Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. T. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti Z. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Z. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalį ir 2022 m. lapkričio 15 d. nuteistasis buvo paleistas. Taip pat nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, pakeistas šio teismo 2021 m. vasario 11 d. ir 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiai ir paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendis, kuriuo Z. T. buvo išteisintas ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį bei paskirta subendrinta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 20 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 30 d.

7. Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. pranešimu proceso dalyviai buvo informuoti apie nuteistojo skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, skundą nagrinėjantį teisėją.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Z. T. skundas atmestinas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą ir palikdamas galioti Komisijos nutarimą netaikyti nuteistajam Z. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Kauno apylinkės teismo nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus Z. T. charakterizuojančius bei kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo Z. T. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei, todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie beje akcentuojami ir skunde, teismui nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad Z. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tiek Komisijos nutarime, tiek skunde nurodoma, kad nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose. Taip pat nuteistasis aukštesniajam teismui kartu su skundu pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuteistasis už gerą darbą bei elgesį buvo skatintas, bei Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistasis perkeltas į lengvąją grupę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo Z. T. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau kaip teisingai nurodė Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, nes tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į griežtesnio tipo grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

12. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam Z. T. taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. balandžio 9 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

13. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam Z. T. nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu.

14. Socialinio tyrimo išvadoje, nurodoma, kad nuteistojo Z. T. darbinė patirtis stokoja nuoseklumo bei stabilumo, nuteistojo išsilavinimo ir darbinės veiklos sritis gali būti iš dalies susijusi su jo nusikalstamo elgesio raiška. Be to, nuteistojo nusikalstamas elgesys yra tiesiogiai susijęs su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi, o nuteistajam ir toliau stokojant motyvacijos užsitikrinti legalų ir pastovų pajamų šaltinį, nesprendžiant turimų finansinių sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Taip pat teigiama, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje (pasikartojantis, sąmoningas ir tęstinis nusikalstamas elgesys, vengimas save realizuoti socialiai priimtinose veiklose ir pan.) yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška bei nesant esminių pokyčių nuteistojo savęs realizavimo būduose laisvėje, skatintų pakartotinį kriminalinį elgesį. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstama veika, tačiau neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Taip pat nurodoma, kad siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad Z. T. yra nuteistas už pasikartojančio pobūdžio nusikaltimą, kurį yra linkęs teisinti, minimalizuoti savo atsakomybę. Pažymima, kad nors nuteistasis nurodo, jog šiuo metu galvoja keisti gyvenimo būdą, imtis legalios veiklos, tačiau dėl to, jog užsiimti kontrabanda tampa vis sunkiau, o ne dėl to, jog pripažintų daromą žalą. Nuteistasis yra linkęs kaltinti teismus neteisingumu, nes mano, jog nebuvo pakankamai svarių įrodymų, nors ir pripažįsta, jog nusikalstamą veiką vykdė, todėl manytina, jog nuteistasis nepasimokė iš ankstesnio patyrimo, nes vykdė tokio paties pobūdžio nusikaltimus, pasikliovė sėkmės tikimybe, manydamas, jog nebus pagautas. Be to, pats nuteistasis netinkamo požiūrio į nusikaltimą, kaip probleminės srities neįvardina. Teigiama, kad nuteistojo mąstymas adekvatus, bet vietomis yra nelankstus, nuteistasis turi savo nuomonę ir keisti jos nėra linkęs, dažnu atveju tiki savo teisumu. Nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo atsakomybę. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad vertinant asmens kriminalinį patyrimą, manytina, jog Z. T. pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis, t. y. minimalizuoja atsakomybę, neprisiima atsakomybės. Z. T. nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su paviršutinišku požiūriu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų.

15. Taigi, nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kas akcentuojama ir nuteistojo skunde, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais dinaminių kriminogeninių veiksnių itin didelis skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo elgesys yra vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Be to, šioje dalyje įvertinta ir ta aplinkybė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, nes remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. sausio 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, Z. T. baustas 2023 m. lapkričio 6 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą (Komisijos nutarimo duomenimis, drausminė nuobauda negalioja). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad tai, jog nurodyta drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta po 2023 m. rugsėjo 25 d. gauto paskatinimo, rodo nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus bei tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų, o savo išimtinai teigiamo elgesio negeba išlaikyti ilgą laiką. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

16. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

17. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą Z. T. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta Kauno apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad nuteistojo pirmas kontaktas su teisėsaugos institucijomis įvyko jam būnant 22 metų amžiaus dėl vagystės, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tris nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, taip pat jau antrą kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kad Z. T. teistas šeštą kartą, nusikalto neatlikęs bausmės ir neišnykus teistumui už analogišką nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendrininkų grupėje, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o pasikartojančio finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, siekiant finansinės naudos, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Taigi, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo Z. T. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas.

19. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo Z. T. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Kauno apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą ir palikdamas galioti Komisijos nutarimą, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Z. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.