, kad bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022).

12. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė Z. T. pažįstantis iš matymo, tačiau santykių su juo nepalaikantis, A. G. pirmą kartą pamatė po sulaikymo (t. 2, b. l. 73–74). Z. T. nurodė iš esmės tą patį – A. G. nepažįstantis, nieko apie ji negirdėjęs, o A. K. pažįstantis iš matymo, tačiau su juo nebendraujantis (t. 3, b. l. 9–10). A. G. teigė nepažįstantis nė vieno iš įtariamųjų (t. 3, b. l. 52–54, 63–64). Iš baudžiamojoje byloje esančios mobiliojo ryšio išklotinių analizės matyti, kad tai, ką ikiteisminio tyrimo metu apie tarpusavio santykius kalbėjo įtariamieji, yra netiesa. Likus kelioms savaitėms iki pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. spalio 2 d., yra fiksuotas praleistas skambutis iš Z. T. naudoto telefono numerio į A. G. naudotą telefono numerį (t. 1, b. l. 121), kas paneigia jų teiginius, kad jie vienas apie kitą nieko nėra girdėję. Tai, kad A. K. ir Z. T. yra pažįstami tik iš matymo, bet tarpusavyje nebendrauja, paneigia 2020 m. spalio 23 d. tarp jų naudotų telefono numerių užfiksuoti penkiolika kontaktų, o 2020 m. spalio 24 d. – devyni kontaktai (tiek skambučiai, tiek trumposios žinutės) (t. 1, b. l. 121–122). Taigi, akivaizdu, kad šioje byloje bendrininkais pripažinti asmenys iki pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką buvo pažįstami ir tarpusavyje bendravo.

13. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje užfiksuotus nuteistųjų tarpusavio kontaktus telefonu, pirmosios instancijos teisme Z. T. iš dalies pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, derindamas juos prie objektyvių bylos duomenų. Teisme Z. T. išsamiau papasakojo apie savo santykius su A. K., t. y. kad dieną iki pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. spalio 24 d., jis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, pradūrė ratą, kaip tik tuo metu pro šalį važiavo A. K., sustojo ir suteikė pagalbą – atvežė atsarginį ratą, todėl, anot Z. T., tą dieną ir yra užfiksuoti jų tarpusavio kontaktai (t. 6, b. l. 4). Pažymėtina, kad A. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, šios istorijos apie rato keitimą nepasakojo, nurodė Z. T. pažįstantis, nes jie yra iš to paties kaimo, gyveno toje pačioje seniūnijoje (t. 6, b. l. 3). Nors ikiteisminio tyrimo metu teigė apie A. G. nieko negirdėjęs, pirmosios instancijos teisme Z. T. nurodė, kad A. G. jis yra matęs, tai galėjo įvykti automobilių servise (duomenys neskelbtini) kaime, kur Z. T. remontuodavo savo automobilį. Tame servise Z. T. lankėsi ir 2020 m. spalio 24 d., norėdamas nusipirkti ir pasikeisti padangas. Tą dieną šiuo klausimu jis skambino A. G., tačiau pastarasis neatsiliepė, todėl savo automobilį Z. T. paliko tame automobilių servise. Z. T. teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki A. G. namų – apie 10 km (t. 5, b. l. 112–113, t. 6, b. l. 4–5). Pažymėtina, kad A. G. teisme laikėsi tos pačios pozicijos kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kad jis nė vieno iš nuteistųjų nepažįsta nei iš matymo, nei kaip nors kitaip (t. 5, b. l. 111). Apeliacinės instancijos teismo neįtikina ši Z. T. pateikta versija, kuria siekiama paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis nuteistasis kontaktavo su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis. Pirmiausia, Z. T. parodymus apie rato keitimą ir kontaktavimą su A. K. bei A. G. davė tik pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo metu jis nepripažino pažįstantis A. G., nors teisme žinojo net atstumą nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki pastarojo namų. Antra, tokių parodymų nepatvirtino nei A. K., nei A. G.. Trečia, Z. T. minimas skambutis A. G., kuomet pastarasis neatsiliepė, 2020 m. spalio 24 d. nėra užfiksuotas mobiliojo ryšio išklotinėse, kaip minėta, toks skambutis fiksuotas dar 2020 m. spalio 2 d., nors, Z. T. teigimu, jis tik 2020 m. spalio 24 d. gavo A. G. telefono numerį (t. 5, b. l. 113). Apie 2020 m. spalio 2 d. skambutį Z. T. nieko nepaaiškino. Analogiška situacija yra ir su A. K. – Z. T. telefonu su juo bendravo jau 2020 m. spalio 23 d., taigi, dar iki nurodomo rato pradūrimo, kuomet, nuteistojo teigimu, A. K. jam davė savo telefono numerį (t. 6, b. l. 4). Taigi, nuteistojo Z. T. parodymus dėl jo neva atsitiktinių kontaktų su A. G. ir A. K. nėra pagrindo laikyti patikimais, jie yra nenuoseklūs ir paneigti kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

14. Pasikėsinimo padaryti nusikaltimą išvakarėse nuteistojo Z. T. naudota mobiliojo ryšio priemonė jungėsi prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) r. ((duomenys neskelbtini)) esančių mobiliojo ryšio bokštų (2020 m. spalio 24 d. 20:46:44 val., 22:52:10 val., 22:53:23 val.). Kaip matyti, vienas iš šių bokštų yra (duomenys neskelbtini), o būtent (duomenys neskelbtini) sen. esančiame miško masyve (nuo kelio (duomenys neskelbtini) apie 4,74 km pietryčių kryptimi (t. 1, b. l. 9)) buvo padaryta nusikalstama veika. 2020 m. spalio 25 d. anksti ryte (05:43:05 val., 07:04:51 val., 07:11:15 val.) Z. T. mobiliojo ryšio priemonė jungėsi prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) r. ((duomenys neskelbtini)) esančių mobiliojo ryšio bokštų, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 20 km (nusikalstama veika padaryta 2020 m. spalio 25 d., apie 6.30 val.) (t. 1, b. l. 121–124). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, Z. T. nurodė, kad 2020 m. spalio 24 d. vakare jis (duomenys neskelbtini) apžiūrinėjo automobilį, kurį ketino įsigyti, o naktį praleido su moterimi, vardu M., kurią 2020 m. spalio 25 d. anksti ryte išleido (duomenys neskelbtini) degalinėje (t. 5, b. l. 113). Apeliacinės instancijos teismo neįtikina toks sutapimas, kuomet (duomenys neskelbtini) rajone gyvenantis nuteistasis būtent nusikaltimo išvakarėse ir jo padarymo metu leidžia laiką (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkėse, juo labiau, kad nuteistasis nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų (nei automobilio pardavėjo, nei minėtos M. kontaktinių duomenų ar pan.).

15. Iš atliktos mobiliojo ryšio išklotinių analizės taip pat matyti, kad prie tų pačių mobiliojo ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei prie kitų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) rajonuose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) esančių mobiliojo ryšio bokštų 2020 m. spalio 24 d. vakare bei 2020 m. spalio 25 d. po vidurnakčio jungėsi ir nuteistųjų A. G. bei A. K. naudotos mobiliojo ryšio priemonės (t. 1, b. l. 121–124). Bylos duomenimis, šie asmenys, kaip ir Z. T., su šiomis vietovėmis neturi jokio ryšio. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad visų nuteistųjų prisijungimai prie tų pačių mobiliojo ryšio bokštų identiškai nesutampa, t. y. jie prie to paties bokšto nesijungė vienu ir tuo pačiu metu, vis dėlto, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad abonentas jungiasi prie to bokšto, kurio signalas tuo metu stipresnis. Miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0,2–1 km antenos spinduliavimo kryptimi, užmiestyje – 5–20 km. Tiesus atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra 11,8 km, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – 20,7 km (t. 1, b. l. 121–124). Taigi, akivaizdu, kad nuteistųjų naudotų mobiliojo ryšio priemonių prisijungimai prie mobiliojo ryšio bokštų nesutampa dėl skirtingo signalo stiprumo bei skirtingo jungimosi laiko. Atsižvelgiant į celių veikimo spindulį užmiestyje ir atstumą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), asmenims esant vietovėse aplink (duomenys neskelbtini), jų mobiliojo ryšio priemonės galėjo jungtis tiek prie (duomenys neskelbtini), tiek prie (duomenys neskelbtini) rajonuose esančių mobiliojo ryšio bokštų, priklausomai nuo signalo stiprumo, jungimosi momento ir asmenų judėjimo trajektorijos, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad jie kartu buvo tose pačiose vietose.

16. Tai, kad (duomenys neskelbtini) rajone gyvenantys A. K. ir Z. T. bei (duomenys neskelbtini) rajone gyvenantis A. G. ne atsitiktinai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose, o veikė kartu, patvirtina išsamūs ir nuoseklūs nuo 2020 m. spalio 24 d. 16.00 val. pasalą (duomenys neskelbtini) prieigose, (duomenys neskelbtini) miško masyve vykdžiusių pareigūnų parodymai. Liudytoju apklaustas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas D. V., sulaikęs automobilyje VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrininkų laukusį A. G., nurodė, kad per tą laiką, kol vykdė pasalą, kitų automobilių jis nematė. Nuo kolegų T. A. ir E. M. jis buvo apie 2 km atstumu, aplinkos stebėjimą vykdė naktinio matymo žiūronais (t. 1, b. l. 33–34; t. 5, b. l. 110). Kiti du pasaloje dalyvavę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai T. A. ir E. M., nusikaltimo padarymo metu buvę krūmuose netoli paketų su akcizais apmokestinamomis prekėmis, nurodė aplinką stebėję termovizoriumi bei naktinio matymo prietaisu ir 2020 m. spalio 25 d., apie 6.30 val., pamatę, kaip link prie rąstų paliktų paketų pėsčiomis artėja du vyrai, vieną iš jų E. M. sulaikė (A. K.), antrasis iš įvykio vietos pasišalino, kitų asmenų judėjimo pareigūnai nepastebėjo (t. 1, b. l. 23–24, 28–29; t. 5, b. l. 102–104). Taigi, nuo 2020 m. spalio 24 d. vakaro įvykio vietoje ir netoli jos (apie 2 km atstumu) buvę pareigūnai, turėję specialias aplinkos stebėjimui tamsiu paros metu skirtas priemones, nepastebėjo nei kitų automobilių (išskyrus VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nei kitų asmenų judėjimo. Jeigu naktį ar anksti ryte miško keliu važiuotų transporto priemonė, netoliese esantys pareigūnai būtų tai girdėję ar matę. Be to, šiuo atveju sutampa ir faktinės byloje nustatytos aplinkybės su nuteistojo A. K. parodymais. A. K. nurodė, kad nuo tos vietos, iki kurios jį su neva nepažįstamu asmeniu atvežė neva automobilis „BMW“, iki paketų su cigaretėmis buvo apie 30 minučių kelio pėsčiomis, atstumas buvo gal 1 km. D. V. nuteistąjį A. G., laukiantį draugų automobilyje, sulaikė 1 200 m atstumu nuo tos vietos, kurioje buvo sudėti paketai su cigaretėmis (t. 1, b. l. 9–12; t. 6, b. l. 2–3). Taigi, atstumas sutampa.

17. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, išdėstytų nutarties 14–16 punktuose, galima daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. į (duomenys neskelbtini) prieigose esantį (duomenys neskelbtini) miško masyvą atvyko ne automobiliu „BMW“ su nepažįstamais asmenimis, o A. G. vairuojamu automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Z. T.. A. G. liko laukti automobilyje, kuriame ir buvo sulaikytas, o A. K. su Z. T. pėsčiomis nuėjo į vietą, kur buvo palikti paketai su akcizais apmokestinamomis prekėmis, turėdami tikslą juos atgabenti į automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau A. K. buvo sulaikytas, o Z. T. – pasišalino. Tai, kad šis automobilis buvo skirtas paketams su cigaretėmis gabenti, patvirtina galinių sėdinių išėmimo faktas (t. 1, b. l. 19, 139–141, 146).

18. Tai, kad trečiasis (pasišalinęs) asmuo buvo Z. T., kad būtent jis su A. G. ir A. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) miško masyvą, patvirtina ir tai, kad automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje buvo rasta apsauginė veido kaukė su A. G. ir Z. T. DNR profiliais (t. 1, b. l. 139–141, 147; t. 2, b. l. 40). Šiam faktui Z. T. taip pat turėjo paaiškinimą, kuris pirmosios instancijos teismo pagrįstai neįtikino. Anot nuteistojo, jo naudotą apsauginę veido kaukę iš automobilio, kurį jis 2020 m. spalio 24 d. paliko automobilių servise (duomenys neskelbtini) kaime, galėjo paimti ir į automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžę įdėti A. G. (t. 5, b. l. 113). Apeliaciniame skunde pateikiamas dar abstraktesnis paaiškinimas – pandemijos metu medicininių veido kaukių dėvėjimas buvo privalomas, todėl rasta kaukė automobilyje galėjo atsirasti įvairiomis aplinkybėmis. Apklausiamas apie Z. T. DNR atsiradimo ant veido kaukės aplinkybes, A. G. negalėjo pateikti jokio logiško paaiškinimo, nurodė tik tiek, kad ta apsauginė veido kaukė buvo nauja ir ją dėvėjo tik pats A. G. (t. 5, b. l. 111). Taigi, akivaizdu, kad A. G. nepatvirtino Z. T. parodymų, kad apsauginę veido kaukę jis paėmė iš pastarojo automobilio, palikto (duomenys neskelbtini) kaime esančiame automobilių servise. Nesant jokio logiško Z. T. DNR pėdsakų atsiradimo ant aptariamos kaukės paaiškinimo bei įvertinus kitus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad šia apsaugine veido kauke naudojosi ir ją automobilyje VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko pats Z. T..

19. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nėra tiesiog atsitiktinumas, kuo teisėsaugos institucijas siekė įtikinti nuteistasis Z. T.. Tokiems sutapimams (bendrininkų buvimui tose pačiose vietovėse, kontaktams telefonu, DNR profilio ant apsauginės veido kaukės nustatymui ir kt.) baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių logiškų, objektyviais duomenimis pagrįstų paaiškinimų. Mobiliojo ryšio išklotinėse užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iki pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką Z. T. pažinojo A. K. ir A. G. ir su jais palaikė ryšius, o pasikėsinimo metu kartu veikė įvykio vietoje. Šį faktą patvirtina ir liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai bei DNR tyrimo išvados. Tai, kad visi trys nuteistieji dalyvavo pasikėsinant padaryti BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, siekė bendro tikslo – iš miško pasiimti paketus su akcizais apmokestinamomis prekėmis ir juos išgabenti automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko tam reikalingus veiksmus, leidžia neabejotinai spręsti apie jų susitarimą veikti bendrai ir suvokimą veikiant kartu. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad Z. T. yra ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir veikiant bendrininkų grupėje (t. 2, b. l. 87–92), todėl puikiai suvokė nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą ir galimas jos pasekmes. Esant tokiems duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Z. T. yra pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti nėra jokio pagrindo.

20. Apelianto įsitikinimu, baudžiamasis procesas šioje byloje užsitęsė pernelyg ilgą laiką, dėl ko laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistajam Z. T. neatitinka teisingumo principo reikalavimų.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-48-696/2017). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-215-895/2019). Kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamojo proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai, kt.); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12, ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-976/2019).

22. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2020 m. spalio 25 d. (t. 1, b. l. 4–6), t. y. tą pačią dieną, kai buvo pasikėsinta padaryti nusikaltimą. Šiuo atveju buvo tiriama trijų asmenų padaryta viena nusikalstama veika, vienas iš asmenų (Z. T.) įvykio vietoje sulaikytas nebuvo, todėl tam tikrą laiką užtruko jo tapatybės nustatymo veiksmai, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos įvykio vietos, transporto priemonės ir cigarečių apžiūros, apklausti liudytojai ir įtariamieji (po kelis kartus), nustatinėjamas įvykio vietoje buvusios transporto priemonės savininkas, jos vertė, rastų ir paimtų akcizais apmokestinamų prekių vertė, analizuojama iš mobiliojo ryšio operatorių gauta informacija, braižomos ryšių schemos ir sudaromi žemėlapiai, analizuojami banko sąskaitų išrašai, atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, objektų tyrimai ir kt. Kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas 2021 m. gegužės 14 d. ir baudžiamoji byla tą pačią dieną perduota pirmosios instancijos teismui (t. 4, b. l. 93–110). Taigi, ikiteisminis tyrimas šioje byloje truko beveik septynis mėnesius.

23. Pirmieji teisiamieji posėdžiai Kauno apygardos teisme (2021 m. rugpjūčio 16 d., 2021 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. spalio 11 d., 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2022 m. sausio 21 d., 2022 m. vasario 7 d.) neįvyko dėl to, kad neatvykdavo kaltinamieji A. K. arba A. G. (arba abu) (t. 4, b. l. 122–124, 143–144, 160–162, 175–176; t. 5, b. l. 10–12, 34–35, 51–52), taigi, baudžiamoji byla teisme pradėta nagrinėti 2022 m. kovo 24 d. (t. 5, b. l. 56–57). Į 2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. teisiamuosius posėdžius vėl neatvyko kaltinamasis A. K. (t. 5, b. l. 123–125, 141–142). Pirmosios instancijos teismas nuosprendį paskelbė 2022 m. spalio 5 d., taigi, galima teigti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama apie 1 metus 5 mėnesius, o procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo truko apie 2 metus. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, net devyni teisiamieji posėdžiai pirmosios instancijos teisme neįvyko dėl kaltinamųjų neatvykimo. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti kaltinamųjų A. K. ir A. G. dalyvavimą procese, t. y. įpareigojo prokurorą patikslinti jų gyvenamąsias vietas ir imtis priemonių, kad teismo šaukimai būtų įteikti, priėmė ne vieną nutartį dėl jų atvesdinimo, kurios nebuvo įvykdytos, galiausiai, pakeitė jiems paskirtas kardomąsias priemones į suėmimą, po ko buvo teikiami kaltinamųjų skundai dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Taigi, iš esmės kaltinamųjų veiksmai lėmė ilgesnę baudžiamojo proceso pirmosios instancijos teisme trukmę.

24. Įvertinus visumą pirmiau aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tvirtinti, kad konkrečiu atveju proceso trukmė buvo pernelyg ilga. Nors šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie ypatingą bylos sudėtingumą ar Z. T. įtaką ilgesniam baudžiamosios bylos nagrinėjimui, vis dėlto, įrodinėjimas buvo apsunkintas, kaltinamiesiems (taip pat ir Z. T.) keliant įvairias versijas dėl savo kaltės. Išsamiai išanalizavus baudžiamojo proceso eigą, nenustatyta laikotarpių, kai ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, teismas ėmėsi veiksmų, siekiant užtikrinti operatyvų bylos nagrinėjimą (sudarinėjo posėdžių grafikus, įpareigojo prokurorą užtikrinti kaltinamųjų informavimą apie teisiamuosius posėdžius, taikė procesinę prievartos priemonę – atvesdinimą, pakeitė švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neįžvelgia įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo, dėl ko nuteistajam Z. T. galėtų būti paskirta švelnesnė (ne laisvės atėmimo) bausmė.

25. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam Z. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, dalies kurios neatlikęs Z. T. 2022 m. lapkričio 15 d. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokiu teismo sprendimu, teigiant, kad nuteistajam nėra pagrindo vėl skirti laisvės atėmimo bausmę, kai atliekant tokią bausmę jis valstybės institucijų buvo pripažintas nebepavojingu ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo ir jų bendrinimo taisyklių nepažeidė.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu išsamiai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

27. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Z. T. bausmę, vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Z. T. pasikėsino padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą, veikė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, nusikalstama veika nebuvo baigta dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių – įsikišus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Iki šio nusikaltimo padarymo jis buvo penkis kartus teistas Lietuvos Respublikoje, keturis iš jų – be kita ko, ir už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmes, šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos devyniems mėnesiams nuo ankstesnės analogiškos nusikalstamos veikos padarymo (t. 2, b. l. 87–92). Z. T. yra baustas ir administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, b. l. 83–86). Visa tai parodo, kad nuteistasis savo neteisėto elgesio nekeičia, yra linkęs nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, laikė nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Byloje nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Bylos duomenimis, Z. T. yra bedarbis (t. 2, b. l. 82), kas reiškia, kad legalių pajamų pragyvenimui asmuo gauti nesistengia.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu Z. T. paskirta teisinga bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytas mažesnis nei BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Tokia bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei neigiamai charakterizuojamai nuteistojo asmenybei, todėl mažinti bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nuteistajam praeityje paskirtų bausmių rūšis (taip pat ir baudos bausmę) ir tai, kad teigiamo poveikio pastarojo elgesiui nedarė net ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė kitokios rūšies bausmės skyrimo, o siekdamas, kiek įmanoma, apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, izoliavo jį nuo visuomenės, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę.

29. Skundžiamu nuosprendžiu Z. T. paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pagrįstai subendrino su Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad lygtinai iš pataisos įstaigos paleistas asmuo nėra laikomas atlikusiu jam paskirtą bausmę, todėl šiuo atveju, kai paskirta bausmė yra bendrinama su neatlikta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, tai probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam teisines pasekmes. Priimant sprendimą Z. T. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą buvo vertinama tuo metu buvusi faktinė situacija, šiuo metu faktinės aplinkybės yra pasikeitusios ir asmuo yra pripažintas kaltu dėl dar vienos nusikalstamos veikos padarymo, todėl sprendimas dėl lygtinio paleidimo apkaltinamąjį nuosprendį priimančio teismo nesaisto. Pažymėtina, kad į Z. T. paskirtą galutinę subendrintą bausmę yra įskaityta pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis su visais šiame nuosprendyje nurodytais įskaitymais.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Z. T. (Z. T.) gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aušra BielskėVirginija LiudvinavičienėJustas Namavičius